Procedūra : 2019/2582(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0198/2019

Pateikti tekstai :

B8-0198/2019

Debatai :

Balsavimas :

PV 14/03/2019 - 11.15
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0217

<Date>{11/03/2019}11.3.2019</Date>
<NoDocSe>B8‑0198/2019</NoDocSe>
PDF 212kWORD 63k

<TitreType>PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreSuite>pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų</TitreSuite>

<TitreRecueil>pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį</TitreRecueil>


<Titre>dėl klimato kaitos</Titre>

<DocRef>(2019/2582(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute>Bas Eickhout</Depute>

<Commission>{Verts/ALE}Verts/ALE frakcijos vardu</Commission>

</RepeatBlock-By>

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0195/2019

B8‑0198/2019

Europos Parlamento rezoliucija dėl klimato kaitos

(2019/2582(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikatą „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“ (COM(2018) 0773),

 atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) ir į jos Kioto protokolą,

 atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą, Sprendimą Nr. 1/CP.21 ir 2015 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 11 d. Paryžiuje, Prancūzijoje, vykusias 21-ąją Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją (COP 21) ir 11-ąją šalių konferenciją, kuri laikoma Kioto protokolo šalių susitikimu (CMP 11),

 atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 2–14 d. Katovicuose, Lenkijoje, vykusias 24-ąją JTBKKK šalių konferenciją (COP 24), 14-ąją šalių konferenciją, kuri laikoma Kioto protokolo šalių susitikimu (CMP 14), ir šalių konferencijos, kuri laikoma Paryžiaus susitarimo šalių susitikimu, pirmosios sesijos trečiąją dalį (CMA 1.3),

 atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir į darnaus vystymosi tikslus (DVT),

 atsižvelgdamas į savo 2018 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl 2018 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Katovicuose, Lenkijoje (COP 24)[1],

 atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiąją ataskaitą dėl visuotinio atšilimo 1,5 C, jos 5-ąją vertinimo ataskaitą (AR5) ir apibendrinamąją ataskaitą,

 atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 27 d. priimtą Jungtinių Tautų ataskaitos dėl atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje 9-ąją redakciją,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

1. pripažįsta, kad rimti klimato kaitos pavojai kelia mūsų piliečiams didžiulį susirūpinimą; remia demonstracijas, ypač informavimo apie klimatą žygius ir mokyklinius streikus, kuriais didinamas informuotumas apie minėtus klimato pavojus; pripažįsta, kad žmonės, ypač jaunoji karta, moksleiviai ir studentai, visoje Europoje yra giliai susirūpinę, jog Europos šalių vyriausybės nesistengia užtikrinti tvarios ateities; teigiamai vertina šių aktyvistų raginimus užsibrėžti platesnio užmojo klimato tikslus ir prašo nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijų, taip pat ES, greitai imtis konkrečių veiksmų, kad nebūtų viršyta tikslinė 1,5 C klimato kaitos riba;

2. pažymi, kad Europos piliečiai jau susiduria su tiesioginiu klimato kaitos poveikiu; pabrėžia, kad, vadovaujantis Europos aplinkos agentūros duomenimis, vidutiniai metiniai nuostoliai dėl su oru ir klimatu susijusių ekstremalių situacijų Sąjungoje 2010–2016 m. sudarė apie 12,8 mlrd. EUR ir kad, jei nebus imamasi priemonių ateityje, žala ES dėl klimato kaitos iki 2080 m. gali sudaryti mažiausiai 190 mlrd. EUR – tai grynasis socialinės gerovės nuostolis, lygus 1,8 proc. dabartinio BVP dydžio; pabrėžia, kad esant didelio išmetamųjų teršalų kiekio scenarijui metinės ES išlaidos dėl potvynių iki 2100 m. gali siekti vieną trilijoną eurų ir kad su klimatu susijusios nelaimės iki 2100 m. gali paveikti apie du trečdalius ES piliečių, palyginti su dabartiniais 5 proc.; be to, pabrėžia, kad, Europos aplinkos agentūros duomenimis, iki 2030 m. 50 proc. ES gyvenamųjų vietovių patirs didelį vandens trūkumą;

3. pabrėžia, kad IPCC specialioje ataskaitoje dėl 1,5 C visuotinio atšilimo pateiktas išsamiausias ir naujausias klimato kaitos švelninimo būdų, atitinkančių Paryžiaus susitarimą, vertinimas;

4. pabrėžia, kad, vadovaujantis IPCC 1,5°C specialiąja ataskaita, visuotinio atšilimo apribojimas iki 1,5°C, šio lygio neviršijant arba viršijant ribotai, reiškia, kad vėliausiai iki 2067 m. turės būti pasiektas nulinis išmetamas ŠESD kiekio lygis, o iki 2030 m. pasaulyje išmetamas ŠESD kiekis turės būti apribotas iki 27,4 Gt CO2 dujų ekvivalento per metus; pabrėžia, jog, atsižvelgiant į šiuos nustatytus faktus ir norint, kad iki 2100 m. būtų išlaikytos saugios galimybės užtikrinti, kad pasaulio temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5 °C, Sąjunga turi stengtis pasiekti nulinį išmetamo ŠESD kiekio lygį kuo greičiau ir vėliausiai iki 2050 m.;

5. reiškia susirūpinimą dėl 2018 m. JT ataskaitos dėl atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje, kurioje teigiama, kad dabartiniai nacionaliniu lygmeniu nustatyti įnašai gerokai viršija Paryžiaus susitarime nustatytą daug mažesnę negu 2 C atšilimo ribą, o tai reiškia, kad iki 2100 m. apytikris atšilimas sieks 3,2°C[2]; pabrėžia, kaip svarbu visoms JTBKKK šalims iki 2020 m. padidinti savo klimato užmojus;

6. teigiamai vertina Komisijos komunikatą „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“, kuriame pabrėžiamos perėjimo prie nulinio išmetamo ŠESD kiekio technologijų ekonomikos teikiamos galimybės ir keliami iššūkiai Europos piliečiams ir Europos ekonomikai bei darbo vietų kūrimui Sąjungoje, taip pat suteikiamas pagrindas plačioms diskusijoms, apimančioms ES institucijas, nacionalinius parlamentus, verslo sektorių, nevyriausybines organizacijas, miestus ir bendruomenes, taip pat piliečius;

7. pritaria tikslui iki 2050 m. pasiekti nulinį išmetamą ŠESD kiekį ir primygtinai ragina valstybes nares 2019 m. gegužės mėn. Sibiu specialiajame ES aukščiausiojo lygio susitikime diskutuojant dėl Europos ateities susitarti dėl strategijos šiam tikslui pasiekti; ragina valstybes nares įsipareigoti reikiamiems užmojams, kad šis tikslas būtų pasiektas;

8. mano, kad Europa gali pirmoji pereiti prie nulinio išmetamo ŠESD kiekio – perkelti investicijas į novatoriškus technologinius sprendimus, suteikti galių piliečiams ir imtis veiksmų svarbiose srityse, pvz., energetikos, pramonės politikos, transporto, žemės ūkio ir mokslinių tyrimų srityse, kartu užtikrinant darbo vietų kūrimą ir socialinį teisingumą, kad perėjimas būtų teisingas;

ES skirtos amžiaus vidurio nulinio išmetamųjų teršalų kiekio strategijos įgyvendinimo būdai

9. pažymi, kad nulinio išmetamųjų teršalų kiekio strategijoje numatyti aštuoni galimi būdai, kuriais gali būti įgyvendinti ekonominiai, technologiniai ir socialiniai pokyčiai, kurių reikia, kad Sąjunga pasiektų Paryžiaus susitarimo ilgalaikį temperatūros tikslą; atkreipia dėmesį, kad tik du iš jų sudarytų sąlygas Sąjungoje vėliausiai iki 2050 m. pasiekti nulinį išmetamą ŠESD kiekį; pabrėžia, kad tam reikia greitai imtis veiksmų ir reikalingos nemažos visų lygmenų – vietos, regioninio, nacionalinio ir Europos lygmens – pastangos, apimančios ir visus neviešus subjektus; pripažįsta, kad regioniniu ir vietos mastu nustatyti įnašai galėtų būti svarbios priemonės atotrūkiui išmetamųjų teršalų srityje panaikinti; primena valstybių narių įsipareigojimą patvirtinti ilgalaikes nacionalines strategijas, kaip nustatyta Valdymo reglamente[3]; todėl ragina valstybes nares nusistatyti aiškius trumpalaikius ir ilgalaikius tikslinius rodiklius ir politikos priemones, atitinkančius Paryžiaus susitarimo tikslus, taip pat teikti paramą investicijoms į nulinio išmetamo ŠESD kiekio pasiekimo būdus;

10. atkreipia dėmesį į tai, kad pagal strategijoje pristatytą pirmąją įgyvendinimo būdų kategoriją siekiamas sumažinti išmetamas ŠESD kiekis iki 2050 m. sudaro tik 80 proc., lyginant su 1990 m. lygmeniu; susirūpinęs pažymi, kad toks siekis atspindi mažiau ambicingą tikslą, kad visuotinis atšilimas būtų mažesnis nei 2 °C, ir todėl neatitinka Paryžiaus susitarimo išlaikyti pasaulinės temperatūros kilimą gerokai mažesnį nei 2 C, o ateityje – mažiau nei 1,5 °C;

11. pabrėžia, kad perėjimas prie švarios energijos paskatins modernizuoti Europos ekonomiką ir duos visuomeninės ir ekologinės naudos Europos piliečiams; pažymi, kad, remiantis apytikriais Komisijos vertinimais, tikimasi, jog ES BVP labiau padidės, jeigu pasitvirtins nulinio išmetamo ŠESD kiekio scenarijai, negu tuo atveju, jeigu pasitvirtins mažesnio išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimo scenarijai; mano, kad neveiklumas būtų brangiausiai kainuojantis scenarijus ir ne tik lemtų didžiulius BVP nuostolius Europoje, bet ir toliau didintų ekonominius skirtumus tarp valstybių narių ir regionų, nes neveiklumo pasekmės kai kurioms valstybėms narėms ir regionams gali būti skaudesnės nei kitoms;

12. susirūpinęs pažymi, kad šiuo metu ES priklausomybė nuo energijos importo yra apie 55 proc.; pabrėžia, kad, taikant nulinio išmetamo ŠESD kiekio lygio scenarijų, iki 2050 m. šis kiekis sumažėtų iki 20 proc., ir tai turėtų teigiamą poveikį ES prekybos balansui ir geopolitinei padėčiai; pažymi, kad bendros 2031–2050 m. iškastinio kuro importo išlaidų santaupos būtų maždaug 2–3 trilijonai eurų, kurie galėtų būti panaudoti kitiems ES piliečių prioritetams;

13. pabrėžia, kad mažinant oro taršą pagal nulinį išmetamo ŠESD kiekio lygio scenarijų, daugiau nei 40 proc. sumažėtų ankstyvos mirties nuo smulkiųjų kietųjų dalelių atvejai; pažymi, kad pagal tokį scenarijų žala sveikatai būtų sumažinta maždaug 200 mlrd. EUR per metus;

14. palankiai vertina dviejų įgyvendinimo būdų, kuriais norima pasiekti nulinį išmetamą ŠESD kiekį iki 2050 m., įtraukimą ir Komisijos pritarimą šiems būdams ir laiko šį amžiaus vidurio tikslą vieninteliu, atitinkančiu įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą; apgailestauja, kad strategijoje nebuvo numatyta jokių būdų, kurie padėtų iki 2050 m. pasiekti nulinį išmetamo ŠESD kiekio lygį;

15. apgailestauja, kad nėra nulinio išmetamo ŠESD kiekio pasiekimo būdo, kuriam įgyvendinti būtų daroma prielaida, kad iki 2050 m. energetikos sistema taps visiškai pagrįsta atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais; todėl primygtinai ragina Komisiją kuo greičiau pristatyti papildomą scenarijų, pagal kurį iki 2050 m. atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalis padidėtų iki 100 proc.;

16. pažymi, kad tie būdai apima keleto anglies dioksido šalinimo technologijų, įskaitant anglies surinkimo ir saugojimo, anglies dioksido surinkimo ir panaudojimo bei tiesioginio surinkimo iš oro procesus, kurios dar turi būti įdiegtos dideliu mastu, naudojimą; vis dėlto mano, kad ES nulinio išmetamo ŠESD kiekio strategijoje pirmenybė turėtų būti teikiama tiesioginiam išmetamųjų teršalų kiekio mažinimui ir veiksmams, kuriais būtų apsaugomi ES natūralūs šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbentai ir kaupikliai, o anglies dioksido šalinimo technologijas turėtų būti siekiama naudoti tik tais atvejais, kai nėra galimybių tiesiogiai mažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir natūraliai pašalinti anglies dioksidą; yra įsitikinęs, kad jeigu Sąjunga nori išvengti priklausomybės nuo anglies dioksido šalinimo technologijų, kurios sukeltų didelę riziką ekosistemoms, bioįvairovei ir aprūpinimo maistu saugumui, kaip nurodyta IPCC 1,5 C ataskaitoje, ji turi toliau mažinti teršalų išmetimą iki 2030 m.;

Klimato kaitos socialiniai aspektai ir teisingas perėjimas

17. palankiai vertina tai, jog Komisija nurodo, kad nulinį išmetamųjų teršalų kiekį galima pasiekti nesumažinant darbo vietų skaičiaus, ir teigiamai vertina išsamų energijai imlios pramonės perėjimo prie nulinio išmetamo teršalų kiekio vertinimą; pabrėžia, kad, jeigu teisingas perėjimas prie nulinio išmetamo ŠESD kiekio bus atliktas teisingai ir bus suteikta reikiama parama pažeidžiamiausiems regionams, sektoriams ir piliečiams, tuomet šis perėjimas gali sukurti papildomų darbo vietų Sąjungoje – visos ekonomikos mastu iki 2050 m. užimtumas padidės 2,1 mln. papildomų darbo vietų, jeigu bus įgyvendintas nulinio išmetamo ŠESD kiekio scenarijus, palyginti su 1,3 mln. papildomų darbo vietų, kurios bus sukurtos, jeigu bus įgyvendintas išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimo 80 proc. scenarijus; todėl mano, kad Komisija pagal ES įgūdžių panoramą turėtų parengti atnaujintą įgūdžių auditą, apimantį regioninius duomenis apie įgūdžius, reikalingus, kad Europoje būtų neutralizuotas poveikis klimatui ir taip būtų užtikrintas teisingas perėjimas ES piliečiams ir būtų remiami minėti pažeidžiamiausi regionai, kurių ekonomika priklauso nuo veiklos, susijusios su sektoriais ar technologijomis, kurie, tikėtina, ateityje taps mažiau naudojami arba turės transformuotis, taip pat tuose pačiuose regionuose būtų remiamos žmonių pastangos persikvalifikuoti siekiant gauti ateičiai pritaikytas kokybiškas darbo vietas;

18. pabrėžia, kad perėjimas turi būti teisingas visoms visuomenės dalims; pažymi, kad tam reikia supratimo apie teisingą perėjimą, kuris apima neigiamą ir teigiamą poveikį, susijusį su paspartintais klimato srities veiksmais, pvz., darbo vietų praradimu ir naujomis užimtumo galimybėmis, taip pat apie uždelstų klimato kaitos veiksmų poveikį;

19. šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad individualiai pritaikytos ir pakankamai finansuojamos strategijos visais lygmenimis turės būti kuriamos įtraukių procesų pagrindu ir glaudžiai bendradarbiaujant su vietos ir regioninėmis viešosios valdžios institucijomis, profesinėmis sąjungomis, švietimo institucijomis, pilietinės visuomenės organizacijomis ir privačiuoju sektoriumi, kad šiuo perėjimo laikotarpiu būtų galima užtikrinti lygias galimybes visiems Europos piliečiams;

20. pabrėžia, kaip svarbu, kad visos ES politikos priemonės prisidėtų prie socialinės pažangos ir socialinio teisingumo; visų pirma pabrėžia, jog skubiai reikia užtikrinti sąžiningus didžiausių teršėjų įnašus, be kita ko, kovojant su akcinių bendrovių mokesčių vengimu ir agresyviu mokesčių planavimu; pabrėžia, jog, siekiant užtikrinti politinį priimtinumą visiems piliečiams, svarbu atsižvelgti į su klimatu susijusių politikos priemonių ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo politikos priemonių perskirstomąjį poveikį, ypač mažas pajamas gaunantiems asmenims;

21. pabrėžia įvairią naudą, kurią neutralizuoto poveikio klimatui visuomenė duos žmonių sveikatai, tiek užkertant kelią sveikatos priežiūros išlaidoms ir draudimo bei visuomenės sveikatos sistemoms tenkančiai naštai, tiek užtikrinant bendrą ES piliečių gerovę dėl didesnės biologinės įvairovės, sumažėjusios oro taršos ir mažesnio teršalų poveikio;

22. primena, kad maždaug 50–125 mln. ES piliečių šiuo metu kenčia nuo energijos nepritekliaus[4]; pabrėžia, kad energetikos pertvarka gali turėti neproporcingą poveikį mažas pajamas gaunantiems asmenims ir dar labiau padidinti energijos nepriteklių; pripažįsta, kad energetikos politika turi apimti socialinį aspektą ir užtikrinti, kad niekas nebūtų užmirštas; ragina valstybes nares imtis į ateitį orientuotų veiksmų, kad būtų užtikrinta teisinga energetikos pertvarka ir energijos prieinamumas visiems ES piliečiams;

23. mano, kad jaunimui būdingas vis didesnis socialinis ir aplinkosauginis sąmoningumas, kuris suteikia galių pertvarkyti mūsų visuomenę siekiant klimato kaitai atsparios ateities, ir kad jaunimo švietimas yra viena iš veiksmingiausių kovos su klimato kaita priemonių; pabrėžia, kad būtina aktyviai įtraukti jaunesnes kartas kuriant tarptautinius, tarpkultūrinius ir kartų tarpusavio santykius, kuriais grindžiami kultūriniai pokyčiai, kurie padės remti pasaulines pastangas siekiant tvaresnės ateities;

24. pabrėžia, kad ES piliečių įtraukimas ir dalyvavimas yra būtinas, kad Europa vėliausiai iki 2050 m. pasiektų nulinį išmetamo ŠESD kiekio lygį; prašo visų lygmenų nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijų patvirtinti konkrečias priemones, kuriomis būtų skatinamas ir palengvinamas piliečių dalyvavimas ir keitimasis geriausia patirtimi pereinant prie nulinio išmetamo ŠESD kiekio technologijų ekonomikos;

Tarpiniai tikslai

25. pripažįsta, kad 2020–2030 m. dešimtmetis yra svarbiausias, jei ES nori iki 2050 m. pasiekti nulinį išmetamo ŠESD kiekio lygį; ragina Komisiją ir valstybes nares pritarti griežtam 2030 m. vidutinio laikotarpio tikslui, nes tai būtina norint suteikti rinkai pakankamą stabilumą investicijų srityje ir visapusiškai panaudoti technologinių inovacijų potencialą bei sustiprinti Europos verslo galimybes tapti pasaulinės rinkos lyderiu;

26. pabrėžia, kad norint iki 2050 m. pasiekti nulinį išmetamo ŠESD kiekio lygį ekonomiškai efektyviausiu būdu, reikės gerokai padidinti 2030 m. užmojų lygį; mano, jog ypač svarbu, kad vėliausiai per JT aukščiausiojo lygio susitikimą klimato kaitos klausimais Niujorke 2019 m. Sąjunga aiškiai parodytų, kad ji yra pasirengusi peržiūrėti savo indėlį į Paryžiaus susitarimą;

27. pritaria Sąjungos nacionaliniu lygmeniu nustatomų įpareigojančių veiksmų atnaujinimui, nustatant tikslą visos ekonomikos mastu Sąjungoje išmetamų ŠESD kiekį iki 2030 m. sumažinti 60 proc., palyginti su 1990 m. lygiu; taigi, ragina Tarybą susitarti dėl bendros pozicijos, kad, rengiantis 2019 m. rugsėjo mėn. JT aukščiausiojo lygio susitikimui klimato klausimais, 2019 m. gegužės mėn. Sibiu vyksiančiame ES aukščiausiojo lygio susitikime būtų galima atitinkamai padidinti nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų užmojo lygį;

28. mano, jog Komisija vėliausiai 2030 m. klimato kaitos dokumentų rinkinio ir kitų atitinkamų teisės aktų 2022–2024 m. peržiūrų metu turėtų pateikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais būtų padidinti užmojai ir jie atitiktų nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus ir nulinio išmetamo ŠESD kiekio tikslą; mano, kad nepakankamas 2030 m. užmojis apribotų ateities galimybes, galbūt net kai kurių ekonomiškai efektyvių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo priemonių prieinamumą; laiko šias peržiūras svarbiu žingsniu užtikrinant ES įsipareigojimus klimato kaitos srityje;

29. mano, kad, siekiant padidinti stabilumą ir matomumą investuotojams, Europos Sąjungai bus naudinga nusistatyti ir tolesnį tarpinį išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslą – iki 2040 m.;

30. mano, jog reikia nuolat peržiūrėti ES nulinio išmetamo ŠESD kiekio strategiją; mano, kad atliekant tokią peržiūrą turėtų būti atsižvelgiama į visuotinį penkerių metų padėties įvertinimą, kaip nustatyta Paryžiaus susitarime, taip pat į technologijų ir visuomenės raidą bei nevalstybinių veikėjų ir Europos Parlamento indėlį;

Sektorinis indėlis

31. pabrėžia, kad bendras teršalų išmetimo lygis turės būti sumažintas beveik iki nulinio lygio visuose ekonomikos sektoriuose, kurie visi turės prisidėti prie bendrų pastangų sumažinti teršalų išmetimą; todėl ragina Komisiją parengti visų sektorių poveikio klimatui neutralizavimo trajektorijas; šiuo atžvilgiu pabrėžia principo „teršėjas moka“ svarbą;

32. pabrėžia, kaip svarbu vadovautis integruotu, tarpsektoriniu požiūriu, kad būtų galima palengvinti pastangas mažinti visos energetikos sistemos ir kitų susijusių sektorių priklausomybę nuo iškastinio kuro ir naudotis padidėjusiu efektyvumu; pabrėžia itin svarbų energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių vaidmenį pereinant prie nulinio išmetamo ŠESD kiekio technologijų ekonomikos; pripažįsta, kad energetikos sistemos integracija gali užtikrinti didesnį lankstumą, geresnį sistemos efektyvumą, didesnį atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą visuose energijos nešėjuose ir galiausiai ekonomiškai efektyvią energetikos pertvarką;

33. ragina Komisiją pateikti plačių užmojų ES pramonės strategiją, kurioje būtų atsižvelgiama į mūsų planetos ekologines ribas, ir remia teisingą visų sektorių, įskaitant energijai imlių pramonės šakų, perėjimą prie nulinio išmetamo ŠESD kiekio lygio; sutinka su Komisijos nustatytomis strateginėmis sritimis, kuriose reikia imtis bendrų veiksmų;

34. mano, kad galiojančias anglies dioksido nutekėjimo priemones ES turėtų pakeisti politikos priemonėmis, kuriomis būtų integruojamos visos su išmetamu ŠESD kiekiu susijusios išlaidos; šiuo klausimu ragina Komisiją išnagrinėti anglies dioksido importo ir eksporto mokesčių sureguliavimo mechanizmų veiksmingumą ir suderinamumą su Pasaulio prekybos organizacijos taisyklėmis ir Parlamentui bei Tarybai kuo greičiau pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

35. mano, kad klestėjimas, pasaulinis pramonės konkurencingumas ir klimato politika yra vienas kitą papildantys aspektai; primena, kad Europos, kaip pirmosios didžiosios ekonomikos, siekiančios neutralizuoto poveikio klimatui, įmonės galės įgyti pradininkių pranašumą tarptautinėse rinkose ir tapti pasaulinėmis lyderėmis tvarios ir tausiai išteklius naudojančios gamybos srityje; pabrėžia, kad dėl vėluojančių arba nepakankamų veiksmų siekiant nulinio išmetamo ŠESD kiekio lygio vėliausiai iki 2050 m. atsiras ekologiškai, ekonomiškai ir socialiai nepagrįstų išlaidų ir bus praktiškai trukdoma Europos pramonės sektoriaus konkurencingumui ateityje;

36. pažymi, kad kai kurios besivystančios rinkos įgyja svarbų vaidmenį patenkinant pasaulinės rinkos poreikius perėjimo prie nulinio išmetamųjų teršalų kiekio ekonomikos laikotarpiu, pvz., netaršaus transporto ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje. pabrėžia, kad ES turi išlikti pagrindine ekologiškų inovacijų ir investicijų į ekologiškas technologijas ekonomika; mano, kad ES pirmavimas atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo srityse rodo, kad perėjimas prie švarios energijos yra įmanomas ir naudingas kovojant ne tik su klimato kaita;

37. pažymi, kad Europos Komisijos 2018 m. energijos kainų ir išlaidų Europoje ataskaitoje pabrėžiama, kad ES yra nuolat smarkiai veikiama nepastovių ir didėjančių iškastinio kuro kainų, ir kad manoma, jog ateityje elektros energijos gamybos sąnaudos padidės elektros energijai, gaminamai iš iškastinio kuro, ir sumažės atsinaujinančiųjų išteklių energijai; pabrėžia, kad ES energijos importo išlaidos 2017 m. padidėjo 26 proc. iki 266 mlrd. EUR, daugiausia dėl didėjančių naftos kainų; pažymi, jog ataskaitoje apskaičiuota, kad naftos kainų kilimas turėjo neigiamą poveikį ES ekonomikos augimui (-0,4 proc. BVP 2017 m.) ir infliacijai (+0,6);

38. primena, kad 71 proc. visos energijos sunaudojama vien tik patalpų šildymui; sutinka su Komisija, kad energiją taupantys namai Europos Sąjungoje taps neutralizuoto poveikio klimatui norma, taip užtikrinant geresnę sveikatą ir patogumą visiems europiečiams;

39. mano, kad technologinės tendencijos ir sprendimai, tiekėjų ir vartotojų energijos vartojimo efektyvumas ir tvari atsinaujinančiųjų išteklių energija transporto, pastatų, šildymo ir vėsinimo bei elektros energijos gamybos srityse, taip pat žiedinės ekonomikos principai bus svarbūs veiksniai išmetamam ŠESD kiekiui sumažinti; šiuo požiūriu pabrėžia į konkrečias technologijas orientuotų strategijų svarbą;

40. pabrėžia, kad pramoninių procesų metu išmetamų teršalų kiekio mažinimo klausimas turi būti sprendžiamas daug platesniu mastu; pažymi, kad, remiantis IPCC 1,5°C specialiąja ataskaita, 2050 m. pramonės išmetamas CO2 kiekis turi būti 65–90 proc. mažesnis negu 2010 m.;

41. ragina pereiti prie labai energiją taupančios ir vien atsinaujinančiosios energijos ištekliais paremtos energetikos sistemos ir ragina Komisiją ir valstybes nares imtis visų būtinų veiksmų šiuo požiūriu, nes tai turės poveikį visiems ekonomikos sektoriams;

42. pabrėžia, kad energijos vartojimo efektyvumas prisideda prie tiekimo saugumo, ekonominio konkurencingumo, aplinkos apsaugos ir sąskaitų už energiją mažinimo, taip pat prie būstų kokybės gerinimo; patvirtina svarbų energijos vartojimo efektyvumo vaidmenį kuriant verslo ir užimtumo galimybes, taip pat jo teikiamą pasaulinę ir regioninę naudą; todėl primena, kad Reglamente dėl energetikos sąjungos valdymo nustatytas principas „pirmiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, o jo taikymas turėtų būti visapusiškai išnaudojamas visoje energijos tiekimo grandinėje ir turi būti laikomas pagrindu nuliniam išmetamo ŠESD kiekiui iki 2050 m. bet kuriuo būdu pasiekti;

43. pabrėžia, kad 1,5 C pasiekimo būdai, kuriuos taikant šis skirtumas neviršijamas arba viršijamas nedaug, kaip išnagrinėta IPCC 1,5°C specialiojoje ataskaitoje, susiję su labai skirtingu vaidmeniu, priskiriamu anglies dioksido surinkimo ir saugojimo bei panaudojimo diegimui, pradedant nuo nulio ir baigiant 300 kaupiamųjų Gt CO2 saugojimu iki 2050 m.; mano, kad CO2 saugojimas neturėtų būti taikomas sektoriams, kuriuose esama pakankamai išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo alternatyvų, kaip, pavyzdžiui, yra elektros energijos gamybos sektoriuje; pripažįsta vaidmenį, kurį anglies dioksido surinkimas ir saugojimas galėtų atlikti mažinant išmetamųjų teršalų kiekį tam tikruose pramonės procesuose, tačiau susirūpinęs pažymi, kad šiuo metu daugelis anglies dioksido surinkimo ir panaudojimo technologijų nesuteikia galimybių nuolat mažinti išmetamųjų teršalų kiekį;

44. pabrėžia, kad Ekologinio projektavimo direktyva[5] labai prisidėjo prie ES klimato srities tikslų įgyvendinimo, nes šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis kasmet sumažėjo 320 mln. tonų CO2 ekvivalentų, ir kad apskaičiuota, jog dėl šios direktyvos įgyvendinimo iki 2020 m. ES vartotojai iš viso sutaupys iki 112 mlrd. EUR arba apie 490 EUR per metus vienam namų ūkiui; ragina reguliuoti papildomus produktus pagal Ekologinio projektavimo direktyvą, įskaitant planšetinius kompiuterius ir išmaniuosius telefonus, ir nuolat atnaujinti esamus standartus, kad būtų atsižvelgta į technologinę plėtrą;

45. pabrėžia, kad reikia nedelsiant įgyvendinti energetikos sąjungos ir švarios energijos dokumentų rinkinį, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos investicijoms į tas sritis, kuriose galima pagaminti daugiausia atsinaujinančiųjų išteklių energijos, ir kad piliečiai būtų skatinami aktyviai dalyvauti spartinant energetikos pertvarką – pereinant prie anglies dioksido poveikį neutralizuojančios ir tvarios ekonomikos ir kartu mažinant energijos nepriteklių; mano, jog būtina didinti valstybių narių tinklų sujungimo mastą, t. y., be kita ko, skatinti tarpvalstybines paramos schemas;

46. nurodo, jog strategijoje patvirtinama, kad ŠESD išmetimas transporto sektoriuje dar vis didėja ir kad, siekiant iki 2050 m. sumažinti transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro, dabartinių politikos priemonių nepakaks; pabrėžia, kad Europos Sąjungoje reikia sukurti tvarią transporto sistemą, kuri būtų grindžiama trimis pagrindiniais ramsčiais – vengimu, perėjimu prie kitų transporto rūšių ir efektyvumo gerinimu; pabrėžia, kad visų pirma svarbu užtikrinti perėjimą nuo oro transporto prie geležinkelių transporto, taip pat perėjimą prie viešojo transporto ir dalijimusi pagrįsto judumo; pažymi, kad kelių transporte išmetama apie penktadalis viso ES išmetamo anglies dioksido kiekio; todėl ragina valstybes nares ir Komisiją imtis ryžtingų veiksmų siekiant užtikrinti teršalų neišmetančių arba mažai jų išmetančių transporto priemonių prieinamumą visose valstybėse narėse, kartu užtikrinant, kad mažo pajamų lygio valstybėse narėse nebūtų didinamas senų, taršių transporto priemonių naudojimas; ragina Europos Sąjungoje vėliausiai iki 2035 m. laipsniškai panaikinti lengvųjų automobilių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių su vidaus degimo varikliais pardavimą; be to, pabrėžia išmaniųjų technologijų, pvz., pažangiosios įkrovimo prieigų infrastruktūros, vaidmenį siekiant sukurti sąveiką tarp transporto sektoriaus elektrifikacijos ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo;

47. pabrėžia, kad siekiant neutralizuoto poveikio klimatui visoje ES ekonomikoje, turi prisidėti visi sektoriai, įskaitant tarptautinę aviaciją ir laivybą; pažymi, jog Komisijos atlikta analizė rodo, kad dabartiniai pasauliniai tikslai ir priemonės, numatyti atitinkamai Tarptautinėje jūrų organizacijoje ir Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje, net jeigu būtų visiškai įgyvendinti, neatitinka būtinų išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslų ir kad reikia imtis tolesnių veiksmų, atitinkančių visą ekonomiką apimantį tikslą, kad išmetamųjų teršalų kiekis būtų lygus nuliui; pabrėžia, kad šiuose sektoriuose reikia investuoti į netaršias ir mažataršes technologijas; ragina Komisiją pradėti praktiškai taikyti principą „teršėjas moka“ šiuose sektoriuose, visų pirma atsižvelgiant į žibalo apmokestinimą ir aviacijos bilietų kainas; primena, jog prognozuojama, kad iki 2050 m. tarptautinės laivybos sektoriaus išmetamas ŠESD kiekis padidės net 250 proc.; teigiamai vertina tai, kad tarptautinis laivybos sektorius pats nustatė absoliutų išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslą; susirūpinęs pažymi, kad nepasiekta pažangos paverčiant šį tikslą į trumpalaikes ir vidutinės trukmės priemones ir kitus konkrečius veiksmus;

48. ragina Komisiją kuo greičiau pasiūlyti visapusišką Europos geležinkelio darbotvarkę, įskaitant greitą sąveikaus ES vidaus geležinkelių tinklo realizavimą ir didesnių investicijų sutelkimą, visų pirma siekiant atnaujinti esamas linijas, įrengti trūkstamas jungtis ir užtikrinti keleivių teises bei tęstinės kelionės bilietų pardavimą; ragina Komisiją ir valstybes nares rengti politikos priemones, teikti investicijas ir paskatas, siekiant užtikrinti, kad ten, kur tai įmanoma ir praktiška, iki 1 000 km atstumu kelionės geležinkeliu piliečiams būtų patrauklesnės negu lygiavertės kelionės oro ar kelių transportu;

49. pažymi, kad šiuo metu ES pastatų sektoriuje suvartojama 40 proc. Europos galutinės energijos ir išmetama 36 proc. CO2 kiekio[6]; ragina išnaudoti sektoriaus galimybes taupyti energiją ir mažinti anglies dioksido išmetimo rodiklį, kad tai atitiktų Pastatų energinio naudingumo direktyvoje[7] išdėstytą tikslą – iki 2050 m. pastatai turi tapti taupantys energiją ir nepriklausomi nuo iškastinio kuro; pabrėžia, kad efektyvesnis energijos vartojimas pastatuose turi didelį potencialą padėti toliau mažinti Europoje išmetamą ŠESD kiekį; be to, mano, kad mažai energijos reikalaujančio pastatų ūkio, visiškai aprūpinto atsinaujinančiųjų išteklių energija, sukūrimas yra būtina sąlyga, kad būtų įgyvendintas Paryžiaus susitarimas ir ES ekonomikos augimo, vietinių darbo vietų ir geresnių piliečių gyvenimo sąlygų visoje Europoje kūrimo darbotvarkė;

50. pažymi, kad apie 60 proc. metano visame pasaulyje išmetama iš tokių šaltinių kaip žemės ūkis, sąvartynai ir nuotekos, taip pat iškastinio kuro gamyba ir transportavimas vamzdynais; primena, kad metanas yra stiprios ŠESD, kurių šiltėjimo potencialas šimtui metų yra 28 kartus didesnis nei CO2[8], ir kad metano teršalų mažinimas gali atlikti svarbų vaidmenį mažinant pažemio ozono koncentraciją ir jos neigiamą poveikį oro kokybei ir žmonių sveikatai; primena Komisijai jos įsipareigojimą kuo greičiau išnagrinėti politikos galimybes greitai spręsti išmetamų metano teršalų problemą kaip dalį Sąjungos strateginio metano plano ir tuo tikslu teikti Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų; pabrėžia žemės ūkio sektoriaus potencialą sprendžiant klimato kaitos uždavinius, pvz., ekologinėmis ir technologinėmis inovacijomis, taip pat anglies dioksido kaupimu dirvožemyje;

51. ragina vykdyti bendrą žemės ūkio politiką, kuria būtų padedama mažinti išmetamą ŠESD kiekį ir kuria būtų laikomasi tikslo vėliausiai iki 2050 m. pasiekti nulinį išmetamą ŠESD kiekį; pabrėžia, jog reikia gerokai sumažinti gyvulių skaičių Europos Sąjungoje, pradedant nuo didelio gyvulių tankumo teritorijų ir baigiant pramoniniais ūkiais; pabrėžia, kad mitybos įpročių pokyčiai, ypač gerokai sumažinant mėsos vartojimą, yra būtini siekiant gerokai sumažinti žemės ūkio sektoriaus išmetamą ŠESD kiekį; ragina Komisiją užtikrinti, kad žemės ūkio politika, visų pirma ES ir nacionaliniai fondai, atitiktų Paryžiaus susitarimo tikslus;

52. pabrėžia, kad būtina įtraukti klimato srities užmojus į visas ES politikos sritis, įskaitant prekybos politiką; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad visi ES pasirašyti prekybos susitarimai būtų visiškai suderinti su Paryžiaus susitarimu, nes tai ne tik sustiprintų pasaulinius kovos su klimato kaita veiksmus, bet taip pat užtikrintų vienodas sąlygas atitinkamiems sektoriams;

53. pabrėžia, kad ES turėtų skatinti regionų, miestų ir miestelių vaidmenį ir pastangas; ragina Komisiją remtis ES merų pakte, pagal kurį atstovaujama 200 milijonų ES piliečių, numatytu darbu ir suteikti jiems galimybę atlikti skatinamąjį vaidmenį tolesnėje energetikos pertvarkoje;

54. apgailestauja dėl to, kad į Komisijos strategiją nebuvo įtraukta galimybė stiprinti ES veiksmus dėl fluorintų ŠESD; pabrėžia, kad kelio neteisėtai prekybai hidrofluorangliavandeniliais užkirtimas, nustatant hidrofluorangliavandenilių licencijavimo sistemą, uždraudimas naudoti hidrofluorangliavandenilius tuose sektoriuose, kuriuose jie nebėra reikalingi, hidrofluorangliavandenilių kvotų paskirstymas per aukcionų sistemą ir visiškas reglamento dėl fluorintų dujų[9] įgyvendinimas, uždraudžiant visus nereikalingus SF6 dujų naudojimo būdus, yra aiškios galimybės padėti ES pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus;

Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriaus potencialo didinimas kovojant su klimato kaita

55. primena IPCC išvadas, kuriose teigiama, kad pasaulyje kylant temperatūrai stiprės poveikis aplinkai, įskaitant miškų gaisrus ir tundros bei borealinių miškų nykimą;

56. pripažįsta, kad miškai teikia daug galimybių sustiprinti Europos pastangas klimato srityje (sekvestracijos, kaupimo ir pakeitimo būdai) ir vėliausiai iki 2050 m. pasiekti nulinį išmetamųjų teršalų lygį; primena tikslą iki 2020 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir ekosisteminių paslaugų prastėjimą Europos Sąjungoje; šiuo požiūriu remia tvarią miškotvarką kartu su konkrečiomis priemonėmis skatinti efektyvią ir tvarią ES bioekonomiką;

57. pripažįsta teigiamą, tačiau galiausiai ribotą miškų įveisimo Europoje potencialą; todėl mano, kad miškų įveisimo iniciatyvos turi būti papildytos konkrečiomis iniciatyvomis ir paskatomis, kuriomis būtų siekiama pagerinti sekvestracijos potencialą, tuo pat metu užtikrinant ir gerinant esamos miškų ūkio paskirties žemės būklę, kad būtų galima gauti naudos klimatui, tvariai bioekonomikai ir biologinei įvairovei; remia dideles pastangas agrarinės miškininkystės sistemoje ir pritaria, kad į dirbamą žemę įterpiant medžius ir įvairią augaliją ši sritis gali suteikti daug naudos ekologijai ir biologinei įvairovei; pabrėžia, kad iš viso žemės ūkio paskirties žemės anglies dioksido sekvestracijos gerinimo praktikos techninio potencialo didžiausia dalis tenka agrarinei miškininkystei[10];

58. pažymi, kad ES veiksmai ir politikos priemonės taip pat daro poveikį už Europos ribų esantiems natūraliems absorbentams, žemei ir miškams ir kad ES nulinio išmetamo ŠESD kiekio strategija turėtų užkirsti kelią žalingam ES veiksmų poveikiui klimatui trečiosiose šalyse; primena ES tarptautinį įsipareigojimą iki 2020 m. sustabdyti miškų naikinimą ir pabrėžia, jog šioje srityje reikia imtis konkrečių veiksmų, t. y., be kita ko, priimti naujus teisės ir administracinius aktus; visų pirma ragina ES natūralių miškų nykimą atsieti nuo Europos vartojimo; be to, ragina nedelsiant laipsniškai atsisakyti maistu ir pašarais pagrįstų biodegalų, įskaitant palmių aliejų ir soją;

59. pabrėžia, kad iš saugomų miškų statusą turinčių Europos miškų tik 15 proc. ES miškų buveinių yra teigiamos būklės; pabrėžia, kad reikia kuo labiau apsaugoti ir atkurti miškus, miškingas vietoves ir šlapynes kaip natūralias anglies dioksido šalinimo priemones;

60. pabrėžia, kad dirvožemyje yra daugiau anglies nei biosferoje ir atmosferoje kartu; todėl pabrėžia, kad svarbu sustabdyti dirvožemio degradaciją ES ir užtikrinti bendrus ES veiksmus, kuriais būtų siekiama išsaugoti ir gerinti dirvožemio kokybę ir jo gebėjimą kaupti anglies dioksidą;

61. pabrėžia ilgaamžių iš nukirsto medžio pagamintų produktų vaidmenį ir jų vaidmenį žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) sektoriuje iki 2030 m.; pabrėžia, kad būsimoje sistemoje turėtų būti atsižvelgiama į šių produktų, įskaitant gautus iš įvairių kategorijų žemės ūkio paskirties žemės, o ne tik iš tvarkomo miško ir mišku apželdintos žemės, įnašą;

62. pabrėžia, kad svarbu racionalizuoti žemės ūkio modelius, kuriais remiamos žemės ūkio sistemos, atsparios ekstremalioms oro sąlygoms ir kenkėjų antplūdžiui, gerinama anglies dioksido sekvestracija dirvožemyje, vandens sulaikymas ir agrarinė biologinė įvairovė;

Finansavimas ir moksliniai tyrimai

63. mano, kad, siekiant Sąjungoje vėliausiai iki 2050 m. neutralizuoti anglies dioksido poveikį, būtina sutelkti dideles viešąsias ir privačiąsias investicijas; pabrėžia, jog stabili ir prognozuojama energetikos ir klimato politikos sistema yra itin svarbi siekiant suteikti investuotojams labai reikalingą pasitikėjimą ir sudaryti Europos pramonei sąlygas Europoje priimti ilgalaikius investicinius sprendimus;

64. mano, kad pagrindinis iššūkis yra nukreipti pinigų srautus nuo rudųjų prie žaliųjų investicijų ir kad pastangos rasti pakankamai finansinių išteklių didžiausiam iššūkiui, su kuriuo dabar susiduria žmonija, įveikti visų pirma yra politinės valios klausimas; todėl pabrėžia, kad pirmenybė turėtų būti teikiama 2018 m. kovo mėn. patvirtinto Tvarių finansų veiksmų plano įgyvendinimui, įskaitant bankų kapitalo reikalavimų nustatymą ir apdairų daug anglies dioksido išmetančių išteklių tvarkymą, draudimo įmonių rizikos ribojimo taisykles ir atnaujintas institucinių investuotojų ir turto valdytojų pareigas;

65. mano, kad 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa, prieš ją patvirtinant, turėtų būti įvertinta atsižvelgiant į tikslą vėliausiai iki 2050 m. pasiekti nulinį išmetamą ŠESD kiekį ir kad turi būti nustatytas standartinis testas, pagal kurį būtų galima įrodyti, jog išlaidos ES biudžete yra atsparios klimato kaitos poveikiui;

66. ragina greitai įgyvendinti ES ATLPS inovacijų fondą ir 2019 m. skelbti pirmąjį kvietimą teikti pasiūlymus, kad būtų gerokai padidintos investicijos į revoliucinių mažaanglės pramonės technologijų demonstracinę veiklą daugelyje įvairių sektorių, ne tik elektros energijos gamybos, bet ir centrinio šildymo bei pramoninių procesų;

67. atkreipia dėmesį, jog ES miškų strategijoje bendrosios žemės ūkio politikos kaimo plėtros politika laikoma pagrindiniu ES miškų apsaugos ir tvarios miškotvarkos rėmimo šaltiniu;

68. apgailestauja dėl to, kad iškastinio kuro subsidijos vis dar didėja ir sudaro apie 55 mlrd. EUR per metus; ragina ES ir valstybes nares[11] nedelsiant atsisakyti visų Europos ir nacionalinių iškastinio kuro subsidijų;

69. pabrėžia, kaip svarbu sukurti teisingo perėjimo fondą, ypač regionuose ir bendruomenėse, kurioms priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas turi didžiausią poveikį;

70. pabrėžia, kad ES ir nacionalinės mokslinių tyrimų ir inovacijų programos yra labai svarbios siekiant remti Sąjungą jai atliekant pagrindinį kovos su klimato kaita vaidmenį;

71. pabrėžia, kad klimato aspektas turi būti tinkamai integruojamas į mokslinių tyrimų ir inovacijų programas ir įgyvendinamas visais mokslinių tyrimų ciklo etapais – tai turėtų būti vienas iš ES finansavimo principų;

Vartotojų ir žiedinės ekonomikos vaidmuo

72. pabrėžia didelį elgsenos pokyčių poveikį siekiant sumažinti išmetamą ŠESD kiekį, įskaitant poveikį visoje maisto grandinėje ir transporto, ypač aviacijos, sektoriuje; ragina Komisiją kuo greičiau išnagrinėti politikos galimybes, įskaitant aplinkosaugos mokesčius, siekiant skatinti elgsenos pokyčius; pabrėžia iniciatyvų „iš apačios į viršų“, pvz., Merų pakto, svarbą skatinant elgsenos pokyčius;

73. pažymi, kad JT FAO pateikti statistiniai duomenys rodo, jog nuo 1990 m. bendras 28 ES valstybių narių mėsos ir gyvūninės kilmės produktų suvartojimas vienam gyventojui sumažėjo ir kad remiant šią tendenciją ir derinant tai su techninėmis pasiūlos mažinimo priemonėmis būtų galima gerokai sumažinti žemės ūkio gamybos išmetamų teršalų kiekį;

74. pabrėžia, jog svarbu, kad ES pereitų ne tik prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos, bet ir prie produktų bei medžiagų, kuriems gaminti naudojami atsinaujinantieji šaltiniai, t. y. kad produktai ir medžiagos, kuriems gaminti naudojamas iškastinis kuras arba kuriuos gaminant išmetama daug teršalų, būtų gaminami naudojant atsinaujinančiuosius išteklius;

75. pabrėžia, kad labai didelė suvartojamos energijos dalis (ir atitinkamai išmetamas ŠESD kiekis) tiesiogiai sunaudojama išteklių įsigijimui, perdirbimui, vežimui, konversijai, naudojimui ir šalinimui; pabrėžia, kad kiekvienu išteklių valdymo grandinės etapu būtų galima labai daug sutaupyti; todėl pabrėžia, kad išteklių produktyvumo didinimas gerinant efektyvumą ir mažinant išteklių atliekas tokiomis priemonėmis kaip pakartotinis naudojimas, perdirbimas ir atnaujinimas gali padėti gerokai sumažinti ir išteklių naudojimą, ir išmetamą ŠESD kiekį, o kartu pagerėtų konkurencingumas ir būtų sukurta verslo galimybių ir darbo vietų; pabrėžia žiedinės ekonomikos priemonių ekonominį efektyvumą; pabrėžia, kad efektyvesnio išteklių naudojimo ir žiedinės ekonomikos koncepcijos, taip pat žiedinių produktų projektavimas padės pakeisti gamybos ir vartojimo tendencijas ir sumažinti atliekų kiekį;

76. pabrėžia gaminių politikos svarbą, pavyzdžiui, žaliojo viešojo pirkimo ir ekologinio projektavimo svarbą (jie gali reikšmingai prisidėti prie energijos taupymo ir gaminių anglies pėdsako mažinimo), tuo pat metu gerinant žaliavų naudojimo rodiklius ir poveikį aplinkai apskritai; pabrėžia, kad reikia parengti žiedinės ekonomikos reikalavimus, kurie būtų ES ekologinio projektavimo standartų dalis, ir išplėsti dabartinę ekologinio projektavimo metodiką įtraukiant ne tik su energija susijusius gaminius, bet ir kitų kategorijų gaminius;

77. mano, kad turėtų būti tęsiama veikla, susijusi su patikimu vartojimo poveikio klimato kaitai nustatymo modeliu; atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis esamais modeliais, išsamioje analizėje daroma išvada, kad ES pastangos sumažinti savo gamybos išmetamųjų teršalų kiekį tam tikru mastu išlyginamos importuojant prekes, kurių anglies dioksido išmetimo rodiklis yra didesnis;

ES ir pasauliniai veiksmai klimato kaitos srityje

78. pabrėžia, kokios svarbios aktyvesnės iniciatyvos ir nuolatinis dialogas atitinkamuose tarptautiniuose forumuose ir veiksminga klimato srities diplomatija, kurių tikslas – stiprinti pasaulinį ir daugiašalį bendradarbiavimą ir užmojį, taip pat skatinti panašius politikos sprendimus, kuriais būtų padidinami klimato srities užmojai kituose regionuose ir trečiosiose šalyse; mano, kad ES turi, be kita ko, padidinti savo pačios klimato kaitos sričiai teikiamą finansavimą ir aktyviai veikti, siekdama paskatinti valstybes nares padidinti trečiosioms šalims teikiamą finansinę pagalbą klimato srityje (pirmumą teikiant paramai vystymuisi, o ne paskoloms), kuri turėtų būti reikiama papildomai prie paramos vystymuisi užsienyje ir neturėtų būti laikoma tiek parama vystymuisi, tiek ir finansine pagalba klimato srityje;

79. pabrėžia, kad 2019 m. JT aukščiausiojo lygio susitikimas klimato kaitos klausimais būtų idealus metas lyderiams paskelbti didesnį nacionaliniu lygmeniu nustatytų įnašų užmojį; mano, kad ES turėtų gerokai iš anksto priimti poziciją dėl savo nacionaliniu lygmeniu nustatytų įnašų atnaujinimo, kad jos atstovai aukščiausiojo lygio susitikime būtų gerai pasirengę ir būtų glaudžiai bendradarbiaujama su tarptautine šalių koalicija didesniam klimato srities užmojui remti;

80. pabrėžia ES politikos priemonių ir atitinkamų trečiųjų šalių priemonių, ypač susijusių su anglies dioksido kainų nustatymo mechanizmais, sąveikumo stiprinimo privalumus; pabrėžia, kaip svarbu parengti aplinkos apsaugos nuostatas, kuriomis būtų užtikrinamas realus papildomas ŠESD sumažėjimas; todėl ragina Komisiją pasisakyti už griežtas ir patikimas tarptautines taisykles, susijusias su Paryžiaus susitarimo 6 straipsniu, kad būtų panaikintos apskaitos spragos arba dvigubas išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimo apskaitymas;

 

°

° °

81. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

 

[1] Priimti tekstai, P8_TA(2018)0430.

[2] UN Environment Programme, „Emissions Gap Report 2018“, p. 10.

[3] 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).

[5] 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/125/EB, nustatanti ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą (OL L 285, 2009 10 31, p. 10).

[7] 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/844, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo ir Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo (OL L 156, 2018 6 19, p. 75).

[8] Van Dingenen, M. Crippa, G. Maenhout, D. Guizzardi, F. Dentener. „Pasaulinės metano teršalų tendencijos ir jų poveikis ozono koncentracijai“ (angl. Global trends of methane emissions and their impacts on ozone concentrations), EUR 29394 EN, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2018, ISBN 978-92-79-96550-0, doi:10.2760/820175, JRC113210.

[9] 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 517/2014 dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 842/2006 (OL L 150, 2014 5 20, p. 195).

[10] Joris Aertsens, Leo De Nocker, Anne Gobin, 2011: Valuing the carbon sequestration potential for European agriculture.

[11] Energijos kainos ir išlaidos Europoje, COM(2019) 0001, p. 10.

Atnaujinta: 2019 m. kovo 13 d.Teisinė informacija - Privatumo politika