Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B9-0253/2019Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B9-0253/2019

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl žmogaus teisių ir demokratijos padėties Nikaragvoje

16.12.2019 - (2019/2978(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį

Leopoldo López Gil, Michael Gahler, Željana Zovko, Juan Ignacio Zoido Álvarez, Javier Zarzalejos, Vladimír Bilčík, David Lega
PPE frakcijos vardu

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B9-0251/2019

Procedūra : 2019/2978(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B9-0253/2019
Pateikti tekstai :
B9-0253/2019
Priimti tekstai :

B9-0253/2019

Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių ir demokratijos padėties Nikaragvoje

(2019/2978(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Nikaragvos, ypač į 2008 m. gruodžio 18 d.[1], 2009 m. lapkričio 26 d.[2], 2017 m. vasario 16 d.[3], 2018 m. gegužės 31 d.[4] ir 2019 m. kovo 14 d.[5] rezoliucijas,

 atsižvelgdamas į 2012 m. ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimą,

 atsižvelgdamas į Nikaragvai skirtą ES šalies strategijos dokumentą ir 2014–2020 m. orientacinę daugiametę programą,

 atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl Nikaragvos, ypač į 2019 m. spalio 14 d. išvadas, kuriomis nustatoma tikslinių sankcijų sistema,

 atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai (pirmininko pavaduotojo ir vyriausiojo įgaliotinio) ES vardu padarytus pareiškimus dėl padėties Nikaragvoje, ypač į 2019 m. lapkričio 20 d. pareiškimą,

 atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro atstovo spaudai 2019 m. lapkričio 19 d. padarytą pareiškimą,

 atsižvelgdamas į Amerikos valstybių organizacijos (OAS) aukšto lygio komisijos Nikaragvos klausimais 2019 m. lapkričio 19 d. ataskaitą,

 atsižvelgdamas į Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos įsteigto specialaus Nikaragvos stebėsenos mechanizmo (MESENI) naujienlaiškius,

 atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

 atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

 atsižvelgdamas į 2004 m. birželio mėn. ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų,

 atsižvelgdamas į Nikaragvos Konstituciją,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi žmogaus teisių gynėjai ir kiti Nikaragvos vyriausybės veiksmų žmogaus teisių srityje kritikai vis dažniau tampa grasinimų mirtimi, bauginimų, interneto šmeižto kampanijų, priekabiavimo, sekimo, užpuolimų ir teisminio persekiojimo objektais; kadangi tarptautinės žmogaus teisių organizacijos praneša, kad dėl dabartinės krizės daugiau kaip 80 000 žmonių buvo priversti palikti Nikaragvą, sykiu suintensyvėjo represijos;

B. kadangi, remiantis naujausiais MESENI duomenimis, 328 žmonės žuvo, šimtai sužeista, daugiau kaip 150 politinių kalinių tebėra savavališkai sulaikyta vien dėl to, kad naudojosi savo teisėmis, o 144 studentai buvo išmesti iš universitetų dėl to, kad dalyvavo demonstracijose už demokratiją, didesnę laisvę ir pagarbą žmogaus teisėms; kadangi JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) pranešė, kad daugiau kaip 100 žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų turėjo išvykti iš šalies;

C. kadangi teisminių institucijų nepriklausomumo, politinio pliuralizmo ir saviraiškos ir susirinkimų laisvės paisymas yra pagrindiniai demokratijos ir teisinės valstybės ramsčiai;

D. kadangi 2019 m. lapkričio 14 d. kartu su kitais asmenimis aštuoni įkalintų politinių oponentų giminaičiai pradėjo bado streiką San Miguelio bažnyčioje Masajoje, ragindami paleisti 130 asmenų, tariamai sulaikytų per protestus; kadangi policija apsupo bažnyčią ir nutraukė vandens ir elektros tiekimą; kadangi policija niekam neleido patekti į bažnyčią ir teikti humanitarinę ir medicininę pagalbą;

E. kadangi tą pačią naktį buvo sulaikyta ne mažiau kaip 13 opozicijos narių grupė, atnešusi vandens policijos apsuptiems asmenims, įskaitant Nikaragvos ir Belgijos žmogaus teisių gynėją Amayą Evą Coppens, kuri per protestus buvo kalinama aštuonis mėnesius ir paleista 2019 m. birželio 11 d. pagal amnestijos įstatymą;

F. kadangi Nikaragvos prokuratūra pateikė jiems nepagrįstų kaltinimų, įskaitant kaltinimus žmonių grobimu, neteisėtu šaunamųjų ginklų laikymu ir terorizmu, o tai akivaizdžiai pažeidžia tinkamo proceso užtikrinimo principą ir jų teises į teisingą bylos nagrinėjimą; kadangi, be kita ko, įkalinimo sąlygos Nikaragvoje neatitinka tarptautinių standartų; kadangi Nikaragvos opozicijos nariai aiškiai praneša apie kalėjimuose vykdomus kankinimus ir seksualinį smurtą;

G. kadangi Nikaragvos vyriausybė didina demokratinės, institucinės ir politinės krizės aukų šeimų persekiojimą, jas baugindama ir sekdama, ir taip siekdama užkirsti kelią privatiems ir viešiems veiksmams, susijusiems su jų artimųjų atminimu ir teisingumo siekimu;

H. kadangi Nikaragvos vyriausybė imasi represalijų prieš asmenis, kurie kalba apie žmogaus teisių padėtį Nikaragvoje ir palaiko ryšius su tarptautiniais ir JT pareigūnais bei mechanizmais;

I. kadangi Nikaragvos vyriausybė išsiuntė iš šalies tarptautines organizacijas, siekiančias taikaus konflikto sprendimo ir nacionalinio susitaikymo; kadangi sustiprėjo represijos prieš pilietinės visuomenės organizacijas – panaikintas jų teisinis statusas, o šalyje, kurioje prasta institucinė struktūra, tai tampa dviguba bausme represijų aukoms;

J. kadangi ne kartą neleista į Nikaragvą atvykti aukšto rango pareigūnams iš kai kurių ES valstybių narių;

K. kadangi Nikaragvos vyriausybė neparodė noro atnaujinti patikimą ir įtraukų dialogą su Pilietiniu aljansu ir visapusiškai įgyvendinti 2019 m. kovo mėn. susitarimus;

L. kadangi siekis kurti ir stiprinti demokratiją ir teisinę valstybę bei pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms turi būti neatskiriama ES išorės politikos, be kita ko, ES ir Centrinės Amerikos šalių 2012 m. asociacijos susitarimo, dalis; kadangi į susitarimą įtraukta nuostata dėl demokratijos ir toji nuostata yra esminė šio susitarimo dalis; kadangi, atsižvelgiant į dabartines aplinkybes, reikėtų pradėti taikyti nuostatą dėl demokratijos ir sustabdyti susitarimo taikymą Nikaragvai;

1. smerkia visus Nikaragvos vyriausybės represinius veiksmus, ypač nužudymus, visuotinį saviraiškos, susirinkimų ir demonstracijų laisvės apribojimą, nevyriausybinių organizacijų ir pilietinės visuomenės uždraudimą, tarptautinių organizacijų išsiuntimą iš šalies, žiniasklaidos priemonių uždarymą ir išpuolius prieš žiniasklaidą, teisės į informaciją apribojimus ir studentų išmetimą iš universitetų;

2. primygtinai ragina Nikaragvos vyriausybę nutraukti nuolatines kitaip manančių asmenų represijas ir besitęsiančius savavališkus suėmimus, kankinimus ir seksualinį smurtą ir nustoti kriminalizuoti, persekioti ir pulti žmogaus teisių gynėjus, politinius oponentus, aukų šeimas ir kitus prieštaraujančius asmenis;

3. ragina nedelsiant paleisti visus savavališkai sulaikytus asmenis, įskaitant Amayą Evą Coppens, panaikinti visus jiems pateiktus kaltinimus ir leisti jiems naudotis pagrindinėmis teisinės apsaugos priemonėmis; ragina patraukti atsakomybėn asmenis, atsakingus už žmogaus teisių pažeidimus ir demokratijos bei teisinės valstybės principų pažeidimus;

4. palankiai vertina Tarybos sprendimą patvirtinti tikslinių ribojamųjų priemonių, taikytinų asmenims, kurie atsakingi už žmogaus teisių pažeidimus, piktnaudžiavimus ir represijas prieš pilietinę visuomenę bei demokratinę opoziciją Nikaragvoje, sistemą; ragina valstybes nares greitai susitarti dėl konkretaus asmenų ir subjektų, kuriems turi būti taikomos sankcijos, įskaitant prezidentą Danielį Ortegą ir viceprezidentę Rosario Murillo, sąrašo;

5. smerkia Nikaragvos vyriausybę dėl jos nenoro atnaujinti prasmingą vidaus dialogą; ragina valdžios institucijas atnaujinti dialogą su Pilietiniu aljansu siekiant demokratinio, tvaraus ir taikaus sprendimo, kuris leistų visapusiškai įgyvendinti 2019 m. kovo mėn. susitarimus; pabrėžia, kad reikia užtikrinti visų Nikaragvos gyventojų politines ir pilietines laisves, tremtyje gyvenančių asmenų grįžimą, tarptautinių organizacijų grįžimą ir bendradarbiavimą su jomis, taip pat parengti patikimą rinkimų procesą, užtikrinant skubius, sąžiningus ir skaidrius rinkimus, kuriuose dalyvautų tarptautiniai stebėtojai;

6. prašo Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio ir ES delegacijos Nikaragvoje atidžiai stebėti įvykius šalyje ir toliau spręsti dėl padėties šalyje kylančias žmogaus teisių problemas, darančias poveikį kaliniams, studentams, protestuotojams, aukų šeimoms, žurnalistams ir kitiems asmenims;

7. ragina kuo greičiau nusiųsti Parlamento delegaciją į Nikaragvą, kad būtų galima vėl pradėti stebėti padėtį šalyje, ir primygtinai ragina Nikaragvos valdžios institucijas leisti jai nekliudomai atvykti į šalį, suteikti galimybę susitikti su visais atitinkamais asmenimis ir naudotis infrastruktūra;

8. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Amerikos valstybių organizacijos generaliniam sekretoriui, Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai, Centrinės Amerikos Parlamentui, Limos grupei ir Nikaragvos Respublikos vyriausybei ir parlamentui.

 

Atnaujinta: 2019 m. gruodžio 18 d.
Teisinė informacija - Privatumo politika