Procedūra : 2019/2896(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B9-0187/2019

Pateikti tekstai :

B9-0187/2019

Debatai :

Balsavimas :

PV 28/11/2019 - 8.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P9_TA(2019)0077

<Date>{25/11/2019}25.11.2019</Date>
<NoDocSe>B9‑0187/2019</NoDocSe>
PDF 151kWORD 48k

<TitreType>PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreSuite>pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo</TitreSuite>

<TitreRecueil>pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį</TitreRecueil>


<Titre>dėl padėties Bolivijoje</Titre>

<DocRef>(2019/2896(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute>Antonio Tajani, Michael Gahler, Leopoldo López Gil, Esteban González Pons, Pilar del Castillo Vera, Francisco José Millán Mon, Antonio López‑Istúriz White, Isabel Wiseler‑Lima, Ivan Štefanec, Javier Zarzalejos, Željana Zovko, David McAllister, Daniel Caspary, Vladimír Bilčík, Paulo Rangel</Depute>

<Commission>{PPE}PPE frakcijos vardu</Commission>

</RepeatBlock-By>

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B9-0187/2019

B9‑0187/2019

Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Bolivijoje

(2019/2896(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai (Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis) 2019 m. spalio 22 d. pareiškimą dėl rinkimų proceso Bolivijoje ir 2019 m. lapkričio 15 d. pareiškimą dėl padėties Bolivijoje,

 atsižvelgdamas į Amerikos valstybių organizacijos (OAS) rinkimų stebėjimo misijos Bolivijoje 2019 m. spalio 21 d. pareiškimą,

 atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 10 d. auditorių grupės pareiškimą dėl rinkimų proceso Bolivijoje,

 atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Michelle Bachelet 2019 m. lapkričio 16 d. pareiškimą,

 atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 21 d. Bolivijoje surengtą konstitucinį referendumą,

 atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Bolivijoje,

 atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

 atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi 2019 m. spalio 20 d. Bolivijos prezidento ir įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimai vyko labai poliarizuotoje aplinkoje, nes buvo nesutariama dėl Prezidento Evo Moraleso kandidatūros pripažinimo;

B. kadangi atmosfera spalio 20 d. – rinkimų dieną – buvo gana rami, nepaisant nepaprastai įtemptos ir susiskaldymu pasižymėjusios rinkimų kampanijos;

C. kadangi Bolivijos konstitucijoje konkrečiai draudžiama eiti prezidento pareigas tris kadencijas iš eilės; kadangi, prieštaraudamas konstitucinei teisei, Prezidentas E. Morales 2016 m. paskelbė nacionalinį referendumą dėl galimybės vėl kandidatuoti rinkimuose; kadangi Prezidentas E. Morales nepaisė žmonių sprendimo ir pateikė apeliacinį skundą Konstituciniam Teismui, kad jis patvirtintų jo kandidatūrą, kurią galiausiai patvirtino Aukščiausiasis Teismas;

D. kadangi, remiantis Bolivijos konstitucija, pirmajame ture prezidento rinkimus laimi kandidatas, surinkęs 50 proc. visų balsų ir vieną balsą arba surinkęs bent 40 proc. balsų, jei nuo antroje vietoje esančio kandidato į prezidentus jį skiria 10 proc. balsų;

E. kadangi preliminarių rezultatų perdavimo sistemai (TREP) suskaičiavus 83 proc. balsų, Prezidentas E. Morales buvo surinkęs 45 proc., o opozicijos kandidatas Carlos Mesa – 38 proc. balsų; kadangi išliekant tokiai tendencijai įprastomis aplinkybėmis turėjo būti organizuojamas antrasis balsavimo turas, numatytas 2019 m. gruodžio 15 d.;

F. kadangi Vyriausioji rinkimų komisija priėmė netikėtą sprendimą nutraukti elektroninį skaičiavimą (TREP), kuris vėl pradėtas, kai buvo suskaičiuoti 97 proc. visų balsų; kadangi paskelbti rezultatai neatitiko pradinės tendencijos; kadangi Konstitucinis Teismas atmetė galimybę surengti antrąjį rinkimų turą, remdamasis tuo, kad tarp dviejų daugiausia balsų surinkusių kandidatų buvo pasiektas reikiamas 10 proc. skirtumas;

G. kadangi Vyriausiosios rinkimų komisijos veiksmai sukėlė ne tik opozicijos kandidatų rėmėjų, bet ir nacionalinių bei tarptautinių stebėtojų ir didžiosios tarptautinės bendruomenės dalies prieštaravimų ir įtarimų dėl sukčiavimo;

H. kadangi Prezidentas E. Morales dar prieš visų oficialių rezultatų perdavimą ir viešą paskelbimą viešai pareiškė laimėjęs rinkimus;

I. kadangi OAS, ES ir tarptautinė bendruomenė savo pareiškimuose pareiškė didelį susirūpinimą dėl nepagrįsto balsų skaičiavimo nutraukimo, kuris parodo galimą rinkimų komisijos stebėtojų šališką požiūrį; kadangi šalies ir tarptautiniai partneriai rekomendavo organizuoti antrąjį rinkimų turą siekiant rasti išeitį iš politinės krizės;

J. kadangi dėl to, kad netikėtai buvo nutrauktas balsų skaičiavimas ir Prezidentas E. Morales paskelbė savo pergalę, kilo masiniai protestai ir mobilizavosi tiek opozicijos, tiek Prezidento E. Moraleso rėmėjai; kadangi šios demonstracijos kelia didelį susirūpinimą visai tarptautinei bendruomenei ir per jas jau žuvo mažiausiai 23 žmonės, šimtai žmonių buvo sužeisti, o daugiau nei 600 – areštuoti;

K. kadangi už rinkimų administravimą atsakingas organas nebuvo patikimas, o vienas iš jo narių atsistatydino skaičiuojant balsus; kadangi opozicija nepripažino tokiomis aplinkybėmis vykusių rinkimų rezultatų ir pasmerkė tariamą rinkimų klastojimą;

L. kadangi ES nepasiuntė visavertės rinkimų stebėjimo misijos ir jai atstovavo tik nedidelė techninė grupė, kurią sudarė trys žemesnės grandies pareigūnai;

M. kadangi, siekdamos atkurti pasitikėjimą, vyriausybė ir rinkimų institucijos sutiko, kad OAS profesionali grupė atliktų techninį privalomą auditą; kadangi šiam auditui pritarė Jungtinių Tautų generalinis sekretorius;

N. kadangi 2019 m. lapkričio 10 d. paskelbtuose OAS audito rezultatuose nustatytas didelio masto rinkimų klastojimas, visų pirma manipuliavimas kompiuterine sistema ir balsavimo biuleteniais bei pačiais balsais;

O. kadangi lapkričio 10 d. paskelbus OAS audito ataskaitą, kurioje raginama pripažinti negaliojančiu ir iš naujo surengti rinkimų procesą, atsistatydino daug aukšto rango valstybės pareigūnų, įskaitant prezidentą, viceprezidentą ir Senato pirmininką, taip pat rinkimų organo narius; kadangi Evo Morales ir kai kurie kiti jo vyriausybės nariai nusprendė palikti šalį ir nebevykdyti savo funkcijų;

P. kadangi dėl keleto asmenų atsistatydinimų pirmininko antroji pavaduotoja Jeanine Áñez gavo teisę eiti laikinosios prezidentės pareigas ir pareigą greitai surengti naujus prezidento rinkimus, nes tai vienintelis demokratinis ir konstitucinis būdas įveikti dabartinę krizę; kadangi 2019 m. lapkričio 14 d. Bolivijos laikinoji vyriausybė ir teisės aktų leidėjai, priklausantys nušalinto kandidato Evo Moraleso partijai, bandė pasiekti susitarimą dėl naujų prezidento rinkimų;

1. smerkia tai, kad buvo stokojama rinkimų proceso skaidrumo ir patikimumo ir kad Bolivijos valdžios institucijos bandė sukčiauti, taip pažeisdamos Bolivijos piliečių teisę laisvai ir demokratiškai išsirinkti savo prezidentą;

2. reiškia griežtą nepritarimą po spalio 20 d. įvykusių rinkimų prasiveržusiam smurtui ir griovimui ir reiškia užuojautą visiems nukentėjusiųjų šeimų nariams;

3. pareiškia, kad visapusiškai remia ir pripažįsta OAS rinkimų stebėtojų, veikiančių nepaprastai sudėtingomis sąlygomis, darbą;

4. smerkia bandymą klastoti rinkimus, nes tai yra sunkus nusikaltimas; primena, kad pagal Bolivijos teisės aktus asmenys ir organizacijos, dalyvaujantys tokiuose neteisėtuose procesuose, turi būti iš karto šalinami iš rinkimų organų ir rinkimai turi būti pripažinti negaliojančiais;

5. teigiamai vertina tų karinių ir policijos pareigūnų, kurie susilaikė ir nevykdė represijų prieš Bolivijos piliečius, sprendimus;

6. ragina naujas laikinąsias valdžios institucijas imtis reikiamų veiksmų siekiant pakeisti padėtį ir atkurti pasitikėjimą rinkimų procesu; ragina užmegzti dialogą, siekiant nedelsiant surengti naujus demokratinius, įtraukius, skaidrius ir sąžiningus rinkimus, ir iš naujo sukurti rinkimų organą, nes tai būtų išeitis iš dabartinės krizės; teigiamai vertina pirmuosius veiksmus šiuo tikslu;

7. teigiamai vertina raginimą surengti rinkimus jau 2020 m. sausio mėn. parodant laikinųjų valdžios institucijų valią greitai surasti išeitį iš krizės; ragina laikinąsias valdžios institucijas prisiimti atsakomybę už procedūros patikimumą ir organizuoti tinkamai vykdomus bei įtraukius rinkimus, per kuriuos politiniai veikėjai turėtų galimybę konkuruoti laikantis Bolivijos teisės ir konstitucinės tvarkos;

8. ragina visus įvairius politinius veikėjus ir atsakingas pareigas užimančius kariuomenės atstovus susilaikyti nuo smurto ir užtikrinti, kad demokratinio ir taikaus dialogo procesas būtų vykdomas laikantis Bolivijos konstitucijos;

9. prašo, kad naujas rinkimų procesas vyktų dalyvaujant patikimiems ir skaidriems tarptautiniams stebėtojams, kurie galėtų laisvai veikti ir nepriklausomai dalytis savo pastabomis;

10. pareiškia, kad yra pasirengęs padėti vykstant tokiam rinkimų procesui, ir ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį nusiųsti visavertę ES rinkimų stebėjimo misiją;

11. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Bolivijos vyriausybei, Andų Parlamentui ir Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai.

Atnaujinta: 2019 m. lapkričio 27 d.Teisinis pranešimas - Privatumo politika