PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Turkijos karinės operacijos šiaurės rytų Sirijoje ir jos pasekmių
21.10.2019 - (2019/2886(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį
Tineke Strik, Petra De Sutter, Katrin Langensiepen, Margrete Auken, Hannah Neumann, Markéta Gregorová, Gina Dowding, Alice Kuhnke, Bronis Ropė, Jutta Paulus, Mounir Satouri, Heidi Hautala, Michael Bloss, Anna Cavazzini, Caroline Roose, Ernest Urtasun, Salima Yenbou, Sergey Lagodinsky, Karima Delli, Viola Von Cramon‑Taubadel, Damien Carême, Gwendoline Delbos‑Corfield, François Alfonsi, Saskia Bricmont, Ciarán Cuffe, Yannick Jadot, Catherine Rowett, David Cormand
Verts/ALE frakcijos vardu
Fabio Massimo Castaldo
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B9-0123/2019
B9‑0123/2019
Europos Parlamento rezoliucija dėl Turkijos karinės operacijos šiaurės rytų Sirijoje ir jos pasekmių
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Sirijos, ypač į 2018 m. kovo 15 d. rezoliuciją[1],
– atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl Sirijos, įskaitant 2019 m. spalio 14 d. išvadas dėl šiaurės rytų Sirijos,
– atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimus, pirmiausia į 2019 m. spalio 9 d. pareiškimą dėl pastarojo meto įvykių šiaurės rytų Sirijoje,
– atsižvelgdamas į JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės atstovės spaudai 2019 m. spalio 11 ir 15 d. pareiškimus dėl Sirijos,
– atsižvelgdamas į 1949 m. Ženevos konvencijas ir jų papildomus protokolus,
– atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 30 d. Ženevos komunikatą,
– atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl Sirijos, įskaitant 2015 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją Nr. 2254,
– atsižvelgdamas į JT žmogaus teisių tarybos (JT ŽTT) įsteigtos Nepriklausomos tarptautinės tyrimų Sirijos Arabų Respublikoje komisijos ataskaitas ir JT ŽTT rezoliucijas dėl Sirijos,
– atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 21 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją, kuria įsteigiamas Tarptautinis nešališkas ir nepriklausomas pagalbos pagal tarptautinę teisę tiriant Sirijos Arabų Respublikoje nuo 2011 m. kovo mėn. įvykdytus sunkiausius nusikaltimus ir vykdant už juos atsakingų asmenų baudžiamąjį persekiojimą mechanizmas,
– atsižvelgdamas į Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statutą,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi užsitęsęs konfliktas Sirijoje yra viena didžiausių mūsų laikų humanitarinių krizių, o jo padariniai Sirijos žmonėms ir toliau yra pražūtingi; kadangi šis konfliktas, kurį palaiko ir gilina išorės subjektai, nepaprastai destabilizuoja padėtį visame regione ir už jo ribų;
B. kadangi 2019 m. spalio 6 d. JAV Prezidentas D. Trump informavo Turkijos Prezidentą R. T. Erdoganą, kad neprieštaraus pastarojo planams vykdyti karinį puolimą šiaurės rytų Sirijos teritorijose, kurias kontroliuoja kurdų vadovaujamos Sirijos demokratinės pajėgos (SDF); kadangi netrukus po to buvo paskelbta apie JAV sprendimą atitraukti savo pajėgas iš bazių šioje teritorijoje; kadangi 2019 m. spalio 9 d. Turkija, padedama Sirijos arabų karinių grupuočių, pradėjo karinę operaciją; kadangi Turkijos valdžios institucijos visuomet įtariai vertino bet kokias kurdų tautos pretenzijas į apsisprendimą tiek Turkijoje, tiek už jos ribų; kadangi šio įtarumo išraiška yra nuolatinės pastangos užgniaužti teisę į saviraiškos laisvę ir teisę dalyvauti politinėje veikloje Turkijos pietryčiuose bei dažnas kaltinimų terorizmu naudojimas be jokios įtikinamos priežasties; kadangi SDF atliko gyvybiškai svarbų vaidmenį kovojant su „Da'esh“ / ISIS ir vis dar atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant saugumą regione;
C. kadangi nuo Turkijos įsiveržimo pradžios žuvo dešimtys civilių, daugiausia kurdų, o namus turėjo palikti mažiausiai 300 000 asmenų; kadangi, UNICEF duomenimis, nuo karinės operacijos pradžios buvo perkelta 70 000 vaikų, be to, šiaurės rytų Sirijoje žuvo mažiausiai keturi vaikai ir dar devyni buvo sužeisti bei, kaip pranešama, Turkijoje žuvo septyni vaikai; kadangi dėl išpuolių humanitarinės pagalbos gali prireikti 170 000 vaikų;
D. kadangi Turkijos Prezidentas paskelbė planą sukurti buferinę zoną palei šiaurinę Sirijos sieną ir pažymėjo ketinąs į šią buferinę zoną deportuoti iki 3 mln. Turkijoje šiuo metu gyvenančių Sirijos pabėgėlių, o tai – žinant, kad padėtis šiaurės rytų Sirijoje yra nestabili ir pavojinga – prilygtų grąžinimui; kadangi priverstinis gyventojų perkėlimas yra tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas ir prilygsta nusikaltimui žmonijai; kadangi priverstiniu pabėgėlių perkėlimu į buferinę zoną taip pat būtų siekiama pakeisti demografinę šiaurės rytų Sirijos sanklodą;
E. kadangi kurdų vadovaujamos pajėgos Sirijoje pasiekė susitarimą su Basharo Al-Assado režimu dėl jų gynimo Turkijai vykdant karinę intervenciją; kadangi susitarimo detalės lieka neaiškios; kadangi B. Al-Assado pajėgų buvimas šiaurės rytų Sirijoje reiškia dar didesnę tolesnės eskalacijos ir karinio konflikto regione riziką;
F. kadangi, kaip pranešama, 2019 m. spalio 17 d. JAV ir Turkija susitarė dėl ugnies nutraukimo penkioms dienoms, per kurias kurdų pajėgos turi pasitraukti iš teritorijos; kadangi susitarimo dėl ugnies nutraukimo įgyvendinimo padėtis tebėra neaiški; kadangi spalio 22 d. numatytas Prezidentų R. T. Erdogano ir V. Putino susitikimas;
G. kadangi nuo karinės intervencijos pradžios Turkijos valdžios institucijos, remdamosi drakoniškais Turkijos įstatymais dėl kovos su terorizmu, taiko griežtas represijas visiems, kurie kritiškai vertina karinę operaciją; kadangi Turkijos valdžios institucijos ėmėsi tirti daugiau nei 500 socialinės žiniasklaidos paskyrų, kurių savininkus kaltina teroristinės propagandos platinimu; kadangi, pasak Turkijos vidaus reikalų ministro, už savo įrašus socialinėje žiniasklaidoje, kuriuose kvestionavo operaciją, jau sulaikytas 121 asmuo; kadangi nuo operacijos pradžios suimta daugiau nei 150 Liaudies demokratinės partijos (HDP) narių;
H. kadangi, pasak JT, turima patikimų pranešimų apie neteismines egzekucijas, įskaitant su Turkija siejamos ginkluotos grupuotės „Ahrar al-Sharqiya“ įvykdytą kurdų politikės Hevrin Khalaf egzekuciją; kadangi neteisminės egzekucijos laikomos sunkiais tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimais ir gali būti prilyginamos karo nusikaltimams, už kuriuos gali būti pareikalauta ir Turkijos atsakomybės;
I. kadangi pranešama apie Turkijos pajėgų ir su jomis siejamų ginkluotų grupuočių išpuolius prieš medicinos įstaigas ir civilinę infrastruktūrą, įskaitant elektros linijas ir vandentiekį; kadangi kurdų valdžios institucijos Hasakos ir Rakos gubernijose turėjo perkelti ligoninių įrangą, nustojusią veikti dėl nuolatinio intensyvaus bombardavimo;
J. kadangi, pasak SDF, šiuo metu kurdų kontroliuojamose stovyklose šiaurės rytų Sirijoje yra 10 000 sulaikytų „Da'esh“ / ISIS kovotojų; kadangi, JT ŽTT duomenimis, 2019 m. liepos mėn. trijose šiaurės rytų Sirijoje esančiose stovyklose buvo 12 300 sulaikytų užsienio piliečių, siejamų su „Da'esh“ / ISIS, įskaitant per 8 000 daugiau nei 40-ies skirtingų šalių pilietybę turinčių vaikų; kadangi dėl dabartinės padėties yra kilusi „Da'esh“ / ISIS atsitiesimo regione grėsmė; kadangi iš tūkstančių vaikų, kurie kildinami iš ES ar trečiųjų šalių ir faktiškai ar manomai yra susiję su „Da'esh“ / ISIS, didžioji dauguma gyveno trijose skirtingose šiaurės rytų Sirijoje esančiose stovyklose: Al Holo, Al Rojo ir Ain Issos; kadangi, Ain Issos stovyklą užėmus įsiveržusioms Turkijos pajėgoms, moterų ir vaikų, kurie anksčiau buvo laikomi šioje stovykloje, likimas lieka neaiškus;
K. kadangi nuo 2011 m., kai Sirijoje prasidėjo konfliktas, gyvybės neteko apie 500 000 asmenų, daugiausia civilių; kadangi žūtbūtinė humanitarinė pagalba reikalinga 13,1 mln. asmenų, tarp jų 6 mln. perkeltųjų asmenų ir daugiau nei 2,9 mln. asmenų apsiaustose ir neprieinamose teritorijose, įskaitant Palestinos pabėgėlius; kadangi daugiau nei 5 mln. sirų teko ieškoti prieglobsčio užsienyje, pirmiausia kaimyniniame Libane, Jordanijoje ir Turkijoje;
L. kadangi ES yra didžiausia humanitarinės pagalbos teikėja Sirijoje ir jos kaimyninėse šalyse, nuo krizės pradžios skyrusi per 9 mlrd. EUR;
N. kadangi 2017 m. balandžio 3 d. Taryba priėmė ES strategiją dėl Sirijos, kurioje nustatyti šeši pagrindiniai tikslai: karo nutraukimas tikro politinio pereinamojo proceso pagrindu, prasmingo ir įtraukaus pereinamojo proceso skatinimas, pažeidžiamiausių Sirijos gyventojų humanitarinių reikmių užtikrinimas, demokratijos, žmogaus teisių ir žodžio laisvės skatinimas stiprinant Sirijos pilietinės visuomenės organizacijas, atsakomybės už karo nusikaltimus užtikrinimas ir Sirijos gyventojų bei visuomenės atsparumo rėmimas;
1. griežtai smerkia Turkijos karinį puolimą šiaurės rytų Sirijoje ir ragina nedelsiant nutraukti ugnį bei skubiai išvesti savo karius;
2. ragina visas kitas konflikto šalis, visų pirma Turkiją, griežtai vykdyti savo įsipareigojimus, prisiimtus pagal tarptautinę humanitarinę teisę, ir apsaugoti civilius – taip pat ir paisant draudimo vykdyti tiesioginius išpuolius prieš civilius ir civilinius objektus, įskaitant mokyklas, bei neproporcingai didelio masto puolimus be atrankos; ragina visas šalis suteikti civiliams galimybę saugiai pasitraukti ir be kliūčių gauti humanitarinę pagalbą; ragina visas šalis visais atvejais apsaugoti vaikus;
3. griežtai atmeta Turkijos planus sukurti vadinamąją saugumo zoną palei šiaurės rytų Sirijos sieną; pabrėžia, kad bet koks prievartinis Sirijos pabėgėlių ar viduje perkeltų asmenų perkėlimas į šią teritoriją ir bet kokie veiksmai siekiant vykdyti etninį valymą būtų sunkus Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio, tarptautinės pabėgėlių ir humanitarinės teisės pažeidimas, kuris gali būti prilygintas nusikaltimui žmonijai arba genocidui; primena, kad bet koks pabėgėlių sugrąžinimas turi būti saugus, vykdomas savanorišku pagrindu ir oriai, taip pat kad dabartinėmis aplinkybėmis toks perkėlimas visiškai neįmanomas; primygtinai ragina užtikrinti, kad šiose teritorijose nebūtų teikiama jokia ES parama stabilizacijai ar vystymuisi;
4. pažymi, kad visapusiškai solidarizuojasi su kurdų tauta, ir atkreipia ypatingą dėmesį į SDF nuopelnus padedant užgniaužti „Da'esh“ / ISIS; ragina ES ir valstybes nares pasinaudoti visais savo diplomatiniais svertais ir užtikrinti, kad bet kuriame būsimame politiniame susitarime dėl rytojaus Sirijos būtų pripažinti ir paremti kurdų interesai ir jų istorinės pretenzijos į apsisprendimą bei regiono gyventojų žmogaus teisės; ragina ES padidinti savo humanitarinę pagalbą gyventojams, nukentėjusiems per pastarojo metu karinius veiksmus šiaurės rytų Sirijoje;
5. apgailestauja dėl nuolatinio ES bejėgiškumo susidūrus su tarptautine krize – taip pat ir jos artimoje kaimynystėje – kuris turi tiesioginių padarinių ES vidaus saugumui ir stabilumui; tikisi, kad būsimasis Komisijos pirmininkas ir vyriausiasis įgaliotinis pasinaudos proga, kurią suteikia padrikas JAV pasitraukimas, kad pasyvaus Sirijos konflikto stebėtojo vaidmuo būtų pakeistas iniciatyvaus diplomatinio veikėjo, palaikančios ryšius su visais regioniniais ir vietos subjektais, vaidmeniu; ragina valstybes nares vadovautis joms bendru interesu siekiant patikimo, koordinuoto ir veiksmingo ES dalyvavimo; ragina ES inicijuoti seriją tarpininkavimo ir dialogo priemonių, visų pirma reikalingų bendruomenės vidaus įtampoms malšinti;
6. pabrėžia, kad vienašališka Turkijos intervencija yra šiurkštus tarptautinės teisės pažeidimas, už kurį neturėtų likti nenubausta; laukiant, kol Turkija imsis taisomųjų veiksmų, ragina nuodugniai peržiūrėti ES ir Turkijos santykius; mano, kad dabartinėmis aplinkybėmis negali būti atliekamas joks parengiamasis darbas ar tolesni veiksmai ES ir Turkijos muitų sąjungai modernizuoti; ragina Komisiją ir valstybes nares išnagrinėti galimybę sustabdyti 1995 m. ES ir Turkijos susitarimo dėl muitų sąjungos galiojimą; taip pat ragina peržiūrėti programas, kurias šalyje vykdo Europos finansų įstaigos (Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Europos investicijų bankas), ir mano, kad būtina svarstyti, ar tolesnis Turkijos dalyvavimas kai kurių regioninių organizacijų veikloje yra tinkamas;
7. ragina ES priimti tikslines priemones, įskaitant turto įšaldymą ir vizų draudimus, kurios būtų taikomos Turkijos pareigūnams, atsakingiems už karinį įsiveržimą ir po to vykdytus tarptautinių žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimus; atsižvelgdamas į tai primena, kad buvo primygtinai raginama nedelsiant nustatyti ES lygmens tikslinių sankcijų tvarką, kuri būtų taikoma už žmogaus teisių pažeidimus;
8. teigiamai vertina keleto valstybių narių paskelbtą ketinimą stabdyti ginklų perdavimo Turkijai licencijų išdavimą, tačiau ragina jas užtikrinti, kad šis sustabdymas būtų taikomas ir perdavimams, kuriuos šios šalys – visų pirma Prancūzija, Vokietija, JK ir Suomija – jau yra licencijavusios; laikosi nuomonės, kad Tarybos 2019 m. spalio 14 d. išvados dėl ES ginklų eksporto politikos Turkijos atžvilgiu nėra pakankamos, ir ragina ES ir valstybes nares nedelsiant patvirtinti visapusišką embargą ir sustabdyti visą ginklų perdavimą, taip pat bet kokio pobūdžio saugumo ir karinę pagalbą bei paslaugas Turkijai ir kitoms konflikto Sirijoje šalims;
9. yra priblokštas silpnos NATO generalinio sekretoriaus reakcijos į Turkijos vienašalę intervenciją; mano, kad NATO narės turi prisiimti griežtą poziciją ir svarstyti galimybę suspenduoti Turkijos balsavimo teises organizacijoje;
10. pabrėžia, kad būtina užtikrinti atskaitomybę už visus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, įskaitant visai neseniai, Turkijos įsiveržimo metu, įvykdytus karo nusikaltimus; ragina ES ir jos valstybes nares paremti įrodymų apie šiuos pažeidimus rinkimo procesą bei primygtinai reikalauti, kad jie būtų nuodugniai ir nešališkai ištirti, o jų vykdytojai – patraukti baudžiamojon atsakomybėn; ragina JT Saugumo Tarybos nares toliau domėtis šiuo klausimu ir svarstyti galimybę apie padėtį informuoti TBT;
11. ragina Turkiją užtikrinti atskaitomybę už pažeidimus, įvykdytus jos patikėtinių karinių grupuočių; primena Turkijos valdžios institucijoms, kad jos bus laikomos atsakingomis už visus jų pajėgų arba patikėtinių karinių grupuočių įvykdytus pažeidimus, įskaitant Hevrin Khalaf žmogžudystę ir kitas neteismines egzekucijas;
12. reiškia didžiulį susirūpinimą dėl to, kad po Turkijos įsiveržimo padidėjo „Da'esh“ / ISIS kovotojų išsibarstymo pavojus ir atsinaujino džihadistų keliama grėsmė; ragina valstybes nares užtikrinti visų savo piliečių, kurie šiuo metu sulaikyti įtariant, kad jie yra „Da'esh“ / ISIS kovotojai, ir jų šeimos narių bei vaikų repatriaciją, taip pat pasirūpinti reikiamu jų reabilitavimu, reintegravimu bei, jei tinkama, patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn laikantis tarptautinių standartų;
13. ragina valstybes nares užmegzti ryšius su valdžios institucijomis, atsakingomis už minėtąsias stovyklas, ir parengti koordinuotą politiką siekiant veiksmingai identifikuoti iš ES kilusius „Da'esh“ / ISIS ar kitų, kaip įtariama, teroristinių grupuočių kovotojų vaikus, esančius šiaurės rytų Sirijoje, bei, atsižvelgiant į smurto eskalaciją, pasirūpinti jų repatriacija; apgailestauja, kad ES valstybės narės iki šiol nesiėmė veiksmų ir kad pasigendama koordinavimo ES lygmeniu; ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) imtis iniciatyvos vykstant šiam procesui;
14. ragina visas susijusias šalis užtikrinti, kad humanitarinė pagalba, paslaugos ir parama būtų prieinama visiems stovyklose, įskaitant Al Holą, esantiems vaikams; todėl ragina visas šalis ir Sirijos vyriausybę nedelsiant leisti į stovyklas patekti humanitarinę pagalbą teikiantiems subjektams, kad būtų užtikrintas esminių reikmenų, maisto, švaraus vandens ir vaistų pristatymas;
15. griežtai smerkia tai, kad Turkijos valdžios institucijos šalyje be perstojo imasi represijų prieš visus, kurie kritiškai vertina arba kvestionuoja karinę operaciją, įskaitant daugiau nei 150-ies HDP narių suėmimą ir daugiau nei 500 socialinės žiniasklaidos paskyrų tyrimą, jų savininkus apkaltinus teroristinės propagandos platinimu; taip pat smerkia žiniasklaidos laisvės varžymą ir persekiojimą, kurį tenka patirti apie karinę informaciją pranešantiems žurnalistams; ragina Turkiją panaikinti visus kaltinimus tiems, kurie buvo sulaikyti vien už tai, kad naudojosi savo teise į saviraiškos laisvę; tikisi, kad ES stebės ir viešai pasmerks šiuo metu Turkijoje vykstantį saviraiškos laisvės gniuždymą ir susidorojimą su karinės operacijos kritikais;
16. ragina visų Rusijos vadovaujamų diplomatinių iniciatyvų vykdytojus netrikdyti JT pastangų surasti politinį sprendimą; atsižvelgdamas į tai patvirtina, kad viršenybę ir toliau turi JT vadovaujamas Ženevos procesas, ir remia JT specialiojo pasiuntinio Geiro Pederseno pastangas užtikrinti tikrą politinį perėjimą vadovaujantis JT Saugumo Tarybos rezoliucijomis; ragina ES ir jos valstybes nares paremti tvirtesnį JT vaidmenį procese, kuriuo siekiama užtikrinti taiką ir stabilumą Sirijoje; pakartoja, jo svarbu, kad į konflikto sprendimo procesą būtų įtrauktos moterys, kaip pažymima JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 1325; taip pat primygtinai tvirtina, jog svarbu, kad į derybas dėl Sirijos ateities ir valdymo struktūros būtų įtraukta Sirijos pilietinė visuomenė ir visos etninės bei religinės mažumos;
17. teigiamai vertina tai, kad, tarpininkaujant JT ir kitiems subjektams, neseniai buvo sukurtas konstitucinis komitetas; ragina visas šalis toliau nuoširdžiai siekti pažangos, kad būtų rastas politinis Sirijos konflikto sprendimas; primena, jog konflikto sprendimas, pasiektas karinėmis priemonėmis, negali būti ilgalaikis, ir ragina visas jo šalis visapusiškai laikytis JT Saugumo Tarybos rezoliucijų, kuriose reikalaujama, kad visos šalys nedelsdamos nutrauktų karo veiksmus ir visas apsiaustis, užtikrintų visapusišką ir nevaržomą humanitarinės pagalbos teikimą visoje šalyje bei humanitarinės pagalbos darbuotojų apsaugą;
18. lieka susirūpinęs dėl žmogaus teisių gynėjos, Sacharovo premijos laureatės Razan Zaitouneh dingimo: pranešama, kad 2013 m. gruodžio mėn. Dumoje ją pagrobė ginkluota grupuotė „Jaysh al-Islam“ ir kad nuo tada žinių apie ją nėra; ragina sudaryti ES specialiosios paskirties grupę, kuri koordinuotų ir stiprintų pastangas siekiant išsiaiškinti jos buvimo vietą ir užtikrinti saugų jos išlaisvinimą;
19. teigiamai vertina ES įsipareigojimą nuolat teikti humanitarinę pagalbą Sirijos kaimynėms, visų pirma Turkijai, kuri yra priėmusi milijonus ten tebesančių pabėgėlių; nežiūrint į tai, ragina valstybes nares parodyti kur kas tvirtesnį įsipareigojimą dalintis atsakomybe, kad Sirijos karo zonas paliekantys pabėgėliai galėtų užsitikrinti apsaugą už artimiausioje kaimynystėje esančio regiono ribų: stiprinti ES perkėlimo programą, pradėti taikyti humanitarinio priėmimo programas ir nustatyti supaprastintą šeimų susijungimo bei lankstesnę vizų tvarką; primygtinai ragina imtis veiksmų, kad finansavimas, teikiamas įgyvendinant ES ir Turkijos pareiškimą, būtų apribotas ir naudojamas tik pabėgėlių interesams bei reikmėms;
20. ragina ES ir jos valstybes nares parodyti, kad jos griežtai laikosi negrąžinimo principo, negrąžinti Sirijos pabėgėlių į Turkiją tol, kol jiems gresia deportavimas į šiaurės rytų Siriją, ir viešai pasisakyti prieš vykdomą priverstinį sirų, šiuo metu esančių Sirijos kaimyninėse šalyse, grąžinimą;
21. nepaprastai apgailestauja dėl nebaudžiamumo, kuriuo Sirijos konflikto metu toliau naudojasi sunkių nusikaltimų vykdytojai, visų pirma B. Al-Assado režimas; mano, kad dėl atskaitomybės nebuvimo išveši kiti žiaurumai, o aukos patiria dar didesnes kančias; todėl primygtinai laikosi nuomonės, kad būtina reikalauti visų nusikaltimų vykdytojų atsakomybės – taip pat ir visuotinės jurisdikcijos pagrindu – bei atlyginti žalą nukentėjusiems; taip pat primena valstybėms narėms įsipareigojimą, kurį jos yra prisiėmusios pagal tarptautinę teisę, užtikrinti, kad jų teritorijoje esantys asmenys, įtariami įvykdę nusikaltimus, susijusius su žiaurumais, būtų suimti ir įkalinti;
22. primena, kad visos priemonės, taikomos siekiant kovoti su „Da’esh“ ir kitomis grupuotėmis, kurias JT Saugumo Tarybos pripažįsta teroristinėmis, turi griežtai atitikti tarptautinės teisės nuostatas; primena valstybėms narėms ir jų sąjungininkėms, kad, joms dalyvaujant tarptautinių koalicijų ir karinio bendradarbiavimo su konflikto šalimis veikloje, būtina užtikrinti skaidrumą, atsakomybę ir visapusišką tarptautinės humanitarinės ir žmogaus teisių teisės laikymąsi;
23. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, JT ir Arabų Valstybių Lygos specialiajam pasiuntiniui Sirijai bei visoms konflikto Sirijoje šalims.
- [1] OL C 162, 2019 5 10, p. 119.