Procedūra : 2018/2869(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0483/2018

Pateikti tekstai :

B8-0483/2018

Debatai :

Balsavimas :

PV 25/10/2018 - 13.12
CRE 25/10/2018 - 13.12
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0428

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 415kWORD 50k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0481/2018
17.10.2018
PE624.174v01-00
 
B8-0483/2018

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


dėl didėjančio neofašistinio smurto Europoje (2018/2869(RSP))


Cecilia Wikström ALDE frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl didėjančio neofašistinio smurto Europoje (2018/2869(RSP))  
B8-0483/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2, 3, 6 ir 7 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės(1) (Rasinės lygybės direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis(2),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR(3),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo(4),

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2016 m. birželio mėn. įsteigta ES kovos su rasizmu, ksenofobija ir kitų formų netolerancija aukšto lygio grupė,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 30 d. Europos Tarybos rezoliuciją dėl veiksmų kovojant su neonacizmo ir dešiniojo ekstremizmo apraiškomis,

–  atsižvelgdamas į ES kovos su dezinformacija kodeksą,

–  atsižvelgdamas į Elgesio kodeksą dėl kovos su neteisėtu neapykantos kurstymu internete,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi ES sutarties 2 straipsnyje nurodyta, kad Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises; kadangi šios vertybės yra bendros visų valstybių narių vertybės;

B.  kadangi dabar Europoje matoma ksenofobija sustiprėjo dėl to, kad nebuvo imtasi rimtų veiksmų prieš neofašistines ir neonacistines grupuotes;

C.  kadangi atvirai neofašistinės, neonacistinės, rasistinės ir ksenofobinės grupuotės ir politinės partijos kursto visuomenėje neapykantą ir smurtą;

D.  kadangi, kaip nurodo Europolas savo 2018 m. ataskaitoje dėl terorizmo padėties ir tendencijų Europos Sąjungoje (TE-SAT ataskaita)(5), ES saugumo komisaras seras Julian King 2017 m. kovo 22 d. vykusiame renginyje minint 2016 m. Briuselio išpuolius pabrėžė, kad stiprėja dešiniosios pakraipos smurtinio ekstremizmo grėsmė, ir nurodė, kad nežino nė vienos ES valstybės narės, kuri šio reiškinio nebūtų paveikta, konkrečiai nurodydamas 2011 m. išpuolius Norvegijoje, JK parlamento narės Jo Cox nužudymą ir išpuolius prieš prieglobsčio centrus ir mečetes visoje Europoje, pabrėždamas savo perspėjimą, kad tai rečiau įvardijama grėsmė saugumui;

E.  kadangi neofašistinės ir neonacistinės grupuotės reiškiasi įvairiomis formomis; kadangi dauguma šių grupuočių apeliuoja į žodžio laisvės principą; kadangi teisė į žodžio laisvę nėra absoliuti;

F.  kadangi Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 30 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad jokia šios deklaracijos nuostata negali būti aiškinama kaip kuriai nors valstybei, grupei ar asmeniui suteikianti kokią nors teisę vykdyti veiklą arba atlikti veiksmus, kuriais siekiama panaikinti šioje deklaracijoje paskelbtas teises ir laisves;

G.  kadangi Tarptautinės konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo patvirtinama, kad valstybės, konvencijos šalys, smerkia bet kokią propagandą ir visas organizacijas, kurios remiasi tam tikros odos spalvos arba etninės kilmės asmenų grupės pranašumo idėjomis ar teorijomis;

H.  kadangi fašizmo propagavimas yra uždraustas keliose valstybėse narėse pagal jų nacionalinius įstatymus;

I.  kadangi 2018 m. TE-SAT ataskaitoje Europolas nurodo, kad 2017 m. užregistruota, jog asmenų, areštuotų dėl dešiniojo ekstremizmo nusikaltimų, skaičius beveik padvigubėjo;

J.  kadangi 2011 m. liepos 22 d. per išpuolius Norvegijoje žuvo 77 žmonių ir 151 buvo sužeisti;

K.  kadangi 2016 m. birželio 16 d. Berstole (JK) buvo žiauriai nužudyta JK Parlamento narė Jo Cox;

L.  kadangi, remiantis Vokietijos vidaus žvalgybos agentūros Bundesamt für Verfassungsschutz (BfV) 2017 m. Konstitucijos apsaugos ataskaita (faktai ir tendencijos), 2017 m. Vokietijoje buvo įvykdyti 1 054 kraštutinei dešinei priskiriami smurto aktai(6);

M.  kadangi, remiantis 2018 m. TE-SAT ataskaita, 2017 m. buvo pranešta apie penkis sužlugdytus, nepavykusius ar įvykdytus teroristinius išpuolius, kurie buvo priskirti kraštutinių dešiniųjų pažiūrų asmenims(7);

N.  kadangi 2018 m. rugsėjo 21 d. po antifašistinės demonstracijos Baryje (Italija) buvo užpulti Europos Parlamento narė Eleonora Forenza ir jos padėjėjas Antonio Perillo;

O.  kadangi Prancūzijos žvalgybos tarnyba išreiškė susirūpinimą dėl didėjančio karinių pajėgų ir teisėsaugos pajėgų narių, prisijungiančių prie kraštutinės dešinės smurtinių grupuočių, skaičiaus(8);

P.  kadangi Europos Komisija prieš rasizmą ir netoleranciją (ECRI), kurią įsteigė Europos Taryba, 2018 m. gegužės 15 d. paskelbtoje ataskaitoje(9) išreiškė susirūpinimą dėl dešiniojo ekstremizmo ir neofašizmo stiprėjimo Kroatijoje;

1.  griežtai smerkia neofašistinių ir neonacistinių organizacijų teroristinius išpuolius, nužudymus, psichologinį smurtą, smurtinius fizinius išpuolius ir demonstracijas įvairiose ES valstybėse narėse ir apgailestauja dėl jų;

2.  yra labai susirūpinęs dėl didėjančio fašizmo, rasizmo, ksenofobijos ir kitų netolerancijos formų normalizavimo ES;

3.  yra itin susirūpinęs dėl neofašistinio smurto, veikiančio visą visuomenę ir nukreipto prieš tam tikras mažumas, kaip antai juodaodžius europiečius arba Afrikos kilmės asmenis, žydus, musulmonus, romus, trečiųjų šalių piliečius, LGBTI asmenis ir neįgaliuosius;

4.  griežtai smerkia visus smurtinius prieš valstybių narių politikus ir politinių partijų narius įvykdytus neofašistinių grupuočių išpuolius, apie kuriuos pranešama kai kuriose valstybėse narėse;

5.  yra labai susirūpinęs dėl nebaudžiamumo už neofašistinių ir neonacistinių grupuočių veiklos kai kuriose valstybėse narėse, ir pabrėžia, kad šis nebaudžiamumo jausmas yra viena iš priežasčių, kuriomis remiantis galima paaiškinti nerimą keliantį ekstremalių dešiniųjų organizacijų smurtinių veiksmų aktyvėjimą;

6.  pripažįsta susirūpinimą keliančią tendenciją, kai neofašistinės ir neonacistinės grupuotės naudojasi socialine žiniasklaida ir internetu organizavimosi ir strategijų visai Europos Sąjungai rengimo tikslais;

7.  ragina valstybes nares apskritai pasmerkti politikų ir valstybės pareigūnų neapykantos nusikaltimus, neapykantą kurstančias kalbas ir nepagrįstą kaltės suvertimą visais lygmenimis ir visų rūšių žiniasklaidoje ir už tokius veiksmus numatyti sankcijas, nes tokiu būdu jie tiesiogiai prisideda prie to, kad neapykanta ir smurtas tampa įprastais reiškiniais visuomenėje ir stiprėja;

8.  ragina valstybes nares imtis papildomų priemonių siekiant užkirsti kelią neapykantą kurstančioms kalboms ir neapykantos nusikaltimams, pasmerkti juos ir kovoti su jais;

9.  ragina valstybes nares tirti neapykantos nusikaltimus ir patraukti už juos baudžiamojon atsakomybėn, taip pat dalytis geriausia patirtimi, susijusia su neapykantos nusikaltimų nustatymu ir tyrimu, įskaitant tuos nusikaltimus, kuriuos skatina įvairios ksenofobijos formos;

10.  ragina valstybes nares numatyti ir teikti tinkamą paramą rasistinių ar ksenofobinių nusikaltimų ir neapykantos nusikaltimų aukoms ir užtikrinti visų liudininkų apsaugą nuo nusikaltimų autorių;

11.  ragina valstybes nares policijos pajėgose sukurti kovos su neapykantos nusikaltimais skyrius; ragina policijos pajėgas užtikrinti, kad jų darbuotojai nesiimtų rasistinių, ksenofobinių ar diskriminacinių veiksmų ir kad visi tokie padaryti veiksmai būtų tiriami, o už juos atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn;

12.  ragina Komisiją paraginti pilietinės visuomenės organizacijas stebėti ir teikti ataskaitas, susijusias su neapykantą kurstančiomis kalbomis ir neapykantos nusikaltimais valstybėse narėse;

13.  remia, džiaugiasi ir ragina apsaugoti bendruomenės grupes ir pilietinės visuomenės organizacijas, kurios kovoja su fašizmu, rasizmu, ksenofobija ir kitų formų netolerancija;

14.  ragina konsoliduoti ES kovos su diskriminacija teisės aktus, įskaitant esamų teisės aktų perkėlimą į nacionalinę teisę ir (arba) įgyvendinimą, ir priimti naujus teisės aktus, įskaitant Vienodo požiūrio direktyvą;

15.  primena, kad Tarybos pamatiniame sprendime 2008/913/JHA dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis, kurio įgyvendinimo terminas buvo 2010 m. lapkričio mėn., nustatytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis nustatomos sankcijos juridiniams asmenims, viešai kurstantiems smurtą ar neapykantą prieš mažumos grupę;

16.  ragina Komisiją atnaujinti 2014 m. ataskaitą dėl minėto Tarybos pamatinio sprendimo įgyvendinimo ir pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš tas valstybes nares, kurios nesilaiko sprendimo nuostatų;

17.  ragina visapusiškai ir laiku bendradarbiauti teisėsaugos ir žvalgybos tarnybas, teismus ir pilietinės visuomenės organizacijas kovojant su fašizmu, rasizmu, ksenofobija ir kitų formų netolerancija;

18.  ragina valstybes nares vadovautis Europos Tarybos rekomendacijomis dėl veiksmų kovojant su neonacizmo ir dešiniojo ekstremizmo apraiškomis;

19.  ragina valstybes nares rengti privalomus žmogaus teisių srities, į paslaugas orientuotus vidaus mokymus visų lygmenų teisėsaugos pareigūnams ir teismų sistemos tarnautojams;

20.  ragina valstybes nares rengti mokymus viešojo transliavimo srityje ir žiniasklaidoje dirbantiems asmenims, siekiant didinti informuotumą apie problemas ir diskriminaciją, su kuriomis susiduria neofašistinių ir neonacistinių grupuočių aukos;

21.  ragina valstybes nares įdiegti nacionalines „pasitraukimo programas“, skirtas smurtinėms neofašistinėms ir neonacistinėms grupuotėms; pabrėžia, kad tokios programos turėtų būti gerokai platesnės už individualios pagalbos priemones ir jomis turėtų būti teikiama ilgalaikė parama tiems, kuriems sunkiai sekasi rasti darbą, persikelti ir kurti naujus ir saugius socialinius tinklus;

22.  pabrėžia, kad istorijos žinojimas yra viena iš išankstinių sąlygų, leidžiančių užkirsti kelią minėtiems nusikaltimams ateityje, ir yra svarbus elementas ugdant jaunesnes kartas; atkreipia dėmesį į tai, kad nacių nusikaltimų minimalizavimas yra pirmasis žingsnis siekiant iš naujo skatinti to laikotarpio idėjas;

23.  ragina valstybes nares pasmerkti ir imtis veiksmų prieš bet kokį Holokausto neigimą, įskaitant nacių ir jų talkininkų padarytų nusikaltimų menkinimą ir minimalizavimą; atkreipia dėmesį į tai, kad politiniame ar žiniasklaidos diskurse negali būti banalinama tiesa apie Holokaustą;

24.  ragina ugdyti bendrą atminimo kultūrą, kurioje smerkiami fašistinės praeities nusikaltimai; yra labai susirūpinęs dėl to, kad jaunoji karta Europoje vis mažiau domisi fašizmo istorija, todėl kyla pavojus, kad jie nesuvoks naujų grėsmių;

25.  ragina valstybes nares, pasitelkiant plačiajai visuomenei skirtą kultūrą, skatinti švietimą apie mūsų visuomenės įvairovę ir mūsų bendrą istoriją, įskaitant Antrojo pasaulinio karo žiaurumus, pavyzdžiui, holokaustą ir jo aukų sisteminio dehumanizavimo procesą, trukusį ilgus metus;

26.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai bei Jungtinėms Tautoms.

(1)

OL L 180, 2000 7 19, p. 22.

(2)

OL L 328, 2008 12 6, p. 55.

(3)

OL L 315, 2012 11 14, p. 57.

(4)

OL L 317, 2014 11 4, p. 1.

(5)

https://www.europol.europa.eu/activities-services/main-reports/european-union-terrorism-situation-and-trend-report-2018-tesat-2018

(6)

https://www.verfassungsschutz.de/en/download-manager/_annual-report-2017-summary.pdf

(7)

https://www.europol.europa.eu/activities-services/main-reports/european-union-terrorism-situation-and-trend-report-2018-tesat-2018

(8)

https://www.mediapart.fr/journal/france/090418/forces-de-l-ordre-liees-l-ultra-droite-violente-la-dgsi-s-inquiete?onglet=full

(9)

https://rm.coe.int/fifth-report-on-croatia/16808b57be

Atnaujinta: 2018 m. spalio 22 d.Teisinė informacija - Privatumo politika