Procedūra : 2019/2938(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B9-0183/2019

Pateikti tekstai :

B9-0183/2019

Debatai :

Balsavimas :

PV 28/11/2019 - 8.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P9_TA(2019)0081

<Date>{25/11/2019}25.11.2019</Date>
<NoDocSe>B9‑0183/2019</NoDocSe>
PDF 148kWORD 46k

<TitreType>PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreSuite>pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų</TitreSuite>

<TitreRecueil>pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį</TitreRecueil>


<Titre>dėl naujausių Rusijos Federacijos veiksmų, nukreiptų prieš Lietuvos teisėjus, prokurorus ir tyrėjus, dalyvavusius tiriant tragiškus 1991 m. sausio 13 d. įvykius Vilniuje</Titre>

<DocRef>(2019/2938(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute>Sergey Lagodinsky, Bronis Ropė</Depute>

<Commission>{Verts/ALE}Verts/ALE frakcijos vardu</Commission>

</RepeatBlock-By>

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B9-0182/2019

B9‑0183/2019

Europos Parlamento rezoliucija dėl naujausių Rusijos Federacijos veiksmų, nukreiptų prieš Lietuvos teisėjus, prokurorus ir tyrėjus, dalyvavusius tiriant tragiškus 1991 m. sausio 13 d. įvykius Vilniuje

(2019/2938(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Rusijos, užsienio subjektų kišimosi bei ES ir Rusijos santykių, visų pirma į savo 2019 m. kovo 12 d. rezoliuciją[1],

 atsižvelgdamas į neseniai, 2019 m. lapkričio 12 d., Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete surengtą pasikeitimą nuomonėmis[2],

 atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis), Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač jos 49 straipsnį,

 atsižvelgdamas į JT pagrindinius teismų nepriklausomumo principus, kuriems pritarta JT Generalinės Asamblėjos 1985 m. lapkričio 29 d. rezoliucijoje Nr. 40/32 ir 1985 m. gruodžio 13 d. rezoliucijoje Nr. 40/146,

 atsižvelgdamas į Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją CM/Rec(2010)12 „Teisėjai: nepriklausomumas, veiksmingumas ir pareigos“,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi kovo 27 d. Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį vadinamojoje Sausio 13-osios įvykių byloje, kuriuo 67 Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai, įskaitant buvusius aukšto lygio Sovietų Sąjungos pareigūnus, buvo pripažinti kaltais dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, nes 1991 m. sausio 13 d. dalyvavo vykdant Sovietų agresiją Vilniuje; kadangi atsakovams, kurie buvo teisiami in absentia (išskyrus du buvusius Sovietų karininkus), paskirtos iki 14 metų kalėjimo bausmės; kadangi šiuo metu nuosprendžiai yra apskųsti;

B. kadangi nuosprendžiai susiję su tragiškais įvykiais po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo ir Sovietų Sąjungos karinės jėgos panaudojimu prieš nepriklausomybės judėjimo demonstrantus, mėginusius taikiai apginti valstybinės televizijos būstinę ir televizijos bokštą Vilniuje; kadangi per Sovietų intervenciją 14 demonstrantų žuvo ir daugiau nei 800 buvo sužeisti;

C. kadangi Rusijos ir Baltarusijos valdžios institucijos atsisakė bendradarbiauti ar atsakyti į Lietuvos prašymus suteikti teisinę pagalbą vykdant ikiteisminį tyrimą;

D. kadangi laikotarpiu nuo 2018 m. liepos mėn. iki 2019 m. rugpjūčio mėn. Rusijos Federacijos Tyrimų komitetas iškėlė baudžiamąsias bylas Lietuvos teisėjams, prokurorams ir tyrėjams, dalyvavusiems tiriant arba nagrinėjant Sausio 13-osios įvykių bylą, vadovaudamasis Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 299 ir 305 straipsniais, pagal kuriuos numatyta baudžiamoji atsakomybė už „sąmoningą nekalto asmens patraukimą baudžiamojon atsakomybėn“ ir „akivaizdžiai neteisėtų nuosprendžių paskelbimą“; kadangi Rusijos valdžios institucijos gali mėginti gauti tarptautinius apkaltintų Lietuvos pareigūnų arešto orderius;

E. kadangi ES yra bendrija, kurios pagrindas yra kertinis bendrų vertybių, apimančių taiką, laisvę, demokratiją, teisinę valstybę ir pagarbą pagrindinėms bei žmogaus teisėms, sąvadas; kadangi šios vertybės yra ES santykių su trečiosiomis šalimis pamatas; kadangi Lietuva yra Europos Sąjungos valstybė narė, o tai, kad ji naudojasi baudžiamąja jurisdikcija pagal teritorinį principą, visapusiškai atitinka tarptautinės teisės nuostatas;

F. kadangi Rusija vis dažniau pažeidžia tarptautinę teisę ir įsipareigojimus, o jos veiksmai nesuderinami su gerais kaimyniniais santykiais; kadangi šiuo metu įsigalėjusi įtampa bei ES ir Rusijos konfrontacija nėra naudinga nė vienai šaliai;

G. kadangi teisinė valstybė ir nepriklausomos teisminės institucijos yra atsparių demokratinių visuomenių kertinis akmuo;

1. reiškia solidarumą su Lietuvos pareigūnais ir teisėjais, neteisingai apkaltintais Rusijos valdžios institucijų, ir remia Lietuvos vyriausybės pastangas atkreipti dėmesį į šį atvejį bei apriboti žalą ir pavojų, gresiančius asmenims, su kuriais susijusius tyrimus yra pradėjusios Rusijos valdžios institucijos;

2. pabrėžia, jog teismai sprendimus svarstomais klausimais turi priimti nešališkai, remdamiesi faktais ir laikydamiesi įstatymo bei nepatirdami jokių – nei tiesioginių, nei netiesioginių – nė vienos šalies suvaržymų, nederamos įtakos, spaudimo, grasinimų ar kišimosi bei jų neskatinami, kad ir kokia būtų šito priežastis;

3. smerkia Rusijos valdžios institucijų veiksmus kaip neteisėtus ir nesuderinamus su teisinės valstybės principu bei laiko juos kišimusi į nepriklausomą Lietuvos teisminių institucijų veiklą; ragina Rusijos valdžios institucijas panaikinti šiuos kaltinimus ir šiuo atveju atsisakyti mėginimų gauti tarptautinius arešto orderius per Interpolą arba dvišaliu pagrindu;

4. ragina ES toliau nenutrūkstamai raginti Rusiją panaikinti arba iš dalies pakeisti visus įstatymus, kurie neatitinka tarptautinių standartų; ragina Rusiją nedelsiant liautis persekiojus užsienio piliečius, kai tai nesuderinama su tarptautinėmis normomis; pabrėžia, jog svarbu, kad ES ir Rusija bendradarbiautų užtikrinant tarptautinėmis normomis grindžiamą tvarką;

5. ragina valstybes nares klausimu dėl jų politikos Rusijos atžvilgiu visapusiškai bendradarbiauti Europos lygmeniu, nes didesnis nuoseklumas ir geresnis koordinavimas yra nepaprastai svarbūs siekiant didesnio ES politikos veiksmingumo, taip pat labiau stengtis ugdyti atsparumą ir dirbti siekiant rasti praktinius sprendimus demokratinių procesų ir nepriklausomų teisminių institucijų rėmimo ir stiprinimo klausimais; tikisi, kad visos ES institucijos ir valstybės narės kels klausimą dėl šio atvejo bendraudamos su Rusijos valdžios institucijomis;

6. ragina būsimąjį vyriausiąjį įgaliotinį ir Komisijos pirmininko pavaduotoją bei Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) užtikrinti, kad visos valstybės narės būtų visapusiškai susipažinusios su šiais atvejais ir kad jie būtų aptarti Užsienio reikalų taryboje, o Rusijos valdžios institucijos būtų visapusiškai informuotos, jog šiuo ir kitais susijusiais klausimais Europos Sąjunga yra vieninga ir solidari;

7. ragina visas ES valstybes nares ir kitas Interpolo statuto signatares ignoruoti visus tarptautinius apkaltintų Lietuvos pareigūnų arešto orderius, o Interpolą – neatsižvelgti į Rusijos prašymus juos išduoti;

8. ragina visas ES valstybes nares neperduoti Rusijai jokių asmens duomenų, kurie galėtų būti naudojami baudžiamajame procese prieš Lietuvos teisėjus, prokurorus ir tyrėjus;

9. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybos generaliniam sekretoriui, Rusijos Federacijos Prezidentui, vyriausybei ir Valstybės Dūmai bei Interpolui.

[1] Priimti tekstai, P_8 TA(2019)0157.

[2] https://www.europarl.europa.eu/ep-live/lt/committees/video?event=20191112-0900-COMMITTEE-LIBE.

Atnaujinta: 2019 m. lapkričio 27 d.Teisinė informacija - Privatumo politika