Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B9-0188/2019Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B9-0188/2019

    PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl padėties Bolivijoje

    25.11.2019 - (2019/2896(RSP))

    pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
    pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį

    Anna Cavazzini, Benoît Biteau, Ernest Urtasun, Diana Riba i Giner, Marie Toussaint
    Verts/ALE frakcijos vardu

    Procedūra : 2019/2896(RSP)
    Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
    Dokumento priėmimo eiga :  
    B9-0188/2019
    Pateikti tekstai :
    B9-0188/2019
    Debatai :
    Priimti tekstai :

    B9‑0188/2019

    Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Bolivijoje

    (2019/2896(RSP))

    Europos Parlamentas,

     atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Bolivijos,

     atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 13 d. plenarinio posėdžio diskusijų metu Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos Federicos Mogherini išsakytą pareiškimą,

     atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 19 d. Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos komunikatą dėl rizikos būti nenubaustam ir nacionalinio dialogo poreikio[1],

     atsižvelgdamas 2019 m. lapkričio 16 d. vyriausiosios žmogaus teisių komisarės komentarus dėl to, kaip represijos ir jėgos naudojimas gali pagilinti Bolivijos krizę[2],

     atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

    A. kadangi politinė ir socialinė padėtis Bolivijoje tampa vis sudėtingesnė dėl didelio gyventojų nepasitenkinimo visuomenę skaldančiomis Evo Moraleso vyriausybės valdymo tendencijomis ir gavybos tikslais vykdomu aplinkos niokojimu, o nuo 2019 m. spalio 20 d. prezidento rinkimų pasiekė nerimą keliantį smurto lygį;

    B. kadangi abejonės dėl šių rinkimų rezultatų, kurie, nepaisant pirminės kritikos dėl jų teisėtumo, buvo pripažinti Amerikos valstybių organizacijos (OAS), atsiuntusios rinkimų stebėjimo misiją, kurią vėliau papildė ES techninė parama, galiausiai paskatino perskaičiuoti balsavimo rezultatus vadovaujant OAS;

    C. kadangi lapkričio 10 d. prezidentas Evo Morales patvirtino preliminarius OAS audito rezultatus ir paskelbė naujus rinkimus;

    D. kadangi praėjus kelioms valandoms buvo įvykdytas valstybės perversmas, kai tuometinis Bolivijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Williams Kaliman, kuris 2013–2016 m. Vašingtone ėjo Bolivijos kariuomenės atašė pareigas, paragino prezidentą Moralesą atsistatydinti, ką pastarasis padarė siekdamas išvengti tolesnio kraujo liejimo ir numalšinti įtampą; kadangi kitą dieną Meksikos lėktuvu Evo Morales buvo išgabentas į egzilį Meksikoje;

    E. kadangi atviras karinių ir policijos pajėgų įsikišimas toliau destabilizavo padėtį šalyje; kadangi viešosiose vietose kariuomenės ir policijos vykdomi represiniai veiksmai akivaizdžiai primena blogiausius ilgos civilinės–karinės diktatūros laikus Bolivijoje ir daugiau kaip 200 karinių perversmų nuo nepriklausomybės paskelbimo 1825 m. (tai didžiausias skaičius Lotynų Amerikoje);

    F. kadangi gatvėse stiprėja smurtas, neapykanta, čiabuvių diskriminacija ir atvirai reiškiamas rasizmas, dėl kurių žuvo mažiausiai 32 žmonės; kadangi Evo Moraleso, jo sesers ir daugelio valdžios atstovų namai buvo apiplėšti ir suniokoti, čiabuvių bendruomenės Wiphala vėliava sudeginta, o valdžios institucijų, kaip antai MAS (politinė partija, isp. „Movimiento al Socialismo“) atstovė, merė Patricia Arce vaikoma gatvėmis itin žeminančiu ir šlykščiausiu būdu;

    G. kadangi esama didelės rizikos, kad dabartiniu politinės valdžios vakuumu pasinaudos antidemokratiškos ir rasistinės jėgos, siekiančios užkirsti kelią čiabuvių tautų įgalėjimui ir jų integracijai daugiatautėje ir daugiakalbėje valstybėje, tokiu būdu pristabdant pažangą, pasiektą užtikrinant jų kaip piliečių teises;

    H. kadangi didžiausią nerimą kelianti bandymo nuversti modelį, kuriuo nutolstama nuo neokolonijinės vidaus struktūros ir neokolonialinių tarptautinių santykių, ir sunaikinti jo potencialą apraiška buvo kraštutinės dešinės antrosios Senato viceprezidentės Jeaninos Áñez pasiskelbimas prezidente –  pagal Bolivijos konstituciją neturintis teisinio pagrindo veiksmas, kuriam dar nepritarė Kongresas, bet jau patvirtino Konstitucinis Teismas;

    I. kadangi lapkričio 14 d. Jeanine Áñez paskelbė dekretą Nr. 4078, kuriuo ginkluotosioms pajėgoms suteikiama teisė „padėti policijai ginti visuomenę ir palaikyti viešąją tvarką“, nenumatant joms baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikaltimus ir taip sudarant sąlygas nebaudžiamumui, kaip buvo įprasta civiliniuose–kariniuose diktatūriniuose režimuose;

    J. kadangi lapkričio 23 d. Bolivijos Kongresas patvirtino įstatymą dėl naujų rinkimų, kurie, remiantis Bolivijos konstitucija, turėtų būti surengti per 90 dienų;

    K. kadangi pasiskelbusi laikinąja prezidente Jeanine Áñez pranešė apie ketinimą pateikti Evui Moralesui ieškinį už „kurstymą maištauti ir terorizmą“;

    1. apgailestauja dėl tragedijos, nuo kurios nukentėjo šiuo metu Bolivijoje vykstančių neramumų visų stovyklų aukos, ir reiškia nuoširdžią užuojautą jų šeimoms ir draugams; ragina Bolivijos valdžios institucijas besąlygiškai suteikti galimybę gauti patikrintą naujausią informaciją apie dingusius ar nužudytus, sužeistus ar sulaikytus asmenis, ir ištirti tokių žūčių, sužalojimų ar sulaikymų priežastis;

    2. pabrėžia, kad labai svarbu išsaugoti visiškai teisėtą daugiatautiškumą ir daugiakalbystę valstybėje; smerkia neteisėtas priemones, kuriomis naudodamasi Jeanine Áñez pasiskelbė prezidente;

    3. griežtai smerkia visus rasizmo ir šmeižto veiksmus, juos laiko šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais, ir prašo greitai ir visapusiškai juos išaiškinti, siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir nubausti visus atsakingus subjektus ir asmenis; pabrėžia, kad spaudos laisvė yra labai svarbi stabilumui užtikrinti;

    4. primygtinai ragina visus dalyvius susilaikyti nuo smurto, vengti papildomo eskalavimo, imtis visų galimų priemonių susidariusiai ypatingai padėčiai deeskaluoti ir veikti, kad remiantis dabartine konstitucija būtų atkurtas institucinis Bolivijos stabilumas;

    5. yra įsitikinęs, kad tvariam sprendimui pasiekti turi būti surengti nauji ir sąžiningi rinkimai, kaip paskelbė Evo Morales prieš tai, kai vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado buvo priverstas atsistatydinti; atkreipia dėmesį, kad lapkričio 23 d. buvo paskelbta apie naujus rinkimus, ir pabrėžia, kad laikinoji vyriausybė turėtų susilaikyti nuo bet kokių naujų teisės aktų priėmimo, kol jie neįvyks;

    6. ragina karines pajėgas grįžti į savo štabus; ragina teismines institucijas paduoti į teismą ginkluotųjų pajėgų narius, kurie pažeidė Bolivijos konstitucijos ir tarptautinių standartų teisines nuostatas;

    7. reikalauja visiškai ir besąlygiškai užtikrinti MAS vyriausybės narių, rinkėjų ir šalininkų neliečiamybę iki kadencijos pabaigos, kuri baigsis 2020 m. sausio 21 d.;

    8. primygtinai ragina visus Bolivijos subjektus užkirsti kelią bet kokiems tamsius diktatūros laikus primenantiems scenarijams, nesvarbu, tai būtų simboliai ar veiksmai, ir rasti dabartinės krizės sprendimą, kuriuo būtų visiškai gerbiamas konstitucijos teisėtumas; pakartoja, kad tarptautinė bendruomenė, įskaitant ES, gali pasiūlyti savo paramą įvairiomis priemonėmis, pvz., nusiųsti rinkimų stebėjimo delegaciją, jei Bolivijos žmonės to pageidauja, tačiau niekada negali užimti vadovaujančios pozicijos;

    9. pabrėžia, kad visuomenės nepasitenkinimu ir demonstracijomis neturėtų būti prisidengiama siekiant priversti suabejoti daugiatautės ir daugiakalbės Bolivijos valstybės konstitucinėmis garantijomis ir teisių apsauga, nei per pastaruosius 14 metų pasiekta socialine pažanga; pabrėžia, kad jokia dingstimi, net nurodant ankstesnius politinius sprendimus, negalima pateisinti neproporcingos jėgos naudojimo, smurto, represijų, rasizmo ar pilietinio karo eskalavimo;

    10. smerkia dekreto Nr. 4078 priėmimą ir ragina nedelsiant taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą arba panaikinti dekretą, siekiant išvengti ginkluotųjų pajėgų nebaudžiamumo;

    11. taip pat smerkia sprendimą iškelti Evui Moralesui bylą dėl „kurstymo maištauti ir terorizmo“;

    12. ragina ES ir jos delegaciją Bolivijoje paremti teisėtvarkos atkūrimą Bolivijoje; prašo aiškiai pareikšti nusistatymą prieš bet kokį rasistinį išpuolį ir ragina ES pasiūlyti savo paramą kovojant su dabartine krize ir nebaudžiamumo padėtimi Bolivijoje;

    13. ragina ES imtis proporcingų diplomatinių priemonių tuo atveju, jei dabartinė savavališkai pasiskelbusi vyriausybė neužtikrins, kad per Bolivijos Konstitucijoje nustatytą laikotarpį būtų surengti nauji, atviri ir sąžiningi rinkimai;

    14. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Bolivijos vyriausybei ir valdžios institucijoms ir Europos bei Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai.

     

    Atnaujinta: 2019 m. lapkričio 27 d.
    Teisinė informacija - Privatumo politika