PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl paieškos ir gelbėjimo Viduržemio jūroje
21.10.2019 - (2019/2755(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį
Annalisa Tardino, Tom Vandendriessche
ID frakcijos vardu
B9‑0131/2019
Europos Parlamento rezoliucija dėl paieškos ir gelbėjimo Viduržemio jūroje
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 1951 m. Jungtinių Tautų Ženevos konvenciją, 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS), 1974 m. Tarptautinę konvenciją dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS) ir iš dalies pakeistą 1979 m. Tarptautinę jūrų paieškos ir gelbėjimo konvenciją (SAR),
– atsižvelgdamas į 2018 m. Pasaulinį susitarimą dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvą 2002/90/EB, kuria apibrėžiamas padėjimas neteisėtai atvykti, vykti tranzitu ir apsigyventi[1] (toliau – Padėjimo direktyva),
– atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse[2] (toliau – Grąžinimo direktyva),
– atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 3 d. Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto surengtą klausymą dėl paieškos ir gelbėjimo Viduržemio jūroje,
– atsižvelgdamas į klausimus Tarybai (O-000024/19 – B9‑0052/2019) ir Komisijai (O-000025/19 – B9‑0053/2019) dėl paieškos ir gelbėjimo Viduržemio jūroje,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi per pastaruosius penkerius metų Europa išgyveno precedento neturinčią migracijos krizę, kuri vis dar tęsiasi;
B. kadangi Viduržemio jūros regionas tapo mėgstamu migrantų į Europą iš Afrikos ir iš kitų pasaulio šalių maršrutu;
C. kadangi pagalba nelegaliems migrantams, kertantiems Viduržemio jūrą, gali prilygti neteisėtam žmonių gabenimui, o tai yra sunkus nusikaltimas;
D. kadangi tam tikri NVO laivai vykdo paieškos ir gelbėjimo operacijas Viduržemio jūroje, nekoordinuodami veiksmų su atitinkamais koordinavimo centrais, įsteigtais pagal Tarptautinę jūrų paieškos ir gelbėjimo konvenciją;
E. kadangi netinkami plaukioti laivai kelia pavojų gyvybei, kai Viduržemio jūroje ne tik žūsta žmonės, bet ir trikdomi prekybiniai laivai;
F. kadangi pakrantės valstybėms narėms ir valstybėms narėms, turinčioms išorės sieną, tenka pačioms dorotis su Angelos Merkel atvirų durų politikos pasekmėmis;
1. pripažįsta, kad valstybėms narėms turi būti leidžiama atnaujinti vidaus sienų kontrolę, jei reikia užtikrinti Europos Sąjungos ir jos valstybių narių vidaus saugumą;
2. pabrėžia, kad NVO laivų kapitonai ir įgula turėtų susilaikyti nuo neteisėto migrantų gabenimo prisidengiant paieškos ir gelbėjimo veikla, nes tai yra nusikalstama veika; be to, pabrėžia, kad jie turi laikytis paieškos ir gelbėjimo koordinavimo centrų duotų nurodymų ir laikytis valstybių narių nacionalinės teisės;
3. ragina Komisiją stebėti ir tirti Viduržemio jūroje veikiančių NVO, ypač tų, kurias finansuoja ES, paieškos ir gelbėjimo veiklą; reikalauja, kad valstybės narės imtųsi priemonių, kad būtų užkirstas kelias NVO teikti taksi paslaugas nelegaliems migrantams, nes taip sukuriamas traukos veiksnys, dėl kurio kyla pavojus prarasti dar daugiau gyvybių;
4. patvirtina, kad FRONTEX gali vykdyti paieškos ir gelbėjimo operacijas tik tuo atveju, jei to prašo kuri nors valstybė narė, nes tokia veikla priklauso valstybių narių kompetencijai; pažymi, kad FRONTEX neleidžiama grąžinti migrantų į Libiją, tačiau tai netaikoma Viduržemio jūroje veikiančioms NVO;
5. atkreipia dėmesį į politiškai žlugusį laikinąjį Maltos susitarimą dėl migrantų, išgelbėtų centrinėje Viduržemio jūros regiono dalyje, išlaipinimo ir perkėlimo; primena, kad glaudžiai bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis, ypač imigrantų kilmės šalimis, reikia laikytis ilgalaikio požiūrio, kuris pakeistų esamą sistemą ir neveiksmingus ad hoc sprendimus;
6. dar kartą patvirtina, kad neteisėti migrantai, kuriems nebuvo suteiktas prieglobstis, turėtų būti kuo greičiau grąžinti į jų kilmės šalį; primygtinai ragina valstybes nares ir ES inicijuoti programas dėl priimtinų sąlygų trečiųjų šalių priėmimo centruose;
7. ragina valstybes nares suderinti migrantų teises su ES piliečių teisėmis ir apsaugoti europietišką gyvenimo būdą sprendžiant, ką suteikti migrantams iš trečiųjų šalių: teisę gyventi šalyje ar prieglobstį; ragina valstybes nares dar kartą patvirtinti ribotą pagal tarptautinę teisę persekiojamiems asmenims suteikiamą apsaugą ir priminti, kad ekonominiai migrantai negali gauti tokios apsaugos;
8. atkreipia dėmesį į tai, kad Europa neturėtų būti laikoma ekonominių avantiūristų iš Afrikos ir laimės ieškotojų iš kitų pasaulio regionų surinkimo centru;
9. prieštarauja, kad būtų sukurti teisėti migracijos keliai, ir kuo griežčiausiai atmeta 2018 m. Pasaulinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos nuostatas;
10. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, FRONTEX, Europos prieglobsčio paramos biurui ir Europolui.