PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl paieškos ir gelbėjimo Viduržemio jūroje
21.10.2019 - (2019/2755(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį
Lena Düpont
PPE frakcijos vardu
B9-0132/2019
Europos Parlamento rezoliucija dėl paieškos ir gelbėjimo Viduržemio jūroje
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 1951 m. Jungtinių Tautų Ženevos konvenciją, ypač į jos 33 straipsnį, 1967 m. protokolą dėl pabėgėlių statuso, 1982 m. JT jūrų teisės konvenciją (UNCLOS), 1974 m. Tarptautinę konvenciją dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS) ir iš dalies pakeistą 1979 m. Tarptautinę jūrų paieškos ir gelbėjimo konvenciją (SAR),
– atsižvelgdamas į 2019 m. rugsėjo 23 d. Bendrą ketinimų deklaraciją dėl kontroliuojamos skubos procedūros – savanoriškus valstybių narių įsipareigojimus sukurti nuspėjamą laikiną solidarumo mechanizmą (Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Maltos prisiimtus prieš ES Tarybai pirmininkaujančią Suomiją ir Europos Komisiją),
– atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 27 d. Komisijos komunikatą, kuriuo nustatomas ES kovos su neteisėtu migrantų gabenimu veiksmų planas (2015–2020 m.) (COM(2015)0285),
– atsižvelgdamas į savo 2017 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl perkėlimo įgyvendinimo[1],
– atsižvelgdamas į savo 2018 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl gairių valstybėms narėms, kaip užkirsti kelią humanitarinės pagalbos kriminalizavimui[2];
– atsižvelgdamas į klausimus Tarybai (O-000024/19 – B9-0052/2019) ir Komisijai (O‑000025/19 – B9-0053/2019) dėl paieškos ir gelbėjimo Viduržemio jūroje,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi, remiantis Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) duomenimis, manoma, kad iki šiol 2019 m. Viduržemio jūroje keliaudami į Europą žuvo arba dingo maždaug 933 asmenys; kadangi žuvusiųjų Viduržemio jūroje skaičius nuo 2015 m. mažėjo (3 771 žuvusysis 2015 m., 2 277 – 2018 m.); kadangi, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) duomenimis, nepaisant labai sumažėjusio atvykstančių asmenų skaičiaus (141 472 asmenys 2018 m., palyginti su 1 032 408 – 2015 m.), maršrutas iš Libijos į Europą vis dar yra migracijos maršrutas, kuriuo keliaujant žūsta daugiausia žmonių pasaulyje (iki šiol 2019 m. žuvo 646 asmenys);
B. kadangi gyvybės gelbėjimas yra ne tik solidarumo su žmonėmis, kuriems gresia pavojus, aktas, bet visų pirma teisinis įsipareigojimas pagal tarptautinę teisę – vadovaujantis UNCLOS, kurią yra ratifikavusios visos valstybės narės ir pati Sąjunga, 98 straipsniu, konvencijos šalys turi teikti pagalbą visiems nelaimės jūroje ištiktiems asmenims[3] – ir Sąjungos teisę;
C. kadangi UNCLOS 19 straipsnio 2 dalies g punkte, kartu su 17 straipsniu, nurodyta, jog kitos valstybės laivas turi taikaus plaukimo konvencijos šalių teritorine jūra teisę ir turi būti laikoma, kad kitos valstybės laivo plaukimas kelia grėsmę pakrantės valstybės taikai, tvarkai ar saugumui, jei teritorinėje jūroje jis dalyvauja bet kokios prekės ar valiutos pakrovime arba iškrovime bei asmens įsodinime į laivą ar išsodinime iš jo, pažeidžiant pakrantės valstybės muitinės, mokesčių, imigracijos ar sanitarijos įstatymus ir kitus teisės aktus;
D. kadangi siekiant sumažinti žūties jūroje riziką pagal tarptautinę jūrų teisę ir jūrų laivininkystės teisę valstybės turi taikyti prevencijos, ankstyvo perspėjimo ir atsakomąsias priemones, be kita ko, užtikrindamos tinkamas ir veiksmingas paieškos ir gelbėjimo tarnybas;
E. kadangi visi Viduržemio jūroje plaukiojantys laivai, taip pat vykdydami gebėjimo operacijas, privalo laikytis atitinkamų tarptautinių konvencijų ir kitų taikytinų taisyklių;
F. kadangi FRONTEX šiuo metu Viduržemio jūroje vykdo operaciją „Themis“ (pagal ją teikiama pagalba Italijai centrinėje Viduržemio jūros dalyje), „Poseidon“ (pagalba Graikijai prie Graikijos jūrų sienų su Turkija) ir „Indalo“ (pagalba Ispanijai vakarinėje Viduržemio jūros dalyje); kadangi 2018 m. vykdant paieškos ir gelbėjimo operacijas tiesiogiai naudojantis FRONTEX ištekliais buvo išgelbėti 37 439 asmenys; kadangi iki šiol vykdant bendras FRONTEX 2019 m. paieškos ir gelbėjimo operacijas išgelbėti 25 982 migrantai; iš jų 1 582 išgelbėti centrinėje Viduržemio jūros dalyje; kadangi FRONTEX pripažįsta, kad dauguma paieškos ir gelbėjimo operacijų vyksta už teritorijos, kurioje vykdoma bendra operacija „Themis“, ribų;
G. kadangi iš migrantų darosi pelną neteisėtai žmones gabenantys asmenys ir prekiautojai žmonėmis: jie naudojasi paieškos ir gelbėjimo taisyklėmis ir šalia esančiais laivais savo verslo modeliui įgyvendinti; kadangi svarbu, kad ES sustiprintų kovą su neteisėtu žmonių gabenimu;
H. kadangi 2018 m. birželio mėn. Libijos valdžios institucijos pranešė apie Libijos paieškos ir gelbėjimo zonos egzistavimą; kadangi, remiantis Komisija, Libijos pakrančių apsaugos pajėgos ir toliau sustabdo arba išgelbėja daug žmonių (2018 m. apie 15 000);
1. primena pareigą pagal tarptautinę jūrų teisę padėti nelaimės ištiktiems asmenims ir ragina visas valstybes nares, kiekvieną atskirai ir kai jos veikia kaip ES valstybės narės arba atitinkamuose tarptautiniuose forumuose, visapusiškai laikytis atitinkamų tarptautinės ir Sąjungos teisės nuostatų; ragina visus laivus, vykdančius paieškos ir gelbėjimo operacijas, vykdyti kompetentingo gelbėjimo koordinavimo centro nurodymus, duotus pagal atitinkamas tarptautinės ir Sąjungos teisės nuostatas, ir bendradarbiauti su valstybių narių valdžios institucijomis ir FRONTEX siekiant užtikrinti migrantų saugumą;
2. palankiai vertina Maltoje vykusio ministrų susitikimo rezultatus, susijusius su labiau nuspėjamo ir veiksmingesnio laikino solidarumo mechanizmo plėtojimu, ir ragina visas valstybes nares dalyvauti šiame laikiname mechanizme;
3. ragina valstybes nares ir FRONTEX dėti daugiau pastangų remiant paieškos ir gelbėjimo operacijas Viduržemio jūroje;
4. ragina visus Viduržemio jūroje esančius subjektus už paieškos ir gelbėjimo operacijas atsakingoms valdžios institucijoms perduoti informaciją apie jūroje nelaimės ištiktus asmenis;
5. pakartoja savo raginimą Komisijai iki šių metų pabaigos priimti valstybėms narėms skirtas gaires, kuriose būtų nurodyta, kokios formos pagalba neturėtų būti kriminalizuojama, siekiant užtikrinti didesnį baudžiamosios teisės aktų dėl pagalbos valstybėse narėse nuoseklumą ir apriboti neteisėtą kriminalizavimą;
6. ragina Komisiją įvertinti, su kuriomis dar tranzito ir kilmės šalimis būtų galima vykdyti glaudesnį bendradarbiavimą migracijos į ES srityje;
7. ragina Komisiją toliau stebėti žmogaus teisių padėtį ir toliau teikti mokymus, įrangą ir paramą stiprinant gebėjimus Libijoje;
8. ragina Komisiją tęsti bendradarbiavimą su Libija, siekiant pažaboti nelegalios imigracijos tarpininkų veiklą ir sumažinti neteisėtų kelionių skaičių Viduržemio jūros regione, taip pat užtikrinti, kad Libijos valdžios institucijos gerbtų žmogaus teises;
9. ragina Komisiją įvertinti ES migracijos politikos traukos veiksnius ir pasiūlyti pakeitimus, kad būtų sumažinta neteisėta ekonominė migracija iš trečiųjų šalių į ES;
10. primena, kad ES migracijos politika turi būti grindžiama aiškiu ekonominių migrantų ir pabėgėlių atskyrimu, kad teisėti keliai ir humanitariniai koridoriai gali būti sukurti tik pabėgėliams ir kad neteisėta ekonominė migracija į ES turi būti stipriai sumažinta;
11. ragina Komisiją pradėti dirbti siekiant nustatyti naują, tvaresnį, patikimą ir nuolatinį požiūrį į paieškos ir gelbėjimo operacijas, pakeičiant esamus ad hoc sprendimus, ir suteikti materialinę, finansinę ir operatyvinę paramą valstybėms narėms, kad būtų galima geriau koordinuoti paieškos ir gelbėjimo operacijas;
12. ragina Komisiją toliau plėtoti ES bendradarbiavimą su kilmės ir tranzito šalimis siekiant kovoti su neteisėta migracija, neteisėto migrantų gabenimo tinklais ir susijusia nusikalstama veika bei prekyba žmonėmis, taip pat didinti paskatas grįžti;
13. ragina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl galimybės įsteigti bendrus atvykimo centrus prie ES išorės sienų, kur ES institucijos galėtų greitai įvertinti asmens teisę į prieglobstį;
14. ragina Komisiją į planuojamą prieglobsčio taisyklių reformos projektą įtraukti tvarų ir teisingą asmenų, atvykstančių jūra, perkėlimo mechanizmą;
15. ragina būsimą (-us) Komisijos narį (-ius), atsakingą (-us) už šioje rezoliucijoje aptariamus klausimus, iki 2020 m. pradžios pateikti Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui atitinkamų pokyčių ataskaitą;
16. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, FRONTEX, Europos prieglobsčio paramos biurui, Europolui, UNHCR ir IOM.
- [1] OL C 307, 2018 8 30, p. 137.
- [2] Priimti tekstai, P8_TA(2018)0314.
- [3] T. p. žr. įsipareigojimus, nustatytus 1974 m. SOLAS konvencijoje, 1979 m. SAR konvencijoje ir 1989 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl gelbėjimo jūroje.