Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B8-0443/2018Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B8-0443/2018
Europos Parlamentas

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl ES indėlio rengiant JT teisiškai privalomą žmogaus teisių priemonę tarptautinėms bendrovėms ir kitoms tarptautinio pobūdžio verslo įmonėms

1.10.2018 - (2018/2763(RSP))

pateiktas uždavus klausimus, į kuriuos atsakoma žodžiu, B8-0402/2018, B8-0403/2018 ir B8-0404/2018
pagal Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį

Linda McAvan Vystymosi komiteto vardu

Procedūra : 2018/2763(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B8-0443/2018
Pateikti tekstai :
B8-0443/2018
Debatai :
Balsavimas :
Priimti tekstai :

B8-0443/2018

Europos Parlamento rezoliucija dėl ES indėlio rengiant JT teisiškai privalomą žmogaus teisių priemonę tarptautinėms bendrovėms ir kitoms tarptautinio pobūdžio verslo įmonėms

(2018/2763(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2, 3, 21 ir 23 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl 2010 m. Parlamento rekomendacijų dėl socialinių ir aplinkosaugos standartų, žmogaus teisių ir įmonių socialinės atsakomybės įgyvendinimo[1],

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. gegužės 30 d. rezoliuciją dėl bendros prekybos politikos įgyvendinimo metinės ataskaitos[2],

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 207 ir 208 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 25 d. Užsienio reikalų tarybos priimtą ES strateginę programą žmogaus teisių ir demokratijos srityje ir 2015 m. liepos 20 d. Tarybos priimtą 2015–2019 m. veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje,

–  atsižvelgdamas į JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus (JTPP), kuriuos Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryba patvirtino 2011 m. birželio 16 d. rezoliucijoje 17/4,

–  atsižvelgdamas į Komisijos strategiją „Prekyba visiems“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos sektoriaus gaires dėl JTPP įgyvendinimo[3],

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 14 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „JT pagrindinių verslo ir žmogaus teisių principų įgyvendinimas. Dabartinė padėtis“ (SWD(2015)0144),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) nuomonę „Galimybės naudotis teisų gynimo priemonėmis verslo ir žmogaus teisių srityje gerinimas ES lygmeniu“[4],

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 26 d. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos rezoliuciją 26/9, kurioje ji nusprendė „įsteigti neribotos sudėties tarpvyriausybinę tarptautinių bendrovių ir kitų verslo įmonių darbo grupę žmogaus teisių klausimams spręsti, kurios užduotis – parengti tarptautinę teisiškai privalomą priemonę, kuria tarptautinėje žmogaus teisių teisėje būtų reglamentuojama tarptautinių bendrovių ir kitų verslo įmonių veikla“,

–  atsižvelgdamas į JT ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komiteto bendrąją pastabą Nr. 24 (2017) dėl valstybės įsipareigojimų pagal Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą vykdant verslo veiklą (E/C.12/GC/24),

–  atsižvelgdamas į Mastrichto valstybių ekstrateritorinių įsipareigojimų ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių srityje principus[5],

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų pasaulinį susitarimą[6],

–  atsižvelgdamas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas daugiašalėms įmonėms,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. persvarstytą Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) trišalę deklaraciją dėl tarptautinio verslo įmonių ir socialinės politikos principų,

–  atsižvelgdamas į EBPO išsamaus patikrinimo rekomendaciją, skirtą drabužių ir avalynės sektoriui,

–  atsižvelgdamas į UNICEF parengtus vaiko teisių ir verslo principus,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 20 d. priimtas Tarybos išvadas dėl verslo ir žmogaus teisių,

–  atsižvelgdamas į socialinės atsakomybės gairių standartą ISO 26000,

–  atsižvelgdamas į EBPO išsamaus patikrinimo rekomendaciją dėl socialiai atsakingo verslo,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo[7],

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/95/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų didžiųjų įmonių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo[8],

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/821, kuriuo nustatomos alavo, tantalo, volframo, jų rūdų ir aukso iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų Sąjungos importuotojų prievolės dėl išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo[9],

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos rekomendaciją valstybėms narėms dėl žmogaus teisių ir verslo, priimtą 2016 m. kovo 2 d.,

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl lyčių lygybės ES prekybos susitarimuose[10],

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2016 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje[11],

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją „ES ir Afrikos strategija: paspirtis vystymuisi“[12],

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 27 d. rezoliuciją dėl ES pavyzdinės iniciatyvos drabužių sektoriuje[13],

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl Europos konsensuso dėl vystymosi peržiūros[14],

–  atsižvelgdamas į savo parnešimą dėl tarptautinės prekybos ir ES prekybos politikos poveikio pasaulinėms vertės grandinėms[15],

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos[16],

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl įmonių socialinės atsakomybės tarptautinės prekybos susitarimuose[17],

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2015 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje[18],

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl vystomojo bendradarbiavimo veiksmingumo didinimo[19],

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl bendrovių atsakomybės už rimtus žmogaus teisių pažeidimus trečiosiose šalyse[20],

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl kovos su prekyba žmonėmis palaikant ES išorės santykius[21],

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 14 d. rezoliuciją dėl privačiojo sektoriaus ir vystymosi[22],

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2014 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje[23],

–  atsižvelgdama į Žmogaus teisių pakomitečio užsakytą tyrimą „JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų įgyvendinimas“[24],

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisijai ir Tarybai pateiktus klausimus dėl ES indėlio rengiant JT teisiškai privalomą žmogaus teisių priemonę tarptautinėms bendrovėms ir kitoms tarptautinio pobūdžio verslo įmonėms (O-000074/2018 – B8-0402/2018, O-000075/2018 – B8-0403/2018 ir O-000078/2018 – B8-0404/2018),

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Europos Sąjunga grindžiama pagarbos žmogaus orumui, laisvei, demokratijai, lygybei, teisinei valstybei ir pagarbos žmogaus teisėms vertybėmis; kadangi jos veiksmai tarptautinėje arenoje (įskaitant jos vystymosi ir prekybos politiką) turi būti grindžiami šiais principais ir turi atitikti politikos suderinamumo vystymosi labui principą, kaip nustatyta Lisabonos sutarties 208 straipsnyje; kadangi pagal SESV 208 straipsnį visuose ES išorės veiksmuose turi būti laikomasi politikos suderinamumo vystymosi labui principo;

B.  kadangi Europos Sąjunga turi ir normatyvinę, ir ekonominę galią; kadangi dėl to ji turi prisiimti lyderės vaidmenį skleidžiant geriausią patirtį ir plėtojant pasaulinius standartus;

C.  kadangi Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimas reiškia, kad vykstant ekonominiam vystymuisi tuo pat metu turėtų būti įtvirtinami socialinis teisingumas, geras valdymas, pagarba žmogaus teisėms, įskaitant socialines teises ir teisę į žmogaus orumą bei laisvę visiems, taip pat aukšti darbo ir aplinkos standartai; kadangi darnus vystymasis, prekyba ir žmogaus teisės gali vienas kitą paveikti ir sustiprinti;

D.  kadangi įsipareigojimai dėl žmogaus teisių visų pirma tenka valstybėms; kadangi, nors valstybės pačios savaime nėra atsakingos už privačių subjektų vykdomus žmogaus teisių pažeidimus, jos gali pažeisti savo įsipareigojimus tarptautinės žmogaus teisių teisės srityje, kai tokie pažeidimai gali būti joms priskiriami arba kai jos nesiima tinkamo išsamaus patikrinimo privačių subjektų pažeidimams išvengti, tirti, bausti už tai ir žalai atlyginti; kadangi valstybės paprastai savo nuožiūra priima sprendimus dėl to, kokių priemonių imtis, įskaitant politiką, teisės aktus, reglamentus ir teismo sprendimus;

E.  kadangi išsamus patikrinimas yra EBPO rekomendacijose daugiašalėms įmonėms nurodytas principas[25];

F.  kadangi valstybės turėtų vykdyti savo įsipareigojimus dėl žmogaus teisių savo teritorijoje ir (arba) jų jurisdikcijai priklausančioje srityje; kadangi valstybės turėtų aiškiai nurodyti, ko tikimasi, t. y., kad prievolė saugoti reiškia, jog vykdytinas reguliavimas siekiant užtikrinti, kad visos jų teritorijoje įsikūrusios ar į jų jurisdikciją patenkančios verslo įmonės gerbtų žmogaus teises vykdydamos visas savo operacijas, be kita ko, per savo patronuojamąsias įmones, kontroliuojamąsias bendroves ir subjektus vertės grandinėje visame pasaulyje;

G.  kadangi JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniai principai, bendru sutarimu patvirtinti Žmogaus teisių taryboje, išlieka labiausiai pripažinta su verslo veikla susijusio neigiamo poveikio žmogaus teisėms prevencijos ir mažinimo priemone, ir kadangi iš 2017 m. tyrimo, pavadinimu „JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų įgyvendinimas“, kurį užsakė Europos Parlamento Žmogaus teisių pakomitetis, aiškiai matyti, kad visame pasaulyje įgyvendinant JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus ES valstybės narės yra labiausiai pažengusios į priekį ir priėmė ir arba šiuo metu rengia daugiausia nacionalinių veiksmų planų;

H.  kadangi JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniai principai taikomi visoms valstybėms ir visoms (tiek tarptautinėms, tiek kitokioms) verslo įmonėms, neatsižvelgiant į jų dydį, sektorių, vietą, nuosavybę ir struktūrą, ir yra grindžiami trimis JT koncepcijos „apsaugoti, gerbti, padėti“ elementais, t. y.: 1) valstybės pareiga apsaugoti nuo trečiųjų šalių, įskaitant įmones, vykdomų žmogaus teisių pažeidimų; 2) įmonių atsakomybė gerbti žmogaus teises; 3) didesnės galimybės aukoms pasinaudoti veiksmingomis (teisminėmis ir neteisminėmis) teisių gynimo priemonėmis; pabrėžia, kad nors JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniai principai nėra teisiškai privalomi, jie yra plačiai pripažįstami bei remiami ir naudojami kaip pagrindas formuojant politinių priemonių koncepcijas verslo ir žmogaus teisių srityje tarptautiniu lygmeniu, taip pat jie reiškia, kad pripažįstami esami valstybių įsipareigojimai gerbti, saugoti ir užtikrinti žmogaus teises ir pagrindines laisves, verslo įmonių, kaip specializuotų visuomenės organų, vykdančių specializuotas funkcijas, kurių reikalaujama laikytis visų taikomų įstatymų ir gerbti žmogaus teises, vaidmuo, taip pat būtinybė susieti teises ir įsipareigojimus su tinkama ir veiksminga teisine gynyba, jei jų nesilaikoma; kadangi turimi duomenys rodo, kad tuomet, kai JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniai principai yra įgyvendinami, sumažėja su įmonių veikla susijusių žmogaus teisių pažeidimų atvejų;

I.  kadangi JT pasauliniame susitarime įmonės raginamos laikytis pagrindinių vertybių žmogaus teisių, darbo standartų, aplinkosaugos ir kovos su korupcija srityse, taip pat jas remti ir įgyvendinti savo įtakos sferoje, savanoriškai įsipareigoti jų paisyti ir integruoti jas į verslo veiklą;

J.  kadangi bendrovės yra vienos iš pagrindinių ekonomikos globalizacijos, finansinių paslaugų veikėjų ir tarptautinės prekybos dalyvių ir privalo laikytis visų taikomų teisės aktų ir galiojančių tarptautinių susitarimų ir gerbti žmogaus teises; kadangi vis dėlto šios verslo įmonės ir nacionalinės bendrovės kartais gali padaryti žmogaus teisių pažeidimų arba prie jų prisidėti ir daryti įtaką pažeidžiamų grupių, pavyzdžiui, mažumų, čiabuvių, moterų ir vaikų, teisėms arba skatinti aplinkosaugos problemas; kadangi jos taip pat gali vaidinti svarbų vaidmenį siūlant teigiamas paskatas, susijusias su žmogaus teisių, demokratijos, aplinkos standartų ir įmonių socialinės atsakomybės skatinimu;

K.  kadangi esama disbalanso tarp tarptautinių bendrovių teisių ir įsipareigojimų, visų pirma, kalbant apie investicijų apsaugos sutartis, kuriose investuotojams suteikiamos plačios teisės, pavyzdžiui, sąžiningos ir teisingos sąlygos, kurios nebūtinai atitinkamai suderinamos su privalomais ir vykdytinais įsipareigojimais, susijusiais su žmogaus teisių paisymu ir darbo ir aplinkosaugos teisės aktų laikymusi visoje tiekimo grandinėje;

L.  kadangi pripažįstamas visame pasaulyje veikiančių Europos įmonių ilgalaikis palankus poveikis žmogaus teisėms ir jų rodomas pavyzdys puoselėjant nediskriminacinę verslo kultūrą;

M.  kadangi ES, atsižvelgdama į savo vidaus ir (arba) išorės politikos priemonių suderinamumą, atliko pagrindinį vaidmenį, derantis dėl kelių iniciatyvų dėl visuotinės atsakomybės, neatsiejamos nuo su verslu ir žmogaus teisėmis susijusių tarptautinių standartų skatinimo ir laikymosi, ir jas įgyvendinant; kadangi ES ir jos valstybės narės taip pat įsipareigojo taikyti įvairias priemones, visų pirma, 2011 m. JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus ir 2016 m. Europos Tarybos rekomendaciją dėl žmogaus teisių ir verslo;

N.  kadangi pastaraisiais metais ES ir jos valstybės narės pradėjo priimti teisės aktus siekdamos sustiprinti įmonių atskaitomybę ir į teisės aktus įtraukia išsamaus patikrinimo žmogaus teisių atžvilgiu elementus; kadangi šios priemonės dabar padeda nustatyti visuotinus standartus, bet jos dar gali būti toliau plėtojamos, pavyzdžiui, ES konfliktinių zonų naudingųjų iškasenų reglamentas, ES nefinansinių ataskaitų teikimo direktyva ir ES medienos reglamentas; kadangi, nepaisant pakartotinių Parlamento raginimų, Komisija vis dėlto nėra linkusi pateikti tolesnių teisės aktų kitiems sektoriams, pavyzdžiui, drabužių sektoriui; kadangi dėl daugybės nacionalinių teisės aktų projektų ES gali būti sukurtos neveiksmingos ir nesąžiningos sąlygos; kadangi reikšmingas žingsnis į priekį šioje srityje galėtų būti privaloma JT sutartis;

O.  kadangi nukentėjusieji dėl žmogaus teisių pažeidimų, prie kurių yra prisidėjusios ES įmonės, gali reikalauti kompensacijos nacionaliniuose ES teismuose pagal Reglamentą (ES) Nr. 1215/2012; kadangi šiame reglamente išdėstytomis nuostatomis reikalaujama tvirtesnės tarptautinės sistemos, kad būtų padidintas jų veiksmingumas susijusių šalių atžvilgiu, tuo pat metu užtikrinant vienodas sąlygas bendrovėms, kurių buveinė yra ES, ir bendrovėms, kurių buveinė yra kitur;

P.  kadangi vis dar trūksta kompleksinio požiūrio į bendrovių atsakomybę už žmogaus teisių pažeidimus; kadangi nuo žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su tarptautinėmis bendrovėmis, nukentėję asmenys susiduria su daugybe kliūčių, kad galėtų pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis, įskaitant teismines teisių gynimo priemones ir nekartojimų garantijas; kadangi tokios kliūtys, trukdančios pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis, – tai dar vienas rimtas žmogaus teisių pažeidimas; kadangi holistinis požiūris suteiktų teisinį tikrumą įmonėms ir asmenims, atsižvelgiant į tai, kad atsiranda vis daugiau nacionalinių išsamaus patikrinimo iniciatyvų;

Q.  kadangi lyčių nelygybė reiškia, kad moterys dažnai yra ypač menkai apsaugotos nuo žmogaus teisių pažeidimų ir susiduria su specifine našta, kai siekia pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis;

R.  kadangi Pagrindinių teisių agentūros (FRA) 2017 m. nuomonėje teigiama, kad būtų galima nuveikti daugiau siekiant užtikrinti veiksmingą galimybę pasinaudoti teisminėmis ir neteisminėmis teisių gynimo priemonėmis, skirtomis su įmonėmis susijusiems žmogaus teisių pažeidimams Europos Sąjungoje ir už jos ribų, be kita ko, teikiant aukoms daugiau pagalbos, kad jos galėtų kreiptis į teismus ir turėtų galimybę teikti grupės ieškinius, palengvinant prievolę įrodyti ir skatinant taikyti išsamaus patikrinimo prievolę įmonėms, įskaitant patronuojančiąsias įmones, susijusias su žmogaus teisių veikla patronuojamosiose įmonėse arba tiekimo grandinėse;

S.  kadangi ES pagrindinių teisių chartija nustato tiek nacionalines, tiek ekstrateritorines valstybių prievoles, susijusias su jų pareigomis suteikti galimybę nukentėjusiesiems nuo žmogaus teisių pažeidimų asmenims pasinaudoti teisminėmis teisių gynimo priemonėmis;

T.  kadangi šiuo metu Jungtinėse Tautose deramasi dėl įmonių atsakomybės už žmogaus teisių pažeidimus sistemos, darbus vykdant JT ŽTT neribotos sudėties tarpvyriausybinėje darbo grupėje dėl tarptautinių bendrovių ir kitų verslo įmonių žmogaus teisių srityje (angl. OEIGWG), kurią 2014 m. įsteigė JT Generalinė Asamblėja; kadangi ES ir jos valstybės narės atlieka vaidmenį OEIGWG, tačiau Komisija neturi Tarybos įgaliojimo vesti derybas ES vardu dėl jos dalyvavimo OEIGWG;

1.  pažymi, kad globalizacija ir didėjantis verslo veiklos ir tiekimo grandinių tarptautinimas prisideda prie to, kad vaidmuo, kurį akcinės bendrovės atlieka užtikrindamos, kad būtų laikomasi žmogaus teisių, taps vis svarbesnis ir jau sukūrė situaciją, kurioje tarptautinės normos, taisyklės ir bendradarbiavimas yra esmingai svarbūs siekiant išvengti akcinių bendrovių ir verslo įmonių trečiosiose šalyse daromų žmogaus teisių pažeidimų;

2.  laikosi nuomonės, kad tarptautinės bendrovės neturėtų finansuoti veiklos arba verstis komercine ar nekomercine veikla, kuri gali prisidėti prie radikalizmo ar ekstremizmo, ypač tais atvejais, kai tai yra susiję su manipuliavimu religiniais įsitikimais, taip pat susilaikyti nuo bet kokios tiesioginės ar netiesioginės paramos bet kuriai grupei, kuri skatina smurtą, už jį pasisako ar jį pateisina;

3.  tvirtai tiki, kad privatusis sektorius yra svarbus partneris siekiant darnaus vystymosi tikslų (DVT) ir mobilizuojant papildomus išteklius vystymuisi; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į vis didesnį privačiojo sektoriaus subjektų vaidmenį vystomojo bendradarbiavimo srityje, jie turi prisitaikyti prie vystymosi veiksmingumo principų ir laikytis įmonių atskaitomybės principų visą projektų įgyvendinimo laikotarpį;

4.  primena, kad išsamus patikrinimas yra pagrindinis JT pagrindinių principų antrojo ramsčio, susijusio su įmonių atsakomybe ir pagarba žmogaus teisėms, elementas; pabrėžia, kad veiksminga išsamaus patikrinimo praktika taip pat gali padėti didinti galimybes pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis; ragina ES ir jos valstybes nares siekti, kad būtų priimta nuosekli sistema, pagal kurią įmonėms būtų nustatyti privalomi išsamaus patikrinimo žmogaus teisių atžvilgiu reikalavimai;

5.  primena, kad NVP (Nacionaliniame veiksmų plane) plėtojimo procesas, jei jis bus gerai parengtas ir pakoreguotas, atsižvelgiant į vietos aplinkybes, gali padėti ne tik užtikrinti veiksmingą Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinių priemonių įgyvendinimą, bet ir stiprinti nacionalinius žmogaus teisių apsaugos mechanizmus;

6.  primena savo raginimą ES atstovams dialoguose žmogaus teisių klausimais su trečiosiomis šalimis nuolat kelti su JTPP ir kitų tarptautinių įmonių socialinės atsakomybės standartų įgyvendinimu susijusius klausimus;

7.  tvirtai pritaria, kad ES ir už jos ribų būtų visiškai laikomasi Jungtinių Tautų bendrųjų principų, kuriuos 2011 m. birželio mėn. vienbalsiai patvirtino Taryba, ir ragina ES ir valstybes nares ES ir nacionaliniu lygmeniu parengti ir priimti plataus užmojo ir operatyvinius veiksmų planus, kuriuose būtų aiškiai nustatyti vyriausybių ir visų tipų verslo įmonių lūkesčiai, susiję su greitu, veiksmingu ir visapusišku minėtų principų įgyvendinimu; mano, kad NVP turėtų apimti rodiklius rezultatams matuoti; taip pat pabrėžia, kad ES turėtų užtikrinti nepriklausomą ir reguliarų valstybių narių nacionalinių veiksmų planų ir padarytos pažangos tarpusavio vertinimą, visų pirma siekiant palengvinti galimybes pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis; primena, kad Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus galima lygiagrečiai papildyti privalomomis iniciatyvomis, kuriomis siekiama pašalinti jų trūkumus;

8.  apgailestauja dėl to, kad vis dar trūksta pasaulinio požiūrio į tai, kaip tarptautinės bendrovės turi laikytis žmogaus teisių teisės ir užtikrinti kitus teisių gynimo mechanizmus, o tai gali prisidėti prie tarptautinių bendrovių nebaudžiamumo žmogaus teisių pažeidimų atveju ir pakenkti žmogaus teisėms ir orumui; apgailestauja, kad JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniai principai nėra įtraukti į vykdytinas priemones; primena, kad prastas JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų, kaip ir kitų tarptautiniu mastu pripažintų standartų, įgyvendinimas daugiausia yra susijęs su jų neįpareigojančiu pobūdžiu;

9.  susirūpinęs pažymi, kad išlieka daug kliūčių, susijusių su galimybe pasinaudoti teisminėmis teisių gynimo priemonėmis, ypač tarpvalstybinių bendrovių atveju, nes, pavyzdžiui, aukoms kyla sunkumų nustatant kompetentingą teismą, tam tikri žmogaus teisių pažeidimai nekodifikuoti baudžiamajame kodekse arba dėl korupcijos, kuri gali pakenkti teismo procesui besivystančiose šalyse; primena, kad atitinkamos neteisminės teisės gynimo priemonės taip pat yra labai svarbios, tačiau dažnai jų trūksta; ragina nacionalines vyriausybes dėti daugiau pastangų, jog teisminės, administracinės, teisėkūros ar kitos atitinkamos priemonės užtikrintų, kad tais atvejais, kai jų teritorijoje ir (arba) jurisdikcijoje kyla žmogaus teisių pažeidimų, tie, kurie nukentėjo, galėtų pasinaudoti veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis;

10.  dar kartą patvirtina, kad reikia kuo skubiau veiksmingai ir nuosekliai veikti visais lygmenimis, įskaitant nacionalinį, europinį ir tarptautinį, kad būtų galima veiksmingai spręsti tarptautinių bendrovių piktnaudžiavimo žmogaus teisių srityje problemą, numatyti galimybę pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis, spręsti teisines problemas, kylančias dėl verslo įmonių ir tarptautinių bendrovių veiklos tarpvalstybinio pobūdžio ir dėl didėjančio pasaulinių vertės grandinių sudėtingumo bei tarpvalstybinių įmonių ekstrateritorinių aspektų, taip pat susijusio netikrumo dėl atsakomybės už žmogaus teisių pažeidimus klausimą; dar kartą patvirtina, kad reikia iki galo įgyvendinti valstybių ekstrateritorinius įsipareigojimus, numatytus Mastrichto principuose ir privalomus pagal įvairias Europos Tarybos priemones, visų pirma Europos žmogaus teisių konvenciją (EŽTK); apskritai ragina ES imtis iniciatyvų, kuriomis būtų gerinamos galimybės naudotis teisės gynimo priemonėmis ekstrateritorinėse bylose, laikantis 2017 m. FRA nuomonėje nustatytų rekomendacijų;

11.  dar kartą patvirtina, kad žmogaus teisių viršenybė tarptautinėje teisėje atitinka Jungtinių Tautų Chartijos 103 straipsnį, ir kad reikia ją įtvirtinti aiškioje sistemoje, kurioje žmogaus teisių įsipareigojimai būtų viršesni už kitų rūšių vienas kitam prieštaraujančius įsipareigojimus, ir būtų numatytos tinkamos žmogaus teisių gynimo, stebėjimo ir teisių gynimo priemonės, taip pat tinkamos bausmės ir kompensacijos už pažeidimus; primygtinai pabrėžia, kad tai labai svarbu siekiant įveikti globalizacijos disbalansus ir žmogaus teises ir planetą iškelti į pirmą vietą; pabrėžia, kad koordinavimas ir keitimasis informacija bei gerąja patirtimi teigiamai prisidės prie iniciatyvų, kurių ėmėsi įmonės, nusprendusios gerbti žmogaus teises ir laikytis socialinių bei aplinkos apsaugos standartų;

12.  pabrėžia, kad įmonių socialinė atsakomybė savanoriškais pagrindais kelia riziką, kad bus sukurta nesąžininga konkurencija tiems, kurie nusprendžia laikytis tarptautinių standartų; pabrėžia, jog nepakanka užtikrinti, kad, įgyvendinant rūpestingumo pareigą, būtų visiškai laikomasi tarptautinių standartų ir prievolių;

13.  šioje srityje labai palankiai vertina Jungtinių Tautų, pasitelkiant OEIGWG, pradėtą darbą kuriant JT teisiškai privalomą žmogaus teisių priemonę tarptautinėms bendrovėms ir kitoms verslo įmonėms ir mano, kad tai yra būtinas žingsnis žmogaus teisių skatinimo ir apsaugos link;

14.  pabrėžia, kad teisiškai privaloma sutartis turėtų būti grindžiama JTPP sistema ir apimti: tarptautinėms bendrovėms ir kitoms verslo įmonėms, įskaitant jų patronuojamąsias įmones, privalomos išsamaus patikrinimo prievolės apibrėžtį, valstybių ekstrateritorinių žmogaus teisių įsipareigojimų pripažinimą, įmonių baudžiamosios atsakomybės pripažinimą, koordinavimo ir bendradarbiavimo tarp valstybių narių vykdant tyrimą, baudžiamąjį persekiojimą ir užtikrinant tarpvalstybinių bylų nuosprendžių vykdymą mechanizmus, taip pat tarptautinių teisminių ir neteisminių priežiūros ir vykdymo užtikrinimo mechanizmų sukūrimą; mano, kad šia nauja priemone valstybėms turėtų būti nustatyta pareiga priimti reguliavimo priemones, pagal kurias reikalaujama, kad bendrovės laikytųsi išsamaus patikrinimo politikos ir procedūrų žmogaus teisių srityje, ir siūlo, kad šio įsipareigojimo vykdymas būtų užtikrinamas taikant bendrovėms atsakomybę arba vietos, kurioje padaryta žala, teisme, arba vietos, kurioje patronuojančioji bendrovė yra įsisteigusi arba kurioje patronuojančioji bendrovė vykdo didžiąją dalį savo veiklos, teisme;

15.  ragina JT valstybes nares saugoti šias derybas nuo komercinių ir kitokių stambių įmonininkų interesų, vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pavyzdžiu ir PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencijos 5.3 straipsniu, įskaitant griežtas etikos taisykles, kuriomis siekiama išvengti interesų konfliktų ir neetiško lobizmo ir pagal kurias reikalaujama visiško skaidrumo dėl pramonės atstovų dialogų su derybų šalimis;

16.  primena, kad viso proceso metu būtina atsižvelgti į lyčių aspektą ir ypatingą dėmesį skirti pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, čiabuviams ir vaikams;

17.  primena, kad Parlamentas aštuoniose skirtingose rezoliucijose nurodė, kad neabejotinai remia šį daugiašalį OEIGWG procesą;

18.  pabrėžia, jog svarbu, kad ES ir jos valstybės narės aktyviai įsitrauktų į šį tarpvyriausybinį procesą, tuo tikslu įsteigiant darbo grupę, į kurią būtų įtraukti visi susiję Komisijos departamentai, EIVT, Tarybos darbo grupė žmogaus teisių klausimais (COHOM) ir susiję Parlamento komitetai, remiantis politikos suderinamumo vystymosi labui principu;

19.  dar kartą pakartoja raginimą ES ir jos valstybėms narėms realiai ir konstruktyviai įsitraukti į šias derybas ir tarpvyriausybinį procesą, kuriuo siekiama užbaigti OEIGWG įgaliojimus; pabrėžia, jog itin svarbu, kad ES konstruktyviai prisidėtų siekiant teisiškai privalomos sutarties, pagal kurią būtų veiksmingai sprendžiama įmonių atsakomybės už žmogaus teisių pažeidimus problema ir susijusios problemos;

20.  ragina JT valstybes nares užtikrinti, kad derybos, po kurių sudaroma sutartis, vyktų skaidriai, konsultuojantis su daug įvairių teisių subjektų, kuriems sutartis gali turėti įtakos, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas ir nukentėjusiųjų platformas; ragina ES ir jos valstybes nares į savo derybinę poziciją prasmingai įtraukti lyčių aspektą;

21.  ragina ES užtikrinti, kad bet kuriame persvarstymo ar būsimos strategijos dokumente, susijusiame su ES strategine programa ir Veiksmų planu žmogaus teisių ir demokratijos srityje, būtų nustatyti aiškūs ES dalyvavimo JT sutarties derybose tikslai ir pamatuojami kriterijai;

22.  nusprendžia toliau atidžiai stebėti OEIGWG derybų procesą;

23.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai.

 

Atnaujinta: 2018 m. spalio 3 d.
Teisinė informacija - Privatumo politika