PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS Klimato kaita. Europos strateginė ilgalaikė vizija siekiant klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralaus poveikio klimatui ekonomikos
11.3.2019 - (2019/2582(RSP))
pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
Nils Torvalds, Fredrick FederleyALDE frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0195/2019
B8‑0200/2019
Europos Parlamento rezoliucija „Klimato kaita. Europos strateginė ilgalaikė vizija siekiant klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralaus poveikio klimatui ekonomikos“
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikatą „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“ (COM(2018)773) ir į išsamią šį komunikatą remiančią analizę,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) ir į jos Kioto protokolą,
– atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą, Sprendimą Nr. 1/CP.21 ir 2015 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 11 d. Paryžiuje, Prancūzijoje, vykusias 21-ąją Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją (COP 21) ir 11-ąją šalių konferenciją, kuri laikoma Kioto protokolo šalių susitikimu (CMP 11),
– atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 2–14 d. Katovicuose, Lenkijoje, vykusias 24-ąją JTBKKK šalių konferenciją (COP 24), 14-ąją šalių konferenciją, kuri laikoma Kioto protokolo šalių susitikimu, (CMP 14) ir šalių konferencijos, kuri laikoma Paryžiaus susitarimo šalių susitikimu, pirmosios sesijos trečiąją dalį (CMA 1.3),
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir į darnaus vystymosi tikslus (DVT),
– atsižvelgdamas į savo 2018 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl 2018 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Katovicuose, Lenkijoje (COP 24)[1],
– atsižvelgdamas į Tarybos 2018 m. kovo 22 d. išvadas,
– atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiąją ataskaitą dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C, penktąją vertinimo ataskaitą (AR5) ir apibendrinamąją ataskaitą,
– atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 27 d. priimtą Jungtinių Tautų ataskaitos dėl atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje devintąją redakciją,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
1. palankia vertina tai, kad paskelbtas Komisijos komunikatas „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“, kuriame pabrėžiamos perėjimo prie visiškai šiltnamio efektą sukeliančių dujų neišskiriančios ekonomikos teikiamos galimybės ir iššūkiai Europos piliečiams ir Europos ekonomikai ir kuriuo sukuriamas pagrindas plačioms ES institucijų, nacionalinių parlamentų, verslo sektoriaus, nevyriausybinių organizacijų, miestų ir bendruomenių bei piliečių diskusijoms; pritaria tikslui, kad iki 2050 m. ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis būtų sumažintas iki nulio, ir prašo valstybes nares ES aukščiausiojo lygio susitikime, kuris vyks Sibiu 2019 m. gegužės mėn., taip pat pritarti šiam tikslui per diskusijas dėl Europos ateities; ragina valstybes nares prisiimti reikiamo užmojo įsipareigojimus šiam tikslui pasiekti;
2. pažymi, kad Europos piliečiai jau susiduria su tiesioginiu klimato kaitos poveikiu; pabrėžia, kad, vadovaujantis Europos aplinkos agentūros duomenimis, vidutiniai metiniai nuostoliai dėl su oru ir klimatu susijusių ekstremalių situacijų Sąjungoje 2010–2016 m. sudarė apie 12,8 mlrd. EUR ir kad, jei nebus imamasi papildomų priemonių, žala ES dėl klimato kaitos iki 2080 m. gali sudaryti mažiausiai 190 mlrd. EUR – tai grynasis socialinės gerovės nuostolis, lygus 1,8 proc. dabartinio BVP dydžio; pabrėžia, kad pagal didelio išmetamųjų teršalų kiekio scenarijų metinės ES išlaidos dėl potvynių iki 2100 m. gali siekti vieną trilijoną eurų ir kad su klimatu susijusios nelaimės iki 2100 m. gali paveikti apie du trečdalius ES piliečių, palyginti su dabartiniais 5 proc.; taip pat pabrėžia, kad Europos aplinkos agentūros duomenimis, iki 2030 m. 50 proc. ES gyvenamųjų vietovių patirs didelį vandens trūkumą;
3. pabrėžia, kad IPCC specialioje ataskaitoje dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C pateiktas išsamiausias ir naujausias mokslinis klimato kaitos švelninimo būdų, atitinkančių Paryžiaus susitarimą, vertinimas;
4. pabrėžia, kad, vadovaujantis IPCC 1,5 °C specialiąja ataskaita, visuotinio atšilimo apribojimas iki 1,5 °C, šio lygio neviršijant arba viršijant ribotai, reiškia, kad vėliausiai iki 2067 m. turės būti pasiektas nulinis išmetamas ŠESD kiekio lygis, o iki 2030 m. pasaulyje kasmet išmetamas ŠESD kiekis turės siekti ne daugiau kaip 27,4 mln. tonų CO2 dujų ekvivalento per metus; atsižvelgdamas į šias išvadas, pabrėžia, jog norint, kad iki 2100 m. būtų išlaikytos patikimos galimybės užtikrinti, kad pasaulio temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5 C, kaip pasaulinė lyderė Sąjunga turi stengtis pasiekti nulinį išmetamo ŠESD kiekio lygį kuo greičiau ir vėliausiai iki 2050 m.;
5. yra susirūpinęs dėl JT 2018 m. ataskaitos dėl atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje, kurioje teigiama, kad dabartiniai besąlygiški nacionaliniu lygmeniu nustatyti įnašai gerokai viršija Paryžiaus susitarime nustatytą gerokai mažesnę už 2 °C atšilimo ribą, o tai reiškia, kad iki 2100 m. apskaičiuotas atšilimas sieks 3,2°C[2]; pabrėžia, kad svarbu visoms JTBKKK šalims skubiai padidinti savo užmojus klimato srityje iki 2020 m.;
ES skirtos amžiaus vidurio nulinio išmetamųjų teršalų kiekio strategijos įgyvendinimo būdai
6. mano, kad Europa galėtų rodyti poveikio klimatui neutralizavimo pavyzdį investuodama į novatoriškus technologinius sprendimus, įgalėdama piliečius ir derindama veiksmus svarbiose srityse, kaip antai energetikos, pramonės politikos ir mokslinių tyrimų, kartu užtikrindama socialinį teisingumą siekiant teisingo perėjimo;
7. pažymi, kad ES nulinio išmetamų teršalų kiekio strategijoje numatyti aštuoni galimi būdai, kuriais gali būti įgyvendinti ekonominiai, technologiniai ir socialiniai pokyčiai, būtini, kad Sąjunga pasiektų Paryžiaus susitarimo ilgalaikį temperatūros tikslą; pažymi, kad tik du iš šių būdų padėtų Sąjungai ne vėliau kaip iki 2050 m. pasiekti nulinį išmetamo ŠESD kiekio lygį; pabrėžia, kad dėl to būtina skubiai imtis veiksmų ir dėti dideles pastangas vietos, regioniniu, nacionaliniu ir ES lygmenimis, įtraukiant ir nevyriausybinius subjektus; pripažįsta, kad regioniniu ir vietos lygmeniu nustatomi įpareigojantys veiksmai galėtų būti svarbios priemonės siekiant panaikinti išmetamų teršalų kiekio atotrūkį; primena valstybių narių įsipareigojimą priimti nacionalines ilgalaikes strategijas, kaip nustatyta Valdymo reglamente[3]; ragina valstybes nares nustatyti aiškius trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus bei politiką, kurie atitiktų Paryžiaus susitarimo tikslus, ir teikti investicinę paramą nulinio išmetamų teršalų kiekio būdams;
8. pabrėžia, kad strategijoje pateiktais pirmos kategorijos būdais siekiama iki 2050 m. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį tik maždaug 80 proc. palyginti su 1990 m. lygiu; susirūpinęs pažymi, kad toks siekis atspindi mažesnių užmojų tikslą, kad visuotinis atšilimas būtų mažesnis nei 2 °C, ir todėl neatitinka Paryžiaus susitarimo išlaikyti jį gerokai mažesnį už 2 °C, nei papildomo tikslo – išlaikyti jį mažesnį už 1,5 °C;
9. atkreipia dėmesį, kad, Komisijos vertinimu, ES BVP pagal nulinio išmetamo teršalų kiekio scenarijų turėtų didėti labiau, nei pagal scenarijų, kai išmetamas teršalų kiekis sumažinamas mažiau, ir abiem atvejais dėl valstybių narių skirtumų poveikis visoje ES pasiskirstytų nevienodai, inter alia, BVP vienam gyventojui ir energijos rūšių derinio taršos anglies dioksidu intensyvumo atžvilgiu; mano, kad neveiklumas kainuotų daugiausiai ir ne tik lemtų didžiulius BVP nuostolius, bet ir toliau didintų ekonominius skirtumus tarp valstybių narių ir jose, nes neveiklumo pasekmės kai kurioms valstybėms narėms ir regionams gali būti skaudesnės nei kitoms;
10. susirūpinęs pažymi, kad šiuo metu ES priklausomybė nuo energijos importo yra apie 55 proc.; pabrėžia, kad, taikant nulinio išmetamų teršalų kiekio scenarijų, iki 2050 m. šis kiekis sumažėtų iki 20 proc., ir tai turėtų teigiamą poveikį ES prekybos balansui ir geopolitinei padėčiai; pažymi, kad bendrai per 2031–2050 m. laikotarpį iškastinio kuro importui būtų sutaupyta 2–3 trilijonai eurų, kuriuos būtų galima panaudoti kitiems ES piliečių prioritetams;
11. pabrėžia, kad mažinant oro taršą pagal nulinio išmetamo ŠESD kiekio scenarijų, daugiau nei 40 proc. sumažėtų ankstyvos mirties nuo smulkiųjų kietųjų dalelių atvejų; pažymi, kad pagal tokį scenarijų žala sveikatai būtų sumažinta maždaug 200 mlrd. EUR per metus;
12. palankiai vertina dviejų įgyvendinimo būdų, kuriais norima pasiekti nulinį išmetamą ŠESD kiekį iki 2050 m., įtraukimą ir Komisijos pritarimą šiems būdams ir laiko šį amžiaus vidurio tikslą vieninteliu, atitinkančiu ilgalaikius įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą; apgailestauja, kad strategijoje nebuvo numatyta jokių būdų, kurie padėtų iki 2050 m. pasiekti nulinį išmetamo ŠESD kiekį;
13. pažymi, kad tie būdai apima keleto anglies dioksido šalinimo technologijų, įskaitant anglies surinkimo ir saugojimo arba naudojimo bei tiesioginio surinkimo iš oro procesus, kurios dar turi būti įdiegtos dideliu mastu, naudojimą; tačiau mano, kad ES nulinio išmetamų teršalų kiekio strategijoje pirmenybė turėtų būti teikiama tiesioginiam išmetamo dujų kiekio mažinimui ir veiksmams, kuriais saugomi ir stiprinami ES natūralieji absorbentai ir rezervuarai, o anglies dioksido šalinimo technologijas turėtų būti siekiama naudoti tik ten, kur nėra galimybių tiesiogiai sumažinti išmetamą dujų kiekį; yra įsitikinęs, kad jeigu Sąjunga nori išvengti priklausomybės nuo anglies dioksido šalinimo technologijų, kurios sukeltų didelę riziką ekosistemoms, biologinei įvairovei ir aprūpinimo maistu saugumui, kaip nurodyta IPCC 1,5 ° ataskaitoje, ji turi imtis papildomų veiksmų iki 2030 m.;
Klimato kaitos socialiniai aspektai ir teisingas perėjimas
14. palankiai vertina Komisijos patikinimą, kad nulinį išmetamųjų teršalų kiekį galima pasiekti nesumažinant darbo vietų skaičiaus, ir teigiamai vertina išsamų energijai imlios pramonės perėjimo prie nulinio išmetamo teršalų kiekio vertinimą; pabrėžia išvadą, kad, deramai vykdomas su atitinkama pažeidžiamiausių regionų, sektorių ir piliečių parama, sąžiningas perėjimas prie nulinio ŠESD kiekio ekonomikos galėtų sukurti daugiau darbo vietų Sąjungoje – iki 2050 m. visuose ekonomikos sektoriuose bus sukurta 2,1 mln. papildomų darbo vietų pagal nulinio išmetamo teršalų kiekio scenarijų, palyginti su 1,3 mln. papildomų darbo vietų pagal išmetamo ŠESD kiekio sumažinimo 80 proc. scenarijų; todėl mano, kad Komisija turėtų parengti atnaujintą įgūdžių patikrinimą pagal ES įgūdžių panoramą, naudodama regionų duomenis apie reikiamus įgūdžius klimato požiūriu neutraliai Europai, kad padėtų šiems pažeidžiamiausiems regionams, sektoriams ir žmonėms persikvalifikuoti perspektyvioms ir kokybiškoms darbo vietoms tuose pačiuose regionuose;
15. pabrėžia įvairią naudą, kurią neutralizuoto poveikio klimatui visuomenė turės žmonių sveikatai, tiek dėl mažesnių sveikatos išlaidų ir mažesnės naštos draudimo bei visuomenės sveikatos sistemoms, tiek užtikrinant bendrą ES piliečių gerovę dėl didesnės biologinės įvairovės, sumažėjusios oro taršos ir mažesnio teršalų poveikio;
16. mano, kad su klimato kaita susiję pokyčiai Europoje turi būti ekologiškai, ekonomiškai ir socialiai tvarūs; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti politikos priimtinumą visiems piliečiams, svarbu atsižvelgti į su klimatu susijusios ir anglies dioksido kiekio mažinimo politikos pasiskirstymo poveikį, visų pirma mažas pajamas uždirbantiems žmonėms; todėl mano, kad būtina visapusiškai atsižvelgti į socialinį poveikį visoje ES ir nacionalinėje klimato politikoje, kad būtų užtikrinta socialinė ir ekologinė Europos transformacija; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad individualiai pritaikytos ir pakankamai finansuojamos strategijos visais lygmenimis turės būti kuriamos įtraukių procesų pagrindu ir glaudžiai bendradarbiaujant su vietos ir regioninėmis viešosios valdžios institucijomis, profesinėmis sąjungomis, švietimo institucijomis, pilietinės visuomenės organizacijomis ir privačiuoju sektoriumi, kad šiuo perėjimo laikotarpiu būtų galima užtikrinti lygias galimybes visiems Europos piliečiams;
17. palankiai vertina jaunimo informuotumo apie aplinką didinimą ir pabrėžia, kad būtina aktyviai įtraukti jaunąją kartą į tarptautinių, tarpkultūrinių ir skirtingų kartų santykių kūrimą remiant visuotines pastangas vardan tvaresnės ateities; palankiai vertina naujausius visuomenės reikalavimus dėl klimato politikos veiksmų, visų pirma išsakytus studentų, ir mano, kad nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos, taip pat ES, turėtų atsiliepti į raginimus aktyviau imtis veiksmų kovojant su klimato kaita;
Tarpiniai tikslai
18. pripažįsta, kad 2020–2030 m. dešimtmetis yra svarbiausias, jei ES nori iki 2050 m. pasiekti nulinį išmetamo ŠESD kiekį; ragina Komisiją ir valstybes nares remti tvirtą laikotarpio vidurio siekį 2030 m., nes tai yra būtina siekiant užtikrinti pakankamą investicijų rinkoje stabilumą ir visapusiškai išnaudoti technologinių inovacijų potencialą bei sustiprinti Europos įmonių galimybes tapti pasaulio rinkos lyderėmis mažataršės gamybos srityje;
19. pabrėžia, kad norint iki 2050 m. pasiekti nulinį išmetamo ŠESD kiekį ekonomiškai veiksmingiausiu būdu, reikia padidinti 2030 m. užmojų lygį ir suderinti jį su 2050 m. nulinio ŠESD išmetimo scenarijais; mano, jog ypač svarbu, kad vėliausiai per 2019 m. rugsėjo mėn. JT aukščiausiojo lygio susitikimą klimato kaitos klausimais Niujorke Sąjunga aiškiai parodytų, kad ji yra pasirengusi peržiūrėti savo indėlį į Paryžiaus susitarimą;
20. pritaria Sąjungos nacionaliniu lygmeniu nustatomų įpareigojančių veiksmų atnaujinimui, nustatant tikslą visos ekonomikos mastu Sąjungoje išmetamų ŠESD kiekį iki 2030 m. sumažinti 55 proc., palyginti su dešimtojo dešimtmečio lygiu; todėl ragina ES vadovus remti atitinkamai didesnį Sąjungos NDC užmojų lygį 2019 m. gegužės mėn. Sibiu vyksiančiame specialiajame ES aukščiausiojo lygio susitikime, atsižvelgiant į 2019 m. rugsėjo mėn. JT aukščiausiojo lygio susitikimą klimato kaitos klausimais;
21. mano, kad Komisija turėtų ne vėliau kaip vykdydama 2022–2024 m. 2030 m. klimato dokumentų rinkinio ir kitų susijusių teisės aktų peržiūras pateikti teisėkūros pasiūlymų, kuriais užmojų lygis būtų padidintas ir atitiktų atnaujintus nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus ir nulinio išmetamųjų teršalų kiekio tikslą; mano, kad nepakankamas 2030 m. užmojis apribotų ateities galimybes, galbūt apribodamas kai kurių ekonomiškai efektyvių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo priemonių prieinamumą; laiko šias peržiūras svarbiu žingsniu užtikrinant ES įsipareigojimus klimato kaitos srityje;
22. mano, kad ES bus naudinga nustatyti ir kitą tarpinį išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslą iki 2040 m., kaip priemonę toliau užtikrinti didesnį rinkų stabilumą, kuri suteiktų papildomo stabilumo ir užtikrintų ilgalaikio tikslo iki 2050 m. pasiekimą;
23. mano, kad būtina reguliariai peržiūrėti ES nulinės taršos strategiją; mano, kad tokiai peržiūrai informacija turėtų būti gaunama iš penkerių metų bendro pažangos įvertinimo, kaip nustatyta Paryžiaus susitarime, ir joje turėtų būti atsižvelgiama į technologinius ir socialinius pokyčius bei į nevalstybinio sektoriaus subjektų ir Europos Parlamento indėlį;
Sektorių indėlis
24. pabrėžia, kad bendras teršalų išmetimo lygis turės būti sumažintas beveik iki nulinio lygio visuose ekonomikos sektoriuose, kurie turės prisidėti prie bendrų pastangų sumažinti teršalų išmetimą; todėl ragina Komisiją parengti visų sektorių poveikio klimatui neutralizavimo būdus; pabrėžia šiuo atžvilgiu principo „teršėjas moka“ svarbą;
25. pabrėžia įvairių su klimatu susijusių priemonių ir teisės aktų, priimtų įvairiose politikos srityse, svarbą, tačiau įspėja, kad nesuderintas požiūris gali lemti nenuoseklumų, dėl kurių ES iki 2050 m. neįgyvendintų visiškai šiltnamio efektą sukeliančių dujų neišskiriančios ekonomikos tikslo; mano, kad reikia laikytis visa apimančio požiūrio;
26. pabrėžia inovacijų plėtojant įvairias technologijas svarbą siekiant sumažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro ir jas skatina, pvz., netaršaus transporto, žiedinės ekonomikos ir bioekonomikos srityse;
27. ragina suderinti anglies dioksido kainodarą Europos Sąjungoje minimaliai remiant perėjimą prie nulinio išmetamųjų teršalų kiekio ekonomikos, visų pirma sektoriuose, kuriems netaikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema;
28. mano, kad mažinant išmetamą ŠESD kiekį svarbiausia bus technologinė plėtra ir sprendimai, pasiūlos ir paklausos energijos vartojimo efektyvumas, taip pat tvari atsinaujinančiųjų išteklių energija transporto sektoriuje, pastatuose, šildymo ir vėsinimo sistemose, energetikos sektoriuose, taip pat žiedinės ekonomikos principai; pabrėžia šiuo požiūriu konkrečių technologinių strategijų svarbą;
29. pripažįsta anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (CCS) vaidmenį, nurodytą IPCC specialiojoje ataskaitoje dėl 1,5 °C daugumoje 1,5 °C scenarijų; pabrėžia, kad ES būtina siekti platesnių užmojų šioje srityje; taip pat pažymi valstybių narių nustatytus tikslus pagal Europos strateginį energetikos technologijų planą įgyvendinti komercinio masto anglies dioksido surinkimą ir saugojimą (CCS) Europos energetikos ir pramonės sektoriuje XXI a. trečiajame dešimtmetyje; mano, kad būtina padidinti aplinkai saugų anglies dioksido surinkimą ir panaudojimą (CCU) bei CCS pramoniniuose procesuose, kad būtų sumažintas bendras išmetamųjų teršalų kiekis ir vengiant išmetamųjų teršalų arba nuolatinio CO2 saugojimo;susirūpinęs pažymi, kad dabartinėmis CCU technologijomis neįmanoma ilgam laikui sumažinti išmetamųjų teršalų kiekio; todėl ragina Komisiją parengti techninius kriterijus, kurie padėtų užtikrinti paramą tik tokioms technologijoms, kuriomis gaunami patikrinami rezultatai;
Energetikos politika
30. atkreipia dėmesį į pagrindinį energetikos vaidmenį pereinant prie visiškai šiltnamio efektą sukeliančių dujų neišskiriančios ekonomikos; primena, kad per pastaruosius dešimtmečius Sąjungai pavyko sėkmingai atsieti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį nuo ekonomikos augimo taip sumažinant išmetamųjų teršalų kiekį, visų pirma efektyviai vartojant energiją ir didinant atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą; pabrėžia, kad energetikos pertvarka turėtų toliau daryti didelę įtaką Europos ekonomikos modernizavimui, skatinti tvarios ekonomikos augimą ir teikti Europos piliečiams socialinę ir aplinkosauginę naudą;
31. mano, kad ES pirmavimas atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo srityse rodo, kad perėjimas prie švarios energijos yra įmanomas ir naudingas ne tik kovojant su klimato kaita;
32. atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant sukurti visiškai šiltnamio efektą sukeliančių dujų neišskiriančią ekonomiką reikės didelių papildomų investicijų į ES energetikos sistemą ir susijusią infrastruktūrą, palyginti su dabartinėmis investicijomis, t. y. 175–290 mlrd. EUR per metus;
33. pabrėžia, kad, atsižvelgiant į nevienodą energetikos pertvarkos pradinę padėtį, šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo pastangos siekiant ES lygmeniu užtikrinti poveikio klimatui neutralizavimą ES gali būti pasiskirsčiusios nevienodai;
34. ragina valstybes nares nedelsiant įgyvendinti švarios energijos dokumentų rinkinį; primena valstybių narių kompetenciją priimti sprendimus dėl savo energijos rūšių derinio ES klimato ir energetikos sistemoje;
35. pabrėžia, kad svarbu priimti integruotą, tarpsektorinį požiūrį, kad būtų palengvintos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo pastangos visoje energetikos sistemoje ir kituose susijusiuose sektoriuose, ir kad būtų gauta nauda iš padidėjusio efektyvumo; pripažįsta, kad energetikos sistemų integracija gali užtikrinti didesnį lankstumą, geresnį sistemos efektyvumą, didesnį atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą visuose energijos nešikliuose ir galiausiai ekonomiškai efektyvų perėjimą prie naujos energetikos sistemos;
36. ragina pereiti prie labai energiją taupančios ir atsinaujinančiųjų išteklių energija paremtos energetikos sistemos; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis visų būtinų veiksmų šiuo požiūriu, nes tai turės poveikį visiems ekonomikos sektoriams; pažymi, kad visuose Komisijos pristatytuose būduose numatomas visiškas energetikos sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro sumažinimas ne vėliau kaip iki 2050 m., labai smarkus iškastinio kuro kiekio sumažinimas ir reikšmingas atsinaujinančiųjų energijos išteklių kiekio padidinimas;
37. pabrėžia efektyvaus energijos vartojimo įtaką energijos tiekimo saugumui, ekonomikos konkurencingumui, aplinkos apsaugai ir mažesnėms energijos sąskaitoms, taip pat geresnei namų kokybei; patvirtina svarbų efektyvaus energijos vartojimo vaidmenį kuriant verslo galimybes ir darbo vietas, taip pat jo naudą pasauliui ir regionams; todėl primena, kad Valdymo reglamente buvo nustatytas principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, ir šio principo taikymą reikėtų visapusiškai išnaudoti visoje energetikos grandinėje ir laikyti jį pagrindu bet kokiam būdui siekiant 2050 m. nulinės taršos tikslo;
38. pabrėžia, kad Ekologinio projektavimo direktyva[4] labai prisidėjo prie ES klimato srities tikslų įgyvendinimo, nes šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis kasmet sumažėjo 320 mln. tonų CO2 ekvivalentų, ir kad apskaičiuota, jog dėl šios direktyvos įgyvendinimo iki 2020 m. ES vartotojai iš viso sutaupys iki 112 mlrd. EUR arba apie 490 EUR per metus vienam namų ūkiui; ragina reguliuoti papildomus produktus pagal Ekologinio projektavimo direktyvą, įskaitant planšetinius kompiuterius ir išmaniuosius telefonus, ir nuolat atnaujinti esamus standartus, kad būtų atsižvelgta į technologinę plėtrą;
39. pabrėžia, kad būtina užtikrinti tolesnę Europos energetikos rinkos integraciją, kad būtų kuo efektyviau panaikinta energetikos sektoriaus priklausomybė nuo iškastinio kuro, palengvintos investicijos į sritis, kuriose galima pagaminti daugiausiai atsinaujinančiųjų išteklių energijos, ir paskatinti aktyviai dalyvauti piliečius, kad būtų paspartinta energetikos pertvarka siekiant anglies dioksido neišskiriančios ir tvarios ekonomikos; mano, kad būtina didinti valstybių narių tinklų sujungimo mastą ir skatinti daugiau tarpvalstybinių paramos schemų;
40. pažymi, kad šiuo metu ES pastatų sektoriuje suvartojama 40 proc. Europos energijos ir išmetama 36 proc. CO2 kiekio[5]; ragina išnaudoti šio sektoriaus energijos taupymo ir išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo potencialą, laikantis Pastatų energinio naudingumo direktyvoje[6] nustatyto tikslo sukurti pastatų ūkį, kuris energiją naudotų labai efektyviai ir kurio priklausomybė nuo iškastinio kuro būtų panaikinta iki 2050 m.; pabrėžia, kad didinant energijos vartojimo efektyvumą pastatuose yra daug galimybių padėti toliau mažinti Europoje išmetamą ŠESD kiekį; be to, mano, kad mažai energijos reikalaujančio pastatų ūkio, visiškai aprūpinto atsinaujinančiąja energija, sukūrimas yra būtina sąlyga Paryžiaus susitarimui ir ES ekonomikos augimo, vietinių darbo vietų ir geresnių piliečių gyvenimo sąlygų visoje Europoje kūrimo darbotvarkei;
41. atkreipia dėmesį į tai, kad pastatų, pramonės ir transporto sektorių elektrifikacija atliks pagrindinį vaidmenį mažinant šių sektorių išmetamą teršalų kiekį ir tam reikės gerokai didesnio elektros energijos tiekimo; todėl pabrėžia politikos, kuri sudarytų sąlygas energetikos pramonei tiekti pakankamą, patikimą ir konkurencingai įkainotą neutralizuoto anglies dioksido poveikio elektros energiją, svarbą; primygtinai ragina Komisiją suburti visus suinteresuotuosius subjektus, kad būtų galima įgyvendinti šį perėjimą;
42. ragina visais nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios lygmenimis įgyvendinti priemones, kuriomis būtų skatinamas piliečių dalyvavimas energetikos pertvarkoje ir skatinamas keitimasis geriausia patirtimi;
Pramonės politika
43. mano, kad ekonominis klestėjimas, pasaulinis pramonės konkurencingumas ir klimato politika yra vienas kitą papildantys aspektai; pakartoja, kad perėjimas prie visiškai šiltnamio efektą sukeliančių dujų neišskiriančios ekonomikos ES kelia iššūkių ir teikia galimybių, o investicijos į pramonės inovacijas, įskaitant skaitmenines technologijas ir švarias technologijas, bus reikalingos, kad būtų galima paskatinti augimą ir sustiprinti konkurencingumą bei būsimus įgūdžius ir sukurti milijonus darbo vietų, pavyzdžiui, augančios žiedinės ekonomikos ir bioekonomikos srityse;
44. pabrėžia, kad stabili nuspėjama energetikos ir klimato politikos sistema yra itin svarbi siekiant labai reikalingo investuotojų pasitikėjimo ir sudarant sąlygas Europos pramonei priimti ilgalaikius investavimo sprendimus Europoje, nes daugumos pramoninių įrenginių eksploatavimo trukmė viršija 20 metų;
45. pabrėžia, kad energijai imlios pramonės šakos yra svarbios siekiant ilgalaikio ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo. mano, kad siekiant išlaikyti ES mažo anglies kiekio pramonės pirmavimą ir pramoninę gamybą ES, išsaugoti Europos pramonės konkurencingumą, sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir nenuspėjamų bei augančių iškastinio kuro importo kainų poveikio ir išvengti anglies dioksido nutekėjimo pavojaus būtinos pažangios ir tikslingos politinės sistemos; ragina Komisiją pateikti naują ir integruotą ES pramonės klimato kaitos strategiją, skirtą energijai imlioms pramonės šakoms, kad būtų skatinamas konkurencingas perėjimas prie nulinio išmetamųjų teršalų kiekio sunkiosios pramonės sektoriuose;
46. ragina Komisiją parengti pramonės strategiją su priemonėmis, kurios sudarytų galimybę Europos pramonei konkuruoti pasaulyje lygiomis sąlygomis; mano, kad vykdydama šią politiką Komisija turėtų išnagrinėti papildomų priemonių, skirtų apsaugoti sektorius, kuriuose yra anglies dioksido nutekėjimo rizika produktų importo atžvilgiu, kuriomis būtų pakeistos, pritaikytos ar papildytos esamos priemonės dėl anglies dioksido nutekėjimo, veiksmingumą ir atitiktį Pasaulio prekybos organizacijos reikalavimams;
47. pabrėžia, kad Europos, kaip pirmosios pagrindinės ekonomikos, siekiančios neutralizuoto poveikio klimatui, įmonės galėtų įgyti pradininkių pranašumą tarptautinėse rinkose ir tapti pasaulinėmis lyderėmis tvarios ir tausiai išteklius naudojančios gamybos srityje; pabrėžia, kad dėl vėluojančių arba nepakankamų veiksmų siekiant nulinio išmetamo ŠESD kiekio lygio vėliausiai iki 2050 m. atsiras ekologiškai, ekonomiškai ir socialiai nepagrįstų išlaidų ir bus veiksmingai trukdoma Europos pramonės sektoriaus konkurencingumui ateityje;
48. pažymi, kad kai kurios besivystančios rinkos įgyja svarbų vaidmenį tenkindamos pasaulinės rinkos poreikius perėjimo prie nulinio išmetamųjų teršalų kiekio ekonomikos laikotarpiu, pvz., netaršaus transporto ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje; pabrėžia, kad ES turi išlikti pirmaujanti ekologiškų inovacijų ir investicijų į ekologiškas technologijas ekonomika;
49. pažymi, kad Komisijos 2018 m. energijos kainų ir išlaidų Europoje ataskaitoje pabrėžiama, kad ES yra nuolat smarkiai veikiama nepastovių ir didėjančių iškastinio kuro kainų, ir kad manoma, jog ateityje elektros energijos gamybos sąnaudos padidės elektros energijai, gaminamai iš iškastinio kuro, ir sumažės atsinaujinančiųjų išteklių energijai; pabrėžia, kad ES energijos importo išlaidos 2017 m. padidėjo 26 proc. iki 266 mlrd. EUR, daugiausia dėl didėjančių naftos kainų; taip pat atkreipia dėmesį, kad ataskaitoje apskaičiuota, kad naftos kainų kilimas turėjo neigiamą poveikį ES ekonomikos augimui (-0,4 proc. BVP 2017 m.) ir infliacijai (+0,6);
Kitų sektorių indėliai
50. pažymi, kad strategijoje patvirtinama, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas transporto sektoriuje dar vis didėja ir kad, siekiant sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro transporto sektoriuje iki 2050 m., dabartinės politikos nepakaks; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti perėjimą nuo oro transporto prie geležinkelių transporto, taip pat perėjimą prie viešojo transporto ir dalijimusi pagrįsto judumo; pažymi, kad kelių transporte išmetama apie penktadalis viso ES išmetamo CO2 kiekio; todėl ragina valstybes nares ir Komisiją imtis ryžtingų veiksmų, kad visose valstybėse narėse vartotojai galėtų įsigyti netaršių ir mažataršių transporto priemonių ir kad būtų išvengta didesnio senų ir labai taršių transporto priemonių supirkimo mažų pajamų valstybėse narėse; be to, pabrėžia pažangių technologijų, pvz., pažangiosios įkrovimo prieigų infrastruktūros, vaidmenį siekiant sukurti sąveiką tarp transporto sektoriaus elektrifikacijos ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo;
51. pabrėžia, kad siekiant neutralizuoto poveikio klimatui visoje ES ekonomikoje, turi prisidėti visi sektoriai, įskaitant tarptautinę aviaciją ir laivybą; pažymi, jog iš Komisijos atliktos analizės matyti, kad dabartiniai pasauliniai tikslai ir priemonės, numatyti atitinkamai Tarptautinės jūrų organizacijos ir Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos, net jeigu būtų visiškai įgyvendinti, neatitinka būtinų išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslų ir kad reikia imtis reikšmingų tolesnių veiksmų, atitinkančių visą ekonomiką apimantį tikslą, kad išmetamųjų teršalų kiekis būtų lygus nuliui; pabrėžia, kad šiuose sektoriuose reikia investuoti į netaršias ir mažataršes technologijas bei degalus; ragina Komisiją pradėti šiuose sektoriuose praktiškai taikyti principą „teršėjas moka“, visų pirma atsižvelgiant į žibalo apmokestinimą ir aviacijos bilietų kainas; primena, jog prognozuojama, kad iki 2050 m. tarptautinės laivybos sektoriaus išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis padidės net 250 proc.; teigiamai vertina tai, kad tarptautinis laivybos sektorius pats nustatė absoliutų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslą; tačiau susirūpinęs pažymi, kad nepasiekta pažangos paverčiant šį tikslą į trumpalaikes ir vidutinės trukmės priemones ir kitus konkrečius veiksmus;
52. ragina Komisiją kuo greičiau pasiūlyti Europos geležinkelių darbotvarkę, įskaitant sistemą, kuria būtų siekiama pašalinti kliūtis, trukdančias skubiai sukurti sąveikią ES greitųjų geležinkelių sistemą ir sutelkti didesnes investicijas į greitųjų geležinkelių jungtis;
53. pažymi, kad šiuo metu apie 60 proc. metano visame pasaulyje išmetama iš tokių šaltinių kaip žemės ūkis, sąvartynai ir nuotekos, taip pat iškastinio kuro gamyba ir transportavimas vamzdynais; primena, kad metanas yra stiprios šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurių šiltėjimo potencialas šimtui metų yra 28 kartus didesnis nei CO2[7], ir kad išmetamo metano kiekio mažinimas turi svarbią papildomą naudą mažinant pažemio ozono koncentraciją ir jos neigiamą poveikį oro kokybei ir žmonių sveikatai; todėl primygtinai teigia, kad svarbu mažinti išmetamo metano kiekį susijusiuose sektoriuose ir skatinti metano kiekio mažinimą tarptautiniu lygmeniu;
54. primena savo raginimą Komisijai kuo skubiau išnagrinėti politikos galimybes greitai spręsti išmetamų metano teršalų problemą kaip dalį Sąjungos strateginio metano plano ir tuo tikslu teikti Parlamentui ir Tarybai pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų; pabrėžia, kad žemės ūkis 2050 m. bus vienas iš pagrindinių likusių ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo šaltinių, visų pirma dėl išmetamo metano ir azoto suboksido;pabrėžia žemės ūkio sektoriaus potencialią sprendžiant klimato kaitos uždavinius, pvz., ekologinėmis ir technologinėmis inovacijomis, taip pat anglies dioksido kaupimu dirvožemyje;
55. ragina sukurti bendrą žemės ūkio politiką, kuria būtų prisidedama prie išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, atsižvelgiant į perėjimą prie neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos; ragina Komisiją užtikrinti, kad žemės ūkio politika, visų pirma ES ir nacionaliniai fondai, atitiktų Paryžiaus susitarimo tikslus ir tikslus;
56. pabrėžia, kad visame dirvožemyje yra sukaupta daugiau anglies nei biosferoje ir atmosferoje kartu; todėl pabrėžia, kad svarbu sustabdyti dirvožemio degradaciją ES ir užtikrinti bendrus ES veiksmus, kuriais siekiama išsaugoti ir gerinti dirvožemio kokybę ir jo gebėjimą kaupti anglies dioksidą;
57. apgailestauja, kad Komisija neišnaudojo galimybės sustiprinti ES veiksmus dėl fluorinuotų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, įskaitant priemones, kuriomis užkertamas kelias neteisėtai hidrofluorangliavandenilių (HFC) prekybai priėmus HFC licencijavimo sistemą;
58. pabrėžia, kad būtina įtraukti klimato srities užmojus į visas ES politikos sritis, įskaitant prekybos politiką; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad visi ES pasirašyti prekybos susitarimai būtų visiškai suderinami su Paryžiaus susitarimu, nes tai ne tik sustiprintų pasaulinius kovos su klimato kaita veiksmus, bet taip pat užtikrintų vienodas sąlygas atitinkamiems sektoriams;
59. pabrėžia, kad ES turėtų remti klimato srities veiksmus pagal regionus, miestus ir miestelius, kad jie galėtų paskatinti tolesnį perėjimą prie mažataršės ekonomikos;
Miškų potencialo didinimas kovojant su klimato kaita tvarios bioekonomikos sąlygomis
60. remia aktyvią ir tvarią miškotvarką nacionaliniu lygmeniu ir konkrečias priemones, kuriomis galima skatinti veiksmingą ir tvarią ES bioekonomiką, atsižvelgiant į didelį miškų potencialą prisidėti prie Europos pastangų klimato kaitos srityje stiprinimo (taikant sekvestracijos, saugojimo ir pakeitimo poveikį), ir padėti pasiekti nulinės emisijos tikslą vėliausiai iki 2050 m.; pripažįsta, kad iki 2020 m. būtina prisitaikyti prie klimato kaitos ir būtina stabdyti biologinės įvairovės nykimą ir ekosistemos funkcijų prastėjimą Europos Sąjungoje, taip pat kad reikia kurti įrodymais grindžiamą politiką, kuri padėtų įgyvendinti ir finansuoti ES biologinės įvairovės išsaugojimo priemones;
61. pripažįsta teigiamą, tačiau galiausiai ribotą miškų įveisimo Europoje potencialą; todėl mano, kad miškų įveisimo iniciatyvos turi būti papildytos konkrečiomis iniciatyvomis ir paskatomis, kuriomis būtų siekiama pagerinti sekvestracijos potencialą, tuo pat metu užtikrinant ir gerinant esamos miškų ūkio paskirties žemės būklę, kad būtų galima gauti naudos klimatui, tvariai bioekonomikai ir bioįvairovei; todėl remia apleistos ir mažai derlingos žemės ūkio paskirties žemės apsodinimą miškais, agrarinę miškininkystę ir kuo mažesnį miškų teritorijų paskirties keitimą;
62. pabrėžia, kad ES veiksmai ir politika taip pat daro poveikį už Europos ribų esantiems natūraliems absorbentams, žemei ir miškams, ir kad ES nulinio išmetamo ŠESD kiekio strategija turėtų užkirsti kelią žalingam ES veiksmų poveikiui klimatui trečiosiose šalyse; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją ir valstybes nares remti tvirtas tarptautines taisykles įgyvendinant Paryžiaus teisės aktų rinkinį, visų pirma susijusias su Paryžiaus susitarimo 6 straipsniu, siekiant užkirsti kelią apskaitos spragoms ir dvigubai miško įveisimo priemonių apskaitai, kurios galėtų susilpninti visuotines pastangas klimato kaitos srityje;
Moksliniai tyrimai ir inovacijos
63. pabrėžia, kad Sąjungos ir nacionalinės mokslinių tyrimų ir inovacijų programos yra labai svarbios remiant Europos Sąjungos pirmaujantį vaidmenį kovoje su klimato kaita, ir mano, kad klimato kaitos aspekto integravimas turėtų būti tinkamai integruotas rengiant ir įgyvendinant mokslinių tyrimų ir inovacijų programas;
64. atkreipia dėmesį į aukšto lygio darbo grupės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo būdų klausimais ataskaitą[8] dėl mokslinių tyrimų ir inovacijų vaidmens siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų, kartu suteikiant ES konkurencinį pranašumą priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo srityje; pažymi aukšto lygio darbo grupės parengtas temines ir kompleksines rekomendacijas, visų pirma dėl naujos ES bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos 2021–2027 m. „Europos horizontas“ krypties;
65. mano, kad per artimiausius du dešimtmečius reikės dėti dideles pastangas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, kad sprendimai, siekiant mažo arba nulinio išmetamo anglies dvideginio kiekio, būtų prieinami visiems ir socialiai bei ekonomiškai perspektyvūs ir kad būtų sukurti nauji sprendimai siekiant visiškai šiltnamio efektą sukeliančių dujų neišskiriančios ekonomikos;
66. pabrėžia savo poziciją dėl programos „Europos horizontas“ ir bendrojo Sąjungos tikslo – integruoti klimato srities veiksmus ir atitinkamai skirti ne mažiau kaip 35 proc. savo išlaidų kovos su klimato kaita tikslams įgyvendinti;
Finansavimas
67. ragina skubiai įgyvendinti ES ATLPS inovacijų fondą ir 2019 m. pradėti pirmąjį kvietimą teikti pasiūlymus, kad būtų paskatintos investicijos į demonstracines mažo anglies dioksido kiekio pramonines proveržio technologijas įvairiausiuose sektoriuose, ne tik elektros gamybos, bet ir centralizuoto šildymo ir pramoniniuose procesuose; ragina, kad 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (DFP) ir jos programos visiškai atitiktų Paryžiaus susitarimą;
68. pabrėžia energijai imlių pramonės šakų kaip pereinamojo laikotarpio dalyvių ir kaip įgalintojų vaidmenį; ragina Komisiją parengti ES pramonės pertvarkos sistemą, siekiant pritraukti investicijas mažo anglies dioksido kiekio technologijoms ir produktams kurti, ir supaprastinti būtinus pramoninius bandomuosius projektus pažangiosioms technologijoms komerciniu mastu;
69. mano, kad, siekiant Sąjungoje neutralizuoti anglies dioksido poveikį vėliausiai iki 2050 m., būtina iš esmės pasitelkti privačiąsias investicijas; mano, kad šiuo požiūriu investuotojams reikalingas ilgalaikis planavimas ir reglamentavimo stabilumas bei prognozavimas ir kad į tai reikia atsižvelgti būsimuose ES reglamentuose; todėl pabrėžia, kad reikėtų teikti pirmenybę 2018 m. kovo mėn. priimtam Tvaraus finansavimo veiksmų planui, įskaitant bankų kapitalo reikalavimų kalibravimą ir riziką ribojantį didelio anglies dioksido kiekio turto vertinimą, riziką ribojančias taisykles draudimo bendrovėms ir institucinių investuotojų bei turto valdytojų prievolių atnaujinimą;
70. mano, kad 2021–2027 m. DFP, prieš ją patvirtinant, turėtų būti įvertinta atsižvelgiant į tikslą sukurti neutralizuoto poveikio klimatui ekonomiką iki 2050 m. ir kad turi būti nustatytas standartinis testas, kad būtų galima įrodyti, jog išlaidos ES biudžete yra atsparios klimato kaitos poveikiui;
71. apgailestauja dėl to, kad iškastinio kuro subsidijos vis dar didėja ir sudaro apie 55 mlrd. EUR per metus[9]; ragina ES ir valstybes nares nedelsiant atsisakyti visų Europos ir nacionalinių iškastinio kuro subsidijų;
72. pabrėžia teisingo perėjimo prie anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos proceso svarbą ir ragina valstybes nares suformuoti tinkamą šios srities politiką ir skirti pakankamą finansavimą; pabrėžia, kad ES atitinkamų fondų lėšos prireikus galėtų būti naudojamos papildomai paramai; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad iš ATLPS modernizavimo fondo bus remiamos investicijos į teisingą perėjimą nuo iškastinio kuro priklausomuose regionuose;
Vartotojų ir žiedinės ekonomikos vaidmuo
73. pabrėžia didelį elgsenos pokyčių poveikį siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, įskaitant visą maisto sistemą ir transporto, ypač aviacijos, sektorių; ragina komisiją kuo greičiau išnagrinėti galimas politikos priemones, įskaitant aplinkos mokesčius, kad būtų paskatinti elgsenos pokyčiai; pabrėžia iniciatyvų „iš apačios į viršų“, pvz., Merų pakto, svarbą skatinant elgsenos pokyčius;
74. pažymi, kad JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos pateikti statistiniai duomenys rodo, jog nuo 1990 m. bendras ES-28 mėsos ir gyvūninės kilmės produktų suvartojimas vienam gyventojui sumažėjo ir kad remiant šią tendenciją ir derinant tai su techninėmis pasiūlos mažinimo priemonėmis būtų galima gerokai sumažinti žemės ūkio gamybos išmetamų teršalų kiekį;
75. pabrėžia, jog taip pat svarbu, kad ES pereitų prie atsinaujinančiosios energijos ir prie produktų bei medžiagų, kuriems gaminti naudojami atsinaujinantieji šaltiniai, t. y. kad produktai ir medžiagos, kuriems gaminti naudojamas iškastinis kuras arba kuriuos gaminant išmetama daug teršalų, būtų gaminami naudojant atsinaujinančiuosius išteklius;
76. pabrėžia, kad labai didelė suvartojamos energijos dalis (ir atitinkamai išmetamas ŠESD kiekis) tiesiogiai sunaudojama išteklių įsigijimui, perdirbimui, vežimui, konversijai, naudojimui ir šalinimui; pabrėžia, kad kiekviename išteklių valdymo grandinės etape galima daug sutaupyti; todėl pabrėžia, kad didinant išteklių produktyvumą per padidintą efektyvumą ir mažinant išteklių eikvojimą per tokias priemones, kaip pakartotinis naudojimas, antrinis perdirbimas ir perdirbimas, galima gerokai sumažinti išteklių vartojimą ir išmetamą ŠESD kiekį ir kartu padidinti konkurencingumą ir sukurti verslo galimybes ir naujas darbo vietas; pabrėžia žiedinės ekonomikos priemonių ekonominį veiksmingumą; pažymi, kad padidintas išteklių naudojimo efektyvumas ir žiedinės ekonomikos metodai bei žiedinis produktų dizainas padės pakeisti gamybos ir vartojimo modelius ir sumažinti atliekų kiekį;
77. pabrėžia gaminių politikos svarbą, pavyzdžiui, žaliojo viešojo pirkimo ir ekologinio projektavimo, nes ji gali reikšmingai prisidėti prie energijos taupymo ir mažinant gaminių anglies pėdsaką, tuo pat metu gerinant žaliavų naudojimo rodiklius ir poveikį aplinkai apskritai; pabrėžia kad reikia parengti žiedinės ekonomikos reikalavimus, kurie būtų ES ekologinio projektavimo standartų dalis, ir išplėsti dabartinę ekologinio projektavimo metodiką įtraukiant ne tik su energija susijusius gaminius, bet ir kitų kategorijų gaminius;
78. pažymi, kad perėjimo prie klimato požiūriu neutralios Europos sėkmė priklausys nuo piliečių dalyvavimo ir įsipareigojimo, kurį gali paskatinti efektyvus energijos vartojimas ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba vietoje arba netoliese esančios atsinaujinančiųjų išteklių technologijos;
79. mano, kad turėtų būti tęsiama veikla, susijusi su patikimu vartojimo poveikio klimato kaitai nustatymo modeliu; atkreipia dėmesį į išsamios Komisijos analizės išvadą, kad ES pastangas sumažinti jos gamybos procesuose išmetamų teršalų kiekį iš dalies kompensuoja importuojamos prekės su didesniu anglies pėdsaku, tačiau bet kokiu atveju ES reikšmingai prisidėjo mažindama išmetamą teršalų kiekį kitose šalyse dėl padidėjusio prekybos srauto ir anglies dioksido atžvilgiu efektyvesnio jos eksporto;
ES ir pasauliniai veiksmai klimato kaitos srityje
80. pabrėžia, kad svarbu teikti daugiau iniciatyvų ir stiprinti dialogą atitinkamuose tarptautiniuose forumuose, taip pat vykdyti veiksmingą klimato diplomatiją, siekiant skatinti panašius politikos sprendimus, kuriais būtų padidintas užmojų klimato srityje lygis kituose regionuose ir trečiosiose šalyse; ragina ES padidinti savo pačios klimato kaitos sričiai teikiamą finansavimą ir aktyviai veikti, siekiant paskatinti valstybes nares padidinti trečiosioms šalims teikiamą finansinę pagalbą klimato srityje (pirmumą teikiant paramai vystymuisi, o ne paskoloms), kuri turėtų būti teikiama papildomai prie paramos vystymuisi užsienyje ir neturėtų būti laikoma tiek parama vystymuisi, tiek ir finansine pagalba klimato srityje;
81. pabrėžia, kad 2019 m. rugsėjo mėn. Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime klimato kaitos klausimais lyderiai galės paskelbti platesnius užmojus dėl nacionaliniu lygmeniu nustatomų įpareigojančių veiksmų; mano, kad ES galėtų gerokai anksčiau priimti poziciją dėl savo nacionaliniu lygmeniu nustatomų įpareigojančių veiksmų, kad atvyktų į aukščiausiojo lygio susitikimą gerai pasirengusi ir glaudžiai bendradarbiaudama su tarptautine šalių koalicija remiant sustiprintus užmojus klimato srityje;
82. pabrėžia ES politikos priemonių ir atitinkamų trečiųjų šalių priemonių, ypač susijusių su anglies dioksido kainų nustatymo mechanizmais, sąveikumo stiprinimo privalumus; ragina Komisiją tęsti ir stiprinti bendradarbiavimą ir paramą anglies dioksido kainodaros mechanizmų kūrimo srityje už Europos ribų, kad būtų labiau sumažintas išmetamųjų teršalų kiekis ir visame pasaulyje užtikrintos vienodesnės sąlygos; pabrėžia, kad svarbu nustatyti aplinkos garantijas, kad būtų užtikrintas realus ir papildomas ŠESD kiekio sumažinimas; todėl ragina Komisiją remti griežtas ir patikimas tarptautines taisykles, kad būtų išvengta apskaitos spragų arba išmetamo dujų kiekio mažinimo dvigubos apskaitos;
°
° °
83. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.
- [1] Priimti tekstai, P8_TA(2018)0430.
- [2] Jungtinių Tautų aplinkos programa „2018 m. ataskaita dėl atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje“, p. 10.
- [3] 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).
- [4] 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/125/EB, nustatanti ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą (OL L 285, 2009 10 31, p. 10).
- [5] https://ec.europa.eu/energy/en/topics/energy-efficiency/buildings
- [6] 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/844, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo ir Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo (OL L 156, 2018 6 19, p. 75).
- [7] Van Dingenen, M. Crippa, G. Maenhout, D. Guizzardi, F. Dentener. „Pasaulinės metano teršalų tendencijos ir jų poveikis ozono koncentracijai“ (angl. Global trends of methane emissions and their impacts on ozone concentrations), EUR 29394 EN, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2018, ISBN 978-92-79-96550-0, doi:10.2760/820175, JRC113210.
- [8] Galutinė Europos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo sprendimų iniciatyvos aukšto lygio darbo grupės ataskaita, Europos Komisijos Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinis direktoratas, 2018 m. lapkričio mėn.
- [9] Energijos kainos ir išlaidos Europoje, COM(2019)0001, p. 10–11.