PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl 2018 m. liepos mėn. Matyje (Graikijos Atikos regionas) įvykusių gaisrų ir ES atsako
11.9.2018 - (2018/2847(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
Davor Škrlec Verts/ALE frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0388/2018
B8-0391/2018
Europos Parlamento rezoliucija dėl 2018 m. liepos mėn. Matyje (Graikijos Atikos regionas) įvykusių gaisrų ir ES atsako
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos solidarumo fondą,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmą,
– atsižvelgdamas į Reglamentą (ES) Nr. 1303/2013 (Bendrųjų nuostatų reglamentas, BNR)[1],
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos regioninės plėtros fondą (ERPF),
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK) ir į JTBKKK Kioto protokolą,
– atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 1 d. Komisijos Baltąją knygą dėl Europos ateities,
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 6 d. rezoliuciją dėl Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo ir 2016 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Marakeše, Maroke (COP 22)[2],
– atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 2 d. Komisijos komunikatą „Po Paryžiaus konferencijos. Paryžiaus susitarimo poveikio vertinimas“ (COM(2016)0110),
– atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą, Sprendimą 1/CP.21 ir 2015 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 11 d. Paryžiuje, Prancūzijoje, vykusias 21-ąją JT bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją (COP 21) ir 11-ąją šalių konferencijos sesiją, kuri laikoma Kioto protokolo šalių susitikimu (CMP 11),
– atsižvelgdamas į savo 2009 m. rugsėjo 16 d. rezoliuciją dėl miškų gaisrų 2009 m. vasarą[3], kurioje nagrinėjami Pietų Europoje vykusių miškų gaisrų padariniai bei išvados, susijusios su prevencijos ir įspėjimo priemonėmis,
– atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 10 d. Komisijos pareiškimą Parlamentui dėl 2018 m. liepos mėn. Matyje (Graikijos Atikos regione) įvykusių gaisrų ir ES atsako,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi 2018 m. liepos mėn. Graikijos Atikos regiono pakrančių vietovėse prasidėjo miškų gaisrai ir per juos žuvo 98 žmonės, o daugiau kaip 187 asmenys buvo sužeisti; kadangi šie gaisrai XXI amžiuje buvo antri pagal žuvusiųjų skaičių;
B. kadangi evakuota ar išgelbėta daugiau kaip 700 gyventojų, ypač iš pakrantės miestelio Mačio, taip pat sunaikinta tūkstančiai automobilių ir namų;
C. kadangi kitose ES valstybėse narėse, kaip antai Švedijoje, JK, Suomijoje, Ispanijoje ir Latvijoje, taip pat vyko dideli niokojantys gaisrai;
D. kadangi pastarieji metai parodė, kad miškų gaisrų ir sausros problemos vis labiau didės, nes vasaros vis dažniau būna itin sausos;
E. kadangi dažnesni ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai yra tiesioginis žmogaus veiklos sukeltos klimato kaitos padarinys ir šie reiškiniai ir toliau vis dažniau darys neigiamą poveikį daugeliui Europos dalių, todėl jų gyventojai ir ekosistemos taps pažeidžiamesnės;
F. kadangi, anot Pasaulinės meteorologijos organizacijos (WMO), 2018 m. Šiaurės pusrutulį užplūdusios didelės karščio bangos yra susijusios su klimato kaita;
G. kadangi dėl šios priežasties skubiai reikalingos investicijos į kovą su klimato kaita, kad būtų galima išvengti tokių nelaimių kaip sausros ir miškų gaisrai;
H. kadangi Graikija per ES civilinės saugos mechanizmą paprašė ES paramos ir Kipras bei Ispanija nedelsdami atsakė ir nusiuntė orlaivių, ugniagesių, medicinos darbuotojų ir automobilių; kadangi taip pat pagalbą greitai pasiūlė ir kitos valstybės narės bei trečiosios šalys;
I. kadangi ES gali teikti finansinę paramą panaudodama ES solidarumo fondo lėšas tuo atveju, jeigu pasiekiama viršutinė riba, padidindama iš ERPF remiamo rekonstrukcijos darbo bendro finansavimo lygį ir keisdama veiksmų programas, kad būtų galima patenkinti regiono atkūrimo poreikius;
J. kadangi didelis Europoje vykusių gaisrų skaičius ir jų mastas yra daugelio su klimato kaita susijusių veiksnių, kaip antai nusikalstama veika, įskaitant padegimą, netinkamas įstatymų, kuriais draudžiamos nelegalios statybos išdegusioje žemėje įgyvendinimas, taip pat netinkama miškų apibrėžtis ir netinkama jų priežiūra, pasekmė;
1. apgailestauja dėl aukų ir reiškia solidarumą su gaisrų nuniokotų vietovių gyventojais;
2. dėkoja ugniagesiams, pakrančių apsaugos pajėgoms, žvejams, civilinės saugos darbuotojams ir savanoriams, kurie kartu su Graikijos valdžios institucijomis išgelbėjo tūkstančius žmonių;
3. dėkoja visoms solidarumą parodžiusioms valstybėms narėms, kurios nedelsdamos pasiūlė ir suteikė pagalbą per ES civilinės saugos mechanizmą, taip pat dėkoja Komisijai už Sąjungos pagalbos koordinavimą;
4. ragina sparčiai priimti pataisytą ES reglamentą dėl ES civilinės saugos mechanizmo siekiant sudaryti sąlygas vis veiksmingesniam bendradarbiavimui ir sustiprinti reagavimo pajėgumus, ypač siekiant kovoti su niokojančiomis klimato kaitos pasekmėmis Europos Sąjungoje;
5. ragina Komisiją Graikijos valdžios institucijoms ir piliečiams teikti finansinę paramą visapusiškai ištiriant ES solidarumo fondo ir ERPF potencialą;
6. pabrėžia, kad nuniokotų namų ir infrastruktūros atstatymas turėtų atitikti aukščiausius nelaimių prevencijos standartus, įskaitant apsaugą nuo žemės drebėjimų, ypač tais atvejais, kai naudojamos ES lėšos;
7. ragina valstybes nares ir susijusius regionus parengti nukentėjusių vietovių atstatymo ir reabilitacijos planus, į kuriuos turėtų būti įtrauktos privalomos sąlygos, kuriomis būtų užtikrinama, kad tuose regionuose būtų įgyvendinamos visos įmanomos gaisrų prevencijos ir greito gaisrų užgesinimo priemonės;
8. primena, kad natūralus miškas yra atsparesnis miškų gaisrams; primygtinai ragina valstybes nares investuoti į nukentėjusių teritorijų miškų tikrą atsodinimą vietinių rūšių medžiais ir į priemones, kuriomis siekiama išvengti tokių nelaimių pasikartojimo;
9. atkreipia dėmesį į aukštą Atikos regiono urbanizacijos lygį ir į tai, kad jame nėra pakankamai daug žalių zonų ir apsodintų gatvių, o tai padėjo gaisrams plisti;
10. pažymi, kad gaisrų padarytos žalos iš dalies galėjo būti išvengta, ir tai turi paskatinti nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas plėtoti, finansuoti ir įgyvendinti veiksmingesnę prevencijos politiką ir atitinkamus teisės aktus dėl apsaugos ir tinkamo žemės naudojimo, taip pat ir miestų planavimo, tvarios miškininkystės praktikos ir efektyvaus rizikos valdymo srityse;
11. apgailestauja, kad daugelis šių gaisrų kilo dėl padegimų, ir yra ypač susirūpinęs dėl to, kad tarp Europos miškų gaisrų priežasčių daugėja padegimų dėl kriminalinių paskatų; todėl ragina valstybes nares griežtinti ir taikyti baudžiamąsias sankcijas už aplinkos niokojamąją nusikalstamą veiklą, ypač už miškų padegimą, ir tiki, kad, atlikus skubų ir veiksmingą tyrimą, siekiant patraukti atsakomybėn už šiuos nusikaltimus atsakingus asmenis ir skyrus jiems atitinkamą bausmę, bus užkirstas kelias neatsargiai ir tyčinei veiklai;
12. pabrėžia, jog esama įrodymų, kad 2018 m. Europą užplūdusi karščio banga yra susijusi su klimato kaita; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti tokius tikslus ir įgyvendinti tokią klimato politiką, kurie sudarytų sąlygas ES ir valstybėms narėms laikytis savo įsipareigojimų pagal Paryžiaus COP21 susitarimą;
13. pabrėžia, kad norint pasiekti nustatytus tikslus, reikia skubiai investuoti į klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos; pabrėžia, jog būtina, kad 50 % ES biudžeto lėšų būtų išleidžiama kovai su klimato kaita;
14. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, valstybėms narėms ir labiausiai nukentėjusiems regionams.