PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties ateities ir jos poveikio ES
12.2.2019 - (2019/2574(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
Helmut Scholz, Merja Kyllönen, Takis Hadjigeorgiou, Tania González Peñas, Rina Ronja Kari, Marisa Matias, Kateřina Konečná, Paloma López Bermejo, Eleonora Forenza, Dimitrios Papadimoulis, Stelios Kouloglou, Sabine Lösing, Luke Ming Flanagan GUE/NGL frakcijos vardu
B8‑0131/2019
Europos Parlamento rezoliucija dėl Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties ateities ir jos poveikio ES
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 27 d. rezoliuciją dėl branduolinio saugumo ir ginklų neplatinimo[1],
– Atsižvelgdamas į Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo (NPT) VI straipsnį, pagal kurį branduolinį ginklą turinčios valstybės privalo sąžiningai vesti derybas dėl branduolinio nusiginklavimo,
– atsižvelgdamas į JT Nusiginklavimo darbotvarkę,
– atsižvelgdamas į 16-tą Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslą skatinti taikias ir įtraukias visuomenes siekiant darnaus vystymosi,
– atsižvelgdamas į 1987 m. gruodžio 8 d. Jungtinių Amerikos Valstijų ir Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos (SSRS) Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (toliau – INF sutartis),
– atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 2 d. JAV valstybės sekretoriaus pareiškimą dėl JAV ketinimo pasitraukti iš INF sutarties[2],
– atsižvelgdamas į susijusius pilietinės visuomenės organizacijų pareiškimus, ypač į 2019 m. vasario 1 d. 2017 m. Nobelio taikos premijos laureatės Tarptautinės branduolinio ginklo panaikinimo kampanijos (ICAN) pareiškimą „JAV pasitraukimas iš INF sutarties kelia pavojų Europai (ir pasauliui)“[3],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi INF sutartis yra labai svarbi Europos saugumui; kadangi pagal ją abi sutarties šalys privalėjo sunaikinti savo sukauptas 500–5 500 km skriejimo nuotolio nuo žemės paleidžiamų branduolinių ir įprastinių balistinių ir sparnuotųjų raketų atsargas ir abiem šalims buvo draudžiama tokių raketų turėti, jas gaminti ir atlikti jų skrydžio bandymus; kadangi pagal tą sutartį buvo sunaikinta beveik 2 700 trumpojo ir vidutinio nuotolio raketų;
B. kadangi INF sutartis padėjo kurti ir stiprinti stabilumą per Šaltąjį karą ir pagal ją Europoje buvo gerokai sumažintas raketų skaičius, todėl Europa gavo daugiausia naudos iš INF sutarties sėkmės;
C. kadangi tiek Jungtinės Amerikos Valstijos, tiek Rusija apkaltino kitą šalį pažeidus INF sutartį; kadangi abi sutarties šalys nesugebėjo diplomatiniu dialogu išspręsti savo bendrų susirūpinimą keliančių klausimų; kadangi nebuvo sušaukta pagal sutartį įsteigta specialioji tikrinimo komisija, kuri, be kita ko, turėtų spręsti su sutarties laikymusi susijusius klausimus; kadangi neseniai Rusija pakvietė JAV ekspertus ištirti ir aptarti galimus pažeidimus;
D. kadangi 2002 m. birželio mėn. Jungtinės Valstijos pasitraukė iš iš Priešraketinės gynybos sutarties; kadangi nuo to laiko Rytų Europoje dislokuojamos naujos priešraketinės gynybos sistemos;
E. kadangi 2018 m. spalio 20 d. JAV prezidentas D. Trumpas paskelbė, kad JAV pasitrauks iš INF sutarties dėl to, kad Rusija sutarties nesilaiko, o Kinija nėra jos pasirašiusi; kadangi Rusija, nors ir pareiškė savo norą sutartį išsaugoti, taip pat paskelbė planus sustabdyti savo įsipareigojimų, prisiimtų pagal sutartį, vykdymą;
F. kadangi JAV paskelbus ketinimą pasitraukti iš INF Sutarties taip pat kyla abejonių dėl to, ar JAV ir Rusijos bendradarbiaus dėl naujos Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties (toliau – naujoji START sutartis) galiojimo pratęsimo, kai ji baigs galioti 2021 m.; kadangi nepavykus atnaujinti naujosios START sutarties būtų padaryta didelė žala tarptautiniam ginklų kontrolės režimui, kuris užtikrino dešimtmečius trukusį stabilumą branduolinių ginklų klausimu;
G. kadangi INF sutartis yra pasaulinio strateginio stabilumo, taikos pasaulyje ir regioninio saugumo išsaugojimo pamatas; kadangi išsaugojus sutartį būtų prisidedama prie pastangų išsaugoti kitus galiojančius ginklų kontrolės ir nusiginklavimo susitarimus, įskaitant naująją START sutartį, ir sudaryti palankesnes sąlygas deryboms dėl ginklų ribojimo, nusiginklavimo ir neplatinimo;
H. kadangi Europa ir pasaulis yra kryžkelėje ir turi pasirinkti, ar išsaugoti branduolinių ginklų kontrolės ir nusiginklavimo sistemą, ar susidurti su naujomis ginklavimosi varžybomis;
1. yra labai susirūpinęs dėl JAV ketinimų pasitraukti iš INF sutarties įsipareigojimų ir sustabdyti savo įsipareigojimus pagal šią sutartį; primena, kad tai sukels didelį pavojų Europos ir pasaulio saugumui ir taikai, paspartins karines varžybas ir pablogins branduolinį ginklą turinčių valstybių santykius;
2. ragina Jungtines Valstijas ir Rusiją atnaujinti pastangas, kad pasinaudojus Sutartyje nustatytu tikrinimo mechanizmu ir derybomis būtų išspręsti klausimai dėl sutarties laikymosi; primygtinai ragina abi šalis išsaugoti ir sustiprinti INF sutartį visapusiškai ir griežtai laikantis jos nuostatų;
3. ragina Rusiją ir Jungtines Amerikos Valstijas atnaujinti konstruktyvų dialogą siekiant sumažinti įtampą ir sustiprinti tarptautinį saugumą bei stabilumą ir pažangą mažinant branduolinių ginklų skaičių; ragina abi šalis parengti papildomas bendradarbiavimo priemones, kuriomis būtų didinamas tarpusavio pasitikėjimas ir mažinamos neteisingo aiškinimo ar nesusipratimų galimybės;
4. pabrėžia, kad dėl to, kad INF sutarties ateitis yra neaiški, neturėtų būti keliamas pavojus kitiems susitarimams dėl ginklų kontrolės; visų pirma, ragina Jungtines Valstijas ir Rusiją atnaujinti naująją START sutartį prieš jai baigiant galioti 2021 m.;
5. reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad nutraukus INF sutartį Europa galėtų būti Rusijos ir JAV branduolinės konfrontacijos teatru; griežtai atmeta bet kokią strateginę koncepciją, kuri grindžiama atgrasymo logika, nes dėl jos praeitame šimtmetyje pasaulis buvo atsidūręs ties branduolinio konflikto riba;
6. ragina ES ir jos valstybes nares atlikti tarpininkauti ir palengvinti į rezultatus orientuotą dialogą regioninio ir pasaulinio stabilumo, branduolinio nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo klausimais; ragina ES pradėti derybas siekiant sukurti Europos taikos tvarką, kuria būtų užtikrinamas visų šalių, įskaitant bendras ES ir Rusijos kaimynes, saugumą, siekiama nusiginklavimo, stiprinama demokratija ir teisės valstybės principų laikymasis, užtikrinamos visos žmogaus teises, palengvinami ryšiai su pilietine visuomene ryšius ir skatinama prekyba bei ekonominis bendradarbiavimas; mano, kad ESBO galėtų būti tinkamas forumas tokiai diskusijai pradėti;
7. reiškia didelį susirūpinimą dėl pavojaus, kad Europoje bus atnaujintos branduolinio ginklavimosi varžybos; griežtai atmeta bet kokį naujų branduolinių ginklų dislokavimo Europoje planą ir ragina nedelsiant patraukti JAV branduolinius ginklus iš Vokietijos, Italijos, Belgijos ir Nyderlandų; griežtai prieštarauja tam šiuo metu vykstančiam karinių pajėgų didinimui Europoje ir ragina nutraukti šias naujas ginklavimosi varžybas;
8. ragina ES ir jos valstybes nares branduolinį nusiginklavimą padaryti užsienio ir saugumo politikos prioritetu; ragina valstybes pasirašyti ir ratifikuoti JT Sutartį dėl branduolinių ginklų uždraudimo;
9. apgailestauja, kad branduolinių ginklų turinčios valstybės toliau modernizuoja savo arsenalus, delsia imtis veiksmų, kad sumažintų savo branduolinių ginklų skaičių arba jų atsisakytų, ir laikosi karinės branduolinio atgrasymo doktrinos; ragina branduolinių ginklų turinčias valstybes nedelsiant nutraukti branduolinių kovinių galvučių ir jų siuntimo į taikinį sistemų kokybinį gerinimą, plėtojimą, gamybą ir kaupimą bei reiškia susirūpinimą dėl to, kad šie pokyčiai kelia pavojų Branduolinio ginklo neplatinimo sutarčiai;
10. primygtinai ragina visas branduolinių ginklų turinčias valstybes pradėti dvišales ir daugiašales branduolinio nusiginklavimo derybas;
11. primena, kad pasaulio, kuriame nėra masinio naikinimo ginklų, kūrimas yra vienintelis saugus kelias, kad būtų galima išvengti didžiausios potencialios žmogaus sukeltos katastrofos; pakartoja, kad yra visapusiškai įsipareigojęs išsaugoti veiksmingus tarptautinius ginklų kontrolės, nusiginklavimo ir neplatinimo režimus kaip pasaulio ir Europos saugumo pamatą; pabrėžia, kad visiškai remia JT procesus, Jungtinių Tautų nusiginklavimo reikalų biuro veiklą ir JT generalinio sekretoriaus António Guterreso pradėtą nusiginklavimo darbotvarkę; primena, kad yra įsipareigojęs tęsti politiką, kuria siekiama toliau mažinti ir panaikinti visus branduolinių ginklų arsenalus ir pasiekti, kad pasaulyje neliktų branduolinių ginklų;
12. paveda savo Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, valstybėms narėms ir Jungtinėms Tautoms.