PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Parlamento pozicijos dėl konferencijos dėl Europos ateities

9.1.2020 - (2019/2990(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį

Dacian Cioloş, Guy Verhofstadt, Pascal Durand
RENEW frakcijos vardu
Manfred Weber, Paulo Rangel, Antonio Tajani, Danuta Maria Hübner
PPE frakcijos vardu
Iratxe García Pérez, Gabriele Bischoff, Domènec Ruiz Devesa
S&D frakcijos vardu
Ska Keller, Philippe Lamberts, Daniel Freund
Verts/ALE frakcijos vardu
Martin Schirdewan, Helmut Scholz
GUE/NGL frakcijos vardu

B9-0036/2020

Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Parlamento pozicijos dėl konferencijos dėl Europos ateities

(2019/2990(RSP))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos veikimo gerinimo remiantis Lisabonos sutarties teikiamomis galimybėmis[1], 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl galimų dabartinės Europos Sąjungos institucinės sąrangos pakeitimų ir korekcijų[2], 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl euro zonos biudžeto pajėgumų[3] ir į 2019 m. vasario 13 d. rezoliuciją dėl diskusijų dėl Europos ateities padėties[4],

– atsižvelgdamas į paskirtosios Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen 2019 m. liepos 16 d. pasiūlymą, susijusį su kitos kadencijos Europos Komisijos (2019–2024 m.) politinėmis gairėmis ir konferencijos dėl Europos ateities (toliau – Konferencijos) organizavimu,

– atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2019 m. gruodžio 12 d. išvadas dėl bendro požiūrio į konferenciją dėl Europos ateities,

– atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto 2019 m. gruodžio 9 d. nuomonę laiško forma dėl konferencijos dėl Europos ateities organizavimo,

– atsižvelgdamas į Pirmininkų sueigos darbo grupės konferencijos dėl Europos ateities organizavimo klausimu 2019 m. gruodžio 19 d. posėdžio išvadas,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi per 2019 m. Europos Parlamento rinkimus rinkėjų aktyvumas padidėjo ir tai rodo, kad piliečiai vis aktyviau dalyvauja Europos integracijos procese ir juo domisi, be to, tikisi, kad Europa spręs savo dabartinius ir būsimus uždavinius;

B. kadangi reikia spręsti tiek vidaus, tiek išorės problemas, su kuriomis susiduria Europa, taip pat naujus socialinius ir tarpvalstybinius uždavinius, kurie nebuvo iki galo numatyti priimant Lisabonos sutartį; kadangi Sąjungą ištikusių didelių krizių skaičius rodo, kad daugelyje valdymo sričių reikalingos reformos;

C. kadangi nuo 1957 m., kai buvo sukurta Europos ekonominė bendrija, Europos integracijos principas, kurį vėliau patvirtino visi valstybių ir vyriausybių vadovai, taip pat visi valstybių narių nacionaliniai parlamentai per kiekvieną vienas po kito einantį integracijos ir Sutarčių keitimų etapą, visada buvo „vis glaudesnės Europos tautų sąjungos“ sukūrimas;

D. kadangi bendrai sutariama, kad konferencijos dėl Europos ateities įgaliojimai turėtų trukti dvejus metus, ir pageidautina, kad darbas šiuo klausimu prasidėtų Šumano dieną – 2020 m. gegužės 9 d. (Šumano deklaracijos 70-osios metinės), siekiant jį užbaigti iki 2022 m. vasaros;

E. kadangi Konferencijos procesas turėtų būti gera proga glaudžiai įtraukti ES piliečius taikant principą „iš apačios į viršų“, pagal kurį diskusijose dėl Europos ateities turėtų būti išklausomas piliečių balsas ir į jų nuomonę turėtų būti atsižvelgiama;

F. kadangi Europos Parlamentas yra vienintelė ES piliečių tiesiogiai renkama institucija, todėl jam turėtų tekti pagrindinis vaidmuo šioje Konferencijoje;

Konferencijos tikslas ir apimtis

1. palankiai vertina pasiūlymą surengti konferenciją dėl Europos ateities ir mano, kad praėjus 10 metų nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo dabar yra tinkamas laikas suteikti ES piliečiams naują galimybę surengti rimtas diskusijas dėl Europos ateities, kad būtų suformuota Sąjunga, kurioje visi norėtume gyventi;

2. mano, kad Konferencija suteiks galimybę įvardyti, ką ES daro gerai ir kokių naujų priemonių reikia, kad jai sektųsi geriau, kad padidėtų jos pajėgumai ir ji taptų demokratiškesnė; mano, kad turėtų būti siekiama taikyti principą „iš apačios į viršų“, kad būtų užmegztas prasmingas tiesioginis dialogas su piliečiais, taip pat mano, kad ilgainiui turėtų būti numatytas nuolatinis piliečių įtraukimo į svarstymus apie Europos ateitį mechanizmas;

3. mano, kad prieš prasidedant Konferencijos procesui, turėtų vykti įsiklausymo etapas, kad piliečiai iš visos Europos Sąjungos galėtų išsakyti savo mintis, teikti pasiūlymus ir pasiūlyti savo viziją, ką jiems reiškia Europa;

4. mano, kad piliečių dalyvavimas Konferencijos procese turėtų būti organizuojamas taip, kad būtų visapusiškai atspindėta mūsų visuomenės įvairovė; mano, kad konsultacijos turėtų būti organizuojamos naudojant veiksmingiausias, novatoriškiausias ir tinkamiausias platformas, įskaitant internetines priemones, ir turėtų apimti visą ES, kad vykstant Konferencijai kiekvienas pilietis galėtų pareikšti savo nuomonę; mano, kad labai svarbu užtikrinti jaunimo dalyvavimą, nes tai bus esminis ilgalaikio Konferencijos poveikio aspektas;

5. pabrėžia, kad Konferencija turėtų būti atviras ir skaidrus procesas, kuriame būtų laikomasi įtraukaus, dalyvaujamojo ir gerai subalansuoto požiūrio į piliečius ir suinteresuotuosius subjektus; pabrėžia, kad piliečių, organizuotos pilietinės visuomenės ir įvairių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas Europos, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis turėtų būti pagrindinis šio novatoriško ir originalaus proceso elementas;

6. siūlo numatyti, kad Konferencijos procesą valdytų įvairūs organai su apibrėžtomis ir (arba) ad hoc atsakomybės sritimis, įskaitant institucinius organus ir tiesioginį piliečių dalyvavimą;

7. siūlo, kad Konferencijos plenarinėje sesijoje būtų sudarytos sąlygos atviram įvairių dalyvių diskusijų forumui be iš anksto nustatyto rezultato, atsižvelgiant į piliečių agorose išsakytas mintis ir neapribojant diskusijų apimties, t. y. iš anksto nenustačius politikos sričių ar integracijos metodų; siūlo daugių daugiausia sudaryti nebaigtinį iš anksto apibrėžtų politikos sričių sąrašą, pavyzdžiui:

–  Europos vertybės, pagrindinės teisės ir laisvės,

–  demokratiniai ir instituciniai ES aspektai,

–  su aplinka susiję iššūkiai ir klimato krizė,

–  socialinis teisingumas ir lygybė,

–  ekonomikos ir užimtumo klausimai, įskaitant apmokestinimą,

–  skaitmeninė transformacija,

–  saugumas ir ES vaidmuo pasaulyje;

pabrėžia, kad tai nebaigtinis politikos sričių sąrašas, kuris Konferencijoje galėtų būti naudojamas kaip gairės; siūlo, kad Konferencijos darbotvarkėms nustatyti ir diskusijoms galėtų būti naudojamos specialios „Eurobarometro“ apklausos;

8. mano, kad Konferencijos metu turėtų būti įvertintos iniciatyvos, naudotos rengiantis 2019 m. rinkimams; mano, kad siekiant gerokai iš anksto pasirengti kitiems Europos Parlamento rinkimams 2024 m., Konferencijos metu reikėtų atsižvelgti į darbą, susijusį su tokiais klausimais kaip pagrindinių kandidatų sistema ir tarpvalstybiniai sąrašai, atsižvelgiant į nustatytus terminus ir dirbant su visomis turimomis tarpinstitucinėmis, politinėmis ir teisėkūros priemonėmis;

Konferencijos proceso organizavimas, sudėtis ir valdymas

9. siūlo numatyti, kad Konferenciją sudarytų už įvairias sritis atsakingi organai, pavyzdžiui: Konferencijos plenarinė sesija, piliečių agoros, jaunimo agoros, iniciatyvinis komitetas ir vykdomoji koordinavimo valdyba; prašo, kad visuose visų lygmenų Konferencijos organuose būtų užtikrinta lyčių pusiausvyra;

10. pataria per visą Konferencijos procesą rengti kelias temines piliečių agoras, atspindinčias politikos prioritetus, o jas turėtų sudaryti ne daugiau kaip 200–300 piliečių, iš kurių ne mažiau kaip trys iš kiekvienos valstybės narės, skaičiuojant pagal mažėjančio proporcingumo principą; pabrėžia, kad jos turėtų būti organizuojamos skirtingose vietose visoje Sąjungoje ir būti reprezentatyvios (geografijos, lyties, amžiaus, socialinės ir ekonominės padėties ir (arba) išsilavinimo požiūriu);

11. be to, pataria numatyti, kad dalyvaujančių piliečių iš visos ES atranką vykdytų nepriklausomos valstybių narių institucijos pagal pirmiau minėtus kriterijus ir kad nustatytais kriterijais būtų užtikrinta, kad išrinktieji politikai, aukštesnio rango vyriausybės atstovai ir profesionalūs interesų grupių atstovai negalėtų dalyvauti piliečių agorose; ragina piliečių agoras rengti įvairiose vietose ir į jas sukviesti įvairių dalyvių, tačiau, siekiant užtikrinti darną ir nuoseklumą, temines agoras turėtų sudaryti ir visuose jų posėdžiuose turėtų dalyvauti tie patys dalyviai; ragina surengti ne mažiau kaip du kiekvienos teminės piliečių agoros posėdžius Konferencijos plenarinės sesijos medžiagai parengti, o bendras grįžtamąsias pastabas apie svarstymus išklausyti atskirame dialogo forma rengiamame posėdyje; pabrėžia, kad piliečių agorose reikėtų siekti bendro susitarimo, o kai tai neįmanoma, gali būti pareikšta mažumos nuomonė;

12. siūlo be piliečių agorų surengti bent dvi jaunimo agoras: vieną Konferencijos pradžioje, o kitą – pabaigoje; jaunimas nusipelno turėti savo forumą, nes jaunoji karta formuos Europos ateitį ir būtent ją labiausiai paveiks šiandien priimami sprendimai dėl būsimos ES krypties; ragina nustatyti, kad dalyvių amžius būtų nuo 16 iki 25 metų, o atranka, apimtis, statusas ir darbo metodai būtų grindžiami tais pačiais kriterijais, kurie taikomi piliečių agoroms;

13. reikalauja, kad būtų imtasi priemonių siekiant užtikrinti, kad visiems Konferencijos procese dalyvaujantiems piliečiams (įskaitant jaunimą) būtų kompensuotos kelionės ir apgyvendinimo išlaidos ir kad prireikus būtų pasirūpinama pateisinimo dokumentais dėl nebuvimo darbe;

14. prašo, kad Konferencijos plenariniame posėdyje dalyvautų:

–  ne daugiau kaip 135 Europos Parlamento nariai, atstovaujantys Sąjungos piliečiams,

–  27 Tarybos nariai, atstovaujantys valstybėms narėms,

–  po 2–4 narius iš kiekvienos valstybės narės nacionalinių parlamentų,

–  trys Komisijos nariai, atstovaujantys Komisijai ir atsakantys už atitinkamą sritį,

–  po keturis narius iš Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Regionų komiteto,

–  po du narius iš ES lygmens socialinių partnerių organizacijų;

15. pabrėžia, kad siekiant užtikrinti grįžtamąjį ryšį, teminės Piliečių agoros ir Jaunimo agoros atstovai bus pakviesti į Konferencijos plenarinį posėdį pristatyti ir aptarti savo išvadų;

16. primygtinai reikalauja, kad Tarybai būtų atstovaujama ministrų lygmeniu ir kad atstovavimas Europos Parlamentui ir nacionaliniams parlamentams būtų proporcingas politiniu požiūriu ir atspindėtų jų įvairovę; pabrėžia, kad Konferencijos institucinės šalys dalyvaus kaip lygiavertės partnerės ir kad bus užtikrinta visiška Europos Parlamento ir Tarybos bei nacionalinių parlamentų lygybė; primygtinai ragina siekti konsensuso dėl Konferencijos plenarinio posėdžio rekomendacijų arba bent jau kad rekomendacijos atspindėtų visų trijų ES institucijų ir nacionalinių parlamentų atstovų daugumos nuomonę;

17. siūlo, kad Konferencija posėdžiautų Europos Parlamente, per plenarinę sesiją, bent du kartus per pusmetį; siūlo, kad per pirmąjį plenarinės sesijos posėdį būtų patvirtintas darbo planas ir kad po kiekvieno Konferencijos plenarinio posėdžio jos dalyviams ir plačiajai visuomenei būtų pateikta posėdžio ataskaita su išvadomis ir darbo grupių pranešimais; laikosi nuomonės, kad galutinės išvados turėtų būti tvirtinamos per paskutinį Konferencijos plenarinį posėdį ir kad jose būtų susumuoti visi konferencijos proceso rezultatai;

18. pabrėžia, kad organizuojant parengiamuosius posėdžius reikalinga parama, taip pat iš seniai įsteigtų didelę patirtį turinčių pilietinės visuomenės organizacijų bei kitų ekspertų; pripažįsta NVO, universitetų, mokslinių tyrimų centrų ir idėjų grupių svarbą visoje Europoje ir ragina juos remti Konferencijos procesą įvairiais lygmenimis ir teikti paramą įvairioms įstaigoms;

19. mano, kad Konferencija turėtų ieškoti būdų, kaip įtraukti ES šalių kandidačių atstovus į diskusijas dėl Europos ateities;

20. mano, kad trys pagrindinės ES institucijos turėtų imtis aukšto lygio globėjų vaidmens aukščiausiu lygmeniu, ir šis vaidmuo turėtų tekti Europos Parlamento, Europos Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos pirmininkams; mano, kad ši aukšto lygio globa turėtų užtikrinti patį procesą ir jo priežiūrą, taip pat turėtų padėti jam įsibėgėti;

21. laikosi nuomonės, kad veiksmingą vadovavimą visam procesui ir susijusioms įstaigoms, taip pat Konferencijos proceso valdymą turėtų užtikrinti iniciatyvinis komitetas ir Vykdomoji koordinavimo taryba;

22. rekomenduoja, kad iniciatyvinį komitetą sudarytų:

–  Parlamento atstovai (visų frakcijų atstovai ir Konstitucinių reikalų komiteto atstovas bei Europos Parlamento biuro atstovas),

–  Tarybos atstovai (ES pirmininkaujančių valstybių atstovai),

–  Komisijos atstovai (trys už atitinkamas sritis atsakingi Komisijos nariai);

ragina užtikrinti, kad iniciatyvinis komitetas būtų sudarytas paisant politinės ir institucinės pusiausvyros ir kad visi komiteto atstovai būtų vienodai svarbūs;

23. laikosi nuomonės, kad iniciatyvinis komitetas turėtų būti atsakingas už Konferencijos plenarinių posėdžių (darbotvarkių, plenarinių posėdžių ataskaitų ir išvadų) rengimą, taip pat už Piliečių agoros ir Jaunimo agoros ir Konferencijos proceso veiklos bei organizavimo priežiūrą;

24. be to, siūlo, kad Vykdomąją koordinavimo tarybą sudarytų trys pagrindinės ES institucijos, kurioms vadovautų Parlamentas; primygtinai reikalauja, kad Vykdomosios koordinavimo tarybos nariai būtų ir iniciatyvinio komiteto nariai; rekomenduoja, kad koordinavimo taryba būtų atsakinga už kasdienį konferencijos proceso valdymą, ypač už praktinį Konferencijos, darbo grupių, Piliečių agorų ir visų kitų iniciatyvinio komiteto nustatytų iniciatyvų organizavimą;

25. siūlo, kad sekretoriatas, kurio nariai būtų atrinkti iš trijų pagrindinių ES institucijų, padėtų vykdyti Konferencijos procesą;

Konferencijos proceso komunikacija ir politinis memorandumas

26. laikosi nuomonės, kad komunikacija su piliečiais, jų dalyvavimas Konferencijos procese, darbas joje ir rezultatai yra labai svarbūs; pabrėžia, kad visos esamos ir naujos komunikacijos priemonės, skirtos skaitmeniniam ir fiziniam dalyvavimui, turėtų būti derinamos tarp trijų institucijų, pradedant esamais Parlamento ištekliais ir Europos Parlamento ryšių biurais, kad piliečiai galėtų gauti aktualią informaciją apie visą konferencijos procesą ir stebėti jo eigą prasidėjus plenarinėms sesijoms ir Piliečių agorai bei Jaunimo agorai;

27. laikosi nuomonės, kad Konferencijos posėdžiai (įskaitant plenarinius posėdžius, Piliečių agorą ir Jaunimo agorą) turėtų būti transliuojami internetu ir viešai prieinami; primygtinai reikalauja, kad visi su Konferencija susiję dokumentai, įskaitant suinteresuotųjų subjektų pranešimus, būtų skelbiami viešai ir kad visi posėdžiai vyktų oficialiosiomis Sąjungos kalbomis;

28. laikosi nuomonės, kad dėl Konferencijos proceso, jos koncepcijos, struktūros, laiko ir taikymo srities Parlamentas, Komisija ir Taryba turėtų bendrai sutarti susitarimo memorandume;

Rezultatai

29. pageidauja, kad Konferencijoje būtų parengtos konkrečios rekomendacijos, į kurias institucijos turėtų atsižvelgti ir kurios turėtų virsti veiksmais, kad po dvejų metų proceso ir diskusijų būtų patenkinti piliečių ir suinteresuotųjų subjektų lūkesčiai;

30. ragina visus Konferencijos dalyvius, atsižvelgiant į jų atitinkamą vaidmenį ir kompetenciją, bendrai įsipareigoti, kad Konferencijos rezultatai tinkamai virstų veiksmais;

31. įsipareigoja nedelsiant deramai atsižvelgti į Konferencijos rezultatus ir paversti juos veiksmais: teikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, inicijuoti Sutarties pakeitimus ar imtis kitų priemonių; ragina kitas dvi institucijas prisiimti tokį pat įsipareigojimą;

°

° °

32. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininkei, Europos Vadovų Tarybos pirmininkui ir Tarybai pirmininkaujančiai valstybei.

 

 

• [1] OL C 252, 2018 7 18, p. 215.
• [2] OL C 252, 2018 7 18, p. 201.
• [3] OL C 252, 2018 7 18, p. 235.
• [4] Priimti tekstai, P8_TA(2019)0098.