PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa ir nuosavi ištekliai: laikas pateisinti piliečių lūkesčius
2.10.2019 - (2019/2833(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį
Dimitrios Papadimoulis, Younous Omarjee
GUE/NGL frakcijos vardu
B9-0113/2019
Europos Parlamento rezoliucija „2021–2027 m. daugiametė finansinė programa ir nuosavi ištekliai – laikas pateisinti piliečių lūkesčius“
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 311, 312 ir 323 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratom) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa[1], ir į jo dalinius pakeitimus, padarytus 2017 m. birželio 20 d. Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 2017/1123[2],
– atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a ir 171 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 30 d. rezoliuciją dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos ir nuosavų išteklių[3],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (DFP) pasirodė esanti nepakankama tenkinant konkrečius piliečių poreikius ir atsižvelgiant į sunkumus, su kuriais susiduria valstybės narės; kadangi dabartinė neoliberali griežto taupymo politika padidino socialinę ir ekonominę nelygybę valstybių narių viduje ir tarp jų, pagilino nuosmukį kai kuriose valstybėse narėse, padidino žmonių, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, skaičių, sumažino socialinę valstybės funkciją, susilpnino žmonių ir darbuotojų teises, ir lėmė tai, kad padidėjo nedarbas ir sumažėjo viešosios išlaidos gyvybiškai svarbiose struktūrinėse srityse; kadangi darbo rinkos reguliavimo panaikinimas ir regresyvinio apmokestinimo sistemos padidino pajamų ir turtinį atotrūkį;
B. kadangi be biologinės įvairovės nykimo, būdingo šeštajai masinio rūšių išnykimo bangai, klimato ir aplinkos krizės kelia grėsmę viso pasaulio visuomenės stabilumui, sveikatai ir pragyvenimui, taip pat gyvūnų gerovei; kadangi nebuvo tinkamai įgyvendinti 2015 m. JT klimato kaitos konferencijoje (COP 21) prisiimti ir 2019 m. JT aukščiausiojo lygio susitikime klimato politikos klausimais pakartoti įsipareigojimai;
C. kadangi skubiai reikalingas kitoks integracijos procesas, kuris padėtų siekti socialinės ir demokratinės pažangos, užtikrinti sąžiningas ir taikias tarptautinių problemų sprendimo priemones, skatinti kultūrinį dialogą visame pasaulyje ir kuris būtų grindžiamas suverenių šalių bendradarbiavimu vienodomis sąlygomis;
D. kadangi didėja informuotumas ir poreikis imtis daugiau veiksmų siekiant skatinti tvarų, kokybišką ir socialiniu požiūriu subalansuotą augimą, darbo vietų kūrimą, solidarumą, gerovę visiems, teisingą turto paskirstymą, užimtumo garantijas ir socialinę apsaugą, kokybiškų, visuotinių ir nemokamų viešųjų paslaugų teikimą, aplinkos gerovės ir įperkamo būsto, energetikos, ryšių, infrastruktūros ir apskritai viešųjų paslaugų, ypač skirtų pažeidžiamiausiems asmenims, teikimą;
1. atkreipia dėmesį į vieningumo principą Taryboje priimant sprendimus dėl DFP; primena bendro sprendimo procedūros ir įprasto demokratinio institucijų veikimo principus, susijusius su DFP priėmimo procedūra; todėl prieštarauja derybų schemos požiūriui, kurio laikosi Taryba, nes tai pakerta Parlamento, kaip vienos iš teisėkūros institucijų, Sutartyje nustatytas prerogatyvas;
2. atkreipia dėmesį į tai, kad kita DFP turi tenkinti realius Europos tautų poreikius, reikalavimus ir siekius; pabrėžia, kad ji turi būti grindžiama nauja strategija – nauju ES lygmens socialiniu ir ekologiniu požiūriu svarbių viešųjų investicijų planu, kuris būtų nukreiptas į valstybių narių vystymosi strategijas, padėtų spręsti dabartines vidaus ir išorės problemas ir skatintų skubiai pereiti prie ekologiškai tvarios, socialiniu požiūriu pažangios ir teisingesnės Europos; primygtinai tvirtina, kad reikia iš esmės padidinti ES biudžetą siekiant didinti solidarumą, išlaikyti ir stiprinti jo perskirstymo funkciją, taip užtikrinant socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos principo ir JT darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimą ES ir už jos ribų, kartu užtikrinant finansavimą ir konkrečias priemones, kurių reikia ES atokiausiems regionams;
3. ragina Sąjungos lėšas ir specialias finansines priemones skirti skaidriai, siekiant užtikrinti, kad tokios priemonės būtų naudojamos atsakingai ir kad būtų įsipareigota įgyvendinti šį socialiniu ir ekologiniu požiūriu svarbių viešųjų investicijų planą; mano, kad klimato kaitos švelninimas turi būti įtrauktas į visą Sąjungos biudžetą, užtikrinant, jog DFP skirtos biudžeto eilutės visapusiškai padėtų didinti atsparumą klimato kaitai; primygtinai ragina, kad ES anglių pramonės regionams skirtas Teisingos pertvarkos fondas būtų skirtas finansuoti tik projektams, kuriais siekiama palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro;
4. ragina nustatyti Sąjungos pajamų sistemą, grindžiamą tikrais nuosavais ištekliais, kurie būtų finansuojami finansų sektoriaus mokesčiais, pvz., finansinių sandorių mokesčiu, taip pat būtų svarstomi ir kiti mokesčiai didelėms tarptautinėms skaitmeninėms įmonėms ir taršiausioms pramonės šakoms, pvz., plastiko ir pasienio anglies dioksido mokestis; ragina nustatyti bendrą pelno mokesčio bazę siekiant sukurti savarankišką, teisingesnę, skaidresnę, paprastesnę ir teisingesnę finansų sistemą; primygtinai tvirtina, kad reikia skubiai stiprinti valdžios institucijas, kovojančias su mokesčių slėpimu ir mokestiniu sukčiavimu, bei jų bendradarbiavimą ir įsteigti Europos instituciją, kuri remtų šią jų tarpvalstybinę kovą; remia konsoliduotą ES juodąjį sąrašą, į kurį būtų įtraukti esami ES mokesčių rojai; siūlo nustatyti mechanizmą, pagal kurį būtų reikalaujama, kad įmonės, gaunančios ES dotacijas, kompensuotų lėšas valstybėms narėms, jei pagalbą gaunanti įmonė nuspręstų persikelti už Sąjungos ribų po to, kai gavo subsidiją;
5. primena savo poziciją, kad Europos lėšos, kuriomis remiamas teritorinės, socialinės ir ekonominės sanglaudos tikslas, negali būti skirtos naujiems ES tikslams finansuoti; primena, kad sanglauda – tai didelio masto Sąjungos solidarumo politika; pasisako už tai, kad būtų gerokai padidintas regioninei politikai numatytas biudžetas, nes paaiškėjo, kad dabartinis sanglaudai skirtų išteklių kiekis yra nepakankamas; siūlo, kad naujos ES politikos sritys nebūtų finansuojamos sanglaudos politikos lėšomis; pabrėžia, kad reikia atmesti bet kokias Bendrijos lėšų panaudojimui taikomas makroekonomines ar politines sąlygas;
6. primygtinai ragina parengti socialinį ir ekonominį modelį, kurio pagrindinis tikslas būtų panaikinti nelygybę tarp tautų ir pasiekti aukštą darbuotojų ir apskritai žmonių gyvenimo lygį; ypač pabrėžia, kad reikia iš esmės padidinti programų, kuriomis skatinamas jaunimo užimtumas užtikrinant darbuotojų teises ir socialinė įtrauktis, finansavimą; prieštarauja bet kokiems bandymams panaikinti Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondą;
7. primygtinai ragina stiprinti konkrečias programas, kuriomis skatinamos investicijos į mokslinius tyrimus, švietimą, judumą (t. y. nemokamą viešąjį transportą), inovacijas ir technologinę pažangą, ir taip remti perėjimą prie tvaraus gamybos modelio, prisitaikymą prie klimato kaitos ir jo švelninimą, taip pat skatinti pažangius socialinius ir ekonominius pokyčius;
8. primygtinai reikalauja, kad, siekiant pasirengti skaitmeniniam amžiui, iš ES biudžeto būtų teikiama tinkama parama visų skaitmeniniam raštingumui, duomenų suverenumui ir įvairus piliečiams skirtiems skaitmeniniams pasiūlymams, kartu užtikrinant aukščiausią asmens duomenų apsaugą;
9. pabrėžia, kad dėl „Brexit’o“ neturėtų būti mažinamas aplinkos, socialinei ir sanglaudos politikai skiriamas biudžetas; pabrėžia derybų dėl kitos DFP svarbą ir primygtinai ragina kuo labiau apriboti „Brexit’o“ poveikį pagrindinėms Sąjungos biudžeto eilutėms, pvz., sanglaudos politikos;
10. atkreipia dėmesį į svarbų Sąjungos indėlį siekiant taikos ir susitaikymo Airijoje, visų pirma remiant visas Didžiojo penktadienio susitarimo dalis, ir palankiai vertina visus ankstesnius Komisijos ir Parlamento įsipareigojimus po „Brexit’o“ išlaikyti svarbiausius Airijos šiaurinei ir pietinei dalims skirtus Europos asignavimus; ragina Komisiją pasirengti suvienytos Airijos scenarijui;
11. pabrėžia, kad visoje ES reikia įgyvendinti veiksmingas klimato kaitos prevencijos, švelninimo ir prisitaikymo prie jos strategijas siekiant ilgainiui apsaugoti žemės ūkio paskirties žemę; pabrėžia, kad būtina vykdyti viešąją bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP), pagal kurią pirmenybė būtų teikiama smulkiesiems ūkininkams, vietos žemės ūkiui ir kooperatyvams, pelningos kainos būtų pagrindinis žemės ūkio politikos aspektas ir būtų nustatomos rinkos ir gamybos reguliavimo priemonės; pripažįsta kiekvienos šalies teisę gaminti maisto produktus ir užtikrinti apsirūpinimo maistu savarankiškumą ir saugumą; ragina toliau remti socialinį ir ekonominį bei aplinkosauginį tvarumą, gyvūnų gerovę ir biologinės įvairovės priemones; ragina peržiūrėti dabartinę į eksportą orientuotą žemės ūkio politiką ir intensyvaus ūkininkavimo praktiką;
12. ragina išsaugoti jūros aplinkos biologinę įvairovę; pabrėžia, kad vykdant žuvininkystės politiką turėtų būti atsižvelgiama į aplinkosaugos, ekonominius ir socialinius žuvininkystės aspektus, siekiant įgyvendinti tvarią valdymo praktiką, kuri galėtų apimti nusistatytus apribojimus ir zonų, kuriose žvejyba nebūtų vykdoma, sukūrimą tuose rajonuose, kuriuose nyksta žuvų ištekliai ir biologinė įvairovė; ragina sukurti paramos programą, skirtą mažos apimties, priekrantės ir smulkiajai žvejybai, kuri yra tvariausias sektoriaus segmentas – jam tenka didžioji dauguma darbo vietų; mano, kad išsaugojimo priemonės, pvz., išteklių atkūrimo planai ar zonų, kuriose žvejyba nebūtų vykdoma, sukūrimas tuose rajonuose, kuriuose nyksta žuvų ištekliai ir biologinė įvairovė, turi būti tinkamai finansuojamos ES biudžeto lėšomis tokiu būdu, kad būtų kompensuotas poveikis smulkiąją žvejybą vykdančių žvejų pajamoms; siūlo labiau susieti žuvininkystės susitarimus ir vystymosi politiką, nes taip būtų užtikrinama, jog šiais susitarimais būtų prisidedama prie trečiųjų šalių žuvininkystės sektorių plėtros;
13. atkreipia dėmesį į esminį poreikį į biudžetą įrašyti tvariam turizmui skirtą eilutę, atsižvelgiant į šio sektoriaus svarbą ES ekonomikai, siekiant spręsti bendras problemas, pvz., susijusias su klimato kaitos ir apskritai kitų žmogaus sukeltų krizių poveikiu, pasitelkiant paskirties vietos krizių valdymo mechanizmą ir didinant šio sektoriaus konkurencingumą, be kita ko, propaguojant Europą kaip turistų lankomą vietą;
14. pabrėžia, kad reikia iš esmės padidinti migrantų ir prieglobsčio prašytojų priėmimui ir integracijai numatytą ES finansavimą; primygtinai tvirtina, kad reikia nedelsiant atsisakyti dabartinių prioritetų – sienų kontrolės užsakomųjų paslaugų ir pastebimo brangiai kainuojančių saugumo priemonių, pvz., administracinio sulaikymo ir didelio masto IT sistemų, kurių veiksmingumas neįrodytas ir kurios dažnai pažeidžia migrantų ir pabėgėlių teises, daugėjimo; ragina Sąjungą politiškai ir finansiškai įsipareigoti atverti saugius ir teisėtus kelius migrantams ir prieglobsčio prašytojams, kartu užtikrinant aktyvią paieškos ir gelbėjimo programą; ragina, kad Sąjungos vystymosi fondai ir humanitarinė pagalba nebūtų siejami su šalių partnerių pajėgumais ir (arba) noru bendradarbiauti migracijos kontrolės srityje, pavyzdžiui, nustatant readmisijos sąlygas arba migracijos valdymo įpareigojimus; primygtinai ragina atsisakyti projektų, kurie neatitinka Sąjungos ir valstybių narių įsipareigojimų gerbti pagrindines teises; ragina užmegzti veiksmingas partnerystes su pilietinės visuomenės žmogaus teisių organizacijoms siekiant užtikrinti, kad su jomis būtų konsultuojamasi rengiant, planuojant, stebint, įgyvendinant ir vertinant finansavimą nacionaliniu ir ES lygmenimis; apgailestauja dėl to, kad didelė dalis lėšų naudojama didelio masto IT sistemoms finansuoti, ir primygtinai reikalauja, kad ES nefinansuotų jokių papildomų stebėjimo pajėgumų, be kita ko, vykdant bandomuosius projektus;
15. primygtinai ragina, kad visoms viešosioms investicijoms į sveikatą, švietimą, būstą, kitas socialines paslaugas, transportą ir ryšius, aplinką, kaimo, atokių ir skurdžiausių vietovių apsaugą, kultūrą bei migrantų ir prieglobsčio prašytojų priėmimą ir integraciją nebūtų taikomos ES deficito taisyklės, nustatytos ES stabilumo ir augimo pakte tol, kol šis paktas bus panaikintas;
16. pabrėžia Europos Sąjungos solidarumo fondo svarbą užtikrinant reagavimą į pagrindines gaivalines nelaimes ir atkreipia dėmesį į siūlymą padidinti Europos Sąjungos solidarumo fondui numatytų įsipareigojimų ir mokėjimo asignavimų sumą; ragina Komisiją toliau didinti šio fondo lėšas ir pakoreguoti šio fondo panaudojimo taisykles, kad jo lėšas būtų galima lanksčiau mobilizuoti ir pritaikyti prie pavienių įvykių, siekiant reaguoti į daugiau didelį poveikį turinčių nelaimių ir sutrumpinti laiką, per kurį, skaičiuojant nuo nelaimės dienos, suteikiamos galimybės panaudoti lėšas;
17. ragina labiau skatinti taiką, ypač didinti paramą skurdo panaikinimo, humanitarinės pagalbos ir tvarios bei sąžiningos ekonominės ir socialinės plėtros priemonėms; primygtinai reikalauja, kad išorės bendradarbiavimas būtų grindžiamas tarptautinio solidarumo, daugiašališkumo ir pagarbos trečiųjų šalių suverenumui principu; dar kartą pabrėžia ES vystymosi politikos svarbą siekiant Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslų (DVT); todėl ragina skirti daugiau lėšų besivystančioms šalims ir plataus užmojo ir tinkamai finansuojamai Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonei (KVTBP);
18. pabrėžia, kad be Sąjungos išorės veiksmų parlamentinės kontrolės reikalinga griežtesnė demokratinė priežiūra bei lėšų ir išlaidų atsekamumas; šiuo požiūriu primygtinai reikalauja užtikrinti tinkamą JT pagalbos ir darbų agentūros (UNRWA) finansavimą;
19. ragina demilitarizuoti ES politiką, įsipareigoti vykdyti branduolinį nusiginklavimą ir nutraukti išorės karines intervencijas; griežtai nepritaria tam, kad būtų sukurtas Europos gynybos fondas ir Europos gynybos pramonės plėtros programa;
20. primena įsipareigojimą užtikrinti tinkamą ES institucijų veikimą ir laikytis daugiakalbystės principo; nepritaria tolesniam žmogiškųjų išteklių mažinimui, kuris galėtų pakenkti kiekvienos institucijos kompetencijai teisėkūros srityje, ir reiškia susirūpinimą dėl dabartinės žmogiškųjų išteklių politikos, atsižvelgiant į tai, kad ES institucijų uždavinių padaugėjo ir padidėjo darbo krūvis;
21. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, taip pat kitoms susijusioms institucijoms ir įstaigoms.
- [1] OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
- [2] OL L 163, 2017 6 24, p. 1.
- [3] Priimti tekstai, P8_TA(2018)0226.