Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B8-0481/2018Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B8-0481/2018
Europos Parlamentas

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl didėjančio neofašistinio smurto Europoje

17.10.2018 - (2018/2869(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį

Róża Gräfin von Thun und Hohenstein PPE frakcijos vardu

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0481/2018


Procedūra : 2018/2869(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B8-0481/2018
Pateikti tekstai :
B8-0481/2018
Debatai :
Balsavimas :
Priimti tekstai :

B8-0481/2018

Europos Parlamento rezoliucija dėl didėjančio neofašistinio smurto Europoje

(2018/2869(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvencijos 14 straipsnį ir Protokolą Nr. 12,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2, 3, 6 ir 7 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės[1] (Rasinės lygybės direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus[2],

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis[3],

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR[4],

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo[5],

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2016 m. birželio mėn. įsteigta ES kovos su rasizmu, ksenofobija ir kitų formų netolerancija aukšto lygio grupė,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 30 d. Europos Tarybos rezoliuciją dėl veiksmų kovojant neonacizmo ir dešiniojo ekstremizmo apraiškomis,

–  atsižvelgdamas į ES kovos su dezinformacija kodeksą,

–  atsižvelgdamas į Elgesio kodeksą dėl kovos su neteisėtu neapykantos kurstymu internete,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi ES sutarties 2 straipsnyje nurodyta, kad Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises; kadangi šios vertybės yra bendros visų valstybių narių vertybės;

B.  kadangi dabar Europoje matoma ksenofobija sustiprėjo dėl to, kad nebuvo imtasi rimtų veiksmų prieš fašistinius ir dešiniųjų ekstremistinių pažiūrų judėjimus;

C.  kadangi neofašistai, neonaciai, rasistai ir ksenofobiškos grupės bei politinės partijos atvirai kursto visuomenėje neapykantą „įtariamiems priešams“ ir smurtą prieš juos;

D.  kadangi už saugumą atsakingas Komisijos narys seras Julian King, kalbėdamas 2017 m. kovo 22 d. vykusiame renginyje 2016 m. Briuselyje įvykdytiems išpuoliams atminti, atkreipė dėmesį į didėjančią dešiniojo smurtinio ekstremizmo grėsmę ir nurodė, kad nežino nė vienos ES valstybės narės, kuri nebūtų pajutusi jokio šio reiškinio poveikio[6];

E.  kadangi neofašistinės ir neonacistinės organizacijos veiklą vykdo įvairiais būdais, kaip aprašyta Europolo 2018 m. parengtoje ataskaitoje dėl terorizmo padėties ir tendencijų Europos Sąjungoje; kadangi dauguma neofašistinių ir neonacistinių organizacijų netoleruoja tam tikrų asmenų ar grupių; kadangi šios organizacijos dažnai vartoja agresyvią kalbą, nukreiptą prieš mažumų grupes, ir siekia pagrįsti savo veiksmus žodžio laisvės principu;

F.  kadangi dėl internete skelbiamų neapykantą kurstančių kalbų dažnai paskatinamas smurtas, kurio, be kita ko, griebiasi ir neofašistinės grupuotės;

G.  kadangi Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 30 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad jokia šios deklaracijos nuostata negali būti aiškinama kaip kuriai nors valstybei, grupei ar asmeniui suteikianti kokią nors teisę vykdyti veiklą arba atlikti veiksmus, kuriais siekiama panaikinti šioje deklaracijoje paskelbtas teises ir laisves;

H.  kadangi Tarptautinės konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo 4 straipsnyje patvirtinama, kad valstybės, konvencijos šalys, smerkia bet kokią propagandą ir visas organizacijas, kurios remiasi tam tikros odos spalvos arba etninės kilmės asmenų grupės pranašumo idėjomis ar teorijomis;

I.  kadangi fašizmo propagavimas yra uždraustas keliose valstybėse narėse pagal jų nacionalinius įstatymus;

J.  kadangi 2018 m. parengtoje ataskaitoje dėl terorizmo padėties ir tendencijų Europos Sąjungoje Europolas nurodo, kad 2017 m. asmenų, areštuotų dėl dešiniojo ekstremizmo nusikaltimų, skaičius beveik padvigubėjo; kadangi taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad nustatyta, jog rasistiniai veiksmai, autoritarizmas, ksenofobija ir priešiškumas imigracijai yra būdingi dešiniųjų ekstremistų požiūrio elementai;

K.  kadangi, remiantis naujausia ES pagrindinių teisių agentūros ataskaita dėl neapykantos nusikaltimų registravimo ir duomenų rinkimo praktikos visoje ES, būtina rinkti išsamius ir atitinkamai suskirstytus (bent jau pagal motyvaciją ir nusikaltimų rūšį) duomenis, kad būtų galima stebėti policijos reagavimo į reiškinį veiksmingumą ir parengti veiksmingas bei tikslingas politikos priemones;

L.  kadangi politikai vis dažniau atsiduria dešiniųjų ekstremistinių grupuočių taikinyje, ir jos juos laiko išdavikais, naivuoliais ar tais, kurie „leidžia, kad tai įvyktų“[7];

M.  kadangi futbolo chuliganai taip pat priklauso dešiniesiems ekstremistams daugelyje valstybių narių, tačiau jie skiriasi ideologiniu lygiu ir ryšiais su kitomis organizacijomis[8];

1.  griežtai smerkia neofašistinių ir neonacistinių organizacijų teroristinius išpuolius, nužudymus, smurtinius fizinius išpuolius ir demonstracijas daugelyje valstybių narių ir apgailestauja dėl jų;

2.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad Europos Sąjungoje fašizmas, rasizmas, ksenofobija ir kitų formų netolerancija tampa vis įprastesniais reiškiniais, ir yra sunerimęs dėl pranešimų apie slaptus politinių lyderių, politinių partijų ir teisėsaugos atstovų susitarimus su neofašistais ir neonaciais kai kuriose valstybėse narėse;

3.  yra susirūpinęs dėl neofašistinio smurto, nukreipto prieš tam tikras mažumas, kaip antai juodaodžius europiečius arba Afrikos kilmės asmenis, žydus, musulmonus, romus, trečiųjų šalių piliečius, LGBTI asmenis ir neįgaliuosius;

4.  griežtai smerkia visus smurtinius prieš valstybių narių politikus ir politinių partijų narius įvykdytus neofašistinių grupuočių išpuolius, apie kuriuos pranešama kai kuriose valstybėse narėse;

5.  yra labai susirūpinęs dėl nebaudžiamumo už neofašistinių ir neonacistinių grupių vykdomą veiklą kai kuriose valstybėse narėse, ir pabrėžia, kad šis nebaudžiamumo jausmas ir nepakankamas valstybės atsakas į šių grupių smurtinius veiksmus yra viena iš priežasčių, kuriomis remiantis galima paaiškinti nerimą keliantį tam tikrų ekstremistinių dešiniųjų organizacijų vykdomų smurtinių veiksmų aktyvėjimą;

6.  pripažįsta susirūpinimą keliančią tendenciją – neofašistinės ir neonacistinės grupuotės naudojasi socialine žiniasklaida ir internetu organizavimosi visoje Europos Sąjungoje tikslais ir siekdamos skleisti ekstremistinę propagandą;

7.  ragina Komisiją, valstybes nares ir socialinės žiniasklaidos bendroves kovoti su rasizmu, fašizmu ir ksenofobija internete bendradarbiaujant su atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis;

8.  ragina valstybes nares apskritai pasmerkti politikų ir valstybės pareigūnų neapykantos nusikaltimus, neapykantą kurstančias kalbas ir nepagrįstą kaltės suvertimą visais lygmenimis ir visų rūšių žiniasklaidoje ir už tokius veiksmus numatyti sankcijas, nes tokiu būdu jie tiesiogiai prisideda prie to, kad neapykanta ir smurtas tampa įprastais reiškiniais visuomenėje ir stiprėja;

9.  apgailestauja dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse visuomeninės transliacijos kanalai tapo vienos politinės partijos propagandos įrankiu, nes tokiu būdu dažnai opozicija ir mažumų grupės atskiriamos nuo visuomenės ir netgi kurstomas smurtas;

10.  ragina valstybes nares, kurios to dar nepadarė, pasirašyti ir ratifikuoti Europos žmogaus teisių konvencijos Protokolą Nr. 12, kad galėtų užtikrinti savo piliečių teisę į apsaugą nuo bet kokios formos diskriminacijos;

11.  ragina valstybes nares tinkamai įgyvendinti Tarybos pamatinį sprendimą 2008/913/TVR dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija;

12.  apgailestauja dėl to, kad tik 15 valstybių narių išskaido duomenis apie neapykantos nusikaltimus pagal skirtingus neapykantos motyvus[9];

13.  ragina valstybes nares numatyti ir suteikti tinkamą paramą rasistinių ar ksenofobinių nusikaltimų ir neapykantos nusikaltimų aukoms;

14.  ragina valstybes nares policijos pajėgose sukurti kovos su neapykantos nusikaltimais skyrius;

15.  ragina visapusiškai ir laiku bendradarbiauti teisėsaugos ir žvalgybos tarnybas, teismus ir pilietinės visuomenės organizacijas kovojant su fašizmu, rasizmu, ksenofobija ir kitų formų netolerancija;

16.  ragina valstybes nares daug dėmesio skirti prevencijai vykdant švietimo, informuotumo didinimo kampanijas ir keičiantis geriausia praktika, be kita ko, per Informacijos apie radikalizaciją tinklą;

17.  ragina valstybes nares vadovautis Europos Tarybos rekomendacijomis dėl veiksmų kovojant su neonacizmo ir dešiniojo ekstremizmo apraiškomis;

18.  ragina valstybes nares, nacionalines sporto federacijas ir futbolo klubus kovoti su stiprėjančiu rasizmu, fašizmu ir ksenofobija futbolo stadionuose ir futbolo kultūroje ir tuo tikslu pasmerkti ir bausti atsakingus asmenis, taip pat skatinti pozityvią šviečiamąją veiklą, skirtą jauniems futbolo sirgaliams, bendradarbiaujant su mokyklomis ir atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis;

19.  pabrėžia, kad istorijos žinojimas yra viena iš išankstinių sąlygų, leidžiančių užkirsti kelią minėtiems nusikaltimams ateityje, ir yra svarbus elementas ugdant jaunesnes kartas; atkreipia dėmesį į tai, kad nacių nusikaltimų minimalizavimas yra pirmasis žingsnis siekiant iš naujo skatinti to laikotarpio idėjas;

20.  ragina valstybes nares pasmerkti ir imtis veiksmų prieš bet kokį Holokausto neigimą, įskaitant nacių ir jų talkininkų padarytų nusikaltimų menkinimą ir minimalizavimą; atkreipia dėmesį į tai, kad politiniuose ir žiniasklaidos pranešimuose negali būti banalinama tiesa apie Holokaustą;

21.  ragina ugdyti bendrą atminimo kultūrą, kuri pasmerkia fašistų praeities nusikaltimus; yra labai susirūpinęs dėl to, kad jaunoji karta Europoje vis mažiau domisi fašizmo istorija, todėl kyla pavojus, kad jie nesuvoks naujų grėsmių;

22.  ragina valstybes nares skatinti, pasitelkiant kultūrą, švietimą apie mūsų visuomenės įvairovę ir mūsų bendrą istoriją, įskaitant Antrojo pasaulinio karo žiaurumus, pavyzdžiui, Holokaustą ir jo aukų sisteminio dehumanizavimo procesą, trukusį ilgus metus;

23.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

 

Atnaujinta: 2018 m. spalio 22 d.
Teisinė informacija - Privatumo politika