Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B9-0130/2019Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B9-0130/2019

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl paieškos ir gelbėjimo Viduržemio jūroje

21.10.2019 - (2019/2755(RSP))

pateiktas uždavus klausimus, į kuriuos atsakoma žodžiu, B9-0052/2019 ir B9-0053/2019
pagal Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį

Nicola Procaccini
ECR frakcijos vardu

Procedūra : 2019/2755(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B9-0130/2019

B9-0130/2019

Europos Parlamento rezoliucija dėl paieškos ir gelbėjimo Viduržemio jūroje

(2019/2755(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (angl. UNCLOS),– atsižvelgdamas į Tarptautinę jūrų paieškos ir gelbėjimo konvenciją (toliau – SAR konvencija),

 atsižvelgdamas į Tarybos pamatinį sprendimą 2002/946/TVR dėl bausmių sistemos stiprinimo siekiant užkirsti kelią padėjimui neteisėtai atvykti, vykti tranzitu ir apsigyventi[1],

 atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvą 2002/92/EB, apibrėžiančią padėjimą neteisėtai atvykti, vykti tranzitu ir apsigyventi[2] (Padėjimo direktyva),

 atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 28 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas dėl migracijos,

 atsižvelgdamas į klausimus Tarybai dėl paieškos ir gelbėjimo Viduržemio jūroje (O-000024/2019 – B9-0052/2019 ir O-000025 – B9-0053/2019),

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi, remiantis Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) pateikiamais skaičiais, pastaraisiais metais Viduržemio jūroje žuvusių asmenų skaičius buvo mažesnis (2019 m. sausio 1 d.–spalio 2 d. laikotarpiu jis siekė 1 041, palyginti su 1 890 žuvusiais asmenimis tuo pačiu laikotarpiu 2018 m.);

B. kadangi UNCLOS 19 straipsnio 2 dalies g punkte nurodyta, jog laikoma, kad kitos valstybės laivo plaukimas kelia grėsmę pakrantės valstybės taikai, tvarkai ar saugumui, jei teritorinėje jūroje jis dalyvauja bet kokios prekės ar valiutos pakrovime arba iškrovime bei asmens įsodinime į laivą ar išsodinime iš jo, pažeidžiant pakrantės valstybės muitinės, mokesčių, imigracijos ar sanitarijos įstatymus ir kitus teisės aktus;

C. kadangi SAR konvencijos priedo I skyriaus 3 dalies 13 punkte numatyta, kad „nelaimės stadija“ yra laikoma situacija, kai yra pagrįstas įsitikinimas, jog asmeniui ar laivui gresia didelis ir neišvengiamas pavojus ir reikalinga neatidėliotina pagalba;

D. kadangi SAR konvencijos priedo II skyriaus 3 dalies 2 punkte primenama, kad gelbėjimo koordinavimo centrai ir gelbėjimo padaliniai yra vieninteliai subjektai, turintys teisę priimti pavojaus signalus, sklindančius iš tam tikro paieškos ir gelbėjimo rajono;

E. kadangi visi Viduržemio jūroje plaukiojantys laivai privalo laikytis atitinkamomis tarptautinėmis konvencijomis ir nacionalinės teisės aktais nustatytų prievolių;

F. kadangi JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro (UNHCR) duomenimis nuo 2019 m. rugsėjo 27 d. Libijos pakrančių apsaugos tarnyba išgelbėjo ar perėmė 6 889 asmenis jūroje ir grąžino juos į Libiją; kadangi UNHCR išlaipintiems asmenims suteikė medicininę pagalbą ir esminius išgyvenimui reikalingus daiktus;

G. kadangi iki 2019 m. rugsėjo 30 d. IOM 7 759 migrantams suteikė humanitarinę savanoriško grįžimo pagalbą grįžimui iš Libijos į 33 kilmės šalis ir 7 077 šių migrantų buvo suteikta parama iš ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondo;

H. kadangi 2019 m. rugsėjo 26 d. UNHCR pagal naujai įkurtą skubaus tranzito mechanizmą iš Libijos į Kigalį (Ruanda) perkėlė 66 pažeidžiamus pabėgėlius ir prieglobsčio prašytojus;

I. kadangi, remiantis Italijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, nuo 2019 m. rugsėjo 29 d. Tunisas yra pagrindinė šalis, iš kurios išvykstama į Italiją;

J. kadangi Maltoje 2019 m. rugsėjo 23 d. pasirašyta bendra ketinimo deklaracija dėl kontroliuojamos skubos procedūros yra nekonkretus pasižadėjimas sukurti labiau nuspėjamą ir veiksmingesnį laikiną solidarumo mechanizmą, taikomą siekiant užtikrinti, kad laivais į krantą būtų išgabenami atviroje jūroje esantys migrantai; kadangi šią deklaraciją šiuo metu remia labai mažai valstybių narių;

K. kadangi Pamatiniame sprendime 2002/946/TVR dėl bausmių sistemos stiprinimo siekiant užkirsti kelią padėjimui neteisėtai atvykti, vykti tranzitu ir apsigyventi nustatytos minimalios taisyklės dėl baudžiamųjų sankcijų už padėjimą neteisėtai atvykti, kaip apibrėžta Tarybos direktyvoje 2002/90/EB, netgi jei tai daroma ne dėl finansinės naudos, ir taisyklės dėl neteisėto tranzito pradedamos taikyti ir kurstytojams ir bendrininkams;

L. kadangi pagal Tarybos direktyvą 2002/90/EB padėjėjas yra tas asmuo, kuris iš anksto apgalvotai padeda asmeniui, kuris nėra valstybės narės pilietis, atvykti į valstybės narės teritoriją arba per ją vykti tranzitu pažeidžiant tos valstybės įstatymus dėl užsieniečių atvykimo arba jų vykimo tranzitu; kadangi, remiantis ES teisės aktais, pagalba teisės aktų neatitinkančiai migracijai nebūtinai turi būti susijusi su finansine nauda;

M. kadangi kontrabandininkų verslo modeliai taikomi pažeidžiant tarptautinėje teisėje įtvirtintas paieškos ir gelbėjimo taisykles ir, siekiant užsiimti nusikalstama veika, naudojamasi Viduržemio jūroje esančiais NVO priklausančiais privačiais laivais; kadangi kontrabandininkai labai sparčiai reaguoja į visus politinius ES ir nacionalinius įvykius;

N. kadangi, siekiant galutinai suardyti kontrabandininkų verslo modelį ir taip užkirsti kelią tragiškoms žūtims bei neleisti kilti paskatoms leistis į rizikingas keliones, Taryba ir Komisija, glaudžiai bendradarbiaudamos su atitinkamomis trečiosiomis šalimis, taip pat UNHCR ir IOM, ir laikydamosi 2018 m. birželio 28 d. Tarybos susitikimo išvadų, turėtų skubiai apsvarstyti regioninių išlaipinimo platformų koncepciją;

O. kadangi nuolatinio paieškos ir gelbėjimo operacijų metodo plėtojimas ir nuolatinio jūroje išgelbėtų asmenų perskirstymo mechanizmo sukūrimas yra pagrindiniai netikėti patrauklumo veiksniai, paskatinantys daugiau migrantų mėginti pavojingai keliauti jūra ir taip lemiantys daugiau tragiškų ir nereikalingų žūčių;

P. kadangi nacionalinės ir savanoriškos perkėlimo sistemos yra tikra nesaugių migracijos būdų alternatyva tiems asmenims, kuriems iš tikrųjų reikia tarptautinės apsaugos;

Q. kadangi ilgalaikis požiūris į Afrikos vystymąsi, naikinant esmines teisės aktų neatitinkančios migracijos priežastis, sumažintų dėl ekonominių ir su klimatu susijusių priežasčių išvykstančių migrantų skaičių;

1. primena tarptautinėje jūrų teisėje įtvirtintą prievolę padėti nelaimės ištiktiems asmenims; ragina visus paieškos ir gelbėjimo operacijas vykdančius valstybinius ir privačius laivus laikytis kompetentingo gelbėjimo koordinavimo centro duodamų nurodymų ir bendradarbiauti su valstybių narių valdžios institucijomis ir FRONTEX, siekiant užtikrinti, kad būtų deramai gelbėjami tiek migrantai, tiek užtikrinamas valstybių narių saugumas;

2. ragina visus Viduržemio jūroje esančius subjektus, susijusius su paieškos ir gelbėjimo operacijomis, už paieškos ir gelbėjimo operacijas atsakingoms valdžios institucijoms perduoti informaciją apie jūroje nelaimės ištiktus asmenis;

3. primena, jog valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad už Direktyvos 2002/90/EB 1 ir 2 straipsniuose apibrėžtus pažeidimus būtų baudžiama taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias baudžiamąsias sankcijas, kurios gali apimti ekstradiciją;

4. primena, kad pagal ES teisę, reglamentuojančią pagalbą neteisėtai migracijai, valstybės narės turi teisę kiekvienu atskiru atveju įvertinti, ar privačių laivų įvykdyta paieškos ir gelbėjimo operacija laikytina vien tik humanitarine pagalba;

5. ragina valstybes nares NVO laivų registraciją padaryti kuo skaidresnę, taip siekiant užtikrinti aiškią informaciją apie jų finansavimo kilmę;

6. primena, kad valstybės narės, vertindamos, ar leisti NVO laivams įplaukti į savo uostus, turi visišką teisę taikyti savo nacionalinės teisės aktus;

7. primena, kad vietoje veikiančios tarptautinės organizacijos aktyviai dirba siekdamos sparčiai perkelti asmenis, kuriems reikia tarptautinės apsaugos ir kurie laikomi sulaikymo centruose Libijoje, ir kad šiuo metu tos pačios organizacijos, siekdamos į kilmės šalį grąžinti asmenis, kuriems nereikia tarptautinės apsaugos, vykdo bandomuosius projektus;

8. pabrėžia, kad iš sulaikymo centrų Libijoje perkelti migrantai gali gauti apsaugą arba būti saugiai grąžinti į trečiąsias šalis, kurios nėra valstybės narės;

9. pabrėžia, kad vienintelis būdas sumažinti jūroje žūstančiųjų skaičių yra sustabdyti asmenis, kurie siekia leistis į pavojingą kelionę;

10. ragina Tarybą ir Komisiją, glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis trečiosiomis šalimis, taip pat UNHCR ir IOM, skubiai apsvarstyti regioninių išlaipinimo platformų koncepciją, taip siekiant galutinai suardyti kontrabandininkų verslo modelį;

11. ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant sukurti savanoriško perkėlimo sistemas, kuriomis, kaip nesaugios migracijos būdų alternatyva, galėtų pasinaudoti migrantai, kuriems iš tiesų reikia tarptautinės apsaugos, atvykti į Europos Sąjungą;

12. ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl racionalios ir įgyvendinamos politikos, siekiant užtikrinti, kad į Europos Sąjungą atvyktų tik tie migrantai, kuriems iš tiesų reikia tarptautinės apsaugos, ir kad tai jie galėtų padaryti saugiai;

13. ragina Komisiją konstruktyviai dirbti stengiantis pagerinti bendradarbiavimą su pagrindinėmis trečiosiomis kilmės ir tranzito šalimis, siekiant įgyvendinti ilgalaikius sprendimus, kuriais naikinamos esminės priežastys, lemiančios migraciją dėl ekonominių ir su klimatu susijusių priežasčių;

14. ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę sukurti labiau struktūruotą iš Libijos išvykstančių asmenų kelionių stebėjimo sistemą ir įvertinti galimybę taikyti jūrinę blokadą prie Libijos krantų, taip siekiant sustabdyti nusikalstamą kontrabandininkų veiklą;

15. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, FRONTEX, Europos prieglobsčio paramos biurui, Europolui ir IOM.

Atnaujinta: 2019 m. spalio 23 d.
Teisinė informacija - Privatumo politika