Procedūra : 2019/2883(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B9-0156/2019

Pateikti tekstai :

B9-0156/2019

Debatai :

PV 23/10/2019 - 21
CRE 23/10/2019 - 21

Balsavimas :

PV 24/10/2019 - 8.10
CRE 24/10/2019 - 8.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P9_TA(2019)0050

<Date>{22/10/2019}22.10.2019</Date>
<NoDocSe>B9‑0156/2019</NoDocSe>
PDF 144kWORD 43k

<TitreType>PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreSuite>pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų</TitreSuite>

<TitreRecueil>pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį</TitreRecueil>


<Titre>dėl stojimo derybų su Šiaurės Makedonija ir Albanija pradžios</Titre>

<DocRef>(2019/2883(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute>Anna Fotyga, Witold Jan Waszczykowski, Adam Bielan, Ryszard Czarnecki, Karol Karski, Zdzisław Krasnodębski, Angel Dzhambazki</Depute>

<Commission>{ECR}ECR frakcijos vardu</Commission>

</RepeatBlock-By>

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B9-0156/2019

B9‑0156/2019

Europos Parlamento rezoliucija dėl stojimo derybų su Šiaurės Makedonija ir Albanija pradžios

(2019/2883(RSP))

 

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 16 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą suteikti Šiaurės Makedonijai (tuo metu – buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai) ES narystės siekiančios šalies kandidatės statusą ir 2014 m. birželio 26–27 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą suteikti Albanijai ES narystės siekiančios šalies kandidatės statusą,

 atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 17 d. ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimo Sofijos deklaraciją ir prie jos pridėtą Sofijos prioritetų darbotvarkę,

 atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Albanijos ir Šiaurės Makedonijos,

 atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 6 d. pasirašytą Šiaurės Makedonijos stojimo į NATO protokolą,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi ES plėtra ir toliau reiškia strateginį investavimą į taiką, demokratiją, gerovę, saugumą ir stabilumą Europoje;

B. kadangi, atsižvelgdama į padarytą gerą pažangą įgyvendinant pagrindinius prioritetus, Komisija rekomendavo pradėti stojimo derybas su Albanija ir Šiaurės Makedonija;

C. kadangi Albanija ir Šiaurės Makedonija toliau darė nuoseklią pažangą siekdamos atitikti politinius kriterijus ir įgyvendinti penkis pagrindinius prioritetus, kad galėtų pradėti stojimo derybas, ir konsoliduodamos demokratines institucijas ir praktiką;

D. kadangi Balkanų regionas yra strategiškai svarbus ES;

E. kadangi Šiaurės Makedonijos atveju 2018 m. birželio 17 d. Prespos susitarimas dėl buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Graikijos nesutarimų sprendimo ir strateginės partnerystės sukūrimo reiškė labai reikalingą teigiamą stabilumo ir susitaikymo ženklą bei atvėrė kelią stojimui;

F. kadangi per 2019 m. spalio 17–18 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimą Prancūzija, remiama Nyderlandų ir Danijos, veiksmingai blokavo stojimo derybas su Albanija ir Šiaurės Makedonija, remdamosi tuo, kad abi šalys turi įgyvendinti tolesnes reformas;

G. kadangi Albanija yra NATO narė nuo 2009 m., o Šiaurės Makedonija netrukus taps 30-ąja aljanso nare;

1. reiškia didelį nusivylimą dėl to, kad stojimo derybų pradžia su Šiaurės Makedonija ir Albanija buvo užblokuota, nepaisant to, kad abi šalys aiškiai užtikrino atitiktį Tarybos nustatytiems kriterijams;

2. mano, kad šio proceso atidėjimas nepaisant pažangos, kurią padarė abi šalys, yra strateginė klaida, kuri turės neigiamo poveikio ES reputacijai ir gali susilpninti galingiausią švelniąją galią, kurią turi ES, t. y. narystės perspektyvą;

3. pabrėžia, kad dėl Vakarų Balkanų šalių stojimo vilkinimo gali būti destabilizuotas visas regionas ir gali sulėtėti ar net būti visiškai sustabdytas europietiškų reformų įgyvendinimas kitose narystės siekiančiose šalyse;

4. be to, yra susirūpinęs dėl to, kad nepakankama plėtros pažanga taip pat gali daryti tiesioginį poveikį ES saugumui ir gerovei, nes dėl to visos Vakarų Balkanų šalys gali būti palaipsniui stumiamos į trečiųjų šalių, kurios jau bando padidinti savo įtaką regione, įskaitant, be kita ko, Rusiją ir Kiniją, įtakos zoną;

5. tvirtai laikosi įsipareigojimo vykdyti plėtros politiką kaip vieną iš pagrindinių ES prioritetų;

6. pakartoja, kad pagal ES sutarties 49 straipsnį kiekviena Europos valstybė gali pateikti prašymą tapti Europos Sąjungos nare, jei ji atitinka Kopenhagos kriterijus ir laikosi demokratijos principų, paiso pagrindinių laisvių ir žmogaus bei mažumų teisių ir užtikrina teisinės valstybės principo taikymą;

7. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Albanijos, Šiaurės Makedonijos, Juodkalnijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Kosovo ir Serbijos valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

 

Atnaujinta: 2019 m. spalio 23 d.Teisinis pranešimas - Privatumo politika