Procedūra : 2019/2978(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B9-0254/2019

Pateikti tekstai :

B9-0254/2019

Debatai :

PV 18/12/2019 - 21
CRE 18/12/2019 - 21

Balsavimas :

PV 19/12/2019 - 6.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P9_TA(2019)0111

<Date>{16/12/2019}16.12.2019</Date>
<NoDocSe>B9‑0254/2019</NoDocSe>
PDF 158kWORD 48k

<TitreType>PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreSuite>pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininkės pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo</TitreSuite>

<TitreRecueil>pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį</TitreRecueil>


<Titre>dėl žmogaus teisių ir demokratijos padėties Nikaragvoje</Titre>

<DocRef>(2019/2978(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute>Javier Nart, Abir Al‑Sahlani, Petras Auštrevičius, Malik Azmani, José Ramón Bauzá Díaz, Phil Bennion, Izaskun Bilbao Barandica, Gilles Boyer, Sylvie Brunet, Olivier Chastel, Katalin Cseh, Jérémy Decerle, Anna Júlia Donáth, Engin Eroglu, Klemen Grošelj, Christophe Grudler, Bernard Guetta, Antony Hook, Ivars Ijabs, Ondřej Kovařík, Ilhan Kyuchyuk, Nathalie Loiseau, Jan‑Christoph Oetjen, Dragoş Pîslaru, Samira Rafaela, Frédérique Ries, María Soraya Rodríguez Ramos, Monica Semedo, Susana Solís Pérez, Ramona Strugariu, Irène Tolleret, Hilde Vautmans, Marie‑Pierre Vedrenne, Chrysoula Zacharopoulou</Depute>

<Commission>{Renew}RENEW frakcijos vardu</Commission>

</RepeatBlock-By>

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B9-0251/2019

B9‑0254/2019

Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių ir demokratijos padėties Nikaragvoje

(2019/2978(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Nikaragvos, ypač į 2008 m. gruodžio 18 d.[1], 2009 m. lapkričio 26 d.[2], 2017 m. vasario 16 d.[3], 2018 m. gegužės 31 d.[4] ir 2019 m. kovo 14 d.[5] rezoliucijas,

 atsižvelgdamas į 2012 m. ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimą,

 atsižvelgdamas į Nikaragvai skirtą ES šalies strategijos dokumentą ir 2014–2020 m. orientacinę daugiametę programą,

 atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl Nikaragvos, ypač į 2019 m. spalio 14 d. išvadas, kuriomis nustatoma tikslinių sankcijų sistema,

 atsižvelgdamas į Komisijos pirmininkės pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai (Komisijos pirmininkės pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio) ES vardu padarytus pareiškimus dėl padėties Nikaragvoje, ypač į 2019 m. lapkričio 20 d. pareiškimą,

 atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro atstovo spaudai Ruperto Colville‘o 2019 m. lapkričio 19 d. padarytą pareiškimą,

 atsižvelgdamas į Amerikos valstybių organizacijos (OAS) 2019 m. lapkričio 19 d. pranešimą,

 atsižvelgdamas į Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos įsteigto specialaus Nikaragvos stebėsenos mechanizmo (MESENI) paskelbtus naujienlaiškius,

 atsižvelgdamas į 1966 m. gruodžio 16 d. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP),

 atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio 10 d. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

 atsižvelgdamas į 2004 m. birželio 14 d. ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų,

 atsižvelgdamas į Nikaragvos Konstituciją,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi žmogaus teisių gynėjai ir Nikaragvos vyriausybės veiksmų žmogaus teisių srityje kritikai vis dažniau tampa grasinimų mirtimi, bauginimų, interneto šmeižto kampanijų, priekabiavimo, sekimo, užpuolimų ir teisminio persekiojimo objektais; kadangi tarptautinės žmogaus teisių organizacijos pranešė, kad dėl dabartinės krizės daugiau kaip 80 000 žmonių buvo priversti palikti Nikaragvą ir šalyje suintensyvėjo represijos;

B. kadangi, remiantis naujausiais MESENI duomenimis, Nikaragvoje žuvo 328 žmonės, šimtai sužeista, daugiau kaip 150 politinių kalinių tebėra savavališkai sulaikyti vien dėl to, kad naudojosi savo teisėmis, o 144 studentai buvo išmesti iš universitetų dėl to, kad dalyvavo demonstracijose už demokratiją, didesnę laisvę ir pagarbą žmogaus teisėms; kadangi JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) pranešė, kad daugiau kaip 100 žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų turėjo išvykti iš šalies; kadangi Nikaragvos vyriausybė užblokavo laikraštinio popieriaus importą, dėl to keli laikraščiai buvo priversti užsidaryti, įskaitant legendinį „Nuevo Diario“;

C. kadangi teisminių institucijų nepriklausomumo, politinio pliuralizmo ir susirinkimų bei saviraiškos laisvės paisymas – tai pagrindinių teisių užtikrinimas ir jais iš esmės remiama demokratija ir teisinė valstybė;

D. kadangi 2019 m. lapkričio 14 d. kartu su kitais asmenimis aštuoni įkalintų politinių oponentų giminaičiai pradėjo bado streiką San Miguelio bažnyčioje Masajoje, ragindami paleisti 130 asmenų, tariamai sulaikytų dėl protestų; kadangi šiuos žmones bažnyčioje apsupo policijos pareigūnai, kurie taip pat pastate atjungė vandenį ir elektrą; kadangi policija niekam neleido patekti į bažnyčią ir teikti humanitarinę bei medicininę pagalbą;

E. kadangi tą pačią naktį buvo sulaikyta ne mažiau kaip 13 opozicijos narių grupė, atnešusi vandens policijos apsuptiems asmenims, įskaitant Nikaragvos ir Belgijos žmogaus teisių gynėją Amayą Evą Coppens, kuri dėl protestų buvo sulaikyta aštuonių mėnesių laikotarpiu ir 2019 m. birželio 11 d. paleista pagal amnestijos įstatymą;

F. kadangi Nikaragvos prokuratūra šiems 13 opozicijos narių pateikė nepagrįstų kaltinimų, įskaitant kaltinimus žmonių grobimu, neteisėtu šaunamųjų ginklų laikymu ir terorizmu, taip parodydama, kad akivaizdžiai neužtikrinamas tinkamas procesas ir teisė į teisingą bylos nagrinėjimą; kadangi įkalinimo sąlygos Nikaragvoje taip pat iki galo neatitinka tarptautinių standartų; kadangi Nikaragvos opozicijos nariai aiškiai praneša apie kalėjimuose vykdomus kankinimus ir seksualinį smurtą;

G. kadangi Nikaragvos vyriausybė vis intensyviau persekioja demokratinės, institucinės ir politinės krizės aukų šeimų narius, juos baugindama ir sekdama, taip siekdama užkirsti jiems kelią dalyvauti privačioje ir viešoje veikloje, susijusioje su jų artimųjų atminimu, ir reikalauti teisingumo;

H. kadangi Nikaragvos vyriausybė imasi griežtų priemonių prieš asmenis, kurie kalba apie žmogaus teisių padėtį Nikaragvoje ir palaiko ryšius su tarptautiniais ir JT pareigūnais bei mechanizmais;

I. kadangi Nikaragvos vyriausybė išsiuntė iš šalies tarptautines organizacijas, kurios siekė taikaus konflikto sprendimo ir nacionalinio susitaikymo; kadangi sustiprėjo represijos prieš pilietinės visuomenės organizacijas, panaikinant jų teisinį statusą šalyje, kurioje yra prasta institucinė struktūra, taip dvigubai nubaudžiant represijų aukas;

J. kadangi kelis kartus kai kuriems aukšto rango valstybių narių pareigūnams buvo neleista atvykti į Nikaragvą;

K. kadangi Nikaragvos vyriausybė neparodė noro atnaujinti patikimą ir įtraukų dialogą su Nikaragvos pilietiniu aljansu ir visapusiškai įgyvendinti 2019 m. kovo mėn. susitarimus;

L. kadangi siekis kurti ir stiprinti demokratiją ir teisinę valstybę bei pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms turi būti neatskiriama ES išorės politikos dalis, įskaitant ES ir Centrinės Amerikos šalių 2012 m. asociacijos susitarimą; kadangi šiame susitarime yra sąlyga dėl demokratijos, kuri yra esminė šio susitarimo dalis; kadangi dabartinėmis aplinkybėmis reikėtų pradėti taikyti sąlygą dėl demokratijos ir sustabdyti susitarimo taikymą Nikaragvai;

1. smerkia visus Nikaragvos vyriausybės įvykdytus represinius veiksmus, ypač nužudymus, visuotinį saviraiškos, susirinkimų ir demonstracijų laisvės apribojimą, nevyriausybinių organizacijų ir pilietinės visuomenės uždraudimą, tarptautinių organizacijų išsiuntimą iš šalies, žiniasklaidos priemonių uždarymą ir išpuolius prieš žiniasklaidą, teisės į informaciją apribojimus ir studentų išmetimą iš universitetų;

2. primygtinai ragina Nikaragvos vyriausybę nutraukti nuolatines kitaip manančių asmenų represijas ir besitęsiančius savavališkus suėmimus, nenaudoti kankinimo ir seksualinio smurto ir susilaikyti nuo žmogaus teisių gynėjų, politinių oponentų, aukų šeimų ir kitų kitokią nuomonę reiškiančių asmenų kriminalizavimo, persekiojimo ir puolimo; ragina skubiai atlikti nešališkus, skaidrius ir nuodugnius smurtinių veiksmų tyrimus;

3. ragina nedelsiant paleisti visus savavališkai sulaikytus asmenis, įskaitant Amayą Evą Coppens, panaikinti visus kaltinimus ir leisti jiems naudotis pagrindinėmis teisinės apsaugos priemonėmis; primygtinai ragina patraukti atsakomybėn asmenis, atsakingus už žmogaus teisių pažeidimus ir kenkimą demokratijai bei teisinės valstybės principo laikymuisi;

4. palankiai vertina Tarybos sprendimą patvirtinti tikslinių ribojamųjų priemonių, taikytinų asmenims, kurie atsakingi už žmogaus teisių pažeidimus, piktnaudžiavimą ar represijas prieš pilietinę visuomenę bei demokratinę opoziciją Nikaragvoje, sistemą; ragina valstybes nares greitai susitarti dėl konkretaus asmenų ir subjektų, kuriems turi būti taikomos sankcijos, sąrašo, į jį įtraukiant, be kita ko, Prezidentą Danielį Ortegą ir viceprezidentę Rosario Murillo, jų sūnus Laureano ir Rafaelį Ortegą Murillo ir Nikaragvos nacionalinės policijos generalinio direktoriaus pavaduotoją Ramóną Antonio Avelláną Medalą, kuris vadovavo „Valymo operacijai“ (angl. Operation Clean Up);

5. smerkia Nikaragvos vyriausybę dėl jos nenoro atnaujinti prasmingą vidaus dialogą; ragina valdžios institucijas atnaujinti dialogą su Nikaragvos pilietiniu aljansu siekiant demokratinio, tvaraus ir taikaus sprendimo, kuris sudarytų sąlygas visapusiškai įgyvendinti 2019 m. kovo mėn. susitarimus; pabrėžia, kad reikia užtikrinti visų Nikaragvos gyventojų politines ir pilietines laisves, tremtyje gyvenančių asmenų grįžimą, tarptautinių organizacijų grįžimą ir bendradarbiavimą su jomis, taip pat nustatyti patikimą rinkimų procesą ir reformuoti Nikaragvos aukščiausiąją rinkimų tarybą, kuri užtikrintų skubius, sąžiningus ir skaidrius rinkimus dalyvaujant tarptautiniams stebėtojams;

6. prašo Komisijos pirmininkės pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio, taip pat Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) delegacijos Nikaragvoje atidžiai stebėti įvykius šalyje ir toliau spręsti žmogaus teisių problemas, kylančias dėl, be kita ko, kalinių, studentų, protestuotojų, aukų šeimų ir žurnalistų padėties;

7. ragina Parlamentą kuo greičiau nusiųsti delegaciją į Nikaragvą, kad būtų galima vėl pradėti stebėti padėtį šalyje, ir primygtinai ragina Nikaragvos valdžios institucijas leisti nekliudomai atvykti į šalį, suteikti galimybę susitikti su visais atitinkamais asmenimis ir naudotis infrastruktūra;

8. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Amerikos valstybių organizacijos generaliniam sekretoriui, Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai, Centrinės Amerikos Parlamentui, Limos grupei ir Nikaragvos Respublikos vyriausybei ir parlamentui.

 

[1] OL C 45 E, 2010 2 23, p. 89.

[2] OL C 285 E, 2010 10 21, p. 74.

[3] OL C 252, 2018 7 18, p. 189.

[4] Priimti tekstai, P8_TA(2018)0238.

[5] Priimti tekstai, P8_TA(2019)0219.

Atnaujinta: 2019 m. gruodžio 18 d.Teisinė informacija - Privatumo politika