Procedūra : 2019/2730(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B9-0011/2019

Pateikti tekstai :

B9-0011/2019

Debatai :

Balsavimas :

PV 18/07/2019 - 7.4
CRE 18/07/2019 - 7.4
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :


<Date>{15/07/2019}15.7.2019</Date>
<NoDocSe>B9-0011/2019</NoDocSe>
PDF 144kWORD 51k

<TitreType>PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreSuite>pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo</TitreSuite>

<TitreRecueil>pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį</TitreRecueil>


<Titre>dėl padėties Venesueloje</Titre>

<DocRef>(2019/2730(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute>Manu Pineda Marín, Mick Wallace, Younous Omarjee, Clare Daly, Manuel Bompard, Giorgos Georgiou, Niyazi Kizilyürek, Leila Chaibi, Özlem Demirel, Sandra Pereira, Manon Aubry, Sira Rego</Depute>

<Commission>{GUE/NGL}GUE/NGL frakcijos vardu</Commission>

</RepeatBlock-By>


B9-0011/2019

Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Venesueloje

(2019/2730(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į 1945 m. Jungtinių Tautų Chartiją, ypač į jos 1 skyriaus 1 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodomas tikslas „plėtoti draugiškus tautų santykius, grindžiamus tautų lygiateisiškumo ir laisvo apsisprendimo principu, taip pat imtis kitų reikiamų priemonių visuotinei taikai stiprinti“,

 atsižvelgdamas į JT Chartijoje nustatytą nesikišimo principą,

 atsižvelgdamas į Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 1 straipsnį ir į Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 1 straipsnį, kuriuose nustatyta, kad „visos tautos turi apsisprendimo teisę“ ir kad „remdamosi šia teise, jos laisvai nustato savo politinį statusą ir laisvai vykdo savo ekonominę, socialinę ir kultūrinę plėtrą“,

 atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

 atsižvelgdamas į Venesuelos Bolivaro Respublikos Konstituciją,

 atsižvelgdamas į JT chartijos 2 straipsnį, kuriame nustatytas JT valstybių narių įsipareigojimas puoselėti visų valstybių suverenios lygybės principą ir gerbti jų teritorinį vientisumą ir politinę nepriklausomybę,

 atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pranešimą apie žmogaus teisių padėtį Venesuelos Bolivaro Respublikoje (A/HRC/41/18),

 atsižvelgdamas į tai, kad 2019 m. liepos 14 d. JT Žmogaus teisių taryba patvirtino rezoliuciją, kurią pateikė Venesuelos Bolivaro Respublika jos pirmininkavimo Neprisijungusiųjų judėjimui laikotarpiu, siekiant stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą žmogaus teisių srityje siekiant kovoti su neigiamomis vienašalių prievartos priemonių, kurios faktiškai yra sankcijos, pasekmėmis,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi Venesueloje kelis kartus buvo bandyta įvykdyti perversmą, o Juan Guaidó viešai pasiskelbė šalies laikinuoju prezidentu; kadangi šis aktas neturi jokio konstitucinio ar teisinio pagrindo, nes nesilaikoma konstitucinių straipsnių, į kuriuos nurodoma, išlygų;

B. kadangi Jungtinės Amerikos Valstijos, kai kurios ES valstybės narės ir Limos grupė, pažeisdamos tarptautinę teisę, vienašališkai pripažino Juan Guaidó laikinuoju prezidentu; kadangi išorės kišimasis, įskaitant visų pirma JAV grasinimus įsikišti, dar labiau pablogino padėtį;

C. kadangi ES padarė keletą pareiškimų ketindama kištis į Venesuelos vidaus padėtį ir daryti jai įtaką; kadangi kai kurių opozicijos sektorių skatinamas išorinis kišimasis, destabilizavimas, dezinformavimo kampanijos, manipuliavimas visuomenės nuomone ir smurtas prieš šalies suverenitetą, nepriklausomybę, taiką ir demokratijos stabilumą dažnai buvo kritikuojamas;

D. kadangi ekonominė ir socialinė padėtis Venesueloje labai pablogėjo dėl didėjančių JAV ir ES ekonominių ir finansinių sankcijų, lemiančių hiperinfliaciją, tiekimo trūkumą, didėjantį skurdą, vaistų ir medicininės įrangos nepriteklių;

E. kadangi vienašališkos prievartos priemonės prieštarauja nusistovėjusiai tarptautinei teisei; kadangi tai ne kartą pabrėžė JT ir ypač jos specialusis pranešėjas vienašališkų prievartos priemonių neigiamo poveikio naudojimusi žmogaus teisėmis klausimais; kadangi sankcijos trukdo bet kurios valstybės funkcionavimui, o tais atvejais, kai pakenkia ekonomikai, gali sukelti skaudžių padarinių besivystančių šalių piliečiams;

F. kadangi dialogas yra taikaus konfliktų sprendimo ir vidaus padėties normalizavimo pagrindas visose šalyse; kadangi valstybės narės privalo skatinti konstruktyvų dialogą su Venesuelos vyriausybe, kad rastų konkrečių dabar Venesueloje kilusių problemų sprendimo būdus; kadangi Venesuelos vyriausybė ir opozicija neseniai susitarė pradėti nuolatinį taikos dialogą derybų, kurios vyko Barbadose tarpininkaujant Norvegijai, rezultate;

1. griežtai smerkia bandymus įvykdyti perversmą Venesueloje, Juan Guaidó neteisėtą pasiskelbimą laikinuoju šalies prezidentu ir JAV, kai kurių ES valstybių narių ir vadinamosios Limos grupės Juano Guaidó pripažinimą pažeidžiant tarptautinę teisę; pabrėžia, kad tarptautinis bet kokios pasiskelbusios naujos vyriausybės valstybės perversmo rezultate pripažinimas labai kenkia demokratijai ir teisinei valstybei, taip pat gali destabilizuoti politinę padėtį Venesueloje ir regione; mano, kad Venesuelos politinis ir socialinis stabilumas yra lemiamas taikos išsaugojimo visame regione veiksnys;

2. labai apgailestauja, kad Europos Vadovų Taryba ir valstybės narės nepasmerkė bandymo įvykdyti valstybės perversmą; atmeta Juan Guaidó pripažinimą Venesuelos laikinuoju prezidentu;

3. primygtinai ragina Jungtines Amerikos Valstijas ir ES valstybes nares laikytis savo įsipareigojimo gerbti tarptautinę teisę, ypač nesikišimo į kitų valstybių vidaus reikalus principo ir įpareigojimo nenaudoti jėgos arba tuo grasinti;

4. remia demokratinių jėgų, vyriausybės, opozicijos ir Venesuelos žmonių pastangas rasti atsakymus į jų politines ir ekonomines problemas ir skatinti nacionalinio dialogo Venesueloje konsolidaciją siekiant pagerinti gyvenimo sąlygas ir ekonominį ir socialinį Venesuelos vystymąsi;

5. pabrėžia, kad Venesuelai taikomos sankcijos padarė labai didelė žala žmonių gyvybei ir sveikatai, ir toliau tai daro, įskaitant tai, kad pagal apskaičiavimus nuo 2017 m. iki 2018 m. jos pareikalavo daugiau kaip 40 000 žmonių gyvybę; mano, kad šios sankcijos atitinka civilių gyventojų kolektyvinės bausmės apibrėžtį, kaip aprašyta ir Ženevos, ir Hagos tarptautinėse konvencijose, todėl pagal tarptautinę teisę ir sutartis jos neteisėtos; primygtinai ragina panaikinti visas Venesuelai taikomas ekonomines ir finansines sankcijas, kurios labai prisidėjo prie šalies ekonomikos būklės ir piliečių socialinės padėties blogėjimo;

6. atkreipia dėmesį į socialinę ir ekonominę krizę, su kuria susiduria Venesuela, ir pabrėžia politinio stabilumo svarbą jos atsigavimui; smerkia tai, kad tie, kas siekia padidinti išorės kišimąsi ir vykdo šalyje kampaniją už intervenciją, šia krize naudojasi kaip priemone savo tikslams pasiekti; primena, kad tarptautinė veikla ir parama turėtų būti vykdoma tik gavus Venesuelos vyriausybės sutikimą, kaip numatyta 1991 m. gruodžio 19 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje Nr. 46/182;

7. primena, kad sprendimą dėl kiekvienos šalies socialinio vystymosi krypties turi priimti tik jos tauta;

8. nepritaria jokiems tarptautiniams veiksmams, kuriais pažeidžiami JT chartijos tikslai ir principai, apimantys besąlyginę pagarbą nesikišimo į valstybių reikalus, kurie yra išimtinai vidaus pobūdžio, bet kurioje pasaulio šalyje, kontinente ar regione principą, atsižvelgiant į tai, kad šie principai taip pat įtvirtinti ES sutartyse;

9. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Venesuelos vyriausybei ir Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai.

 

Atnaujinta: 2019 m. liepos 17 d.Teisinė informacija - Privatumo politika