Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B8-0523/2018Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B8-0523/2018

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl poreikio sukurti visapusišką ES mechanizmą, skirtą demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms apsaugoti

7.11.2018 - (2018/2886(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį

Frank Engel PPE frakcijos vardu
Birgit Sippel, Josef Weidenholzer, Claude Moraes, Tanja Fajon S&D frakcijos vardu
Sophia in ’t Veld ALDE frakcijos vardu
Judith Sargentini, Reinhard Bütikofer, Benedek Jávor, Jean Lambert Verts/ALE frakcijos vardu
Dennis de Jong


Procedūra : 2018/2886(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B8-0523/2018
Pateikti tekstai :
B8-0523/2018
Debatai :
Priimti tekstai :

B8-0523/2018

Europos Parlamento rezoliucija dėl poreikio sukurti visapusišką ES mechanizmą, skirtą demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms apsaugoti

(2018/2886(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ES sutartį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnio 11 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo[1],

–  atsižvelgdami į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK), Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos, Ministrų Komiteto, žmogaus teisių komisaro ir Venecijos komisijos konvencijas, rekomendacijas, rezoliucijas ir pranešimus,

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų nuomonę Nr. 1/2018 dėl 2018 m. gegužės 2 d. Komisijos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2018 m. pagrindinių teisių ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą „Naujos ES priemonės teisinei valstybei stiprinti“ (COM(2014)0158),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo, kuriuo pagal Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio 1 dalį Taryba raginama nustatyti, kad yra aiškus pavojus, jog Vengrija gali šiurkščiai pažeisti vertybes, kuriomis grindžiama Sąjunga[2],

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 1 d. rezoliuciją dėl Komisijos sprendimo pasinaudoti ES sutarties 7 straipsnio 1 dalimi dėl padėties Lenkijoje[3],

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl teisinės valstybės Maltoje[4],

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. balandžio 19 d. rezoliuciją dėl tiriamosios žurnalistikos apsaugos Europoje: Slovakijos žurnalisto Jáno Kuciako ir Martinos Kušnírovos atvejis[5],

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. spalio 3 d. diskusijas posėdžio metu dėl teisinės valstybės Rumunijoje,

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 1 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2016 m.[6],

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 2 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa COM(2018) 0322),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. ES teisingumo rezultatų suvestinę,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Europos Sąjunga pagrįsta pagarbos žmogaus orumui, laisvei, demokratijai ir lygybei vertybėmis, teisinės valstybės principu ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant teisę priklausyti mažumoms ir kadangi šios vertybės visoms valstybėms narėms yra bendros;

B.  kadangi teisinės valstybės principas, demokratija ir pagrindinės teisės yra saistomi trišaliais santykiais, sustiprinančiais vienas kitą ir kartu apsaugant ES ir jos valstybių narių konstitucinį pagrindą;

C.  kadangi 2014 m. Komisija patvirtino teisinės valstybės priemones; kadangi ši sistema buvo naudojama tik vieną kartą ir kadangi pasirodė, kad ši priemonė nepakankama siekiant užkirsti kelią grėsmėms, kylančioms teisinės valstybės principams, arba jų pašalinti;

D.  kadangi Europos Sąjunga neturi objektyvaus ir nuolatinio mechanizmo demokratijai, pagrindinėms teisėms ir teisinei valstybei stebėti visose valstybėse narėse;

E.  kadangi 2018 m. ES teisingumo rezultatų suvestinėje nurodoma, kad vis dar yra problemų, susijusių su valstybių narių teisingumo sistemų veikimu, taip pat su tam tikrų reformų, vykdomų valstybėse narėse, poveikiu;

F.  kadangi yra daug nebaigtų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų teisingumo, pagrindinių teisių ir pilietybės srityje[7];

G.  kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra paskelbė keletą ataskaitų, kuriose atkreipiamas dėmesys į iššūkius demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms įvairiose valstybėse narėse, pvz., dėl mažėjančios erdvės pilietinės visuomenės organizacijoms Europoje[8];

H.  kadangi pastebėtas ad hoc atsakas į grėsmes demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms, todėl skirtingose valstybėse narėse taikomi labai skirtingi požiūriai;

I.  kadangi Komisija, atsižvelgdama į padėtį Lenkijoje, inicijavo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą procedūrą, o Europos Parlamentas, atsižvelgdamas į padėtį Vengrijoje, pradėjo tą pačią procedūrą;

J.  kadangi Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas įsteigė Darbo tvarkos taisyklių stebėsenos grupę, kuri pradėjo darbą, susijusį su tiriamosios žurnalistikos atstovų nužudymu ir teisinės valstybės principu;

K.  kadangi ES atsakas visų pirma yra reaguojančio pobūdžio, o ne prevencinio ir jam trukdo tai, kad įvairiose valstybėse narėse dėmesys demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms yra netolygus ir politizuotas;

L.  Kadangi 2018 m. gegužės 2 d. Komisija paskelbė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų (COM(2018)0324);

M.  kadangi Europos Audito Rūmų nuomonėje dėl pasiūlymo dėl reglamento pabrėžiama, kad reikia papildomai išaiškinti gairių ir procedūrų, pagal kurias valstybėse narėse gali būti nustatyti bendri teisinės valstybės principo taikymo trūkumai, šaltinius[9];

N.  kadangi ankstesnės ES kovos su korupcija ataskaitos ir 2018 m. Europos semestro šalių ataskaitos rodo didelį susirūpinimą dėl korupcijos įvairiose valstybėse narėse ir taip mažėja piliečių pasitikėjimas institucijomis ir teisine valstybe;

O.  kadangi dėl teisinės valstybės ir demokratijos iššūkių valstybėse narėse kilo grėsmė laisvės, saugumo ir teisingumo erdvei, grindžiamai tarpusavio pasitikėjimo taikant nuginčijamąja prezumpcija (praesumptio iuris tantum) principui;

P.  kadangi teisinės valstybės ir demokratijos problemos valstybėse narėse kelia pavojų Sąjungos išorės veiksmų, visų pirma susijusių su jos stojimu ir kaimynystės politika, teisėtumui;

Q.  Kadangi visos Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros yra įpareigotos gerbti, saugoti ir skatinti demokratiją, teisinę valstybę ir pagrindines teises;

R.  kadangi Sąjunga vis dar nėra prisijungusi prie EŽTK, nepaisant to, kad ji privalo tai padaryti pagal ES sutarties 6 straipsnio 2 dalį;

S.  kadangi Komisija ir Taryba nesiėmė veiksmų, susijusių su Parlamento rezoliucija dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo, ir iki šiol atsisakė priimti tarpinstitucinį susitarimą dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių pakto;

1.  apgailestauja, kad Komisija dar nepateikė pasiūlymo dėl išsamaus ES mechanizmo, susijusio su demokratija, teisinės valstybės principu ir pagrindinėmis teisėmis, ir ragina Komisiją tai padaryti, visų pirma pasiūlyti priimti tarpinstitucinį susitarimą dėl demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių pakto, kuris būtų įtrauktas į savo būsimą ne teisėkūros iniciatyvą stiprinti teisinės valstybės principo įgyvendinimą Europos Sąjungoje;

2.  pakartoja savo raginimą sukurti visapusišką, nuolatinį ir objektyvų ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių apsaugos mechanizmą ir pabrėžia, kad dabar kaip niekada anksčiau reikia tokio mechanizmo;

3.  pakartoja pagrindinius tokio mechanizmo elementus, kuriuos pasiūlė Parlamentas kaip tarpinstitucinį demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių pakto projektą, kurį sudaro metinis įrodymais pagrįstas ir nediskriminacinis persvarstymas, kuriuo vienodomis sąlygomis vertinama visų ES valstybių narių atitiktis 2 straipsnyje nustatytoms vertybėms, konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos (Europos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių ataskaita), po kurios vyks tarpparlamentinės diskusijos, ir nuolatinis demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių politikos ciklas ES institucijose;

4.  Europos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių ataskaita apima ir papildo dabartines priemones, įskaitant Teisingumo rezultatų suvestinę, Žiniasklaidos pliuralizmo observatoriją, kovos su korupcija ataskaitą ir tarpusavio vertinimo procedūras, grindžiamas SESV 70 straipsniu, ir pakeičia bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmą Bulgarijai ir Rumunijai. apgailestauja dėl Komisijos sprendimo nepaskelbti ES kovos su korupcija ataskaitos 2017 m.;

5.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę susieti savo siūlomą reglamentą dėl Sąjungos biudžeto apsaugos tais atvejais, kai valstybėse narėse esama visuotinių teisinės valstybės principo taikymo trūkumų, turinčių visapusišką, nuolatinį ir objektyvų ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių apsaugos mechanizmą;

6.  ragina Tarybą sutikti įsipareigoti laikytis tarpinstitucinio susitarimo dėl demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių pakto ir remti tolesnius Komisijos pasiūlymus, kuriais siekiama stiprinti demokratiją, teisinę valstybę ir pagrindines teises;

7.  mano, kad jei Komisija ir Taryba ir toliau atmes DTVPT paktą, Parlamentas galėtų imtis iniciatyvos ir pradėti bandomąjį demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių ataskaitos projektą bei tarpparlamentines diskusijas;

8.  ragina Tarybą tinkamai atlikti savo institucinį vaidmenį vykdant procedūras pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį ir nedelsiant bei visapusiškai informuoti Parlamentą visuose šios procedūros etapuose;

9.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir Tarybai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, taip pat Europos regionų komitetui, kad jis būtų paskirstytas nacionaliniams parlamentams ir taryboms.

 

Atnaujinta: 2018 m. lapkričio 12 d.
Teisinė informacija - Privatumo politika