Procedūra : 2019/2810(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B9-0111/2019

Pateikti tekstai :

B9-0111/2019

Debatai :

Balsavimas :

PV 10/10/2019 - 8.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :


<Date>{02/10/2019}2.10.2019</Date>
<NoDocSe>B9‑0111/2019</NoDocSe>
PDF 147kWORD 47k

<TitreType>PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreSuite>pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų</TitreSuite>

<TitreRecueil>pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį</TitreRecueil>


<Titre>dėl užsienio subjektų kišimosi į rinkimus bei dezinformacijos vykstant nacionaliniams ir Europos demokratiniams procesams</Titre>

<DocRef>(2019/2810(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute>Christine Anderson, Nicolaus Fest, Lars Patrick Berg</Depute>

<Commission>{ID}ID frakcijos vardu</Commission>

</RepeatBlock-By>


B9‑0111/2019

Europos Parlamento rezoliucija dėl užsienio subjektų kišimosi į rinkimus bei dezinformacijos vykstant nacionaliniams ir Europos demokratiniams procesams

(2019/2810(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 26 d. Komisijos komunikatą „Europos kova su internetine dezinformacija“ (COM(2018) 0236),

 atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 14 d. Komisijos „Kovos su dezinformacija veiksmų plano įgyvendinimo ataskaitą“ (JOIN(2019) 0012),

 atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 18 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

 atsižvelgdamas į tyrimą „Kova su dezinformacija automatinėmis priemonėmis“ (angl. Automated tackling of disinformation), kurį 2019 m. kovo 15 d. paskelbė Europos Parlamento Parlamentinių tyrimų paslaugų generalinis direktoratas[1],

 atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl grėsmių saugumui, susijusių su Kinijos technologijų plitimu ES, ir galimų ES lygmens veiksmų siekiant jas mažinti[2],

 atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 13 d. rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl veiksmų, kurių ėmėsi EIVT, praėjus dvejiems metams po to, kai buvo priimtas EP pranešimas dėl ES strateginės komunikacijos, siekiant neutralizuoti prieš ją nukreiptą trečiųjų šalių propagandą, apžvalgos[3],

 atsižvelgdamas į savo 2018 m. spalio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl „Cambridge Analytica“ naudojimosi „Facebook“ naudotojų duomenimis ir poveikio duomenų apsaugai[4],

 atsižvelgdamas į savo 2018 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl metinės bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo ataskaitos[5],

 atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 24 d. Komisijos „Devynioliktąją pažangos, padarytos kuriant tikrą veiksmingą saugumo sąjungą, ataskaitą“ (COM(2019) 0353),

 atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)[6],

 atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 6 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl 2021–2027 m. Skaitmeninės Europos programos sudarymo (COM(2018) 0434),

 atsižvelgdamas į 2019 m. rugsėjo 17 d. Tarybos ir Komisijos pareiškimus dėl užsienio subjektų kišimosi į rinkimus bei dezinformacijos vykstant nacionaliniams ir Europos demokratiniams procesams,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi tarptautinių subjektų, įskaitant Europos Sąjungą ir ES remiamus nevalstybinius subjektus, mėginimai kištis ir daryti įtaką sprendimų priėmimui yra platesnės tendencijos, su kuria demokratijos susiduria visame pasaulyje, dalis;

B. kadangi kišimasis gali būti vykdomas pačiais įvairiausias būdais, įskaitant dezinformacijos kampanijas socialinėje žiniasklaidoje viešajai nuomonei formuoti, kibernetinius išpuolius, nukreiptus į gyvybiškai svarbią infrastruktūrą, ir pramoninį šnipinėjimą;

C. kadangi ES kišimasis į rinkimus užsienyje yra didžiulis iššūkis, nes kelia rimtą grėsmę Europos demokratinėms visuomenėms ir institucijoms, pagrindinėms teisėms ir laisvėms, teisinei valstybei, saugumui, ekonominei gerovei ir galiausiai suverenitetui;

D. kadangi pasauliniai žmonių ir ekonomikų savitarpio ryšiai, palaikomi naudojantis skaitmeninėmis priemonėmis ir naujosiomis technologijomis, lėmė tai, kad tarptautiniams subjektams, kurie kišasi į užsienyje vykstančius procesus, įskaitant ES, tapo prieinama daugiau priemonių; kadangi žiniasklaidos platformomis gali būti nesunkiai naudojamasi dezinformacijai ir melagingoms naujienoms skleisti;

E. kadangi būtina didinti sąmoningumą apie ES dezinformacijos kampanijas, nes tai vienas pagrindinių dezinformacijos šaltinių Europoje;

1. pabrėžia, kad žodžio ir saviraiškos laisvė bei žiniasklaidos pliuralizmas yra atsparių demokratinių visuomenių pagrindas ir kad tai geriausia apsaugos nuo dezinformacijos kampanijų ir priešiškos propagandos priemonė;

2. atkreipia ypatingą dėmesį į visų valstybių narių piliečių asmeninę teisę naudotis visais jiems priimtinais informacijos šaltiniais nepatiriant valdžios ar ES institucijų kontrolės ar manipuliacijų;

3. pakartoja, kad ES remiama rinkimų propaganda – pvz., per Jungtinės Karalystės referendumą dėl „Brexit‘o“ – kelia grėsmę žmonių teisei tiesiogiai arba padedamiems savo nuožiūra pasirinktų atstovų spręsti dėl to, kaip bus valdoma jų šalis, kaip nustatyta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje;

4. griežtai smerkia nuolatinį ES propagandos naudojimą ES valstybių narių pradinėse ir vidurinėse mokyklose;

5. griežtai smerkia išlaidas ES propagandai valstybėse narėse;

6. pažymi, kad nepaneigiamų įrodymų, jog Rusija kišosi į Europos Parlamento rinkimus, nėra, taip pat kad po ilgai trukusio tyrimo R. Muellerio ataskaita dėl Rusijos veiksmų per JAV rinkimus rezultatų nedavė; be to, pažymi, kad tarptautinėje spaudoje buvo kilę abejonių dėl galimo kai kurių valstybių narių kišimosi vykstant pastarajai JAV prezidento rinkimų kampanijai;

7. pažymi, jog nėra aišku, ar vadinamasis klimato judėjimas nekelia hibridinės grėsmės, kadangi privatūs ir galimai valstybiniai subjektai jį finansuoja siekdami piliečiui nenaudai paveikti Europos Sąjungos ir Europos Sąjungoje priimamus politinius sprendimus; ragina Komisiją ištirti klimato judėjimo finansavimo šaltinius ir nustatyti, ar šiuo atveju nesama užsienio subjektų kišimosi;

8. ragina Komisiją būti budriai, kad ES stengiantis kovoti su dezinformacija neatsirastų vadinamoji tiesos ministerija ir apribota saviraiškos laisvė bei teisė į nešališką informaciją ir idėjas nepatiriant valdžios institucijų kišimosi;

9. ragina Komisiją ir valstybes nares neleisti ES tapti tiek propagandos, tiek kovos su propaganda mašina, tildančia bet kokį pasipriešinimą jos skleidžiamai tiesai;

10. ragina Komisiją stengtis neprimesti savicenzūros valstybių narių piliečiams skleidžiant baimę, kad bet kokia kritika ES atžvilgiu bus nutildyta ir (arba) už ją bus baudžiama;

11. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad kovos su dezinformacija ir propaganda strategijos nebūtų naudojamos kaip priemonės, kuriomis būtų užkertamas kelias kritikai, nukreiptai prieš ES, ar ji būtų slopinama;

12. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

 

[1] Parlamentinių tyrimų paslaugų generalinio direktorato Mokslinio perspektyvų tyrimo skyrius, 2019 m. kovo 15 d.

[2] Priimti tekstai, P8_TA(2019)0156.

[3] Priimti tekstai, P8_TA(2019)0187.

[4] Priimti tekstai, P8_TA(2018)0433.

[5] Priimti tekstai, P8_TA(2018)0514.

[6] OL L 119, 2016 5 4 p. 1.

Atnaujinta: 2019 m. spalio 4 d.Teisinė informacija - Privatumo politika