PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl grėsmės, kad bus sugriautas Khan al-Ahmaras ir kiti beduinų kaimai
11.9.2018 - (2018/2849(RSP))
pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
Elena Valenciano, Soraya Post, Arne Lietz, Knut Fleckenstein, Pier Antonio Panzeri, Eugen Freund, Linda McAvan S&D frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0384/2018
B8-0387/2018
Europos Parlamento rezoliucija dėl grėsmės, kad bus sugriautas Khan al-Ahmaras ir kiti beduinų kaimai
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Izraelio ir Palestinos konflikto,
– atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini 2018 m. rugsėjo 7 d. ir lapkričio 21 d. pareiškimą dėl naujausių įvykių, susijusių su planuojamu Khan al-Ahmaro sugriovimu,
– atsižvelgdamas į 1949 m. Ketvirtąją Ženevos konvenciją,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi 2018 m. rugsėjo 5 d. Izraelio Aukščiausiasis Teisingumo Teismas atmetė Khan al-Ahmaro (Palestinos beduinų kaimo, esančio okupuoto Vakarų Kranto C zonoje) gyventojų peticijas, todėl Izraelio valdžios institucijos gali nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. vykdyti šiai bendruomenei nepalankias nutartis dėl griovimo darbų;
B. kadangi Khan al-Ahmaras buvo pastatytas be statybos leidimo, esant itin ribojančiai statybų tvarkai, kurią Izraelis, kaip okupacinė jėga, nustatė okupuoto Vakarų Kranto C zonoje gyvenantiems palestiniečiams; kadangi dėl šios tvarkos, kuri yra naudinga Izraelio naujakuriams, palestiniečiams teisėtai vykdyti statybas šioje zonoje beveik neįmanoma;
C. kadangi Izraelio valstybė mano, kad Khan al-Ahmaro beduinų gyventojų perkėlimas į numatytą Vakarų Jahalino vietovę (Abu Disas) yra veikiau teisė, o ne prievolė, ir kadangi ji raštu pareiškė, kad šeimoms, kurios vyks į šią vietą, ji ketina įrengti dar vieną perkėlimo vietą į rytus nuo Jerichono; kadangi atitinkamos beduinų šeimos atmetė šį pasiūlymą;
D. kadangi pagal Ketvirtąją Ženevos konvenciją priverstinis Khan al-Ahmaro gyventojų perkėlimas prieš jų valią būtų aiškus ir sunkus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas; kadangi, JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties nuo 1967 m. okupuotoje Palestinos teritorijoje klausimais Michaelo Lynko nuomone, priverstinis saugomos bendruomenės perkėlimas pagal 1998 m. Romos statutą galėtų prilygti karo nusikaltimui;
E. kadangi Khan al-Ahmaras yra įsikūręs okupuoto Vakarų Kranto E1 koridoriaus zonoje; kadangi, siekiant užtikrinti dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo gyvybingumą ir ateityje sukurti vientisą ir gyvybingą Palestinos valstybę, itin svarbu šioje zonoje išsaugoti status quo;
F. kadangi 2018 m. rugsėjo 7 d. pareiškime ES vyriausioji įgaliotinė ir pirmininko pavaduotoja Federica Mogherini pakartojo ES raginimą Izraelio valdžios institucijoms iš naujo apsvarstyti sprendimą sugriauti Khan al-Ahmarą;
G. kadangi JT specialusis Artimųjų Rytų taikos proceso koordinatorius Nickolay Mladenov 2018 m. rugsėjo 5 d. paragino Izraelį nutraukti Palestinos nuosavybės griovimą ir pastangas perkelti beduinų bendruomenes Vakarų Krante; kadangi jis taip pat perspėjo, kad griovimai mažina galimybes rasti dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą ir pažeidžia tarptautinę teisę;
H. kadangi ne tik Khan al-Ahmaras, bet ir daugelis kitų beduinų kaimų gyventojų tiek Negevo dykumoje, tiek okupuoto Vakarų Kranto C zonoje nuolat susiduria su sugriovimo ir evakavimo grėsme dėl dabartinės Izraelio vyriausybės politikos šių bendruomenių atžvilgiu;
I. kadangi, nors Izraelio plėtros ir beduinų įkurdinimo Negevo dykumoje institucijos veikla davė teigiamų rezultatų turint mintyje Izraelio beduinų gyvenimo sąlygas, dėl jos per pastaruosius metus taip pat kilo diskusijos ir įtampa;
J. kadangi Khan al-Ahmaro sugriovimas ir jo gyventojų iškėlimas būtų dar vienas blogas ženklas Izraelyje gyvenantiems Palestinos piliečiams ir prisidėtų prie jau ir taip įtemptos padėties, susiklosčiusios Knesetui neseniai priėmus Tautinės valstybės įstatymą;
1. griežtai prieštarauja planuojamam Khan al-Ahmaro sugriovimui; ragina Izraelio vyriausybę susilaikyti nuo kaimo griovimo ir priverstinio jo gyventojų perkėlimo į kitą vietą;
2. pritaria ES vyriausios įgaliotinės ir pirmininko pavaduotojos Federicos Mogherini pareiškimui, kuriame pasisakoma už Khan al-Ahmaro išsaugojimą, ir jos raginimui, skirtam Izraelio valdžios institucijoms; palankiai vertina kelių ES valstybių narių pastangas neleisti sugriauti Khan al-Ahmaro;
3. pabrėžia, kad Khan al-Ahmaro sugriovimas ir priverstinis gyventojų perkėlimas būtų sunkus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas, už kurį Izraelio vyriausybė turėtų prisiimti atsakomybę pagal tarptautinę teisinę tvarką ir prieš tarptautinę bendruomenę;
4. ragina ES vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją tuo atveju, jei Khan al-Ahmaras būtų sugriautas ir jo gyventojai iškeldinti, reikalauti, kad Izraelis visiškai atlygintų nuostolius, susijusius su ES lėšomis finansuojamos infrastruktūros sunaikinimu, ir išsamiai įvertinti šių veiksmų suderinamumą su ES ir Izraelio asociacijos susitarimu, taip pat tai, ar ES turėtų pasinaudoti šio susitarimo 2 straipsniu;
5. ragina Izraelio vyriausybę nedelsiant nutraukti vykdomą politiką, susijusią su grasinimais nugriauti beduinų bendruomenių, gyvenančių Negevo dykumoje ir okupuoto Vakarų Kranto C zonoje, kaimus ir iškeldinti gyventojus, pvz., gyvenančius Susiya ir kituose kaimuose;
6. primena Izraeliui, kaip okupacinei jėgai, apie jo pareigas Palestinos gyventojų, nuo 1967 m. gyvenančių valdant okupaciniam režimui, atžvilgiu, kaip numatyta Ketvirtojoje Ženevos konvencijoje; pabrėžia, kad šių pareigų pažeidimas yra sunkus nusikaltimas pagal tarptautinę humanitarinę teisę;
7. pakartoja, kad tvirtai remia dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą, pagal kurį būtų laikomasi 1967 m. nustatytų sienų, Jeruzalė būtų abiejų valstybių sostinė ir viena šalia kitos taikiai bei saugiai egzistuotų saugi Izraelio valstybė ir nepriklausoma, demokratinė, vientisa ir gyvybinga Palestinos valstybė, remiantis apsisprendimo teise ir visiška pagarba tarptautinei teisei; smerkia bet kokius vienašališkus sprendimus ar veiksmus, kurie gali pakenkti šio sprendimo perspektyvoms;
8. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui Artimųjų Rytų taikos procese, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, Jungtinių Tautų specialiajam Artimųjų Rytų taikos proceso koordinatoriui, Knesetui ir Izraelio vyriausybei, Palestinos Administracijos prezidentui ir Palestinos įstatymų leidžiamajai tarybai.