Procedūra : 2019/2938(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B9-0185/2019

Pateikti tekstai :

B9-0185/2019

Debatai :

Balsavimas :

PV 28/11/2019 - 8.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P9_TA(2019)0081

<Date>{25/11/2019}25.11.2019</Date>
<NoDocSe>B9‑0185/2019</NoDocSe>
PDF 146kWORD 47k

<TitreType>PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreSuite>pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų</TitreSuite>

<TitreRecueil>pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį</TitreRecueil>


<Titre>dėl naujausių Rusijos Federacijos veiksmų, nukreiptų prieš Lietuvos teisėjus, prokurorus ir tyrėjus, dalyvavusius tiriant tragiškus 1991 m. sausio 13 d. įvykius Vilniuje</Titre>

<DocRef>(2019/2938(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute>Kati Piri, Birgit Sippel, Raphaël Glucksmann, Juozas Olekas, Vilija Blinkevičiūtė</Depute>

<Commission>{S&D}S&D frakcijos vardu</Commission>

</RepeatBlock-By>

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B9-0182/2019

B9‑0185/2019

Europos Parlamento rezoliucija dėl naujausių Rusijos Federacijos veiksmų, nukreiptų prieš Lietuvos teisėjus, prokurorus ir tyrėjus, dalyvavusius tiriant tragiškus 1991 m. sausio 13 d. įvykius Vilniuje

(2019/2938(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl Rusijos ir dėl ES ir Rusijos santykių,

 atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 12 d. Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete surengtą keitimąsi nuomonėmis su Lietuvos teisingumo ministru,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi 2019 m. kovo 27 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą vadinamojoje Sausio 13-osios byloje, pagal kurį buvęs Sovietų Sąjungos gynybos ministras Dmitrijus Jazovas, buvęs sovietų armijos Vilniaus garnizono vadas Vladimiras Uschopčikas, buvęs KGB specialiųjų pajėgų vadas Michailas Golovatovas ir 64 Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai buvo pripažinti kaltais dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui dalyvaujant 1991 m. sausio 13 d. Vilniuje įvykdytai Sovietų agresijai; kadangi šiuo metu teismo sprendimas yra apskųstas;

B. kadangi visi, išskyrus du buvusius Sovietų armijos pareigūnus Jurijų Melį ir Genadijų Ivanovą, šios agresijos vykdytojai buvo teisiami in absentia ir atsakovai buvo nuteisti iki 14 metų kalėjimo bausme; kadangi 2019 m. pavasarį paskelbti nuosprendžiai susiję su tragiškais įvykiais po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo ir Sovietų mėginimų atšaukti šią nepriklausomybę, prasidėjusių 1990 m. rudenį ekonomine blokada ir kulminaciją pasiekusių brutaliomis pastangomis nuversti Lietuvos vyriausybę 1991 m. sausio mėn.;

C. kadangi per šiuos įvykius žuvo 14 civilių gyventojų ir daugiau kaip 800 asmenų buvo sužeista, jiems mėginant taikiai apginti Vilniaus televizijos bokštą; kadangi Sovietų ginkluotųjų pajėgų represiniai veiksmai buvo tęsiami iki 1991 m. rugpjūčio mėn., kai Maskvoje buvo pamėginta įvykdyti perversmą;

D. kadangi Lietuvos atliekamas tyrimas ir bandymas įtariamuosius patraukti atsakomybėn buvo ilgas procesas, kuriam trukdė Rusijos ir Baltarusijos valdžios institucijų atsisakymas bendradarbiauti – jos ignoruodavo arba atmesdavo Lietuvos prašymus suteikti teisinę pagalbą, o paskutinį kartą prašymas iš dalies buvo patenkintas 2008 m.;

E. kadangi Rusijos reakcija į teismo nuosprendį iš pat pradžių buvo neigiama: Rusijos Valstybės Dūma pareiškė, kad teismo procesas buvo politiškai motyvuotas ir kad tai yra mėginimas perrašyti istoriją, o Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė šito nepaliksianti be atsako;

F. kadangi laikotarpiu nuo 2018 m. liepos mėn. iki 2019 m. balandžio mėn. Rusijos Federacijos Tyrimų komitetas iškėlė kelias baudžiamąsias bylas Lietuvos teisėjams, prokurorams ir tyrėjams, dalyvavusiems tiriant vadinamąją Sausio 13-osios bylą arba priimant sprendimus joje, vadovaudamasis Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 299 ir 305 straipsniais, pagal kuriuos numatyta baudžiamoji atsakomybė už tyčinį nekalto asmens patraukimą baudžiamojon atsakomybėn ir teisėjo (teisėjų) sąmoningai paskelbtą neteisėtų sprendimą, nuosprendį ar kitą teisinį aktą;

G. kadangi Rusija gali mėginti gauti tarptautinius su šiuo procesu susijusių Lietuvos pareigūnų arešto orderius;

H. kadangi teisinė valstybė yra viena iš bendrųjų vertybių, kuriomis grindžiama ES; kadangi, vadovaujantis Sutartimis, Komisija kartu su Parlamentu ir Taryba yra atsakingi už pagarbos teisinei valstybei – pamatinei Sąjungos vertybei – užtikrinimą ir už tai, kad būtų gerbiamos ES teisės nuostatos, vertybės ir principai;

I. kadangi šie principai apima: teisėtumą, kuris reiškia skaidrų, atskaitingą, demokratinį ir pliuralistinį teisės aktų priėmimo procesą; teisinį tikrumą; vykdomosios valdžios savavališkumo draudimą; nepriklausomą ir nešališką teismų darbą; veiksmingą teisminę kontrolę, įskaitant visišką pagrindinių teisių laikymąsi, ir lygybę prieš įstatymą;

1. smerkia Rusijos valdžios institucijų pradėtą baudžiamąjį procesą prieš Lietuvos pareigūnus, dalyvavusius vadinamojoje Sausio 13-osios byloje; smerkia Rusijos valdžios institucijų veiksmus kaip neteisėtus ir aiškiai pažeidžiančius teisinės valstybės principą;

2. reiškia solidarumą su Lietuvos pareigūnais ir teisėjais, kuriems Rusija pareiškė kaltinimus šioje byloje, ir remia Lietuvos vyriausybės pastangas atkreipti dėmesį į šią bylą bei riboti žalą ir pavojų, kuris gresia Rusijos valdžios institucijų netiesingai apkaltintiems asmenims;

3. ragina Rusijos valdžios institucijas panaikinti šiuos kaltinimus ir atsisakyti mėginimų gauti tarptautinius arešto orderius šioje byloje per Interpolą arba dvišaliu pagrindu; ragina Rusijos valdžios institucijas liautis trukdyti tyrimo procesui ir visapusiškai bendradarbiauti su Lietuvos valdžios institucijomis siekiant išspręsti šį klausimą ir taikyti sankcijas nusikaltėliams;

4. ragina Tarybos ir Komisijos pirmininkus bei Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąjį įgaliotinį toliau atidžiai stebėti tokias bylas, kelti šiuos klausimus per įvairių formatų posėdžius ir susitikimus su Rusijos atstovais bei informuoti Parlamentą apie diskusijas su Rusijos valdžios institucijomis, o pastarąją išsamiai informuoti, kad šiuo ir kitais susijusiais klausimais Europos Sąjunga yra vieninga ir solidari; ragina valstybes nares kelti šį klausimą bendraujant su Rusijos valdžios institucijomis;

5. ragina visas valstybes nares ir kitas Interpolo statuto signatares ignoruoti bet kokius tarptautinius apkaltintų Lietuvos pareigūnų arešto orderius; ragina Interpolą neatsižvelgti į Rusijos prašymus išduoti tokius orderius;

6. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, Europos Tarybos generaliniam sekretoriui, Rusijos Federacijos prezidentui, vyriausybei ir Valstybės Dūmai, Europolui bei Interpolui.

Atnaujinta: 2019 m. lapkričio 27 d.Teisinis pranešimas - Privatumo politika