Procedūra : 2019/2828(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B9-0105/2019

Pateikti tekstai :

B9-0105/2019

Debatai :

Balsavimas :

PV 10/10/2019 - 8.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P9_TA(2019)0029

<Date>{01/10/2019}1.10.2019</Date>
<NoDocSe>B9‑0105/2019</NoDocSe>
PDF 200kWORD 62k

<TitreType>PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreRecueil>pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 112 straipsnio 2 ir 3 dalis</TitreRecueil>


<Titre>dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų A2704-12 (ACS-GMØØ5-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto</Titre>

<DocRef>(D062417/04 – 2019/2828(RSP))</DocRef>


<Commission>{ENVI}Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas</Commission>

Atsakingi Parlamento nariai: <Depute>Tilly Metz

Günther Sidl, Anja Hazekamp, Eleonora Evi, Sirpa Pietikäinen</Depute>


B9-0105/2019

Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų A2704-12 (ACS-GMØØ5-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto

(D062417/04 – 2019/2828(RSP))

 

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų A2704-12 (ACS-GMØØ5-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projektą (D062417/04),

 atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų[1], ypač į jo 11 straipsnio 3 dalį ir 23 straipsnio 3 dalį,

 atsižvelgdamas į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2019 m. birželio 11 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti, ir į tai, kad apeliacinis komitetas 2019 m. liepos 12 d. nubalsavęs taip pat nusprendė nuomonės neteikti,

 atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai[2], 11 ir 13 straipsnius,

 atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) 2018 m. lapkričio 29 d. priimtą nuomonę, kuri paskelbta 2019 m. sausio 14 d.[3],

 atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, kuriose prieštaraujama leidimui naudoti genetiškai modifikuotus organizmus[4],

 atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 112 straipsnio 2 ir 3 dalis,

A. kadangi Komisijos sprendimu 2008/730/EB[5] buvo leista teikti rinkai maistą ir pašarus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų A2704-12 (toliau – sojų A2704-12); kadangi tas leidimas apima ir kitų nei maistas ar pašarai produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų A2704-12, arba kurie iš jų sudaryti, pateikimą rinkai naudoti pagal tą pačią paskirtį kaip ir bet kurias kitas sojas, išskyrus auginimą;

B. kadangi 2017 m. rugpjūčio 29 d. leidimo turėtojas „Bayer CropScience AG“ pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 11 ir 23 straipsnius Komisijai pateikė prašymą dėl leidimo atnaujinimo (paraiška atnaujinti);

C. kadangi 2018 m. lapkričio 29 d. EFSA priėmė palankią nuomonę dėl atnaujinimo paraiškos, kuri buvo paskelbta 2019 m. sausio 14 d.[6];

D. kadangi sojos A2704–12 buvo išvestos, kad būtų atsparios amonio gliufozinato savo sudėtyje turintiems herbicidams; kadangi atsparumas šiems herbicidams gaunamas naudojant PAT (fosfinotricino acetiltransferazės) baltymą[7];

Papildomi herbicidai

E. kadangi nemažai mokslinių tyrimų rodo, kad herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų kultūrų auginimas lemia platesnio masto herbicidų naudojimą[8]; kadangi dėl šios priežasties tikėtina, kad sojų A2704-12 pasėliams bus dažniau naudojami didesni kiekiai gliufozinato, o tai gali lemti didesnį liekanų kiekį nuimtose sojose;

F. kadangi pagal naujausią Sąjungos suderintą daugiametę kontrolės programą (2020, 2021 ir 2022 m.)[9]valstybės narės nėra įpareigotos vertinti gliufozinato liekanų kiekio įvežamose sojose; kadangi negalima atmesti, kad sojose A2704-12 arba iš jų pagamintuose produktuose, skirtuose maistui ir pašarams, bus viršytas Sąjungos didžiausias leistinas liekanų kiekis (toliau – DLLK), kuris buvo nustatytas siekiant užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį;

G. kadangi gliufozinatas priskiriamas prie toksiškų reprodukcijai medžiagų (Europos cheminių medžiagų agentūros 1B kategorija) ir todėl atitinka ribinius kriterijus, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (EB) Nr. 1107/2009[10]; kadangi leidimas Sąjungoje naudoti gliufozinatą baigė galioti 2018 m. liepos 31 d.[11];

H. kadangi genetiškai modifikuotuose augaluose papildomi herbicidai augalo yra suskaidomi, o skilimo produktų (metabolitų) sudėtį, taigi ir toksiškumą, gali lemti pati genetinė modifikacija[12];

I. kadangi laikoma, kad herbicidų ir jų metabolitų GM augaluose liekanų vertinimas nepatenka į EFSA genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupės kompetencijos sritį;

Valstybių narių pastabos

J. kadangi per trijų mėnesių konsultacijų laikotarpį valstybės narės pateikė EFSA daug kritinių pastabų[13]; kadangi kritiškiausios pastabos išsakytos dėl negalėjimo tinkamai įvertinti rizikos, susijusios su sojų A2704-12 naudojimu maiste ir pašaruose, nes nėra atlikta pakankamai šios srities lauko tyrimų, apskritai trūksta duomenų apie gliufozinato liekanas ir nėra atlikta lėtinio arba poūmio toksiškumo tyrimų; kadangi keletas valstybių narių pastebėjo, kad aplinkos stebėsenos planas neatitinka nei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/18/EB[14]ir atitinkamų gairių, nei EFSA rekomendacijų dėl aplinkos stebėsenos po pateikimo rinkai (2011); kadangi kelios valstybės narės išreiškė susirūpinimą dėl sojų A2704-12 auginimo poveikio biologinei įvairovei ir visuomenės sveikatai šalyse gamintojose ir eksportuojančiose šalyse;

K. kadangi nepriklausomame tyrime daroma išvada, kad dabartinės formos EFSA rizikos vertinimas[15]nepasiteisino, nes nebuvo nenustatytos žinių spragos ir neaiškumai bei nebuvo tinkamai įvertintas bendras sojų A2704-12 saugumas ir toksiškumas; kadangi atlikus tyrimą nustatyta, kad EFSA nepatvirtino per 10 metų laikotarpį nuo pradinio leidimo naudoti sojas A2704-12 įvykusių pokyčių, susijusių su agronominėmis sąlygomis, kuriomis auginamos herbicidams atsparios sojos, pvz., dėl didėjančio problemų, susijusių su herbicidams atspariomis piktžolėmis, dėl kurių būtini vis didesni herbicidų kiekiai, skaičiaus;

Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų laikymasis

L. kadangi Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 nustatyta, kad genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai turi nedaryti neigiamo poveikio žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai, ir reikalaujama, kad Komisija, rengdama sprendimą, atsižvelgtų į visas atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas ir kitus teisėtus veiksnius, susijusius su svarstomu dalyku; kadangi šie teisėti veiksniai turėtų apimti Sąjungos įsipareigojimus pagal JT darnaus vystymosi tikslus (DVT), Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos ir Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvenciją;

M. kadangi JT specialiojo pranešėjo teisės į maistą klausimais neseniai paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad ypač besivystančiose šalyse pavojingi pesticidai turi katastrofiškų padarinių sveikatai ir gali lemti ūkininkų ir žemės ūkio darbuotojų, bendruomenių, kurios gyvena arti žemės ūkio paskirties žemės, čiabuvių bendruomenių ir nėščių moterų bei vaikų žmogaus teisių pažeidimus[16]; kadangi DVT Nr. 3.9 siekiama iki 2030 m. iš esmės sumažinti mirčių ir ligų, susijusių su pavojingomis cheminėmis medžiagomis, skaičių ir oro, vandens ir dirvožemio taršą[17];

N. kadangi miškų naikinimas yra pagrindinė biologinės įvairovės nykimo priežastis; kadangi žemės naudojimo ir žemės naudojimo paskirties keitimo (daugiausia dėl miškų naikinimo) metu išmetamas kiekis yra antra pagal dydį klimato kaitos priežastis po iškastinio kuro deginimo[18]; kadangi Paryžiaus susitarimu ir 2011–2020 m. pasauliniu Strateginiu biologinės įvairovės planu, įskaitant pagal Biologinės įvairovės konvenciją patvirtintus Aičio biologinės įvairovės tikslus, yra skatinama tvari miškotvarka, miškų apsauga ir atkūrimas[19];

O. kadangi DVT 15 tikslas yra iki 2020 m. sustabdyti miškų naikinimą[20]; kadangi miškai atlieka daugiafunkcį vaidmenį ir padeda siekti daugumos DVT[21];

P. kadangi sojų auginimas yra bene svarbiausia pietų Amerikoje esančių Amazonės, Cerrado ir Gran Chaco miškų naikinimo priežastis; kadangi 97 proc. Brazilijoje ir 100 proc. Argentinoje užaugintų sojų yra genetiškai modifikuotos[22]; kadangi Brazilijoje, Argentinoje ir kitose vietose leidžiama auginti genetiškai modifikuotas sojas A2704-12[23];

Q. kadangi Europos Sąjunga yra antra pagal dydį sojų importuotoja pasaulyje, o didžioji dalis į Sąjungą importuojamų sojų yra sunaudojama gyvūnų pašarams; kadangi Komisijai atlikus tyrimą paaiškėjo, jog sojos istoriškai daugiausia prisidėjo prie Sąjungos nulemto miškų naikinimo pasaulyje ir su tuo susijusio išmetalų kiekio: sojos sudaro beveik pusę Sąjungos importo sukeliamo poveikio miškų naikinimui[24];

R. kadangi devynių rūšių genetiškai modifikuotas sojas, kurias leidžiama auginti Brazilijoje, kaip maistą ir pašarus jau galima importuoti į Sąjungą; kadangi, be to, jau pateiktas prašymas dėl leidimo importuoti į Sąjungą kaip maistą ir pašarus trijų rūšių genetiškai modifikuotas sojas, kurias leidžiama auginti Brazilijoje, įskaitant sojas A2704-12[25];

S. kadangi, remiantis naujausios Sąjungos mastu atliktos apklausos duomenimis, beveik 90 proc. respondentų mano, jog reikia priimti naujus teisės aktus, kuriais būtų užtikrinta, kad gaminant Sąjungoje parduodamus produktus nebūtų prisidedama prie miškų naikinimo pasaulyje[26];

Nedemokratinis procesas

T. kadangi tiek Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje, per 2019 m. birželio 11 d. vykusį balsavimą, tiek apeliacinis komitetas per 2019 m. liepos 12 d. įvykusį balsavimą nusprendė neteikti nuomonės, o tai reiškia, kad leidimas nebuvo patvirtintas kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma;

U. kadangi tiek aiškinamajame memorandume dėl 2015 m. balandžio 22 d. pateikto pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo keičiamos Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 nuostatos dėl valstybių narių galimybės apriboti ar uždrausti genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų naudojimą savo teritorijose, tiek aiškinamajame memorandume dėl 2017 m. vasario 14 d. pateikto pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011, Komisija apgailestavo dėl to, kad nuo to laiko, kai įsigaliojo Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, Komisija priima sprendimus dėl leidimų, nesiremdama Valstybių narių komiteto nuomone, ir kad priimant sprendimus dėl leidimų, susijusių su genetiškai modifikuotais maisto produktais ir pašarais, norma tapo sugrąžinti klausimą Komisijai, kad ši priimtų galutinį sprendimą, nors tai yra retai taikoma visos procedūros išimtis; kadangi Komisijos pirmininkas šią praktiką jau ne kartą kritikavo kaip nedemokratišką[27];

V. kadangi per savo aštuntąją kadenciją parlamentas priėmė rezoliucijų, kuriomis nepritarė tam, kad į rinką būtų teikiamas genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai (33 rezoliucijos) ir kad Sąjungoje būtų leidžiama auginti GMO (trys rezoliucijos); kadangi nė vienas iš šių GMO nebuvo patvirtintas kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma; kadangi nepaisydama to, kad pati pripažįsta demokratijos spragas, kad šio klausimo neremia valstybės narės ir jam prieštarauja Parlamentas, Komisija ir toliau išduoda leidimus dėl GMO, nors ir neturi teisinės prievolės to daryti;

1. mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus;

2. mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas neatitinka Sąjungos teisės, nes jis nesuderinamas su Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 tikslu, pagal kurį, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002[28] nustatytais bendraisiais principais, siekiama nustatyti pagrindą, leidžiantį užtikrinti aukštą žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, taip pat aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį, kiek tai susiję su genetiškai modifikuotu maistu ir pašarais, kartu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą;

3. prašo Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą;

4. pakartoja savo įsipareigojimą paspartinti darbą, susijusį su Komisijos pasiūlymu, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011; ragina Tarybą nedelsiant paspartinti darbą rengiant minėtą Komisijos pasiūlymą;

5. ragina Komisiją sustabdyti bet kokių įgyvendinimo sprendimų, susijusių su paraiškomis dėl leidimo naudoti genetiškai modifikuotus organizmus, įgyvendinimą iki tol, kol bus persvarstyta leidimų teikimo procedūra ir pašalinti dabar galiojančios procedūros, kuri pasirodė esanti netinkama, trūkumai;

6. ragina Komisiją atsiimti pasiūlymus dėl GMO leidimų, jei Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas nepateikia nuomonės, neatsižvelgiant į tai, ar šie GMO skirti auginimui, ar maistui ir pašarams;

7. ragina Komisiją nesuteikti leidimo jokiems herbicidams atspariems genetiškai modifikuotiems augalams, jeigu nėra atliktas visapusiškas liekanų po purškimo papildomais herbicidais, metabolitais ir jų komercinių formulių preparatais, naudojamais auginimo šalyse, vertinimas;

8. ragina Komisiją visapusiškai integruoti papildomų herbicidų naudojimo ir jų liekanų rizikos vertinimą į herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų augalų rizikos vertinimą, neatsižvelgiant į tai, ar atitinkamą genetiškai modifikuotą augalą ketinama auginti Sąjungoje, ar importuoti maistui ir pašarams;

9. ragina Komisiją nesuteikti leidimo importuoti jokių maistui ar pašarams skirtų genetiškai modifikuotų augalų, atsparių herbicidui, kurio neleidžiama naudoti Sąjungoje, šiuo atveju – gliufozinatui;

10. primena, kad DVT galima pasiekti tik jeigu tiekimo grandinės taps tvarios ir bus sukurta įvairių politikos sričių sąveika[29];

11. pakartoja esąs susirūpinęs dėl to, kad didelė ES priklausomybė nuo importuotų pašarų (sojų) lemia miškų naikinimą užsienyje[30];

12. ragina Komisiją nesuteikti leidimo importuoti genetiškai modifikuotų sojų, nebent būtų įrodyta, kad jas auginant neprisidėta prie miškų naikinimo;

13. primygtinai ragina Komisiją persvarstyti visus galiojančius leidimus naudoti genetiškai modifikuotas sojas, atsižvelgiant į Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus, įskaitant Paryžiaus susitarimą, Biologinės įvairovės konvenciją ir DVT;

14. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

 

[1] OL L 268, 2003 10 18, p. 1.

[2] OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

[3] Mokslinė nuomonė dėl genetiškai modifikuotų sojų A2704-12 leidimo atnaujinimo vertinimo, remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1829/2003 (paraiška EFSA-GMO-RX-009), EFSA leidinys, 2019 m. 17 (1): 5523, https://efsa.onlinelibrary.wiley.com/doi/epdf/10.2903/j.efsa.2019.5523

[4] Savo aštuntos kadencijos metu Parlamentas priėmė 36 rezoliucijas, kuriose prieštaraujama leidimui naudoti genetiškai modifikuotus organizmus.

[5] 2008 m. rugsėjo 8 d. Komisijos sprendimas 2008/730/EB dėl leidimo pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų A2704-12 (ACS-GMØØ5-3), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 (OL L 247, 2008 9 16, p. 50).

[6] EFSA leidinys 2019;17(1):5523.

[7] Genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupės nuomonė dėl paraiškos (EFSA-GMO-NL-2005-18) dėl gliufozinatui atsparių sojų A2704-12 teikimo rinkai, naudojimo maistui ir pašarams, jos importo ir perdirbimo vertinimo, remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1829/2003, kurią pateikė „Bayer CropScience“, EFSA leidinys (2007)524, p. 1 https://efsa.onlinelibrary.wiley.com/doi/epdf/10.2903/j.efsa.2007.524

[8] Žr. pvz., Bonny S, Genetically Modified Herbicide-Tolerant Crops, Weeds, and Herbicides: Overview and Impact, Aplinkos valdymas, 2016 m. sausio mėn.; 57(1):31-48, https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26296738, ir Charles M Benbrook, Impacts of genetically engineered crops on pesticide use in the U.S. – the first sixteen years, Europos aplinkos mokslai; 24 tomas, numeris: 24 (2012), https://enveurope.springeropen.com/articles/10.1186/2190-4715-24-24.

[9] 2019 m. kovo 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/533 dėl 2020, 2021 ir 2020 m. suderintos daugiametės Sąjungos kontrolės programos, skirtos užtikrinti, kad nebūtų viršijama didžiausia leidžiamoji pesticidų liekanų koncentracija augaliniuose ir gyvūniniuose maisto produktuose bei ant jų, ir pesticidų liekanų poveikiui vartotojams įvertinti (OL L 88, 2019 3 29, p. 28).

[10] 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1).

[12] Pavyzdžiui, EFSA teigia, kad taip yra tuo atveju, kai papildomas herbicidas yra glifosatas. EFSA atliekama esamos didžiausios leidžiamosios glifosato liekanų koncentracijos peržiūra pagal Reglamento (EB) Nr. 396/2005 12 straipsnį, 2018 m., p. 12. https://www.efsa.europa.eu/fr/efsajournal/pub/5263

[14] 2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/220/EEB (OL L 106, 2001 4 17, p. 1).

[15] Testbiotech pastaba dėl EFSA atlikto genetiškai modifikuotų sojų A2704-12 įvertinimo siekiant atnaujinti leidimą https://www.testbiotech.org/en/content/testbiotech-comment-soybean-a2704-12-renewal

[18] 2019 m. liepos 23 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimas“ (COM(2019)0352), p. 1.

[19] Ten pat, p. 2.

[22] International Service for the Acquisition of Agri-biotech Applications (2017) ‘Global status of commercialized biotech/GM crops in 2017’ ISAAA informacinis pranešimas Nr. 53, p. 16 ir p. 21. http://www.isaaa.org/resources/publications/briefs/53/download/isaaa-brief-53-2017.pdf

[24] 2013–063 Europos Komisijos techninėje ataskaitoje „ES vartojimo poveikis miškų naikinimui: Išsami ES vartojimo poveikio miškų naikinimui analizė“, p. 23–24, http://ec.europa.eu/environment/forests/pdf/1.%20Report%20analysis%20of%20impact.pdf teigiama: Nuo 1990 iki 2008 m. Sąjunga importavo augalininkystės ir gyvulininkystės produktų, kuriuos gaminant sunaikinta 90 000 km2 miškų. Augalininkystės produktų gamybai sunaikinta 74 000 km2 (82 proc.) miškų. Didžiausia dalis (52 000 km2) tenka aliejiniams augalams. Sojos ir sojų išspaudos lėmė poveikį 82 proc. šio ploto (42 600 km2). Tai sudaro 47 proc. viso Sąjungos importo, dėl kurio naikinami miškai.

[25] Šie skaičiai gauti atlikus Tarptautinės žemės ūkio biotechnologijų programų įsigijimo tarnybos (angl. International Service for the Acquisition of Agri-biotech Applications) genetiškai modifikuotų produktų tvirtinimo duomenų bazės (https://www.isaaa.org/gmapprovaldatabase/approvedeventsin/default.asp?CountryID=BR&Country=Brazil) ir ES genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų registro (https://ec.europa.eu/food/plant/gmo/eu_register_en) dokumentų analizę (iš abiejų duomenys gauti 2019 m. rugsėjo mėn.).

[27] Žr., pavyzdžiui, Europos Parlamento plenarinio posėdžio įžanginę kalbą, įtrauktą į kitos kadencijos Europos Komisijai skirtas politines gaires (2014 m. liepos 15 d., Strasbūras), arba į 2016 m. pranešimą apie Sąjungos padėtį (2016 m. rugsėjo 14 d., Strasbūras).

[28] 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).

[29] 2018 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija „Skaidrus ir atsakingas gamtos išteklių valdymas besivystančiose šalyse. Miškai“ (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0333), 67 dalis.

[30] Ten pat.

Atnaujinta: 2019 m. spalio 4 d.Teisinė informacija - Privatumo politika