PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl grėsmės, kad bus sugriautas Khan al-Ahmaras ir kiti beduinų kaimai
11.9.2018 - (2018/2849(RSP))
pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
Ivo Vajgl ALDE frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0384/2018
B8-0385/2018
Europos Parlamento rezoliucija dėl grėsmės, kad bus sugriautas Khan al-Ahmaras ir kiti beduinų kaimai
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Izraelio ir Palestinos konflikto,
– atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini 2018 m. rugsėjo 7 d. pareiškimą dėl naujausių įvykių, susijusių su planuojamu Khan al-Ahmaro sugriovimu,
– atsižvelgdamas į Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Ispanijos ir Jungtinės Karalystės bendrą pareiškimą dėl Khan al-Ahmaro,
– atsižvelgdamas į 1949 m. Ketvirtąją Ženevos konvenciją,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi 2018 m. rugsėjo 5 d. Izraelio Aukščiausiasis Teisingumo Teismas atmetė Khan al-Ahmaro (Palestinos beduinų kaimo, esančio okupuoto Vakarų Kranto C zonoje) gyventojų peticijas, todėl Izraelio valdžios institucijos nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. gali vykdyti šiai bendruomenei nepalankias nutartis dėl griovimo darbų;
B. kadangi Khan al-Ahmaras yra įsikūręs okupuoto Vakarų Kranto E1 koridoriaus zonoje; kadangi, siekiant užtikrinti dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo gyvybingumą ir ateityje sukurti vientisą ir gyvybingą Palestinos valstybę, itin svarbu šioje zonoje išsaugoti status quo;
C. kadangi Parlamentas ne kartą prieštaravo bet kokiems veiksmams, kuriais kenkiama dviejų valstybių sambūviu pagrįstam sprendimui, ir primygtinai ragino abi šalis savo vykdoma politika ir veiksmais demonstruoti tikrą įsipareigojimą įgyvendinti dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą, kad būtų atkurtas pasitikėjimas;
D. kadangi Izraelio valdžios institucijos laikosi pozicijos, jog dėl to, kad šis kaimas yra greta greitkelio Nr.1, kyla tiesioginis pavojus tiek jo gyventojams, tiek greitkelio naudotojams, ir nesėkmingai bandė susitarti su gyventojais dėl perkėlimo plano;
E. kadangi pagal Ketvirtąją Ženevos konvenciją priverstinis perkėlimas draudžiamas, išskyrus atvejus, kai to reikia dėl gyventojų saugumo arba imperatyvių karinių priežasčių; kadangi dėl to evakuoti asmenys turi būti sugrąžinti į namus, kai tik konkrečioje vietovėje bus nutraukti karo veiksmai;
F. kadangi ne tik Khan al-Ahmaras, bet ir daugelis kitų beduinų kaimų gyventojų tiek Negevo dykumoje, tiek okupuoto Vakarų Kranto C zonoje nuolat susiduria su sugriovimo ir evakuacijos grėsme dėl dabartinės Izraelio vyriausybės politikos šių bendruomenių atžvilgiu;
1. prisijungia prie Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos bei Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Ispanijos ir Jungtinės Karalystės raginimo, kad Izraelio vyriausybė atsisakytų perkėlimo plano, kurį įgyvendinant šis kaimas bus sugriautas, o jo gyventojai priverstinai perkelti į kitą vietovę; mano, jog nepaprastai svarbu, kad ES ir toliau laikytųsi vieningos pozicijos šiuo klausimu;
2. prašo Izraelio valdžios institucijų priimant galutinį sprendimą atsižvelgti ne tik į saugumo ir ekonomines priežastis, kuriomis jos pagrindžia savo perkėlimo planą, bet ir į tai, kad šis kaimas yra jautrioje vietovėje; primena, kad C zona yra strategiškai svarbi siekiant išsaugoti būsimos Palestinos valstybės vientisumą;
3. todėl mano, kad griovimo veiksmai sukeltų didelę grėsmę dviejų valstybių sambūvio pagrįsto sprendimo gyvybingumui ir kenktų taikos užtikrinimo perspektyvai; atsižvelgdamas į tai, pakartoja, kad dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo apsauga ir šio sprendimo gyvybingumo išsaugojimas yra tiesioginis ES politikos ir veiksmų, susijusių su Izraelio ir Palestinos konfliktu bei Artimųjų Rytų taikos procesu, prioritetas;
4. pabrėžia, jog Palestinos Administracija jau nurodė, kad ji pateiks apeliacinį skundą dėl Aukščiausiojo Teismo sprendimo, siekdama patvirtinimo, kad Khan al-Ahmaro griovimas ir priverstinis gyventojų perkėlimas yra tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas;
5. ragina ES vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją tuo atveju, jei Khan al-Ahmaras būtų sugriautas ir jo gyventojai iškeldinti, reikalauti, kad Izraelis visiškai atlygintų nuostolius, susijusius su ES lėšomis finansuojamos infrastruktūros sunaikinimu;
6. ragina Izraelio vyriausybę nedelsiant nutraukti vykdomą politiką, susijusią su grasinimais nugriauti beduinų bendruomenių, gyvenančių Izraelio Negevo dykumoje ir okupuoto Vakarų Kranto C zonoje, kaimus ir iškeldinti gyventojus;
7. primena Izraeliui, kaip okupacinei jėgai, apie jo pareigas Palestinos gyventojų, nuo 1967 m. gyvenančių valdant okupaciniam režimui, atžvilgiu, kaip numatyta Ketvirtojoje Ženevos konvencijoje; pabrėžia, kad šių pareigų pažeidimas yra sunkus nusikaltimas pagal tarptautinę humanitarinę teisę;
8. pakartoja, kad tvirtai remia dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą, pagal kurį būtų laikomasi 1967 m. nustatytų sienų, Jeruzalė būtų abiejų valstybių sostinė ir viena šalia kitos taikiai bei saugiai egzistuotų saugi Izraelio valstybė ir nepriklausoma, demokratinė, vientisa ir gyvybinga Palestinos valstybė, remiantis apsisprendimo teise ir visiška pagarba tarptautinei teisei; smerkia bet kokius vienašališkus sprendimus ir veiksmus, kurie gali pakenkti šio sprendimo įgyvendinimo perspektyvoms;
9. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui Artimųjų Rytų taikos procese, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, Jungtinių Tautų specialiajam Artimųjų Rytų taikos proceso koordinatoriui, Knesetui ir Izraelio vyriausybei, Palestinos Administracijos prezidentui ir Palestinos įstatymų leidžiamajai tarybai.