Procedūra : 2019/2938(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B9-0186/2019

Pateikti tekstai :

B9-0186/2019

Debatai :

Balsavimas :

PV 28/11/2019 - 8.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P9_TA(2019)0081

<Date>{25/11/2019}25.11.2019</Date>
<NoDocSe>B9‑0186/2019</NoDocSe>
PDF 149kWORD 45k

<TitreType>PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreSuite>pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų</TitreSuite>

<TitreRecueil>pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį</TitreRecueil>


<Titre>dėl naujausių Rusijos Federacijos veiksmų, nukreiptų prieš Lietuvos teisėjus, prokurorus ir tyrėjus, dalyvavusius tiriant tragiškus 1991 m. sausio 13 d. įvykius Vilniuje</Titre>

<DocRef>(2019/2938(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute>Petras Auštrevičius, Abir Al‑Sahlani, Malik Azmani, Phil Bennion, Gilles Boyer, Jane Brophy, Sylvie Brunet, Jordi Cañas, Dita Charanzová, Olivier Chastel, Anna Júlia Donáth, Fredrick Federley, Barbara Ann Gibson, Klemen Grošelj, Christophe Grudler, Antony Hook, Ivars Ijabs, Ondřej Kovařík, Nathalie Loiseau, Jan‑Christoph Oetjen, Urmas Paet, Michal Šimečka, Susana Solís Pérez, Ramona Strugariu, Marie‑Pierre Vedrenne</Depute>

<Commission>{Renew}RENEW frakcijos vardu</Commission>

</RepeatBlock-By>

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B9-0182/2019

B9‑0186/2019

Europos Parlamento rezoliucija dėl naujausių Rusijos Federacijos veiksmų, nukreiptų prieš Lietuvos teisėjus, prokurorus ir tyrėjus, dalyvavusius tiriant tragiškus 1991 m. sausio 13 d. įvykius Vilniuje

(2019/2938(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl Rusijos ir dėl ES ir Rusijos santykių,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 27 d. priėmė sprendimą vadinamojoje Sausio 13-osios byloje, pagal kurį buvęs Sovietų Sąjungos gynybos ministras Dmitrijus Jazovas, buvęs sovietų armijos Vilniaus garnizono vadas Vladimiras Uschopčikas, buvęs KGB specialiųjų pajėgų vadas Michailas Golovatovas ir 64 Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai buvo pripažinti kaltais dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui dalyvaujant 1991 m. sausio 13 d. Vilniuje įvykdytai Sovietų agresijai; kadangi šiuo metu teismo sprendimas yra apskųstas;

B. kadangi visi atsakovai, išskyrus du – buvusį sovietų karininką Jurijų Melį ir Genadijų Ivanovą –buvo teisiami in absentia; kadangi kaltinamieji buvo nuteisti kalėti iki 14 metų; kadangi 2019 m. pavasarį priimti teismo sprendimai yra susiję su tragiškais įvykiais po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 1990 m. kovo 11 d. ir Sovietų Sąjungos bandymais priversti Lietuvą atšaukti savo nepriklausomybės paskelbimą, kurie prasidėjo 1990 m. rudenį ekonomine blokada ir baigėsi brutaliomis pastangomis 1991 m. sausio mėn. nuversti Lietuvos vyriausybę;

C. kadangi per šiuos įvykius žuvo 14 civilių gyventojų ir daugiau kaip 800 buvo sužeista, daugiausia jiems mėginant taikiai apginti Vilniaus televizijos bokštą; kadangi Sovietų Sąjungos saugumo pajėgos slopinimo veiksmus vykdė iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. Maskvoje įvykdyto pučo;

D. kadangi Lietuvos atliekamas tyrimas ir bandymas įtariamuosius patrakti atsakomybėn buvo ilgas procesas, kuriam trukdė Rusijos ir Baltarusijos valdžios institucijų atsisakymas bendradarbiauti – jos ignoruodavo arba atmesdavo Lietuvos prašymu suteikti teisinę pagalbą, o paskutinį kartą prašymas iš dalies buvo patenkintas 2008 m.;

E. kadangi Rusija į teismo sprendimą iš karto sureagavo neigiamai, Rusijos Valstybės Dūma pareiškė, kad teismo procesas buvo „grindžiamas politiniais motyvuotas“ ir „tai buvo mėginimas perrašyti istoriją“, o Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad „ji nepaliks to be atsako“;

F. kadangi laikotarpiu nuo 2018 m. liepos mėn. iki 2019 m. rugpjūčio mėn. Rusijos Federacijos Tyrimų komitetas iškėlė kelias baudžiamąsias bylas Lietuvos teisėjams, prokurorams ir tyrėjams, dalyvavusiems tiriant Sausio 13-osios bylą arba priimant sprendimus joje, vadovaudamasis Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 299 ir 305 straipsniais, pagal kuriuos numatyta baudžiamoji atsakomybė už „tyčinį nekalto asmens patraukimą baudžiamojon atsakomybėn“ ir „teisėjo (teisėjų) sąmoningai paskelbtą neteisėtų sprendimą, nuosprendį ar kitą teisinį aktą“;

1. pažymi, kad Rusijos valdžios institucijų veiksmais Lietuvos teisėjų ir prokurorų atžvilgiu pažeidžiamos pamatinės teisinės vertybės, visų pirma teisminių institucijų ir prokuratūros darbuotojų nepriklausomumas bei žmogaus teisių ir laisvių principas, kuris gali būti teisėtai ribojamas tik tikslais, kuriais šie apribojimai taikomi pagal tarptautinę teisę;

2. reiškia solidarumą su Lietuvos pareigūnais ir teisėjais, Rusijos nurodytais šioje byloje, valdžios institucijų, ir remia Lietuvos vyriausybės pastangas atkreipti dėmesį į šią bylą bei riboti žalą ir pavojų, kuris gresia Rusijos valdžios institucijų neteisingai apkaltintiems asmenims;

3. ragina Rusijos valdžios institucijas panaikinti šiuos kaltinimus ir atsisakyti mėginimų gauti tarptautinius arešto orderius šioje byloje per Interpolą arba dvišaliu pagrindu; smerkia Rusijos valdžios institucijų veiksmus, kurie yra neteisėti ir prieštarauja teisinės valstybės principui;

4. ragina vyriausiąjį įgaliotinį ir Komisijos pirmininko pavaduotoją bei Europos išorės veiksmų tarnybą užtikrinti, kad visos valstybės narės būtų visapusiškai susipažinusios su šiomis bylomis, kad jos būtų aptartos Užsienio reikalų taryboje, o Rusijos valdžios institucijos būtų aiškiai suvoktų, jog šiuo ir kitais susijusiais klausimais Europos Sąjunga yra vieninga ir solidari;

5. tikisi, kad visos ES institucijos ir visos valstybės narės kels klausimą dėl šios bylos bendraudamos su Rusijos valdžios institucijomis;

6. ragina Interpolo bylų kontrolės komisiją (angl. CCF), atsakingą už piktnaudžiavimo politinio pobūdžio arešto orderiais prevenciją, būti budriai, jei gautų prašymą išduoti tarptautinį arešto orderį prieš kaltinamus Lietuvos pareigūnus;

7. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, Europos Tarybos generaliniam sekretoriui, Rusijos Federacijos Prezidentui, vyriausybei ir Valstybės Dūmai, Europolui bei Interpolui.

 

Atnaujinta: 2019 m. lapkričio 27 d.Teisinė informacija - Privatumo politika