PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl padėties Venesueloje
30.1.2019 - (2019/2543(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
Molly Scott Cato, Tilly Metz Verts/ALE frakcijos vardu
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į JT generalinio sekretoriaus António Guterreso atstovo spaudai 2019 m. sausio 24 d. pareiškimą dėl naujos smurto bangos Venesueloje[1];
– atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 25 d. JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Michelle Bachelet pareiškimą,
– atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 28 d. Lotynų Amerikos ir Karibų jūros šalių parlamento deklaraciją, kurią pasirašė jo pirmininkas Elías Castillo,
– atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro 2018 m. birželio mėn. ataskaitą „Žmogaus teisių pažeidimai Venesuelos Bolivaro Respublikoje. Vis blogėjanti padėtis“,
– atsižvelgdamas į Tarybos 2018 m. birželio 25 d. sprendimą (BUSP) Nr. 2018/901[2], pagal kurį į ES sankcijų sąrašą įtraukiama 11 Venesuelos pareigūnų,
– atsižvelgdamas į Tarybos 2018 m. spalio 15 d. išvadas,
– atsižvelgdamas į išsamią organizacijos „Amnesty International“ 2018 m. rugsėjo 20 d. ataskaitą dėl Venesuelos „Taip gyventi neįmanoma. Visuomenės saugumas ir teisė į gyvybę Venesueloje“ ir naujesnius organizacijos „Amnesty International“ paskelbtus dokumentus;
– atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnį,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Venesuelos,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi praėjusią savaitę dėl protestų Venesueloje išaugo įtampa ir labai padaugėjo smurto – žuvo mažiausiai 20 žmonių, daug žmonių buvo sužeista ir labai daug – sulaikyta;
B. kadangi labai reikia įveikti krizę ir derybų būdu rasti išeitį iš dabartinės padėties Venesueloje: socialinių neramumų, ekonominių sunkumų ir milijonų Venesuelos gyventojų išvykimo, didelio maisto trūkumo, vaistų stygiaus ir tinkamų medicinos paslaugų trūkumo, nepakankamos žmogaus teisių apsaugos, nesaugumo ir smurto gatvėse, ir kadangi visa tai yra netinkamo politinio valdymo ir autokratinio Maduro vyriausybės elgesio padariniai;
C. kadangi vyriausybės institucijų atsakas į teisėtas demonstracijas nulėmė stipriausias iki šiol buvusias opozicijos represijas, kurių metu policija panaudojo per didelę jėgą nepaisydama demonstrantų fizinės neliečiamybės, masinius savavališkus sulaikymus, bauginimą ir netinkamą elgesį, įskaitant seksualinį smurtą; kadangi demonstrantų nutildymas nėra ilgalaikis konflikto sprendimas ir prieštarauja visiems tarptautiniams įsipareigojimams, susijusiems su teise į taikų protestą;
D. kadangi Maduro vyriausybės vykdomas civilių teisimas karo teismuose, nebaudžiamumas ir priekabiavimas prie žmogaus teisių gynėjų bei jų kriminalizavimas buvo plačiai pasmerkti nacionalinių ir tarptautinių organizacijų;
E. kadangi 2018 m. vasario mėn. Tarptautinio baudžiamojo teismo prokurorė nusprendė pradėti preliminarius padėties Venesueloje tyrimus, kad galėtų ištirti šalyje vykstant demonstracijoms ir kilus su jomis susijusiems politiniams neramumams nuo 2017 m. balandžio mėn. tariamai įvykdytus nusikaltimus;
F. kadangi teisė į taikų protestą yra pagrindinė žmogaus teisė, tačiau visi raginimai protestuoti turi būti atidžiai suformuluoti, siekiant nekurstyti dar didesnio smurto ar provokacijų dabartinėje įtemptoje padėtyje;
G. kadangi šio gilaus ir daugialypio konflikto sprendimas turi būti rastas laikantis teisinės valstybės principų ir atitikti tarptautinius standartus, ir turi būti visapusiškai paisoma demokratijos ir žmogaus teisių;
H. kadangi dėl tarptautinio bet kokios naujos vyriausybės, kuri sudaroma jai pačiai tokia pasiskelbus, pripažinimo kyla didelė rizika, kad paaštrės jau ir taip labai įtempta padėtis ar net kils pilietinis karas, ir tai galėtų turėti padarinių už Venesuelos ribų, atsižvelgiant į riziką, kad padaugės į kaimynines šalis bėgančių migrantų;
I. kadangi pastarosiomis dienomis Venesuelai buvo pateikta keletas tarpininkavimo pasiūlymų iš Meksikos, Urugvajaus bei Lotynų Amerikos ir Karibų jūros šalių parlamento ir pasiūlymas įsteigti ES remiamą tarptautinę ryšių grupę;
J. kadangi Europos Sąjungos vaidmuo turėtų būti tarpininkavimas tarp visų konflikto dalyvių šalies viduje ir kadangi šį vaidmenį ji gali naudingai atlikti, turint mintyje glaudžius keleto ES valstybių narių ir Venesuelos ryšius;
K. kadangi, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) ir su JT susijusios Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) duomenimis, Venesuelos pabėgėlių – dauguma iš jų yra kaimyninėse šalyse – skaičius gerokai viršijo 3 mln., todėl kyla precedento neturintis spaudimas priimančiųjų šalių humanitariniams ir ekonominiams ištekliams;
1. smerkia Prezidento N. Maduro ir valdžios institucijų atsaką į demonstracijas šalyje; smerkia smurto eskalavimą ir visas neteismines egzekucijas, žalojimą ir neteisėtus sulaikymus; apgailestauja dėl šiuo metu plintančių neramumų ir reiškia užuojautą žuvusių, sužeistų ir sulaikytų asmenų draugams ir jų šeimoms;
2. pakartoja, kad griežtai smerkia šiuos ir ankstesnius Prezidento N. Maduro ir jo vyriausybės vykdomus žmogaus teisių pažeidimus, ir pakartoja savo raginimą panaikinti nebaudžiamumą už praeityje ir per dabartinę protestų bangą padarytus nusikaltimus; atsižvelgdamas į tai, ragina atlikti visapusišką, nepriklausomą ir nešališką šių nusikaltimų ir pažeidimų tyrimą ir visais šiais atvejais atsakingus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn;
3. įspėja, kad smurtas, apie kurį buvo pranešama 2017 m., neturi pasikartoti; primygtinai reikalauja, kad Venesuelos valdžios institucijos gerbtų žodžio laisvę ir teisę į taikius susirinkimus; pakartoja, kad yra susirūpinęs dėl N. Maduro vyriausybės daromo neigiamo poveikio išrinktai asamblėjai, kurios įgaliojimai ir prerogatyvos turėtų būti pripažįstami ir gerbiami; ragina visus veikėjus atsisakyti pernelyg didelės, neproporcingos ir beatodairiškos jėgos naudojimo, nes tai aiškiai ir vienareikšmiškai draudžiama pagal tarptautinę teisę;
4. pakartoja, kad yra labai susirūpinęs dėl 2018 m. gegužės mėn. įvykusių prezidento rinkimų teisėtumo stokos – jie nebuvo nei laisvi ir sąžiningi, nei patikimi; pabrėžia Venesuelos žmonių apsisprendimo svarbą ir tikros jų demokratinės valios išraiškos svarbą; todėl reikalauja kuo anksčiau surengti laisvus ir sąžiningus rinkimus; ragina politinius lyderius nepripažinti naujo prezidento, neturinčio rinkėjų mandato, nes tai galėtų paskatinti tolesnius neramumus ir politinį nestabilumą; pažymi, kad toks pripažinimas pažeidžia laisvo apsisprendimo principą ir kenkia demokratinėms normoms;
5. primygtinai ragina visas šalis nedelsiant pradėti įtraukų ir patikimą nacionalinį dialogą, kuriuo siekiama rasti ilgalaikį ir tvarų Venesuelos krizės sprendimą; rekomenduoja, kad tokiam dialogui paremti būtų pasitelktas tarptautinis tarpininkavimas, kaip siūlė Meksika ir Urugvajus; ragina Europos Sąjungos veikėjus visapusiškai įsitraukti į tarpininkavimo veiklą; pabrėžia, kad svarbų vaidmenį šiame kontekste turi atlikti Jungtinės Tautos ir tarptautinė sistema;
6. teigiamai vertina Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) pasiūlymą sukurti tarptautinę kontaktinę grupę su šio regiono šalimis ir kitais svarbiais subjektais, kaip patvirtinta 2019 m. spalio 15 d. Tarybos išvadose, siekiant palengvinti visų šalių, įskaitant Nacionalinę Asamblėją ir Venesuelos vyriausybę, nacionalinį dialogą; primygtinai teigia, kad vykstant stabilizacijos ir perėjimo procesui būtina kuo greičiau surengti naujus rinkimus laikantis tarptautinių standartų;
7. reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad naujausi Venesuelos ir užsienio subjektų veiksmai gali paskatinti tolesnę poliarizaciją, taip pat ir tarptautiniu lygmeniu, ir dėl to Venesuelos konfliktas gali tapti įgaliotinių mūšio lauku, kuriame tarptautinės jėgos, pvz., JAV, Rusija ir Kinija, varžysis dėl galimybės kontroliuoti Venesuelos naftos išteklius; atkreipia dėmesį į pavojų, kad smurtas ir neramumai Venesueloje gali išplisti į kaimynines šalis, ir pavojų, kad galiausiai regione dėl to gali kilti karas;
8. primygtinai teigia, kad reikėtų vengti dvigubų standartų, susijusių su trečiosiomis šalimis, ir kad ES ir jos valstybės narės turėtų suderinti savo pozicijas trečiųjų šalių atžvilgiu; primena, kad vieningas ES atsakas yra svarbus, nes jis yra stiprios ir patikimesnės ES pozicijos pagrindas;
9. ragina karines ir saugumo pajėgas griežtai laikytis savo įgaliojimų, kad kariuomenė galėtų atlikti konstruktyvų vaidmenį, atitinkantį jos konstitucinę pareigą; smerkia sukarintų pajėgų sukūrimą ir jų veiksmus, neatsižvelgiant į tai, kas joms vadovauja, ir ragina nedelsiant jas panaikinti ir užtikrinti, kad visi jų nusikaltimai būtų skubiai ištirti, o kaltininkai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn remiantis tarptautiniais standartais;
10. primena, kad Venesuelos pabėgėlių padėtis reikalauja ilgalaikių sprendimų; atkreipia dėmesį į tai, kad kaimyninės šalys deda daug pastangų, kad užtikrintų ne tik aprūpinimą maistu ir būstu, bet ir reguliarius teisinius dokumentus, mokyklinį lavinimą ir medicininę pagalbą, ir ragina Europos Sąjungos veikėjus padaryti tą patį visų pabėgėlių atžvilgiu;
11. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Venesuelos vyriausybei ir valdžios institucijoms ir Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai.