Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B9-0252/2019Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B9-0252/2019

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl žmogaus teisių ir demokratijos padėties Nikaragvoje

16.12.2019 - (2019/2978(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį

Tilly Metz, Hannah Neumann, Anna Cavazzini, Saskia Bricmont
Verts/ALE frakcijos varduSophia Fabio Massimo Castaldo

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B9-0251/2019

Procedūra : 2019/2978(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B9-0252/2019
Pateikti tekstai :
B9-0252/2019
Priimti tekstai :

B9-0252/2019

Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių ir demokratijos padėties Nikaragvoje

(2019/2978(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Nikaragvos, ypač į 2008 m. gruodžio 18 d.[1], 2009 m. lapkričio 26 d.[2], 2017 m. vasario 16 d.[3], 2018 m. gegužės 31 d.[4] ir 2019 m. kovo 14 d. rezoliucijas[5],

 atsižvelgdamas į 2012 m. ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimą,

 atsižvelgdamas į Nikaragvai skirtą ES šalies strategijos dokumentą ir 2014–2020 m. orientacinę daugiametę programą,

 atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl Nikaragvos, ypač į 2019 m. spalio 14 d. išvadas, kuriomis nustatoma tikslinių sankcijų sistema, 

 atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai (pirmininko pavaduotojo ir vyriausiojo įgaliotinio) ES vardu padarytus pareiškimus dėl padėties Nikaragvoje, ypač į 2019 m. lapkričio 20 d. pareiškimą,

 atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro atstovo spaudai Ruperto Colville’io 2019 m. lapkričio 19 d. pareiškimą,

 atsižvelgdamas į Amerikos valstybių organizacijos aukšto lygio komisijos Nikaragvos klausimais 2019 m. lapkričio 19 d. ataskaitą,

 atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro 2019 m. rugsėjo 3 d. metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių padėties Nikaragvoje,

 atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP),

 atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

 atsižvelgdamas į 2004 m. birželio mėn. patvirtintas ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų, kurios buvo atnaujintos 2008 m.,

 atsižvelgdamas į Nikaragvos Konstituciją,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi žmogaus teisių gynėjai, aplinkosaugos aktyvistai ir kiti Nikaragvos vyriausybės veiksmų žmogaus teisių srityje kritikai vis dažniau tampa grasinimų mirtimi, bauginimų, interneto šmeižto kampanijų, priekabiavimo, sekimo, užpuolimų ir teisminio persekiojimo objektais; kadangi dabartinė krizė paskatino daugiau kaip 80 000 žmonių bėgti iš Nikaragvos;

B. kadangi, remiantis naujausiais Amerikos valstybių organizacijos įsteigto Specialiojo Nikaragvos stebėsenos mechanizmo (MESENI) duomenimis, 328 žmonės žuvo, šimtai sužeista, daugiau kaip 150 politinių kalinių tebėra savavališkai sulaikyti vien dėl to, kad naudojosi savo teisėmis, o 144 studentai buvo išmesti iš universitetų dėl to, kad dalyvavo demonstracijose už demokratiją, didesnę laisvę ir pagarbą žmogaus teisėms; kadangi, nevyriausybinių šaltinių duomenimis, 2019 m. liepos 8 d. iš šalies pabėgo apie 100 žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų;

C. kadangi teisminių institucijų nepriklausomumo, politinio pliuralizmo ir saviraiškos bei susirinkimų laisvės paisymas yra pagrindiniai demokratijos ir teisinės valstybės ramsčiai; kadangi 2019 m. birželio mėn. buvo priimtas amnestijos įstatymas, pagal kurį buvo galima paleisti daugiau kaip 100 politinių kalinių; kadangi šiuo amnestijos įstatymu išplečiama „asmenų, kurių veiksmai nebuvo ištirti, kurių atžvilgiu atliekamas tyrimas“ arba kurie dalyvauja baudžiamuosiuose procesuose ir „laikosi savo nuosprendžių“, apsauga; kadangi šis įstatymas neturėtų sudaryti sąlygų pagal režimo įsakymus nusikaltimus vykdžiusių asmenų nebaudžiamumui;

D. kadangi kitos nepasitenkinimo ir atvirų konfliktų priežastys apima staigų į eksportą orientuotos žemę alinančios veiklos kalnakasybos, cukranendrių ir alyvpalmių aliejaus sektoriuose, taip pat gyvulininkystės ir vandenynus jungiančio kanalo projekto srityje išaugimą, kuris lemia veiklos perkėlimą ir rimtą neatitaisomą žalą aplinkai, ir pasikartojančias į žmones, kurie protestuoja prieš šią veiklą, nukreiptas represijas;

E. kadangi 2019 m. lapkričio 14 d. kartu su kitais asmenimis devyni įkalintų politinių oponentų giminaičiai pradėjo bado streiką San Miguelio bažnyčioje Masajoje, ragindami paleisti per protestus sulaikytus jų sūnus ir dukteris; kadangi streikas truko devynias dienas; kadangi policija apsupo bažnyčią ir nutraukė vandens ir elektros tiekimą; kadangi policija niekam neleido patekti į bažnyčią ir teikti humanitarinės ir medicininės pagalbos;

F. kadangi tą pačią naktį buvo sulaikyta ne mažiau kaip 13 opozicijos narių grupė, atnešusi vandens policijos apsuptiems asmenims, įskaitant Nikaragvos ir Belgijos žmogaus teisių gynėją Amayą Evą Coppens, kuri per protestus buvo sulaikyta aštuonis mėnesius, ir 2019 m. birželio 11 d. paleista pagal Amnestijos įstatymą;

G. kadangi Nikaragvos prokuratūra apkaltino grupę keliais kaltinimais, įskaitant žmonių grobimą ir terorizmą; kadangi kalinimo sąlygos Nikaragvoje neatitinka tarptautinių standartų; kadangi Nikaragvos opozicijos nariai praneša apie kalėjimuose vykdomus kankinimus ir seksualinį smurtą;

H. kadangi 2018 m. pabaigoje Nikaragvos vyriausybė išsiuntė iš šalies Amerikos šalių žmogaus teisių komisiją (IACHR) ir JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro Centrinės Amerikos regioninį biurą; kadangi abiejų organizacijų grįžimas, gavus vyriausybės pritarimą, būtų galiojančių susitarimų su opozicija įgyvendinimo garantas; kadangi suintensyvėjo represijos prieš pilietinės visuomenės organizacijas ir iš jų atimtas jų teisinis statusas;

I. kadangi siekis kurti ir stiprinti demokratiją ir teisinę valstybę bei pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms yra neatskiriama ES išorės politikos, įtrauktos į ES ir Centrinės Amerikos šalių 2012 m. asociacijos susitarimą, dalis;

J. kadangi 2019 m. vasario mėn. buvo atnaujintos vyriausybės ir Pilietinio aljanso derybos; kadangi 2019 m. kovo 27 d. buvo pasiektas susitarimas dėl asmenų, iš kurių atimta laisvė per 2018 m. protestus, paleidimo; kadangi 2019 m. kovo 29 d. buvo pasiektas dar vienas susitarimas dėl piliečių teisių ir garantijų stiprinimo; kadangi 2019 m. gegužės 20 d. Pilietinis aljansas pasišalino iš derybų, atsižvelgdamas į tai, kad šių dviejų susitarimų įgyvendinimas buvo ribotas; kadangi iki 2019 m. birželio 11 d. vyriausybė išlaisvino 492 asmenis, kurie buvo sulaikyti per 2018 protestus; kadangi derybos vis dar įšalusios, nepaisant bandymų jas atnaujinti;

1. griežtai smerkia visų formų represijas prieš žmogaus teisių gynėjus ir žurnalistus ir jų kriminalizavimą, taip pat kovos su terorizmu įstatymų ir kovos su maištininkais pajėgų naudojimą prieš skirtingą nuomonę turinčius asmenis Nikaragvoje; smerkia tebesitęsiantį opozicijos protestuose dalyvavusių asmenų bauginimą, persekiojimą, sulaikymą ir grobimą; smerkia tai, kad Nikaragvos Nacionalinė Asamblėja panaikino kelių nacionalinių NVO teisinį statusą; mano, kad būtina greitai atkurti teisinį tų pilietinės visuomenės organizacijų, kurios nukentėjo nuo šio dekreto, statusą;

2. yra susirūpinęs dėl vis dažnesnių pilietinės erdvės ir nepritarimo apraiškų apribojimų; primena, kad Nikaragva turi užtikrinti teisės į asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę apsaugą; pabrėžia, kad Nikaragvos valdžios institucijos visais atvejais privalo užtikrinti, kad žmogaus teisių gynėjai galėtų atlikti savo darbą nepatirdami grasinimų, bauginimų ir kliūčių;

3. ragina nedelsiant paleisti Amayą Evą Coppens, taip pat visus kitus žmogaus teisių gynėjus ir sąžinės kalinius, sulaikytus ir nuteistus vien už tai, kad naudojosi savo teise į saviraiškos ir taikių susirinkimų laisvę;

4. primygtinai reikalauja, kad Nikaragvos valdžios institucijos užtikrintų visų sulaikytųjų saugumą ir fizinę bei psichologinę gerovę ir suteiktų jiems tinkamą medicininę priežiūrą;

5. palankiai vertina Tarybos sprendimą nustatyti tikslinių ir individualių sankcijų asmenims ir subjektams, atsakingiems už žmogaus teisių pažeidimus ar jų nesilaikymą arba už pilietinės visuomenės ir demokratinės opozicijos represijas Nikaragvoje, taip pat asmenims ir subjektams, kurių veiksmai, politika ar veikla kitaip kenkia demokratijai ir teisės viršenybei Nikaragvoje, sistemą;

6. prašo Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai bei ES delegaciją atidžiai stebėti šalyje vykstančius pokyčius; ragina ES delegaciją ir valstybes nares naudotis savo kontaktais Nikaragvoje siekiant spręsti padėties šalyje klausimą; ragina Komisiją užtikrinti, kad teikiant jos bendradarbiavimo pagalbą būtų didinama jos parama pilietinei visuomenei, ypač žmogaus teisių gynėjams, ir kad ji jokiu būdu neprisidėtų prie dabartinės Nikaragvos valdžios institucijų represinės politikos;

7. yra įsitikinęs, kad Europos įmonėms teks dalis atsakomybės už dabartinę padėtį, jeigu jos toliau vykdys savo veiklą tinkamai neatsižvelgdamos į galimą neigiamą poveikį žmogaus teisių padėčiai šalyje; pabrėžia, kad šios įmonės turi būti patrauktos atsakomybėn ir, jei bus patvirtintas jų bendrininkavimas, joms turi būti taikoma tikslinių ribojamųjų priemonių sistema; prašo jį informuoti, kurios įmonės ir kuriuose sektoriuose toliau vykdo veiklą ir kokių išsamaus patikrinimo priemonių jos ėmėsi;

8. mano, kad dabartinė krizė gali būti išspręsta tik per taikų Nikaragvos piliečių dialogą ir derybas dėl institucinės reformos, įskaitant rinkimų institucijas; atsižvelgdamas į tai, ragina Nikaragvos vyriausybę ir visas susijusias šalis pradėti prasmingą ir išsamų nacionalinį dialogą, be kita ko, dėl rinkimų reformų, kurios atitiktų tarptautinius standartus, patvirtinimo; dar kartą patvirtina, kad ES yra pasirengusi teikti paramą, jei to paprašys susijusios šalys;

9. ragina ES delegaciją ir diplomatines atstovybes vietoje turinčias valstybes nares visapusiškai įgyvendinti ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų ir teikti visą tinkamą paramą sulaikytiems žmogaus teisių gynėjams, įskaitant apsilankymus kalėjimuose ir teismo procesų stebėseną;

10. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Amerikos valstybių organizacijos generaliniam sekretoriui, Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai, Centrinės Amerikos parlamentui ir Nikaragvos Respublikos vyriausybei.

 

Atnaujinta: 2019 m. gruodžio 18 d.
Teisinė informacija - Privatumo politika