PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Turkijos karinės operacijos šiaurės rytų Sirijoje ir jos pasekmių
21.10.2019 - (2019/2886(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį
Özlem Demirel, Nikolaj Villumsen, Leila Chaibi, Stelios Kouloglou, Dimitrios Papadimoulis, Konstantinos Arvanitis, Niyazi Kizilyürek, Petros Kokkalis, Giorgos Georgiou
GUE/NGL frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B9-0123/2019
B9‑0128/2019
Europos Parlamento rezoliucija dėl Turkijos karinės operacijos šiaurės rytų Sirijoje ir jos pasekmių
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją,
– atsižvelgdamas į 1949 m. Ženevos konvencijas ir jų papildomus protokolus,
– atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl Sirijos, ypač į rezoliucijas Nr. 2254 (2015), ir į 2012 m. Ženevos komunikatą, dėl kurio derasi Sirijos šalys pagal JT vadovaujamą Ženevos procesą,
– atsižvelgdamas į Ženevos konvencijas dėl pabėgėlių,
– atsižvelgdamas į JT vaiko teisių konvenciją,
– atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP, nustatančios bendrąsias taisyklės, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę, nuostatas[1],
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Sirijoje ir ISIL puolimo,
– atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 14 d. Tarybos išvadas dėl šiaurės rytų Sirijos,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi praėjus aštuoneriems metams po karo Sirijoje pradžios, prasidėjo viena iš didžiausių humanitarinių krizių, su kuriomis pasaulis susidūrė po Antrojo pasaulinio karo; kadangi karas toliau turi pražūtingų padarinių Sirijos gyventojams ir iki šiol nusinešė daugiau kaip 400 000 gyvybių bei paskatino maždaug 11.7 mln. žmonių palikti savo namus, įskaitant daugiau nei 5.6 mln. žmonių, kurie ieško prieglobsčio kaimyninėse šalyse ir už jų ribų;
B. kadangi Sirijos konflikto eskalavimas yra kitų regionų ir tarptautinių jėgų, įskaitant Turkiją, siekio pasinaudoti šia situacija savo naudai, pasekmė;
C. kadangi Turkijos karinė invazija į Šiaurės Rytų Siriją, kuri prasidėjo spalio 9 d., kenkia viso regiono taikai ir stabilumui;
D. kadangi per mažiau nei savaitę nuo Turkijos invazijos pradžios žuvo daug civilių gyventojų ir dar buvo jų buvo perkelta; kadangi, remiantis JT šaltiniais, pranešama, kad daugiau kaip 160 000 asmenų, įskaitant beveik 70 000 vaikų, buvo perkelti; kadangi vis dar sunku nustatyti visą humanitarinį dabartinės karinės operacijos poveikį, tačiau pagal Jungtinių Tautų tarpinstituciniame nenumatytų atvejų plane apibrėžtą karinių operacijų scenarijų, artimiausiu laikotarpiu apie 400 000 civilių gyventojų gali prireikti pagalbos ir apsaugos (pradžioje buvo manoma, kad tokių bus 100 000); kadangi, nors humanitarinės pagalbos poreikis smarkiai išaugo, dėl karinių operacijų daugelis nevyriausybinių organizacijų priverstos laikinai sustabdyti tokią veiklą;
E. kadangi kelios valstybės narės pažeidžia ES ir tarptautinės teisės garantuojamą teisę į tarptautinę apsaugą; kadangi ES ir Turkijos susitarimas grindžiamas Turkijos, kaip „saugios trečiosios šalies“ sirams, principu;
F. Tačiau, kadangi Turkijos valdžios institucijos sulaiko ir priverčia sirus pasirašyti dokumentus, kuriais remiantis jie savanoriškai nori sugrįžti i į Siriją, prieš tai šią procedūrą atliekant priverstiniu būdu; kadangi Turkijos pareigūnai teigia, kad apie 340 000 pabėgėlių „savanoriškai“ grįžo į Siriją; kadangi šie veiksmai demonstruoja, kad iš esmės Turkija negali būti laikoma sirams saugia trečiąja šalimi;
G. kadangi kurdų pareigūnai nuolat minėjo, kad jie laikė įkalinę apie 12 000 įtariamų grupuotės ISIL kovotojų, įskaitant apie 800 iš jų – europiečių; kadangi šiuo metu Europos piliečiai ir vyriausybės yra susirūpinę dėl šių regione sulaikytų kovotojų ketinimų ir buvimo vietos, nes buvo pranešta apie pabėgimus iš Ain Issa stovyklos bei saugumo spragas kitose vietose; kadangi, remiantis naujais duomenimis, Šiaurės Sirijoje sulaikyta ne mažiau kaip 430 kovotojų iš Europos, kartu su ne mažiau kaip 700 vaikų iš Europos, kurių daugelis ir gimė šioje šalyje[2];
H. kadangi demokratijos projektas Vakarų Kurdistano autonominiame regione (angl. Rojava), kurį inicijavo kurdų moterų judėjimas ir kurio ištakos yra įvairiatautė koncepcija, yra iššūkis politinėms struktūroms, skatinančioms karą, todėl nusipelno tarptautinės bendruomenės paramos;
1. smerkia Turkijos karinę invaziją į šiaurės rytus nuo Sirijos; pabrėžia, kad tai kelia grėsmę taikai ir saugumui regione ir už jo ribų ir ypač apsunkina sąlygas politiniam procesui, kuriuo siekiama užtikrinti taiką Sirijoje; ragina Turkiją nedelsiant nutraukti karinę intervenciją ir išvesti savo karines pajėgas, įskaitant savo pagal įgaliojimą Sirijoje veikiančias ginkluotąsias pajėgas iš Sirijos teritorijos; smerkia tai, kad nepaisant to, jog prezidentas R. T. Erdoğanas iš anksto pranešė apie įsiveržimą į Siriją, ES ir NATO nereagavo į tokią agresiją ir neužkirto jai kelio, o Turkiją vis dar laiko svarbia partnere;
2. išreiškia nerimą dėl Sirijoje vykstančio karo; pabrėžia, kad konfliktas negali būti išspręstas karinėmis priemonėmis; primygtinai ragina visas kare dalyvaujančias puses patvirtinti paliaubas visose šalies teritorijose, kad galėtų vykti humanitarinės pagalbos konvojai ir palengvinti saugią, operatyvią, netrukdomą ir ilgalaikę humanitarinę pagalbą; ragina visas šalis, globojant Jungtinėms Tautoms, laikytis taikos veiksmų plano ir jį remti, laikantis Sirijos vadovaujamo politinio proceso;
3. labai didelį susirūpinimą kelia 13 mln. Sirijos gyventojų padėtis, kuriems reikia humanitarinės pagalbos ir iš kurių trečdalis, pasak JT, gyvena vietovėse, kurių negalima pasiekti iš Sirijos teritorijos vidaus, įskaitant 2 mln. šalies viduje į vadinamąją Idlibo deeskalacijos zoną perkeltų asmenų; kritikuoja tai, kad nors Komisija patvirtino 70 mln. EUR vertės humanitarinę pagalbą Sirijos šiaurės rytuose, ši suma buvo įšaldyta;
4. reiškia didelį susirūpinimą dėl Turkijos planų nemažą skaičių Sirijos pabėgėlių iš Turkijos perkelti į okupuotas šiaurės rytų Sirijos teritorijas; primena Turkijai jos pareigą laikytis negrąžinimo principo; ragina Turkiją nutraukti sirų prievartavimą grįžti į Siriją ir dar kartą išreiškia nepritarimą pačiai „saugių zonų“ sąvokai ir jų praktiniam naudojimui;
5. smerkia Turkiją už tai, kad ji ketina naudoti demografinę inžineriją, kuria siekiama iškeldinti kurdų gyventojus iš jų nuosavos teritorijos; smerkia tai, kad Turkija naikina egzistuojančias demokratines struktūras Sirijoje ir tai, kad regiono galingiausi veikėjai leido tai daryti;
6. griežtai kritikuoja JAV ir Turkijos pasiektą susitarimą dėl ugnies nutraukimo, kuriame siūloma, kad kurdai Sirijoje būtų pasiduotų Turkijai ir kuriuo kodifikuojama Turkijos atlikta Sirijos teritorijos dalių okupacija, taip pažeidžiant Jungtinių Tautų chartiją;
7. reiškia didžiulį susirūpinimą dėl katastrofiškos ir vis blogėjančios humanitarinės padėties Sirijoje; ragina visas susijusias šalis susilaikyti nuo veiksmų prieš civilius gyventojus ir humanitarinę pagalbą teikiančius darbuotojus bei elgtis santūriai, siekiant visų pirma apsaugoti civilius gyventojus, užtikrinti vandens tiekimą, išlaikyti sveikatos priežiūros įstaigas, mokyklas ir perkeltųjų asmenų stovyklas, taip pat išlaikyti energetikos ir kelių infrastruktūrą; ragina visas kovojančias šalis užtikrinti judėjimo laisvę ir humanitarinės pagalbos teikimą;
8. su dideliu susirūpinimu atkreipia dėmesį į pranešimus apie karo nusikaltimus ir civilių gyventojų žudymus, pvz. kurdų politikės Hevrin Khalaf nužudymą; ragina visas šalis ištirti galimus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, ypač neteisėtus išpuolius prieš civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą, o taip užtikrinti, kad atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn; pabrėžia, kad vykstant įtraukiam ir patikimam dialogui, Sirijos gyventojai turėtų patvirtinti tinkamą procesą ir mechanizmus, kuriais būtų siekiama teisingumo, susitaikymo, tiesos ir atskaitomybės už šiurkščius tarptautinės teisės pažeidimus ir piktnaudžiavimą, įskaitant Turkijos karinių pajėgų įvykdytus pažeidimus, taip pat kompensacijas aukoms ir veiksmingas jų teisių gynimo priemones;
9. reiškia didelį susirūpinimą dėl grupuotės ISIL kovotojų išlaisvinimo; griežtai kritikuoja tai, kad beveik visos valstybės narės iki šiol nenorėjo spręsti Europos užsienio kovotojų ir jų šeimų problemos; ragina valstybes nares, visų pirma Prancūziją, Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Belgiją ir Švediją, iš kurių atvyksta daugiausia užsienio kovotojų, gražinti savo piliečius, kurie yra ISIL kovotojai, ir patraukti juos atsakomybėn atitinkamose jų kilmės šalyse; primygtinai ragina imtis aktyvių veiksmų siekiant grąžinti ISIL kovotojų vaikus, kurių dauguma yra jaunesni nei 8 metų amžiaus ir turėtų būti laikomi konfliktų aukomis;
10. reiškia susirūpinimą dėl Turkijos visuomenės militarizavimo ir nacionalistinės retorikos, kurioje už bet kokią nuomonę, kuria pasisakoma prieš karą arba už taikų kurdų klausimo sprendimą, yra baudžiama; susirūpinęs atkreipia dėmesį į vis didėjančią demokratinės opozicijos priespaudą Turkijoje;
11. labai apgailestauja dėl to, kad valstybės narės nesusitarė dėl neatidėliotino veiksmingo ginklų embargo Turkijai; ragina ES ir valstybes nares taikyti Turkijai visišką ginklų embargą; atkreipia dėmesį į ginklų embargą, kurį paskelbė kai kurios valstybės narės, tačiau kritikuoja tai, kad jis daugiausia taikomas ginklų perdavimui ateityje; primygtinai reikalauja, kad bet koks valstybių narių karinis bendradarbiavimas su Turkija būtų nedelsiant nutrauktas; primygtinai ragina valstybes nares griežtai vykdyti savo įsipareigojimus, kylančius iš Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP dėl ginklų eksporto kontrolės, ypač keturių kriterijų dėl regioninio stabilumo, susijusio su ginklų eksporto į Turkiją politika; pakartoja savo poziciją, kad Bendroji pozicija 2008/944/BUSP turi būti peržiūrėta ir atnaujinta, kad būtų galima griežtai taikyti ir įgyvendinti jame nustatytus kriterijus bei nustatyti sankcijų mechanizmą; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai J. Borrellį taikyti šiai procedūrai prioritetinę tvarką;
12. tvirtai remia Sirijos teritorinį vientisumą ir Sirijos gyventojų teisę patiems spręsti dėl savo ateities; palankiai vertina tai, kad rugsėjo 30 d. pradėjo veikti Sirijos valdomas ir vadovaujamas konstitucinis komitetas; tikisi, kad šio komiteto įsteigimas žymi politinio proceso pradžią, kurio tikslas – nutraukti Sirijos konfliktą vadovaujantis JT Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 2254 (2015) ir tai bus padaryta būdu, atitinkančiu teisėtus visų Sirijos gyventojų lūkesčius; pabrėžia, kad šis procesas gali būti sėkmingas tik tuo atveju, jei jame galės dalyvauti visi Sirijos visuomenės sluoksniai, įskaitant kurdų bendruomenę; ragina pripažinti savivaldos regioną šiaurės Sirijoje, kuris turėtų tapti svarbiu partneriu vykstančiose derybose dėl naujos Sirijos konstitucijos; pabrėžia, kad ši administracija, kuri, kaip jau buvo įrodyta, yra stabili demokratinė struktūra, galėtų tapti diskusijų dėl naujos Sirijos konstitucijos, dėl kurios turėtų spręsti Sirijos žmonės be užsienio šalių įsikišimo, pavyzdžiu;
13. ragina ES ir valstybes nares daryti didžiausią įmanomą politinį, diplomatinį ir ekonominį spaudimą Turkijai, siekiant priverstų ją nutraukti invaziją į Siriją ir išvesti savo karius, įskaitant savo pagal įgaliojimą veikiančias ginkluotąsias pajėgas; atsižvelgdamas į tarptautinės teisės pažeidimus Sirijoje, primygtinai reikalauja įšaldyti susitarimą dėl muitų sąjungos; ragina valstybes nares iš naujo išnagrinėti savo ekonominį bendradarbiavimą su Turkija ir nutraukti visas su karinėmis sritimis susijusias programas;
14. ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti reikiamą lankstaus skubaus finansavimo lygį ir padėti humanitarinės pagalbos teikėjams veiksmingai reaguoti į humanitarinę krizę;
15. ragina visas valstybes nares, o ne tik pirmosioms su migrantų antplūdžiu susiduriančioms valstybėms narėms užtikrinti, kad prieglobsčio prašytojai iš Sirijos galėtų gauti tarptautinę apsaugą, ypač atsižvelgiant į rimtus žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos Turkijoje patiria sirai, ir didelę grąžinimo riziką; primena, kad ES ir jos valstybės narės turi kolektyvinę atsakomybę prieš pabėgėlius ir imigrantus, kurie bėga nuo karo, chaoso, ekonominio nepritekliaus, bado ir mirties bei kenčia dėl globalios neoliberalios ekonomikos politikos; nepritaria jokiems mėginimams pasinaudoti pabėgėliais politiniais tikslais ir spaudimui vykdyti;
16. ragina ES ambasadas ir konsulines įstaigas išduoti humanitarines vizas prieglobsčio prašytojams iš Sirijos, o taip pat ragina valstybes nares tobulinti saugius ir teisėtus prieglobsčio suteikimo būdus, be kita ko, pasitelkiant perkėlimo programas ir humanitarinius koridorius nacionaliniu ir ES lygmenimis; ragina valstybes nares visų pirma įsipareigoti skirti daug perkėlimo vietų, kad būtų užtikrintas plataus užmojo ES indėlis į JTVPK visuotinių perkėlimo poreikių tenkinimą;
17. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Komisijos pirmininkui, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių parlamentų pirmininkams, Turkijos Respublikos vyriausybei ir parlamentui, JT Generaliniam Sekretoriui, Viduržemio jūros sąjungos generaliniam sekretoriui ir Arabų Valstybių Lygai.
- [1] OL L 335, 2008 12 13, p. 99.
- [2] EGMONT Royal Tarptautinių santykių institutas, „Nauji duomenys apie Europos piliečius, sulaikytus Sirijoje ir Irake, 2019 m. spalio 15 d. http://www.egmontinstitute.be/new-figures-on-european-nationals-detained-in-syria-and-iraq/?utm_source=Medias&utm_campaign=b11ea7618c-Publ-Sven-Europe_superpower-power-politics_COPY_01&utm_medium=email&utm_term=0_f4512ae3a9-b11ea7618c-219837381