Procedūra : 2019/2938(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B9-0184/2019

Pateikti tekstai :

B9-0184/2019

Debatai :

Balsavimas :

PV 28/11/2019 - 8.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P9_TA(2019)0081

<Date>{25/11/2019}25.11.2019</Date>
<NoDocSe>B9-0184/2019</NoDocSe>
PDF 159kWORD 47k

<TitreType>PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreSuite>pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų</TitreSuite>

<TitreRecueil>pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį</TitreRecueil>


<Titre>dėl naujausių Rusijos Federacijos veiksmų, nukreiptų prieš Lietuvos teisėjus, prokurorus ir tyrėjus, dalyvavusius tiriant tragiškus 1991 m. sausio 13 d. įvykius Vilniuje</Titre>

<DocRef>(2019/2938(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute>Anna Fotyga, Ryszard Czarnecki, Zdzisław Krasnodębski, Jadwiga Wiśniewska, Ruža Tomašić, Assita Kanko, Adam Bielan, Alexandr Vondra, Jan Zahradil, Evžen Tošenovský, Witold Jan Waszczykowski, Veronika Vrecionová</Depute>

<Commission>{ECR}ECR frakcijos vardu</Commission>

</RepeatBlock-By>

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B9-0182/2019

B9-0184/2019

Europos Parlamento rezoliucija dėl naujausių Rusijos Federacijos veiksmų, nukreiptų prieš Lietuvos teisėjus, prokurorus ir tyrėjus, dalyvavusius tiriant tragiškus 1991 m. sausio 13 d. įvykius Vilniuje

(2019/2938(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Rusijos,

 atsižvelgdamas į 2019 m. rugsėjo 19 d. savo rezoliuciją dėl Europos atminimo svarbos Europos ateičiai[1],

 atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos 2006 m. sausio 26 d. rezoliuciją Nr. 1481 dėl būtinybės tarptautiniu mastu pasmerkti totalitarinių komunistinių režimų nusikaltimus,

 atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 3 d. priimtą Prahos deklaraciją dėl Europos sąžinės ir komunizmo,

 atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 23 d. pareiškimą dėl rugpjūčio 23-osios paskelbimo Europos stalinizmo ir nacizmo aukų atminimo diena[2],

 atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 2 d. rezoliuciją dėl Europos sąžinės ir totalitarizmo[3],

 atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 22 d. Komisijos ataskaitą „Totalitarinių režimų nusikaltimų Europoje atminimas“ (COM(2010)0783),

 atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 9 ir 10 d. Tarybos išvadas dėl totalitarinių režimų nusikaltimų Europoje atminimo,

 atsižvelgdamas į 2011 m. rugpjūčio 23 d. Varšuvos deklaraciją dėl Europos dienos totalitarinių režimų aukoms atminti,

 atsižvelgdamas į aštuonių ES valstybių narių vyriausybių atstovų 2018 m. rugpjūčio 23 d. bendrą pareiškimą, skirtą komunizmo aukoms atminti,

 atsižvelgdamas į savo istorinę rezoliuciją dėl padėties Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, kurią, reaguodamas į šių šalių 45-ių piliečių pateiktą Baltijos kreipimąsi, Europos Parlamentas priėmė 1983 m. sausio 13 d.,

 atsižvelgdamas į Lietuvos užsienio reikalų ministro 2019 m. spalio 2 d. pareiškimą,

 atsižvelgdamas į Lietuvos Konstitucinio Teismo pirmininko 2018 m. liepos 24 d. pareiškimą,

 atsižvelgdamas į Lietuvos teisingumo ministerijos 2019 m. rugsėjo 6 d. pareiškimą,

 atsižvelgdamas į Rusijos tyrimo komiteto 2019 m. balandžio 10 d. pareiškimą,

 atsižvelgdamas į Interpolo statutą,

 atsižvelgdamas į ES teisę ir valstybių narių ekstradicijos susitarimus,

 atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio 10 d. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

 atsižvelgdamas į 1949 m. Ženevos konvenciją ir jos papildomus protokolus,

 atsižvelgdamas į 1966 m. gruodžio 16 d. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP),

 atsižvelgdamas į Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statutą,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi tiesioginė Molotovo–Ribentropo pakto ir po jo sudarytos 1939 m. rugsėjo 28 d. nacių ir sovietų sienų ir draugystės sutarties pasekmė buvo komunistinės Sovietų Sąjungos įvykdyta nepriklausomos Lietuvos Respublikos aneksija – veiksmas, kurio Vakarų valstybės niekada oficialiai nepripažino;

B. kadangi 1990 m. kovo mėn. Lietuva pirmoji iš 15-os Sovietų Respublikų paskelbė savo nepriklausomybę;

C. kadangi Sovietų Sąjunga naudojo karinę jėgą, siekdama pašalinti teisėtą Lietuvos vyriausybę, kuri 1990 m. kovo 11 d. paskelbė šalies nepriklausomybę;

D. kadangi 1991 m. sausio 13 d. naktį sovietų karinėms pajėgoms šturmuojant televizijos bokštą ir Radijo ir televizijos komiteto pastatą Vilniuje žuvo 14 civilių asmenų, o šimtai jų buvo sužeista;

E. kadangi šimtai tūkstančių Rusijos piliečių 1991 m. sausio mėn. spontaniškai išėjo į Maskvos, Sankt Peterburgo (tuometinio Leningrado) ir kitų Rusijos miestų gatves, protestuodami prieš sovietų armijos ir jų bendradarbių Vilniuje nusikalstamus veiksmus;

F. kadangi 2019 m. kovo mėn. Vilniaus apygardos teismas nuteisė buvusį Sovietų gynybos ministrą Dmitry Yazovą ir daugiau kaip 60 kitų buvusių sovietinių pareigūnų, KGB ir karinių pareigūnų už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui ir paskelbė įkalinimo nuosprendžius in absentia;

G. kadangi Lietuvos teisėjai šiems buvusiems Sovietų Sąjungos pareigūnams in absentia paskelbė nuo 4 iki 14 metų įkalinimo nuosprendžius;

H. kadangi Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija šioje byloje vykdė aktyvų teisinį bendradarbiavimą su Rusija, išsiuntė 289 teisinės pagalbos prašymus, iš kurių tik penki buvo iš dalies įvykdyti;

I. kadangi, reaguodamas į Lietuvos teismo nuosprendį, Rusijos tyrimo komitetas pradėjo baudžiamąjį tyrimą prieš Lietuvos teisėjus ir prokurorus, kurie nagrinėjo sausio 13 d. įvykių Lietuvoje bylą, ir 2019 m. kovo mėn. apkaltino Lietuvą „neteisėtu Rusijos piliečių baudžiamuoju persekiojimu“, o buvusį Lietuvos prokurorą Simoną Slapšinską in absentia apkaltino tariamai neteisėtu Rusijos piliečių baudžiamuoju persekiojimu;

J. kadangi Lietuvos užsienio reikalų ministerija mano, kad Rusijos sprendimas pradėti baudžiamąjį tyrimą Lietuvos teisėjų ir prokurorų, kurie nagrinėjo sausio 13 d. įvykių bylą, atžvilgiu yra nepriimtinas viešo spaudimo Lietuvai, jos teismams ir teisėsaugos pareigūnams, aktas;

K. kadangi manoma, kad Rusija aktyviai proteguoja ir saugo ginkluotiems agresijos veiksmams prieš nekaltus ir beginklius civilius vadovavusius aukščiausius pareigūnus ir tų veiksmų vykdytojus ir imasi visų galimų priemonių, kad padėtų jiems išvengti atsakomybės;

L. kadangi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras E. Misiūnas kreipėsi į savo kolegas ES, prašydamas bendradarbiauti su Lietuvos valdžios institucijomis, siekiant reaguoti į „bet kokius galimus Interpolo perspėjimus ar dvišalius Rusijos pateiktus prašymus siekiant surasti su ta byla susijusius Lietuvos pareigūnus arba juos suimti“;

M. kadangi Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apdovanojo paskutinį Sovietų gynybos ministrą Dmitry Yazovą svarbiu valstybiniu medaliu „už indėlį stiprinant tautos gynybos pajėgumus ir propaguojant patriotines vertybes jaunajai kartai“;

1. smerkia nenuosaikius Rusijos Federacijos veiksmus prieš Lietuvos teisėjus kaip ES valstybei narei, jos teismams ir teisėsaugos pareigūnams daromo spaudimo aktą;

2. smerkia Rusijos Federacijos piktnaudžiavimą tarptautinėmis teisėsaugos institucijomis, pavyzdžiui, Interpolu, ir mano, kad tokie Rusijos Federacijos veiksmai, nukreipti prieš vienos iš ES valstybių narių teisėjus ir prokurorus, nesuderinami su teisinės valstybės principo laikymusi;

3. mano, kad Rusijos Federacija nusikalsta trukdymu vykdyti teisingumą, nes visomis išgalėmis siekia padėti sovietų režimo karo nusikaltėliams išvengti teisingumo;

4. mano, kad Rusijos Federacija akivaizdžiai pažeidžia visuotinai pripažintas garantijas dėl teisėjų ir prokurorų nepriklausomumo, nes pagal šiuos visuotinai priimtus principus Rusijai draudžiama kištis į teismo vykdomą teisingumą ir daryti bet kokį poveikį teismo sprendimo nešališkumui ir nepriklausomumui;

5. mano, kad tokie veiksmai gali paskatinti piktnaudžiauti Interpolo sistema ir kitais dvišaliais ir daugiašaliais bendradarbiavimo susitarimais, reikalaujant sulaikyti ir perduoti asmenis, kurių atžvilgiu vykdomas politiškai motyvuotas persekiojimas; ragina atitinkamas valstybių narių valdžios institucijas bendradarbiauti su Lietuvos valdžios institucijomis ir atmesti bet kokius galimus Interpolo perspėjimus ar dvišalius Rusijos pateiktus prašymus siekiant surasti su ta byla susijusius Lietuvos pareigūnus arba juos suimti;

6. pabrėžia, kad pastaraisiais metais tai antras kartas, kai Rusija naudojasi savo teismais siekdama įbauginti ir pažeisti tam tikros valstybės Konstitucinio Teismo ir teisėsaugos institucijų integralumą, nes Rusija pradėjo panašią bylą Ukrainos Konstitucinio Teismo teisėjų, kurie pasmerkė Krymo aneksiją, atžvilgiu;

7. mano, kad tokie veiksmai yra elgesio modelis, kurį taikydama Rusija, jei jai nebus paprieštarauta, ir toliau kišis į valstybės narės teisės reikalus siekdama pakenkti valstybių narių teismų ir teisėsaugos institucijų konstituciniams įgaliojimams ir juos sumenkinti;

8. pakartoja, kad remia Lietuvos Konstitucinio Teismo, jo teisėjų ir prokurorų nepriklausomumą, teisėtumą ir sąžiningumą, taip pat remia jų sprendimą patraukti baudžiamojon atsakomybėn sovietų režimo karo nusikaltėlius už 1991 m. sausio 13 d. vykdytas neginkluotų Lietuvos civilius gyventojų žudynes;

9. apgailestauja, kad Rusijos Federacija, įskaitant Rusijos teisėsaugos struktūras, nuolat kabinasi į šalies, kurioje nebuvo gerbiama nei žmogaus gyvybė, nei laisvė, nei kaimyninių šalių suverenios teisės, sovietinę praeitį;

10. smerkia tokius Rusijos Federacijos veiksmus kaip neteisėtą bandymą daryti tiesioginį spaudimą Lietuvos teismams ir dar kartą bandyti perrašyti istoriją bei paneigti sovietų okupacijos faktą;

11. reiškia užuojautą šio baisaus nusikaltimo aukų šeimoms ir užjaučia juos dėl jų skausmo;

12. ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai atidžiau stebėti besikeičiančią padėtį – vykdyti stebėseną, keistis visa susijusia informacija ir nustatyti potencialų poreikį įsikišti – Rusijai piktnaudžiaujant savo baudžiamaisiais teismais, kaip priemone politiškai persekioti teisėjus, teisininkus ir valstybių narių pareigūnus;

13. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Interpolo pirmininkui, Lietuvos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui, Rusijos Federacijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui ir ES valstybėms narėms.

[1] Priimti tekstai, P9_TA(2019)0021.

[2] OL C 8E, 2010 1 14, p. 57.

[3] OL C 137 E, 2010 5 27, p. 25.

Atnaujinta: 2019 m. lapkričio 27 d.Teisinė informacija - Privatumo politika