PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Vokietijos vaiko teisių apsaugos tarnybos (Jugendamt) vaidmens sprendžiant tarpvalstybinius šeimos ginčus
14.11.2018 - (2018/2856(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
Cecilia Wikström Peticijų komiteto vardu
B8‑0546/2018
Europos Parlamento rezoliucija dėl Vokietijos vaiko teisių apsaugos tarnybos (Jugendamt) vaidmens sprendžiant tarpvalstybinius šeimos ginčus
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 227 straipsnį,
– atsižvelgdamas į SESV 81 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 24 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 ir 20 straipsnius, kuriuose pabrėžiamas vyriausybių įsipareigojimas saugoti vaiko tapatybę, įskaitant jo santykius su šeima,
– atsižvelgdamas į 1963 m. Vienos konvenciją dėl konsulinių santykių, ypač jos 37 straipsnio b dalį,
– atsižvelgdamas į 1993 m. gegužės 29 d. Hagos konvenciją dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje,
– atsižvelgdamas į 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 („Briuselis IIa“)[1], visų pirma į jo 8, 10, 15, 16, 21, 41, 55 ir 57 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (dokumentų įteikimas) ir panaikinantį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1348/2000[2],
– atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 15 d. Komisijos komunikatą „ES vaiko teisių darbotvarkė“ (COM(2011)0060),
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, visų pirma į jo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimą byloje C-497/10 PPU Mercredi prieš Chaffe[3] ir 2009 m. balandžio 2 d. sprendimą byloje C-523/07 (ieškinį pateikė A)[4],
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros atliktą vaiko apsaugos sistemų apžvalgą,
– atsižvelgdamas į tai, kad gauta labai daug peticijų dėl Vokietijos vaiko teisių apsaugos tarnybos (Jugendamt) vaidmens sprendžiant tarpvalstybinius šeimos ginčus,
– atsižvelgdamas į rekomendacijas, pateiktas ataskaitoje apie faktų nustatymo vizitą į Vokietiją (2011 m. lapkričio 23–24 d.) siekiant ištirti peticijas dėl Vokietijos vaiko teisių apsaugos tarnybos (Jugendamt) vaidmens,
– atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl vaiko interesų apsaugos visoje ES, grindžiamos Europos Parlamentui pateiktomis peticijomis[5],
– atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 3 d. Peticijų komiteto darbo grupės vaiko gerovės klausimais rekomendacijas,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi Parlamento Peticijų komitetas jau daugiau kaip 10 metų gauna labai daug peticijų, kuriose tėvai ne iš Vokietijos smerkia Vokietijos vaiko teisių apsaugos tarnybos (Jugendamt) vykdomą nuolatinę jų diskriminaciją ir jiems taikomas savavališkas priemones tarpvalstybinių padarinių turinčiuose šeimos ginčuose dėl vaikų, be kita ko, sprendžiant tėvų atsakomybės ir vaiko globos klausimus;
B. kadangi Jugendamt tenka labai svarbus vaidmuo Vokietijos šeimos teisinėje sistemoje, nes tai yra viena iš šalių, dalyvaujančių visuose šeimos ginčuose dėl vaikų;
C. kadangi šeimos ginčuose dėl vaikų Jugendamt teisėjams teikia iš esmės įpareigojančią rekomendaciją, taip pat gali priimti laikinas priemones, kaip antai „Beistandschaft“ (teisinis konsultavimas), kurių negalima užginčyti;
D. kadangi Jugendamt yra atsakinga už Vokietijos teismų sprendimų įgyvendinimą; kadangi Jugendamt tuos sprendimus aiškina plačiai ir dėl to tėvų ne iš Vokietijos teisių apsauga tampa mažiau veiksminga;
E. kadangi tai, kad kompetentingos Vokietijos institucijos nepripažįsta ir nevykdo kitų ES valstybių narių teisminių institucijų sprendimų, kurie priimami tarpvalstybinių padarinių turinčiuose šeimos ginčuose, gali reikšti valstybių narių abipusio pripažinimo ir tarpusavio pasitikėjimo principo pažeidimą ir taip pakenkti veiksmingai vaiko interesų apsaugai;
F. kadangi peticijų pateikėjai pasmerkė tai, kad tarpvalstybinių padarinių turinčiuose šeimos ginčuose vaiko interesų apsaugą Vokietijos institucijos tikslingai aiškina taip, kad vaikai liktų Vokietijos teritorijoje net tais atvejais, kai buvo pranešta apie prievartą ir smurtą šeimoje prieš tėvus ne iš Vokietijos;
G. kadangi tėvai ne iš Vokietijos savo peticijose pasmerkė tai, kad tais atvejais, kai jų atžvilgiu Vokietijos institucijos, įskaitant Jugendamt, šeimos ginčuose dėl vaikų jiems taiko diskriminuojančias ar nepalankias teismines ir administracines procedūras, jų kilmės šalių nacionalinės institucijos teikė nepakankamą konsultavimo ir teisinę pagalbą arba tokios pagalbos neteikė;
H. kadangi visos ES institucijos ir valstybės narės privalo užtikrinti vaiko teisių apsaugą, kaip įtvirtinta ES pagrindinių teisių chartijoje; kadangi priimant visų lygių sprendimus dėl vaiko globos (rūpybos) pagrindinį dėmesį reikia skirti vaiko interesams, kurie pirmiausiai ir geriausiai patenkinami jo paties šeimoje;
I. kadangi dėl padidėjusio judumo Europos Sąjungoje padaugėjo tarpvalstybinių ginčų dėl tėvų pareigų ir vaikų globos; kadangi Komisija turi aktyviau skatinti visas valstybes nares, įskaitant Vokietiją, nuosekliai ir konkrečiai įgyvendinti principus, išdėstytus JT vaiko teisių konvencijoje, kurią yra ratifikavusios visos ES valstybės narės;
J. kadangi reglamento „Briuselis IIa“ aprėptis ir tikslai yra pagrįsti Sąjungos piliečių nediskriminavimo dėl tautybės principu ir valstybių narių tarpusavio pasitikėjimo viena kitos teisinėmis sistemomis principu;
K. kadangi reglamento „Briuselis IIa“ nuostatomis jokiu būdu neturėtų būti suteikta galimybė iškreipti jo pamatinius tikslus, kaip antai: užtikrinti tarpusavio pagarbą ir pripažinimą, vengti diskriminacijos dėl tautybės, o visų pirma iš tiesų objektyviai apsaugoti vaiko interesus;
L. kadangi nėra tiksliai ir išsamiai tikrinama, ar procedūros ir metodai, kuriuos Vokietijos kompetentingos institucijos taiko tarpvalstybinių padarinių turinčiuose šeimos ginčuose dėl vaikų, nėra diskriminacinio pobūdžio, tokių patikrų nebuvimas gali turėti neigiamą poveikį vaikų gerovei ir lemti tai, kad bus labiau pažeidžiamos tėvų ne iš Vokietijos teisės;
M. kadangi Vokietijos Federalinis Konstitucinis Teismas nusprendė, kad teismas gali pareikalauti, kad būtų leista išklausyti vaiką, kuriam tuo metu, kai priimamas sprendimas, dar nėra trejų metų; kadangi kitose ES valstybėse narėse laikoma, kad tokio amžiaus yra per maži ir nepakankamai brandūs, kad su jais būtų galima tartis ginčuose, kuriuose dalyvauja jų tėvai;
N. kadangi naudojimasis pagrindinėmis teisėmis, pavyzdžiui, judėjimo ir apsigyvenimo laisve, neturi kelti grėsmės vaiko teisei į šeimos gyvenimą;
O. kadangi ESTT praktikoje yra nustatyta atskira ES teisės samprata, kuria apibrėžiama vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, taip pat įvairūs kriterijai, kuriuos turi taikyti nacionaliniai jurisdikciją turintys subjektai nustatydami nuolatinę gyvenamąją vietą;
P. kadangi ES pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai tėvai naudojasi savo laisvo judėjimo teise, vaikai turi teisę nuolat palaikyti asmeninius santykius ir tiesioginius ryšius su savo tėvais, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams;
1. su dideliu susirūpinimu pažymi, kad vis dar neišspręstos problemos, susijusios su Vokietijos šeimos teisės sistema, įskaitant kontraversišką Jugendamt vaidmenį, kurį savo peticijose pasmerkė tėvai ne iš Vokietijos; pabrėžia, kad Peticijų komitetas nuolat gauna tėvų ne iš Vokietijos peticijas, kuriose pranešama apie didelę diskriminaciją, patiriamą dėl procedūrų ir metodų, kuriuos tarpvalstybiniuose šeimos ginčuose dėl vaikų taiko kompetentingos Vokietijos institucijos;
2. smerkia visus Jugendamt vykdomos tėvų ne iš Vokietijos diskriminacijos atvejus;
3. atkreipia dėmesį į ilgalaikę Peticijų komiteto veiklą tvarkant peticijas dėl Jugendamt vaidmens; atsižvelgia į kompetentingos Vokietijos ministerijos atsakymus dėl Vokietijos šeimos teisės sistemos veikimo, tačiau pabrėžia, kad Peticijų komitetas nuolat gauna peticijas dėl įtariamos diskriminacijos, kurią patiria tėvai ne iš Vokietijos;
4. pabrėžia reglamentu „Briuselis IIa“ nustatytą nacionalinių institucijų įsipareigojimą pripažinti kitoje valstybėje narėje priimtus teismo sprendimus su vaikais susijusiose bylose ir užtikrinti jų vykdymą; yra susirūpinęs, kad tarpvalstybinių padarinių turinčiuose šeimos ginčuose Vokietijos institucijos reguliariai atsisako pripažinti kitose valstybėse narėse priimtus teismų sprendimus bylose, kurias nagrinėjant nėra išklausomi trejų metų nesulaukę vaikai; pabrėžia, kad šis aspektas pakerta tarpusavio pasitikėjimo principą santykiuose su kitomis valstybėmis narėmis, kurių teisinėse sistemose nustatytas kitas amžius, nuo kurio reikalaujama išklausyti vaiką;
5. apgailestauja, kad Komisija daug metų išsamiai netikrina procedūrų ir metodų, taikomų Vokietijos šeimos teisės sistemoje (įskaitant Jugendamt) sprendžiant tarpvalstybinio masto šeimos ginčus, todėl neužtikrina veiksmingos vaiko interesų ir kitų susijusių teisių apsaugos;
6. pabrėžia, kad valstybėms narėms svarbu rinkti statistinius duomenis apie administracinius ir teisminius procesus dėl vaiko globos, kai juose dalyvauja svetimšaliai tėvai, ypač apie priimamus sprendimus, kad būtų galima atlikti išsamesnę ilgalaikių esamų tendencijų analizę ir pateikti kriterijus;
7. pabrėžia, kad pagal ESTT praktiką yra nustatyta atskira ES teisės samprata, kuria apibrėžiama vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, taip pat įvairūs kriterijai, kuriuos turi taikyti nacionaliniai jurisdikciją turintys subjektai nustatydami nuolatinę gyvenamąją vietą;
8. ragina Komisiją užtikrinti, kad bylose, kurios minimos Peticijų komiteto gautose peticijose, vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta būtų tinkamai nustatyta Vokietijos jurisdikciją turinčių subjektų;
9. reiškia griežtą kritiką dėl to, kad nėra statistinių duomenų apie tai, kiek Vokietijoje yra bylų, kuriose teismo sprendimai neatitiko Jugendamt rekomendacijų, ir apie šeimos ginčų, susijusių su skirtingų valstybių piliečių porų vaikais, rezultatus, nepaisant to, kad daugelį metų reikalaujama tokius duomenis rinkti ir viešai skelbti;
10. ragina Komisiją atsižvelgiant į atitinkamas peticijas įvertinti, ar nustatydami savo kompetenciją Vokietijos jurisdikciją turintys subjektai tinkamai laikosi reglamento „Briuselis IIa“ nuostatų ir ar jie atsižvelgė į kitų valstybių narių jurisdikciją turinčių subjektų priimtus sprendimus;
11. smerkia tai, kad tais atvejais, kai tėvai ne iš Vokietijos, kuriems suteikiama galimybė prižiūrimiems bendrauti su vaikais, nesilaiko Jugendamt pareigūnų reikalavimo per pokalbius su vaikais bendrauti vokiškai, pokalbiai yra šiurkščiai nutraukiami, o tėvams ne iš Vokietijos uždraudžiama palaikyti ryšius su savo vaikais; mano, kad Jugendamt pareigūnams taikant šią procedūrą tėvai ne iš Vokietijos aiškiai diskriminuojami dėl kilmės ir kalbos;
12. yra tvirtai įsitikinęs, kad tais atvejais, kai tėvams suteikiama galimybė prižiūrimiems bendrauti su vaikais, Vokietijos institucijos per pokalbius turi leisti tėvams ir jų vaikams kalbėtis visomis tėvų vartojamomis kalbomis; ragina nustatyti mechanizmus, kurie leistų užtikrinti, kad tėvai ne iš Vokietijos ir jų vaikai galėtų bendrauti jiems bendra kalba, nes tokia kalba yra labai svarbi, kad tėvai ir vaikai galėtų išlaikyti stiprius emocinius ryšius ir kad būtų užtikrinta veiksminga vaiko kultūrinio paveldo ir gerovės apsauga;
13. tvirtai tiki, kad būtina imtis nuoseklių ir efektyvių veiksmų įgyvendinant 2017 m. gegužės 3 d. Peticijų komiteto darbo grupės vaiko gerovės klausimais galutinės ataskaitos rekomendacijas, visų pirma tas, kurios yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su Jugendamt vaidmeniu ir su Vokietijos šeimos teisės sistema;
14. primena Vokietijai apie jos tarptautinius įsipareigojimus pagal JT vaiko teisių konvenciją, įskaitant jos 8 straipsnį; yra įsitikinęs, kad visos Vokietijos kompetentingos institucijos turi padaryti didelę pažangą, kad tinkamai apsaugotų skirtingų valstybių piliečių porų vaikų teises, taip siekiant išsaugoti jų tapatybę (įskaitant šeimos ryšius), kaip pripažinta teisės aktais, ir išvengti neteisėto kišimosi;
15. mano, kad, atsižvelgiant į SESV 81 straipsnį, Komisija gali ir privalo aktyviau siekti visoje Sąjungoje užtikrinti sąžiningą, nuoseklų ir nediskriminacinį požiūrį į tėvus tarpvalstybinėse vaiko globos bylose;
16. ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų išsamiai patikrinta, ar procedūros ir metodai, kuriuos taiko Vokietijos šeimos teisės sistemos subjektai (įskaitant Jugendamt) tarpvalstybinių šeimos ginčų atžvilgiu, nėra diskriminaciniai;
17. ragina Komisiją rengti daugiau socialinių paslaugų darbuotojų mokymų ir tarptautinių mainų, siekiant juos geriau informuoti apie kolegų kitose valstybėse narėse darbą ir sudaryti sąlygas keistis gerąja patirtimi;
18. pabrėžia, kad svarbu užtikrinti glaudų vaiko globos (rūpybos) nustatymo procedūrose dalyvaujančių nacionalinių ir vietos institucijų – nuo socialinių tarnybų iki jurisdikcinių ir centrinės valdžios institucijų – bendradarbiavimą ir veiksmingą bendravimą;
19. pabrėžia, kad būtina gerinti Vokietijos ir kitų ES valstybių narių institucijų teisminį ir administracinį bendradarbiavimą, siekiant užtikrinti tarpusavio pasitikėjimą dėl klausimų, susijusių su tuo, kaip Vokietijoje pripažįstami ir vykdomi kitų ES valstybių narių institucijų priimti sprendimai, susiję su tarpvalstybinių aspektų turinčiais šeimos ginčais dėl vaikų;
20. primena, kaip svarbu nuo pat vaiko globos procedūrų pradžios ir kiekviename jų etape išsamią ir aiškią informaciją apie tokias procedūras ir apie galimus jų padarinius tėvams ne iš Vokietijos neatidėliojant teikti kalba, kurią tie tėvai labai gerai moka, siekiant išvengti atvejų, kai tėvai duoda sutikimą, iki galo nesuprasdami savo įsipareigojimų padarinių; ragina valstybes nares įgyvendinti tikslines priemonės, skirtas gerinti teisinę paramą, pagalbą, konsultavimą ir informacijos teikimą jų piliečiams, kai jie pasmerkia diskriminuojančias ar nepalankias teismines ar administracines procedūras, kurias jų atžvilgiu taiko Vokietijos institucijos tarpvalstybiniuose šeimos ginčuose dėl vaikų;
21. pabrėžia, kad pasmerkimo sulaukusiais atvejais, kai tėvams ne iš Vokietijos per susitikimus su vaikais neleidžiama bendrauti jiems bendra gimtąja kalba, vykdoma kalbinė diskriminacija; be to, tai prieštarauja siekiui skatinti daugiakalbystę ir kultūrinės kilmės įvairovę Sąjungoje ir taip pažeidžiamos minties, sąžinės ir religijos pagrindinės laisvės;
22. reiškia susirūpinimą dėl peticijų pateikėjų nurodytų atveju, kai kompetentingos Vokietijos institucijos nustatė per trumpus terminus ir kai tokios institucijos siunčiamų dokumentų nepateikė peticijos pateikėjo ne iš Vokietijos kalba; pabrėžia piliečių teisę nepriimti dokumentų, jei jie nėra parengti jiems suprantama kalba arba nėra išversti į tą kalbą, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl dokumentų įteikimo 8 straipsnio 1 dalyje; ragina Komisiją išsamiai įvertinti, kaip Vokietijoje įgyvendinamos šio reglamento nuostatos, kad būtų imamasi tinkamų veiksmų dėl visų galimų pažeidimų;
23. ragina Komisiją patikrinti, kaip buvo laikomasi kalbos reikalavimų per Vokietijos jurisdikciją turinčių subjektų administruojamus procesus tais atvejais, kurie minimi Europos Parlamentui pateiktose peticijose;
24. pakartoja savo raginimą Komisijai ir valstybėms narėms bendrai finansuoti ir remti platformos, skirtos teikti pagalbą ES nepriklausančių šalių piliečiams šeimos teisės bylose, steigimą;
25. primena valstybėms narėms, kad svarbu nuosekliai įgyvendinti 1963 m. Vienos konvencijos nuostatas ir užtikrinti, kad ambasados ar konsulinės atstovybės būtų nuo pradžių informuojamos apie visas vaiko globos (rūpybos) nustatymo procedūras, susijusias su jų piliečiais, ir galėtų išsamiai susipažinti su atitinkamais dokumentais; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti pasitikėjimu pagrįstą konsulinį bendradarbiavimą šioje srityje, ir siūlo nustatyti, kad konsulinių įstaigų atstovams būtų leista dalyvauti kiekviename proceso etape;
26. primena valstybėms narėms, kad pagal JT vaiko teisių konvencijos 8 ir 20 straipsnius vaikui būtina užtikrinti reikiamą ir pagrįstą globą šeimoje, visų pirma siekiant sudaryti sąlygas nuolatinei vaiko priežiūrai, pagrįstai vaiko etninės, religinės, kalbinės ir kultūrinės tapatybės paisymu;
27. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.
- [1] OL L 338, 2003 12 23, p. 1.
- [2] OL L 324, 2007 12 10, p. 79.
- [3] 2010 m. gruodžio 22 d., Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas, Barbara Mercredi prieš Richard Chaffe, C-497/10 PPU, ECLI:EU:C:2010:829.
- [4] 2009 m. balandžio 2 d. Teismo (trečioji kolegija) sprendimas, A, C-523/07, ECLI:EU:C:2009:225.
- [5] OL C 66, 2018 2 21, p. 2.