Procedūra : 2019/2945(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B9-0248/2019

Pateikti tekstai :

B9-0248/2019

Debatai :

PV 18/12/2019 - 19
CRE 18/12/2019 - 19

Balsavimas :

PV 19/12/2019 - 6.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P9_TA(2019)0110

<Date>{16/12/2019}16.12.2019</Date>
<NoDocSe>B9‑0248/2019</NoDocSe>
PDF 170kWORD 51k

<TitreType>PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreSuite>pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo</TitreSuite>

<TitreRecueil>pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį</TitreRecueil>


<Titre>dėl uigūrų padėties Kinijoje („China cables“)</Titre>

<DocRef>(2019/2945(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute>Reinhard Bütikofer, Saskia Bricmont</Depute>

<Commission>{Verts/ALE}Verts/ALE frakcijos vardu</Commission>

</RepeatBlock-By>

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B9-0246/2019

B9‑0428/2019

Europos Parlamento rezoliucija dėl uigūrų padėties Kinijoje („China cables“)

(2019/2945(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kinijos, ypač į 2019 m. balandžio 18 d. rezoliuciją dėl Kinijos, būtent dėl religinių ir etninių mažumų padėties ir kultūros paveldo[1], į 2018 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl ES ir Kinijos santykių padėties[2] ir į 2018 m. spalio 4 d. rezoliuciją dėl masinio savavališko uigūrų ir kazachų sulaikymo Sindziango uigūrų autonominiame regione[3],

 atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 9 d. vykusio 21-ojo ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimo bendrą pareiškimą,

 atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 2 d. Briuselyje vykusį ES ir Kinijos dialogo žmogaus teisių klausimais 37-ąjį raundą,

 atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 12 d. Komisijos ir EIVT bendrą komunikatą „ES ir Kinija. Strateginė perspektyva“ (JOIN(2019) 0005),

 atsižvelgdamas į Kinijos Liaudies Respublikos konstitucijos 36 straipsnį, kuriuo visiems piliečiams užtikrinama religijos laisvė, ir jos 4 straipsnį, kuriuo remiamos tautinių mažumų teisės,

 taip pat atsižvelgdamas į ES žodinius pareiškimus pagal 4 punktą, išsakytus 2018 m. rugsėjo 18 d. vykusioje JT Žmogaus teisių tarybos 39-ojoje sesijoje, ir į Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Prancūzijos, Suomijos ir Kanados pareiškimus pagal 4 punktą, kuriuose išreikštas susirūpinimas dėl savavališko uigūrų sulaikymo „perauklėjimo“ stovyklose Sindziange,

 atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 8 d. 22 valstybių atstovų pasirašytą laišką, adresuotą JT Žmogaus teisių tarybos pirmininkui ir JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui, kuriame Kinija raginama nutraukti masinę kalinimo Sindziange programą,

 atsižvelgdamas į 1966 m. gruodžio 16 d. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

 atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio 10 d. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

 atsižvelgdamas į 2011 m. JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus,

 atsižvelgdamas į JT Rasinės diskriminacijos panaikinimo komiteto Kinijos vertinimo baigiamąsias pastabas,

 atsižvelgdamas į tai, kad „China Cables“ yra 2019 m. lapkričio 24 d. Tarptautinio tiriamosios žurnalistikos konsorciumo paskelbtas tyrimas dėl masinio uigūrų ir kitų Kinijos musulmonų mažumų Sindziango provincijoje  sekimo ir laisvės suvaržymo be kaltinimų ir be teismo, grindžiamas nutekinta slapta Kinijos vyriausybės informacija,

 atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 9 d., pirmadienį, paskelbtą vyriausiosios įgaliotinės pranešimą apie tai, kad pradėtas parengiamasis darbas, susijęs su galimu horizontaliuoju sankcijų režimu, siekiant kovoti su šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais; atsižvelgdamas į atitinkamą 2019 m. kovo 14 d. Parlamento rezoliuciją dėl Europos sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus sistemos[4],

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi žmogaus teisių padėtis Kinijoje toliau blogėjo nuo tada, kai 2013 m. kovo mėn. prezidentas Xi Jinping perėmė valdžią, o vyriausybė vis labiau priešiškai nusiteikusi prieš taikius protestus, saviraiškos ir religijos laisves ir teisinę valstybę; kadangi Kinijos valdžios institucijos yra sulaikiusios ir baudžiamąja tvarka persekioja šimtus žmogaus teisių gynėjų, teisininkų ir žurnalistų;

B. kadangi tarp neseniai paskelbtų „China Cables“ dokumentų yra įtrauktas ir Tarptautinio tiriamosios žurnalistikos konsorciumo gautas įslaptintų gairių sąrašas, kurį asmeniškai patvirtino regiono vyriausiasis saugumo vadovas; šis gairių sąrašas veiksmingai naudojamas kaip musulmonų uigūrų ir kitų mažumų vadinamųjų perauklėjimo stovyklų valdymo vadovas; kadangi nutekintoje informacijoje taip pat nurodyti ir anksčiau neskelbti žvalgybos informaciniai pranešimai, iš kurių matyti, kaip Kinijos politikoje vadovaujamasi masine duomenų rinkimo ir analizės sistema, kurioje naudojamas dirbtinis intelektas siekiant sulaikymo tikslais atrinkti ištisas Sindziango gyventojų kategorijas; kadangi „China Cables“ dokumentuose atskleidžiama, kaip sistema gali sukaupti didžiulius privačių asmens duomenų kiekius atliekant paiešką rankiniu būdu be orderio, naudojant veido atpažinimo kameras ir kitas sulaikyti tinkamų asmenų atpažinimo priemones; kadangi šiuose dokumentuose taip pat išsamiai aprašomi aiškūs nurodymai suimti užsienio pilietybę turinčius uigūrus ir susekti užsienyje gyvenančius Sindziango uigūrus, bendradarbiaujant su Kinijos diplomatinėmis atstovybėmis trečiosiose šalyse;

C. kadangi vienoje iš gairių, susijusių su užimtumo tarnybomis, teigiama, kad profesinį mokymą baigę kaliniai apgyvendinami darbo vietoje; kadangi tyrėjai ir žurnalistai visame regione atskleidė plataus masto priverstinio darbo sistemą, labiausiai naudojamą tekstilės ir vartojimo prekių gamyboje;

D. kadangi sulaikytieji nėra oficialiai apkaltinti jokiu nusikaltimu ir negali naudotis pagrindinėmis juridinėmis teisėmis ir yra laikomi neribotą laiką prieš jų valią, o visa tai prilygsta savavališkam sulaikymui; kadangi remiantis tiesioginiais parodymais, sulaikytieji laikomi blogomis sąlygomis, jiems taikomas fizinis ir psichologinis smurtas, priverstinis darbas ir politinė indoktrinacija, kuria siekiama sunaikinti religinius įsitikinimus;

E. kadangi Kinijos vyriausybė priėmė rinkinį naujų įstatymų, visų pirma 2015 m. liepos 1 d. priimtą įstatymą dėl nacionalinio saugumo,  įstatymus dėl kovos su terorizmu, dėl kibernetinio saugumo ir dėl užsienio NVO valdymo, kuriais remiantis pilietinis aktyvumas ir taiki kritika vyriausybės atžvilgiu priskiriama prie valstybės saugumo grėsmių, griežtinama asmenų ir socialinių grupių cenzūra, stebėjimas bei kontrolė, taip pat asmenys atgrasomi nuo kampanijų už žmogaus teises rengimo; kadangi pagal 2018 m. vasario mėn. įsigaliojusias religinių reikalų taisykles ribojama religinių grupių veikla ir jos verčiamos veikti taip, kad labiau atitiktų partijos politiką; kadangi dėl naujų taisyklių kyla grėsmė su religinėmis bendruomenėmis, kurios neturi teisinio statuso šalyje, susijusiems asmenims; kadangi religinės bendruomenės Kinijoje patiria vis daugiau represijų;

F. kadangi Kinija sukūrė plataus masto valstybinę skaitmeninio sekimo sistemą, pradedant prognozavimo strategija ir baigiant savavališku šalies mastu atliekamu biometrinių duomenų rinkimu nepaisant privatumo teisių;

G. kadangi padėtis Sindziange, kur gyvena 10 mln. musulmonų uigūrų ir etninių kazachų, sparčiai blogėjo dėl  uigūrams taikomos ypač represinės politikos, kuri tapo didžiausiu Kinijos valdžios institucijų prioritetu;

H. kadangi Parlamentas 2019 m. Sacharovo premiją skyrė žinomam uigūrų žmogaus teisių gynėjui, ekonomikos profesoriui ir Kinijos uigūrų mažumos teisių gynėjui Ilhamui Tohti, nuteistam kalėti iki gyvos galvos už savo aktyvią veiklą;

I. kadangi dėl Sindziange sukurtos kalinimo be teismo sprendimo programos sulaikomi šimtai tūkstančių žmonių, kuriems taikomas priverstinis politinis perauklėjimas, taip pat sukurtas sudėtingas skvarbaus skaitmeninio sekimo tinklas, įskaitant veido atpažinimo technologiją ir duomenų rinkimą, masiškai dislokuojamos policijos pajėgos ir griežtai apribojama religinė praktika, uigūrų kalba bei papročiai;

J. kadangi iš daugybės patikimų akademinių, žiniasklaidos priemonių ir pripažintų šaltinių pranešimų matyti, kad Kinijos vyriausybė autonominiame Sindziango uigūrų regione savavališkai sulaikė apie milijoną uigūrų ir etninių kazachų, taikydama internuotų asmenų stovyklų sistemą pagal šią kalinimo be teismo sprendimo programą, taip pat šiuose pranešimuose išsamiai apibūdinamas stovyklų mastas ir vidinė jų tvarka;

K. kadangi Kinijos vyriausybė, ne kartą neigdama savavališką uigūrų ir kazachų sulaikymą internuotų asmenų stovyklose, pripažino veikiančius „profesinio mokymo centrus“, kurie apibūdinami kaip socialinės programos, pagal kurias asmenys gauna vadinamąjį profesinį mokymą; kadangi vyriausybė 2019 m. rugpjūčio mėn. paskelbtoje oficialioje baltojoje knygoje paskelbė, kad profesinio mokymo centrai buvo labai sėkmingi, teigdama, kad dėl šios politikos per pastaruosius trejus metus regione nebuvo teroristinių išpuolių; kadangi „China Cables“ dokumentuose akivaizdžiai prieštaraujama vyriausybės oficialiam stovyklų pripažinimui socialinėmis programomis, pagal kurias teikiamas profesinis mokymas, ir atskleidžiama, kad pagrindinis kampanijos tikslas yra visuotinis indoktrinavimas;

L. kadangi Kinijos vyriausybė nepatenkino daugelio JT darbo grupės prievartinio ar nesavanoriško dingimo klausimais, JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro ir kitų JT įgaliojimus turinčių įgaliotųjų ekspertų prašymų nusiųsti į Sindziangą nepriklausomus tyrėjus ir ypač leisti jiems patekti į tas stovyklas;

M. kadangi Sindziangas yra pagrindinis regionas, įgyvendinantis Kinijos iniciatyvą „Juosta ir kelias“ (angl. Belt and Road Initiative), kuriame ateityje bus siekiama plataus užmojo tekstilės ir drabužių gamybos ir kitų darbui imlių produktų gamybos tikslų; kadangi vyriausybė siūlo dideles subsidijas, kuriomis didžiosios įmonės regione skatinamos steigti gamyklas; kadangi porinės paramos schema rytinių provincijų korporacijos taip pat skatinamos steigti filialus Sindziange; kadangi mažumų darbuotojai siunčiami į šių korporacijų gamyklas Rytuose ir taip sukuriamos glaudžios sąsajos tarp produktų, pagamintų naudojant priverstinį ar nesavanorišką darbą, kurį atlieka etninės grupės iš Sindziango, ir visos Kinijos vidaus rinkos;

N. kadangi daugelis didelių Europos įmonių turi verslo ryšių įvairiuose sektoriuose Sindziange, pvz., gamybos, maisto ir skaitmeninių technologijų sektoriuose; kadangi trūksta informacijos apie tai, kaip naudojami bendrųjų technologijų įmonių produktai, todėl kyla neaiškumų dėl galimo pavojaus, kad Kinijos valdžios institucijos gali piktnaudžiauti masinio sekimo tikslais;

O. kadangi šiame regione veikiančios Europos įmonės gali tiesiogiai arba netiesiogiai prisidėti prie masinių žmogaus teisių pažeidimų Sindziange; kadangi šiame regione tiekimo grandinėse vykdant sustiprintą išsamų patikrinimą žmogaus teisių srityje, turėtų būti išvengta grėsmė būti pripažintais tokiais bendrininkais; kadangi Europos Parlamentas ne kartą ragino Europos įmonėms patvirtinti privalomą žmogaus teisių išsamų patikrinimą; kadangi ES jau parengė išsamaus patikrinimo teisės aktus vadinamųjų konflikto zonų naudingųjų iškasenų srityje ir naujoji Komisija svarsto galimybę imti taikyti panašias teisėkūros priemones, kuriomis būtų siekiama panaikinti miškų naikinimą mūsų vertės grandinėse;

P. kadangi savo strateginėje programoje žmogaus teisių ir demokratijos srityje ES yra įsipareigojusi propaguoti žmogaus teises, demokratiją ir teisinę valstybę visose be išimties ES išorės veiksmų srityse ir kad ES žmogaus teisės bus jos santykių su visomis trečiosiomis šalimis, įskaitant strategines partneres, pagrindinis klausimas;

Q. kadangi bendrame komunikate „ES ir Kinija. strateginė perspektyva“ EIVT ir Komisija pirmą kartą Kiniją pavadino sistemine varžove, skatinančia alternatyvius valdymo modelius;

R. kadangi pagal Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus įmonės raginamos užkirsti kelią faktiniams ir galimiems žmogaus teisių pažeidimams, susijusiems su jų verslo praktika, ir juos sušvelninti;

1. griežtai smerkia „China Cables“ dokumentuose atskleistus žmogaus teisių pažeidimus ir itin represinę politiką; visomis prasmėmis reiškia didžiausią susirūpinimą dėl to, kad tūkstančiai uigūrų ir etninių kazachų išsiųsti į vadinamąsias politinio perauklėjimo stovyklas, remiantis duomenimis, surinktais taikant prognozėmis grindžiamo viešosios tvarkos palaikymo sistemą, be kita ko, dėl kelionių į užsienį arba manant esant pernelyg pamaldžiu; primygtinai ragina Kinijos valdžios institucijas išlaisvinti asmenis, kurie, kaip pranešama, buvo sulaikyti dėl jų įsitikinimų ar kultūrinės praktikos ir tapatybės;

2. pabrėžia, kad įkalinimas ar bet koks kitas žiaurus fizinės laisvės atėmimas, persekiojimas dėl priklausymo kokioms nors grupėms dėl etninių, kultūrinių ar religinių priežasčių ir kiti nežmoniški veiksmai, sukeliantys dideles kančias, kai vykdomi plataus masto išpuoliai prieš civilius gyventojus, prilygsta nusikaltimams žmoniškumui; ragina  Kinijos vyriausybę nedelsiant uždaryti šias stovyklas, nutraukti visus prieš civilius Sindziange vykdomus pažeidimus ir regione nepriklausomiems tarptautiniams tyrėjams suteikti visišką prieigą, kaip to reikalavo JT vyriausiasis žmogaus žmogaus teisių komisaras;

3. dar kartą pakartoja savo raginimą Kinijos vyriausybei nedelsiant ir besąlygiškai paleisti į laisvę uigūrų mokslininką Ilhamą Tohti, 2019 m. Sacharovo premijos laureatą, ir visus kitus, kurie yra sulaikyti tik dėl to, kad taikiai naudojosi savo saviraiškos laisve, ir kol jie nėra paleisti į laisvę, ragina nutraukti vykdomas represijas, kurios pasireiškia sulaikymo, teisminio persekiojimo ir bauginimo forma, suteikiant jiems galimybę atlikti savo darbą nepatiriant trukdymo; ragina Kiniją užtikrinti, kad jie galėtų reguliariai ir nevaržomai susitikti su savo šeimų nariais ir pasirinktais advokatais; be to,ragina paleisti į laisvę Eli Mamutą, Hailaite Niyazi, Memtejanasą Abdullą, Abduhelilą Zununą ir Abdukerimą Abdulyi, kaip pareikalavo ES per ES ir Kinijos dialogo dėl žmogaus teisių 36-ąjį ir 37-ąjį raundus; taip pat ragina nedelsiant paleisti į laisvę knygų leidėją Švedijos pilietį Gui Minhai ir du Kanados piliečius – Michael Spavor ir Michael Kovrig;

4. ragina Kinijos vyriausybę atskleisti visų asmenų, iš esmės dingusių Sindziange, vardus ir pavardes, jų buvimo vietą ir dabartinį jų statusą;

5. primygtinai ragina Kinijos vyriausybę viešai pripažinti uigūrų, kazachų ir kitų etninių mažumų sulaikymo internuotų asmenų stovyklose mastą ir realų pobūdį, iš dalies pakeisti pernelyg plačią terorizmo akto apibrėžtį, taikomą dabartiniuose šalies teisės aktuose, pvz., 2015 m. Kovos su terorizmu įstatyme ir Kovos su ekstremizmu reglamente, ir aiškiai atskirti taikų protestą ir smurtinį ekstremizmą;

6. pabrėžia Kinijos, kaip pasaulio supervalstybės, atsakomybę ir ragina valdžios institucijas Pekine bet kokiomis aplinkybėmis užtikrinti pagarbą tarptautinei teisei, demokratijai, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, laikantis JT Chartijos ir Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos ir kitų tarptautinių priemonių, kurias Kinija yra pasirašiusi arba ratifikavusi; todėl ragina Kiniją įvykdyti įsipareigojimą laikytis tarptautinės teisės ir pagrindinių normų, reglamentuojančių tarptautinius santykius su Jungtinėmis Tautomis, kaip susitarta 21-ajame ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikime; pakartoja savo raginimą Kinijai ratifikuoti Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir užtikrinti visišką jo įgyvendinimą, be kita ko, panaikinant bet kokią piktnaudžiavimo praktiką ir prireikus pritaikant savo teisės aktus;

7. reiškia nusivylimą tuo, kad per 37-ąjį ES ir Kinijos dialogo žmogaus teisių klausimais etapą nepasiekta jokių esminių rezultatų; be to, apgailestauja, kad Kinijos delegacija nedalyvavo balandžio 2 d. tęsiant dialogą, skirtą pasikeisti nuomonėmis su pilietinės visuomenės organizacijomis; apgailestauja, kad balandžio 9 d. vykusiame ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikime neatidėliotiniems susirūpinimą keliantiems klausimams dėl žmogaus teisių vėl buvo skirtas tik nereikšmingas dėmesys; taip pat apgailestauja dėl to, kad ES ir Kinijos tarpparlamentinis susitikimas, numatytas lapkričio mėnesį, neįvyko;

8. apgailestauja, kad ES iki šiol taikytas požiūris ir priemonės nepaskatino apčiuopiamos Kinijos pažangos žmogaus teisių srityje, o prezidentu tapus Xi Jinpingui padėtis šioje srityje tik blogėjo; primygtinai ragina naująją Komisiją įtraukti susirūpinimą keliančius žmogaus teisių klausimus į visas jos politikos sudedamąsias dalis ir parengti bei įgyvendinti holistinę ES strategiją siekiant užtikrinti konkrečią pažangą žmogaus teisių srityje Kinijoje, Sindziange uždarant stovyklas, į laisvę paleidžiant politinius kalinius ir pilietinės visuomenės erdvės atvėrimui suteikiant absoliučią pirmenybę; pakartoja savo raginimą visuose aukšto lygio susitikimuose su Kinijos pareigūnais apgalvotai tiek privačiai, ir viešai kelti susirūpinimą dėl žmogaus teisių, o ne šias diskusijas palikti aptarti tik per ES ir Kinijos dialogą žmogaus teisių klausimais;

9. ragina Tarybą, EIVT ir Komisiją užtikrinti, kad ES ir Kinijos bendradarbiavimas būtų grindžiamas žmogaus teisių visuotinumu, abiejų šalių prisiimtais tarptautiniais įsipareigojimais žmogaus teisių srityje ir įsipareigojimu siekti pažangos įgyvendinant aukščiausius žmogaus teisių apsaugos standartus;

10. ragina Komisijos pirmininkės pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Sąjungos institucijas dvišaliuose susitikimuose su Kinijos vyriausybe ir tarptautiniuose forumuose viešai kelti minėta klausimą ir viešai pasmerkti augantį žmogaus teisių pažeidimų skaičių Kinijoje;

11. palankiai vertina neseniai vykusio ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimo proga priimtą Europos Vadovų Tarybos pirmininko deklaraciją, kad žmogaus teisės ES požiūriu yra tokios pat svarbios kaip ekonominiai interesai, ir ragina Komisiją, EIVT ir Tarybą nuosekliai stiprinti veiksmus, kuriais siekiama spręsti žmogaus teisių klausimus palaikant bendrus dvišalius santykius su Kinija; dar kartą pakartoja savo požiūrį, kad tais atvejais, kai ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikime mažai kalbama apie žmogaus teises, Taryba, EIVT ir Komisija turėtų atsisakyti išvis tokius pareiškimus įtraukti ir turėtų parengti atskirą pranešimą šia tema bei prasmingai įvertinti padėtį ir priežastis, kodėl negalima susitarti dėl tvirtesnių pareiškimų;

12. dar kartą pakartoja savo raginimą ES ir valstybėms narėms imtis vadovaujamo vaidmens per kitą JT Žmogaus teisių tarybos sesiją siekti priimti rezoliuciją, kuria įsteigiama faktų nustatymo misija Sindziange, ir vieningai pritarti bendriems pareiškimams su panašiai mąstančiomis trečiosiomis šalimis ir aktyviai naudotis visais diplomatiniais kanalais, siekiant sparčiai padidinti pritarimą Žmogaus teisių tarybos narių tarpe;

13. pakartoja savo raginimą ES, jos valstybėms narėms ir tarptautinei bendruomenei nedelsiant sustabdyti visą prekių ir paslaugų, kurias Kinija naudoja savo kibernetiniam stebėjimui ir spėjamajam profiliavimui plėsti ir tobulinti, eksportą ir technologijų perdavimą; yra labai susirūpinęs dėl to, kad Kinija sistemingai eksportuoja aukščiausios klasės sekimo technologijas į autoritarines valstybes visame pasaulyje ir reguliariai rengia mokymus ir teikia techninę pagalbą, susijusią su šių technologijų naudojimu; atsižvelgdamas į tai, ragina Tarybą dėl neatidėliotinų nacionalinio saugumo ir žmogaus teisių sumetimų parengti bendrą poziciją dėl Reglamento dėl dvejopo naudojimo prekių reformos; pabrėžia, kad Parlamentas toliau plėtojo ir sugriežtino Komisijos pasiūlymą taikyti griežtą kibernetinio stebėjimo technologijų kontrolę tiek į sąrašą įtrauktoms, tiek neįtrauktoms technologijoms;

14. ragina visas akademines ir mokslinių tyrimų institucijas, bendradarbiaujančias su Kinija, visapusiškai puoselėti mokslo ir mokslinių tyrimų laisvę;

15. yra labai susirūpinęs dėl Sindziango daugiasluoksnių priverstinio ir nesavanoriško darbo sistemų ir jų poveikio pasaulinėms tiekimo grandinėms;

16. ragina Europos bendroves, veikiančias Sindziange arba vykdančias veiklą, kuri daro tiesioginį poveikį provincijoje, viešai pasmerkti susidariusią padėtį vietoje; ragina visas ES bendroves, veikiančias Sindziange, ten laikinai sustabdyti savo veiklą, jei yra pagrįstų priežasčių manyti, kad bendrovės dėl šios savo veiklos prisideda prie Kinijos žmogaus teisių pažeidimų Sindziange; primygtinai ragina bendroves įdiegti patikimą išsamaus patikrinimo žmogaus teisių srityje sistemą, taikant procesus, kuriais siekiama nustatyti jų poveikį žmogaus teisėms visose jų tiekimo grandinėse ir operacijose, užkirsti jam kelią, jį sušvelninti ir atsižvelgti į šį poveikį, kaip nustatyta JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniuose principuose; taip pat ragina ES parengti visoms ES bendrovėms privalomus teisės aktus, reglamentuojančius išsamų patikrinimą žmogaus teisių srityje; prašo Europos Parlamento Pirmininko apsvarstyti galimybę panaikinti Europos Parlamento leidimus, išduotus Europos bendrovių, kurios per artimiausius tris mėnesius nesiima jokių veiksmų šiuo klausimu, atstovams patekti į Europos Parlamentą;

17. yra labai susirūpinęs dėl pranešimų apie sekimą ir grasinimus, įskaitant grasinimus mirtimi, nukreiptus uigūrų kilmės ES piliečiams ir gyventojams; ragina Komisiją ir visas ES valstybes nares nedelsiant ištirti šiuos pranešimus, užtikrinti Sindziango diasporos narių apsaugą ir paspartinti uigūrų ir kitų tiurkų musulmonų prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimą ir prireikus remtis nacionaline teise; todėl palankiai vertina Vokietijos ir Švedijos sprendimus sustabdyti visų etninių uigūrų, kazachų ir kitų tiurkų musulmonų grąžinimą į Kiniją, atsižvelgiant į savavališko sulaikymo, kankinimo ir kitokio netinkamo elgesio su jais Kinijoje pavojų;

18. palankiai vertina neseniai vyriausiosios įgaliotinės paskelbtą pranešimą, kad bus pradėtas darbas dėl ES visuotinio sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimo ir ragina ES paspartinti šį procesą, nedelsiant pradėti darbą dėl tokios priemonės, kaip pasiūlė Parlamentas 2019 m. kovo 14 d. rezoliucijoje, ir toliau tęsti Europos Parlamento įsitraukimą į šį procesą;

19. pakartoja raginimą Tarybai taikyti tikslines sankcijas, skirtas Sindziango uigūrų autonominio regiono komunistų partijos sekretoriui Chen Quanquo ir kitiems atsakingiems už represijas pareigūnams;

20. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei ir parlamentui.

 

[1] Priimti tekstai, P8_TA(2019)0422.

[2] Priimti tekstai, P8_TA(2018)0343.

[3] Priimti tekstai, P8_TA(2018)0377.

[4] Priimti tekstai, P8_TA(2019)0215.

Atnaujinta: 2019 m. gruodžio 18 d.Teisinė informacija - Privatumo politika