Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 1987 m. gruodžio 8 d. JAV prezidento Ronaldo Reagano ir Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos (Sovietų Sąjungos) prezidento Michailo Gorbačiovo Vašingtone pasirašytą Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (INF sutartį),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 21 d. JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimą, kuriame jis grasina, kad JAV pasitrauks iš INF sutarties,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 1 d. JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimą, kuriame jis patvirtina, kad JAV traukiasi iš INF sutarties,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 2 d. Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimą, kuriame jis patvirtina, kad jo vyriausybė sustabdė Rusijos dalyvavimą šioje sutartyje,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 4 d. Briuselyje NATO užsienio reikalų ministrų paskelbtą pareiškimą dėl INF sutarties,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini 2016 m. spalio 8 d. pastabas per septintąją ES ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo konferenciją, surengtą Briuselyje 2018 m. gruodžio 18 ir 19 d.,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 10 d. bendrą deklaraciją dėl ES ir NATO bendradarbiavimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi 1987 m. Jungtinės Amerikos Valstijos ir Sovietų Sąjunga INF sutartį pasirašė kaip ginklų kontrolės susitarimą, kuriuo buvo panaikintos visos sausumoje išdėstytos balistinės ir sparnuotosios raketos ir paleidimo įrenginiai, kurių veikimo nuotolis yra nuo 500 iki 5 500 km;

B.  kadangi iki 1991 m. gegužės mėn. pagal Sutarties sąlygas buvo sunaikintos 2 692 raketos; kadangi po to 10 metų buvo atliekami patikrinimai vietoje; kadangi dėl INF sutarties galiausiai buvo sunaikinta daugiau kaip 3 000 raketų, turinčių branduolinių užtaisų;

C.  kadangi INF sutartis atliko labai svarbų vaidmenį daugiau nei tris dešimtmečius užtikrinant Europos ir NATO partnerių saugumą;

D.  kadangi NATO ir Jungtinės Valstijos ne kartą išreiškė susirūpinimą Rusijai dėl jos raketų kūrimo veiklos, visų pirma 9M729 raketų sistemos, kuri, jų nuomone, pažeidžia INF sutartį;

E.  kadangi 2018 m. spalio 21 d. JAV prezidentas Donald Trump paskelbė apie savo ketinimą pašalinti JAV iš sutarties, remdamasis tuo, kad Rusija nesilaiko reikalavimų;

F.  kadangi Jungtinės Valstijos 2019 m. vasario 1 d. oficialiai sustabdė sutarties galiojimą po to, kai baigėsi 60 dienų terminas, per kurį Rusija vėl turėjo pradėti visapusiškai jos laikytis; kadangi 2019 m. vasario 2 d. Rusija nutraukė sutarties galiojimą;

G.  kadangi pasitraukusi iš sutarties Rusija pradėjo kurti naujas vidutinio nuotolio balistinių ir hipergarsinių raketų sistemas; kadangi Jungtinės Valstijos taip pat paskelbė planus vykdyti mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą, susijusius su ginklais, kurie pagal INF sutartį buvo uždrausti;

H.  kadangi NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paragino Rusiją pasinaudoti šešių mėnesių laikotarpiu, kurį suteikė Jungtinės Valstijos, kad Rusija vėl pradėtų visapusiškai jos laikytis;

I.   kadangi Rusija ne kartą paneigė 2014–2017 m. laikotarpiu pažeidusi sutartį ir skatinusi nepasitikėjimą INF sutartimi ar jos vykdymu;

J.  kadangi prieš JAV pasitraukiant iš sutarties Rusija patvirtino, kad 2019 m. pradžioje ji dislokuos tarpžemynines balistines raketas RS-26 1 200 km į rytus nuo Maskvos;

K.  kadangi Kinija, kuri nėra pasirašiusi INF sutarties, labai išplėtojo savo raketų arsenalą, įskaitant nešančiąsias raketas, pavyzdžiui, sudėtinių atskirai nutaikomų galvučių (MIRV) sistemas, ir „Jin“ klasės balistinėmis raketomis ginkluotus povandeninius laivus; jos eksponentiškai išplėstas balistinių raketų arsenalas, manoma, šiuo metu apima 1 200 mažojo nuotolio balistinių raketų, 200–300 vidutinio nuotolio balistinių raketų ir 75–100 tarpžemyninių balistinių raketų, ir dėl to kyla klausimas, ar reikia naujos sutarties, kuri būtų privaloma JAV, Rusijai ir Kinijai;

1.  pritaria tam, kad INF sutartis toliau galiotų kaip pasaulinio ginklų neplatinimo kertinis akmuo, ir mano, kad ilgiau nei tris dešimtmečius ši sutartis buvo pagrindinė Europos taikos ir saugumo priemonė;

2.  pritaria NATO užsienio reikalų ministrų pareiškimui, kad Rusijos sukurtos raketų sistemos pažeidžia INF sutartį ir kelia grėsmę euroatlantiniam saugumui; taip pat sutinka su NATO vertinimu, kad Jungtinės Valstijos visapusiškai laikėsi savo įsipareigojimų pagal INF sutartį;

3.  ragina Rusiją nedelsiant vėl pradėti visapusiškai laikytis INF sutarties (su galimybe tai patikrinti) ir primygtinai ragina ją įsipareigoti dėl sutarties ilgalaikės ateities;

4.  pripažįsta, kad, siekiant užtikrinti pasitikėjimą INF sutarties ir bet kokių kitų susitarimų, kuriais stiprinamas strateginis stabilumas ir saugumas, įgyvendinimu, svarbu užtikrinti visišką skaidumą ir dialogą;

5.  tvirtai remia iniciatyvas, kuriomis siekiama stiprinti ginklų neplatinimą ir nusiginklavimą, ir ragina atnaujinti konstruktyvų Jungtinių Valstijų ir Rusijos dialogą, siekiant nustatyti griežtesnes taisykles ir garantijas, susijusias su jų raketų ir branduoliniais pajėgumais;

6.  yra visapusiškai įsipareigojęs remti veiksmingą tarptautinę ginklų kontrolę, nusiginklavimą ir ginklų neplatinimą;

7.  pabrėžia Jungtinių Valstijų ir jos NATO partnerių vienybės svarbą užtikrinant euroatlantinį saugumą ir atgrasymą bei NATO gynybos poziciją;

8.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JAV Prezidentui ir Kongreso nariams, Rusijos Federacijos Prezidentui ir Rusijos Valstybės Dūmos bei Federacijos Tarybos nariams.