Procedūra : 2019/2883(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B9-0155/2019

Pateikti tekstai :

B9-0155/2019

Debatai :

PV 23/10/2019 - 21
CRE 23/10/2019 - 21

Balsavimas :

PV 24/10/2019 - 8.10
CRE 24/10/2019 - 8.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :


<Date>{22/10/2019}22.10.2019</Date>
<NoDocSe>B9‑0155/2019</NoDocSe>
PDF 142kWORD 47k

<TitreType>PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreSuite>pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų</TitreSuite>

<TitreRecueil>pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį</TitreRecueil>


<Titre>dėl stojimo derybų su Šiaurės Makedonija ir Albanija pradžios</Titre>

<DocRef>(2019/2883(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute>Jörg Meuthen, Lars Patrick Berg, Guido Reil</Depute>

<Commission>{ID}ID frakcijos vardu</Commission>

</RepeatBlock-By>


B9‑0155/2019

Europos Parlamento rezoliucija dėl stojimo derybų su Šiaurės Makedonija ir Albanija pradžios

(2019/2883(RSP))

 

 

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 17 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą atidėti stojimo derybų su Albanija ir Šiaurės Makedonija pradžią,

 atsižvelgdamas į Komisijos ir Tarybos 2019 m. spalio 23 d. pareiškimus dėl stojimo derybų su Šiaurės Makedonija pradžios,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi dvejus metus iš eilės Komisija buvo padariusi išvadą, kad abi šalys yra pasirengusios pradėti stojimo derybas;

B. kadangi Europos Vadovų Taryba atsisako leisti pradėti stojimo derybas;

C. kadangi Europos Vadovų Tarybos atsisakymas atspindi valstybių narių susirūpinimą dėl savo piliečių saugumo ir gerovės bei dėl tinkamo jų socialinės apsaugos sistemų naudojimo;

1. palankiai vertina Europos Vadovų Tarybos sprendimą;

2. pabrėžia, kad ekonominė padėtis Albanijoje ir Šiaurės Makedonijoje yra sunki, ji neatitinka Europos standartų ir pasižymi dideliu nedarbo lygiu ir labai mažu darbo užmokesčiu;

3. pažymi, kad institucijos Albanijoje ir Šiaurės Makedonijoje yra labai pažeidžiamos ir padaryta nedidelė pažanga vykdant teismų reformą, kuria siekiama didinti teisminių institucijų nepriklausomumą, atskaitomybę ir profesionalumą;

4. susirūpinęs pažymi, kad kovojant su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, kurie yra plačiai paplitę reiškiniai, padaryta labai nedidelė pažanga;

5. pabrėžia, kad aukštas korupcijos lygis, dideli teisinės valstybės trūkumai ir sudėtingos reguliavimo procedūros vis dar stabdo investicijas Albanijoje ir Šiaurės Makedonijoje ir trukdo šių šalių vystymuisi;

6. atkreipia dėmesį į tai, kad Albanija ir Šiaurės Makedonija ypač prastai vykdo švietimo ir užimtumo politiką;

7. atkreipia dėmesį į tai, kad daugelio Albanijos ir Šiaurės Makedonijos piliečių noras emigruoti atspindi nepaprastai didelį jų nepasitenkinimą padėtimi savo šalyse; pabrėžia, kad, remiantis naujausia pasauline organizacijos „Gallup“ apklausa, 60 proc. suaugusių Albanijos gyventojų nori išvykti iš šalies[1];

8. pabrėžia, kad abi šalys kenčia nuo protų nutekėjimo ir kad remiantis minėtos apklausos rezultatais Albanija pirmauja pagal protų nutekėjimo indeksą; šiuo atžvilgiu pažymi, kad 32 proc. aukštos kvalifikacijos jaunuolių Albanijoje ir 30 proc. tokių pat jaunuolių Šiaurės Makedonijoje nori išvykti iš savo šalies; pabrėžia, kad protų nutekėjimas toliau darys didelį poveikį našumui, o Albanijoje ir Šiaurės Makedonijoje liks žemos kvalifikacijos darbo jėga;

9. pažymi, kad Albanijos ir Šiaurės Makedonijos vyriausybės dar nepateikė plano, kaip kovoti su šia tendencija ir pakeisti padėtį;

10. apgailestauja, kad Komisija iki šiol nepasimokė iš savo ankstesnės politikos; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į tai, kad dėl Rumunijos ir Bulgarijos įstojimo ne tik kilo protų nutekėjimas procesas, bet ir daug neturtingų migrantų persikėlė į turtingesnes Vakarų ir Šiaurės Europos šalis; pabrėžia, kad dėl to įvairiose šalyse ir miestuose kilo daug socialinių problemų;

11. atkreipia dėmesį į tai, kad praėjus 12 metų nuo įstojimo Rumunijai ir Bulgarijai vis dar tebetaikomas bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmas, t. y. pereinamojo laikotarpio priemonė, kuria siekiama stebėti padėtį ir padėti abiem šalims vykdyti teismų reformą ir kovoti su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu;

12. pažymi, kad Rumunija ir Bulgarija vis dar susiduria su rimtomis problemomis, kiek tai susiję su ES lėšų įsisavinimu, daugiausia dėl korupcijos ir administracinių pajėgumų trūkumo;

13. atsižvelgdamas į šiuos aspektus ir pagrindines problemas, ragina Europos Vadovų Tarybą nebežadėti stojimo derybų galimybės ir paprašyti Komisijos pateikti pasiūlymą dėl naujos partnerystės su šiomis šalimis;

14. pabrėžia, kad Albanija ir Šiaurės Makedonija gavo finansinę paramą pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP I, 2007–2013 m.), gauna finansavimą naudojant PNPP II (2014–2020 m.) ir kad pagal PNPP III (2021–2027 m.) bus sukurtos kitos finansinės priemonės;

15. ragina Komisiją stebėti, kaip naudojamos lėšos Šiaurės Makedonijoje, ir pateikti Parlamentui išsamią ataskaitą;

16. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Albanijos ir Šiaurės Makedonijos vyriausybėms ir parlamentams.

 

Atnaujinta: 2019 m. spalio 23 d.Teisinis pranešimas - Privatumo politika