B8‑0169/2019

Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Nikaragvoje

(2019/2615(RSP))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Nikaragvos, ypač į 2008 m. gruodžio 18 d.[1], 2009 m. lapkričio 26 d.[2], 2017 m. vasario 16 d.[3] ir 2018 m. gegužės 31 d.[4] rezoliucijas,

– atsižvelgdamas į 2012 m. ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimą,

– atsižvelgdamas į Nikaragvai skirtą ES šalies strategijos dokumentą ir 2014–2020 m. orientacinę daugiametę programą,

– atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

– atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

– atsižvelgdamas į 2004 m. birželio mėn. ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų,

– atsižvelgdamas į Nikaragvos Konstituciją,

– atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 21 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl Nikaragvos,

– atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 2 d., 2018 m. gegužės 15 d., 2018 m. balandžio 22 d. ir 2018 m. gruodžio 15 d. vyriausiosios įgaliotinės deklaracijas ES vardu dėl padėties Nikaragvoje ir į 2019 m. kovo 1 d. deklaraciją dėl nacionalinio dialogo atnaujinimo,

– atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 18 d. priimtas Tarybos išvadas dėl ES prioritetų JT žmogaus teisių forumuose 2019 m.,

– atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 21 d. Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos patvirtintą pranešimą „Šiurkštūs žmogaus teisių pažeidimai vykdant socialinius protestus Nikaragvoje“,

– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pranešimą dėl žmogaus teisių pažeidimų 2018 m. balandžio 18d. – rugpjūčio 18 d. vykdant protestus Nikaragvoje,

– atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 20 d. Tarpdisciplininės nepriklausomų ekspertų grupės (GIEI) pranešimą dėl 2018 m. balandžio 18 d. – gegužės 30 d. Nikaragvoje vykusių smurtinių įvykių,

– atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 22 d. JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Michelle Bachelet pareiškimą dėl kitokios nuomonės kriminalizavimo Nikaragvoje,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi 2018 m. gegužės 31 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl krizės Nikaragvoje, kuria labai smerkiama ši padėtis; kadangi įgyvendindama šią rezoliuciją 11 EP narių delegacija 2019 m. sausio 23–26 d. lankėsi šalyje, siekdama įvertinti padėtį;

B. kadangi delegacija turėjo galimybę laikytis savo pačios programos ir Nikaragvos vyriausybė suteikė teisę patekti į visus pastatus, dėl kurių EP nariai pateikė prašymą, įskaitant du kalėjimus; kadangi Nikaragvos vyriausybė patikino, kad prieš dabartinę padėtį smerkiančius asmenis nebus imtasi atsakomųjų veiksmų; kadangi delegacija matė priekabiavimo, šmeižto ir bauginimo kampaniją, nukreiptą į žmogaus teisių gynėjus ir pilietinės visuomenės organizacijas, su kuriomis ji keitėsi nuomonėmis; kadangi daug organizacijų dėl vyriausybės bauginimo ir grasinimų atmetė kvietimus susitikti su delegacija; kadangi po delegacijos vizito šalyje suintensyvėjo represijos;

C. kadangi delegacija viešai atmetė oficialią Nikaragvos vyriausybės poziciją, kad ji buvo JAV organizuojamo perversmo ir dezinformacijos kampanijų auka; kadangi pagrindinė demonstracijas lėmusi priežastis yra gili demokratijos, institucijų ir politikos krizė, pastarąjį dešimtmetį šalyje dariusi poveikį teisinės valstybės principui ir varžiusi pagrindines laisves, kaip antai asociacijų, demonstracijų ir susirinkimų laisves;

D. kadangi labai varžoma daugelio žmonių žodžio, susirinkimų ir demonstracijų laisvė, įskaitant nacionalinio himno naudojimą; kadangi labai daug politinių kalinių yra įkalinti tik dėl to, kad naudojosi savo teisėmis; kadangi paskelbtos kelios nerimą keliančios ataskaitos dėl blogėjančios kalinių padėties, įskaitant nežmonišką elgesį;

E. kadangi prieš tuos kalinius pradėti teismo procesai pažeidžia tarptautinius standartus, ypač teisės į teisingą bylos nagrinėjimą procedūrines ir baudžiamąsias garantijas; kadangi kalėjimo sąlygos taip pat deramai neatitinka tarptautinių standartų; kadangi akivaizdu, jog Nikaragvoje neužtikrinamas valdžių padalijimas;

F. kadangi kyla rimta grėsmė teisei į informaciją; kadangi žurnalistai yra sulaikomi, tremiami ir jiems grasinama; kadangi uždaromos arba be išankstinio teismo leidimo apieškomos audiovizualinės žiniasklaidos priemonės; kadangi kyla grėsmė laikraščių leidybai, nes trūksta popieriaus ir rašalo, kuriuos konfiskuoja Nikaragvos vyriausybė;

G. kadangi Nikaragvos vyriausybė buvo pašalinta iš šalies ir tarptautinių organizacijų, kaip antai GIEI ir Specialiojo Nikaragvos stebėsenos mechanizmo (MESENI), kurios siekė taikaus konflikto sprendimo ir nacionalinio susitaikymo; kadangi suintensyvėjo represijos prieš pilietinės visuomenės organizacijas – iš jų atimamas teisinis statusas silpną institucinę struktūrą turinčioje šalyje ir taip dvigubai nukenčia represijų aukos;

H. kadangi taip pat kyla grėsmė akademinei laisvei; kadangi beveik 200 universiteto studentų buvo pašalinti iš universitetų dėl to, kad dalyvavo demonstracijose už demokratiją ir daugiau laisvių bei žmogaus teisių;

I. kadangi siekis kurti ir stiprinti demokratiją ir teisinę valstybę bei pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms turi būti neatskiriama ES išorės politikos dalis, įskaitant 2012 m. ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimą; kadangi į šį susitarimą įtraukta demokratijos sąlyga, kuri yra esminis susitarimo elementas;

J. kadangi 2018 m. gegužės 16 d. pradėtas nacionalinis dialogas tarp prezidento D. Ortegos ir Nikaragvos opozicijos bei pilietinių grupių, kuriam tarpininkavo Katalikų bažnyčia, nepadėjo rasti krizės sprendimo; kadangi 2019 m. vasario 27 d. atnaujintos tiriamosios derybos nacionaliniam dialogui tarp Nikaragvos vyriausybės ir Pilietinio aljanso (isp. Alianza Civica); kadangi Pilietinis aljansas nustatė tris pagrindinius savo tikslus, kurie turėtų būti pasiekti derybų metu: išlaisvinti politinius kalinius ir gerbti asmens laisves, pradėti vykdyti būtinas rinkimų reformas, kurios turi būti užbaigtos vykdant rinkimus, ir užtikrinti teisingumo vykdymą; kadangi Nikaragvos vyriausybė išlaisvino 100 politinių kalinių, pritardama tam, kad jų laisvės atėmimo bausmė būtų pakeista namų areštu; kadangi daug kalinių lieka įkalinti;

1. pabrėžia, kad dėl 2018 m. balandžio ir kovo mėn. įvykių Nikaragva susiduria su rimtu demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principo pažeidimu; dar kartą pabrėžia savo 2018 m. gegužės 31 d. priimtos rezoliucijos svarbą;

2. smerkia visus Nikaragvos vyriausybės vykdomus represinius veiksmus; nurodo, kad delegacijos vizitas padėjo tinkamai atskleisti dabartinę situaciją; taip pat teigia, kad pastaraisiais mėnesiais ir ypač po vizito neabejotinai padaugėjo opozicijos vykdomų represijų ir labiau ribojamos pagrindinės laisvės; šiuo atžvilgiu smerkia bendras represijas ir žodžio, susirinkimų bei demonstracijų laisvių varžymą, nevyriausybinių organizacijų ir pilietinės visuomenės organizacijų uždraudimą, tarptautinių organizacijų išsiuntimą iš šalies, žiniasklaidos priemonių uždarymą ir išpuolius prieš jas, teisės į informaciją varžymą, studentų šalinimą iš universitetų ir blogėjančią padėtį kalėjimuose bei nežmonišką elgesį;

3. laikosi nuomonės, kad tokie vyriausybės, jos institucijų ir paralelinių politinių organizacijų veiksmai atitinka planuotą strategiją panaikinti praėjusiais metais protestus vykdžiusią politinę opoziciją; mano, kad ši strategija taikoma metodiškai, sistemingai ir pasirinktinai prieš visus lyderius, nevyriausybines organizacijas, žiniasklaidą ir socialinius judėjimus, siekiančius išreikšti savo teisėtą reikalavimą dėl laisvės ir demokratijos;

4. išreiškia susirūpinimą dėl didelės demokratinės, politinės ir ekonominės rizikos, su kuria susiduria žmonės bei šalis ir kuri didės, jeigu nedelsiant nebus imamasi veiksmų, atsižvelgiant į dabartinius vidinius susidūrimus, socialinį lūžį ir ekonominį nuosmukį; ragina nedelsiant vykdyti prasmingą vidaus dialogą siekiant rasti tvarų ir taikų sprendimą, kuriuo būtų užtikrinta, kad visuomenės veikėjai turėtų galimybę veikti ir laisvai reikšti savo nuomonę ir kuris padėtų atkurti jų pilietines teises, kaip antai teisę į taikius protestus; pakartoja, kad priėmus bet kokį sprendimą, visi už pažeidimus atsakingi asmenys turėtų atsakyti už savo veiksmus; prašo visų politinių partijų, socialinių judėjimų, lyderių, studentų ir pilietinės visuomenės organizacijų išlaikyti ir pakartoti savo tvirtą įsipareigojimą sprendžiant krizę naudoti taikias priemones; dar kartą išreiškia savo visapusišką paramą teismų sistemos ir rinkimų įstatymų reformoms ir prašo, kad vyriausioji įgaliotinė ir pirmininko pavaduotoja atitinkamai imtųsi veiksmų;

5. apgailestauja, kad buvo sustabdyta MESENI veikla ir baigėsi Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos GIEI įgaliojimai; griežtai smerkia tai, kad su JT ir kitomis tarptautinėmis įstaigomis bendradarbiaujantys asmenys yra persekiojami, areštuojami ir bauginami;

6. ragina Nikaragvos vyriausybę, kaip savo geranoriškumo vykstančiame dialoge ženklą, nedelsiant įgyvendinti tris priemones: nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti politinius kalinius, nedelsiant sustabdyti visų formų represijas, vykdomas prieš Nikaragvos piliečius, įskaitant priekabiavimą prie opozicijos lyderių, jų bauginimą, šnipinėjimą ir persekiojimą, ir pašalinti visus pirmiau minėtų laisvių ribojimus, taip pat grąžinti žmogaus teisių organizacijų teisinį subjektiškumą bei turtą ir į šalį grąžinti tarptautines organizacijas;

7. pažymi, kad šiomis sąlygomis vykdant procesą turi būti panaikintos teisinės procedūros prieš politinius kalinius ir užtikrinama jų fizinė ir moralinė neliečiamybė, taip pat tinkamas procesas ir privatumas, turi būti sugrąžinti ištremti asmenys, įskaitant žurnalistus ir studentus, demilitarizuojamos gatvės ir nuginkluojamos sukarintosios grupės, parengiamos aiškios veiksmų gairės laisviems, sąžiningiems ir skaidriems rinkimams, kurie turėtų būti organizuojami netolimoje ateityje dalyvaujant tarptautiniams stebėtojams;

8. prašo, kad Europos išorės veiksmų tarnyba ir valstybės narės, nepakenkdamos valstybės gyventojams, etapais taikytų tikslingas ir individualias sankcijas, pavyzdžiui, taikydamos draudimus išduoti vizą ir turto įšaldymą, prieš Nikaragvos vyriausybę ir asmenis, kurie yra atsakingi už žmogaus teisių pažeidimus pagal 2019 m. sausio 21 d. Tarybos išvadas, iki kol šalyje bus visapusiškai užtikrinta ir atkurta pagarba žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms, kaip prašoma dialoge; taigi esant tokioms aplinkybėms primygtinai ragina, kad būtų taikoma ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimo, kurį yra pasirašiusi Nikaragva, demokratinė sąlyga išbraukiant Nikaragvą iš susitarimo;

9. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Amerikos valstybių organizacijos generaliniam sekretoriui, Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai, Centrinės Amerikos Parlamentui, Limos grupei ir Nikaragvos Respublikos vyriausybei ir parlamentui.