Procedūra : 2019/2990(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B9-0037/2020

Pateikti tekstai :

B9-0037/2020

Debatai :

PV 15/01/2020 - 6
CRE 15/01/2020 - 6

Balsavimas :

PV 15/01/2020 - 10.10
CRE 15/01/2020 - 10.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :


<Date>{10/01/2020}10.1.2020</Date>
<NoDocSe>B9‑0037/2020</NoDocSe>
PDF 151kWORD 47k

<TitreType>PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreRecueil>pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį</TitreRecueil>


<Titre>dėl Europos Parlamento pozicijos dėl konferencijos dėl Europos ateities</Titre>

<DocRef>(2019/2990(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute>Gunnar Beck, Marco Zanni, Nicolas Bay, Gerolf Annemans, Peter Kofod, Gilles Lebreton</Depute>

<Commission>{ID}ID frakcijos vardu</Commission>

</RepeatBlock-By>


B9‑0037/2020

Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Parlamento pozicijos dėl konferencijos dėl Europos ateities

(2019/2990(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į ES valstybių narių nacionalines konstitucijas,

 atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 4, 5, 10, 12, 48 ir 50 straipsnius,

 atsižvelgdamas į 2019 m. rugsėjo 10 d. būsimai Europos Komisijai (2019–2024 m.) pristatytas politines gaires,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi Europa yra unikali civilizacija, kurios šaknys siekia graikų ir romėnų civilizacijų laikus, kuri pagrįsta krikščioniška kultūra ir kurioje puoselėjamos laisvės ir atsakomybės vertybės; kadangi ši civilizacija yra demokratijos lopšys;

B. kadangi nėra Europos liaudies, tačiau yra Europos tautos, puoselėjančios savo kultūrą ir tapatybę ir besidalijančios bendrais uždaviniais, kuriuos reikia spręsti kartu;

C. kadangi nacionalinis suverenumas priklauso žmonėms, kurie juo naudojasi per savo atstovus; kadangi dėl to šie atstovai neturi teisės atsisakyti tų suverenių teisių arba jas perduoti be veiksmingos kontrolės;

D. kadangi Europos Sąjunga buvo sukurta kaip bendrų interesų turinti suverenių tautų bendrija siekiant bendrų komercinių tikslų;

E. kadangi šis realus ir ribotas tikslas, priėmus Suvestinį Europos aktą, buvo pakeistas vertybėmis grindžiama federacinės Europos idėja, kuriai pritaria ne visos valstybės narės ir kuri yra nuolatinio valstybių narių nacionalinių tapatybių, kultūrų ir demokratinės savivaldos nykimo pagrindas;

F. kadangi valstybių narių piliečiai jau daugelį metų ragina kurti Europos Sąjungą, kuri skatintų jų gerovę ir bendrus interesus, nekeldama grėsmės jų nacionalinei tapatybei ir neapribodama jų nacionalinių suverenių teisių;

G. kadangi iš tikrųjų ES ignoravo didėjantį visuomenės susirūpinimą dėl vis glaudesnės sąjungos ir ėmėsi integracijos projektų, kuriuose neatsižvelgiama į ES piliečių susirūpinimą ir jų bendrą interesą, susijusį su ekonomine gerove, vidaus saugumu ir demokratiniu apsisprendimu;

H. kadangi į dabartines Sutartis įtraukta daug nepavykusio Sutarties dėl Konstitucijos Europai projekto, kuriam nepritarė daug gyventojų ir kuris buvo atmestas referendumuose Prancūzijoje ir Nyderlanduose, elementų;

I. kadangi skepticizmas ir net nepasitikėjimas dabartinės formos Europos Sąjunga, jos instituciniu veikimu ir daugeliu jos politinių krypčių nuolat auga ir kadangi pastarųjų Europos Parlamento rinkimų rezultatai pavertė šį pasipriešinimą „vis glaudesnei sąjungai“ politine realybe daugelyje šalių, o ypač keliose šalyse steigėjose;

J. kadangi Europos Sąjunga padarė keletą rimtų klaidų, pvz., turint mintyje euro zonos sukūrimą ir atvirų durų imigracijos politikos vykdymą, ir dėl jų sumažėjo valstybių narių piliečių pasitikėjimas europiniu bendradarbiavimu;

K. kadangi siekis bet kokia kaina kurti federaciją labai prisidėjo prie Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES;

L. kadangi ES tariasi esanti grindžiama demokratijos principu, tačiau praktiškai priešinasi tiesioginiams ir netiesioginiams demokratiniams tvirtinimams, išsakomiems referendumuose ir taikant veiksmingą nacionalinių parlamentų atskaitomybę;

M. kadangi Tarybos nariai, Komisija ir Europos Parlamento atstovai, pradėdami konferenciją dėl Europos ateities, netiesiogiai pripažino, kad dabartinės formos ES netenkina lūkesčių;

Konferencija

1. atkreipia dėmesį į tai, kad rengiama konferencija dėl Europos ateities, ir į daugelio išreiškiamą norą surengti išsamias diskusijas dėl Europos žemyno valstybių bendradarbiavimo apimties ir veikimo;

2. primygtinai reikalauja, kad šios konferencijos politinės išvados būtų neterminuotos ir jose būtų apsvarstytos visos galimybės, įskaitant įgaliojimų grąžinimą iš centro į valstybes nares ir pasiūlymus, kuriuose pateikiamos abejonės „vis glaudesnės Sąjungos“ dogma; atsižvelgdamas į tai, mano, kad susitelkimas į abipusiai naudingą tarptautinį bendradarbiavimą, o ne į Europos federaciją, taip pat į tikrą subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymąsi, tarpvyriausybinį bendradarbiavimą ir grįžimą prie vieningo ar bendru sutarimu grindžiamo sprendimų priėmimo Taryboje sistemos yra tam tikros apmąstymų kryptys, į kurias reikėtų atsižvelgti;

3. pabrėžia, kad konferencija bus prasminga tik tuo atveju, jei visoms politinėms jėgoms bus atstovaujama visais lygmenimis; reiškia susirūpinimą dėl akivaizdžių ir nuolatinių Europos Parlamento bandymų atstumti parlamentines pajėgas ir grupes, kurios pasisako už alternatyvų, mažiau integracinį Europos kelią;

Bendroji konferencijos struktūra

4. atkreipia dėmesį į Parlamento darbo grupės darbą, susijusį su praktiniais konferencijos organizavimo aspektais; apgailestauja, kad, nors visos frakcijos buvo pakviestos į darbo grupės posėdžius, ne visos jos galėjo dalyvauti rengiant darbo grupės išvadas;

5. atkreipia dėmesį į pareikštą norą surengti skaidrią konferenciją, turint mintyje jos organizavimą, diskusijas, leidinius ir išvadas; pabrėžia, kad daugiakalbystės principo laikymasis yra tinkamiausia priemonė šiam tikslui pasiekti užtikrinant, kad visos diskusijos ir dokumentai būtų prieinami visomis ES kalbomis;

6. palankiai vertina siekį užtikrinti aktyvų valstybių narių piliečių dalyvavimą visoje konferencijoje; vis dėlto primena, kad svarbu nepainioti piliečių dalyvavimo su pilietinės visuomenės veikėjų, ypač NVO, kurios kartais siekia savo konkrečių tikslų ir ne visada atstovauja visuomenės valiai ar bendram interesui, dalyvavimu;

7. pabrėžia, kad svarbiausias šios konferencijos klausimas yra ES institucinė struktūra; mano, kad, nors galima diskutuoti teminiais klausimais, išvados negali būti laikomos privalomomis nei valstybėms narėms, nei ES, kurios turi savo institucines procedūras šiems klausimams spręsti; atkreipia dėmesį į tai, kad rinkimai (įskaitant Europos Parlamento rinkimus) yra tinkamas būdas paversti liaudies suverenumą ir politinius sprendimus apčiuopiamais veiksmais;

Organizacinė struktūra, sudėtis ir tvarkaraštis

8. tikisi, kad dalyviai rimtai ir atidžiai žvelgs į konferencijos svarstymus, ir mano, kad dvejų metų laikotarpis bus tinkamas kokybiškoms diskusijoms, jei bus laikomasi šioje rezoliucijoje nustatytų sąlygų;

9. laikosi nuomonės, kad konferencijos struktūra turėtų būti kuo paprastesnė ir kad visoms politinėms jėgoms turėtų būti atstovaujama visais sprendimų priėmimo lygmenimis;

10. siūlo, kad konferencijai pirmininkautų trys visuomenės veikėjai, turintys išminties, patirties ir bešališki, nes to reikia, kad diskusijoms būtų vadovaujama ir jos vyktų neturint išankstinio nusistatymo išvadų atžvilgiu; laikosi nuomonės, kad veiklos priežiūrą ir posėdžių peržiūrą turėtų atlikti biuras, kurį sudarytų Tarybos, Komisijos ir Europos Parlamentą sudarančių frakcijų atstovai;

11. mano, kad plenarinę asamblėją galėtų sudaryti trečdalis Europos Parlamento atstovų ir du trečdaliai nacionalinių asamblėjų narių, deramai atsižvelgiant į politinį pliuralizmą; tačiau pripažįsta, kad net ir tokia sudėtis kelia politinio teisėtumo problemų;

12. prieštarauja tam, kad būtų sukurtos piliečių agoros, kurios jokiomis aplinkybėmis negali būti laikomos atstovaujančiomis valstybių narių piliečiams; atkreipia dėmesį į tai, kad tokia idėja kelia didelių problemų, susijusių su piliečių atranka, tokių agorų organizavimu keliose ES valstybėse narėse, išlaidomis, susijusiomis su tų piliečių įnašais ir mokėjimu jiems, ir faktiniu bei nuolatiniu šių piliečių dalyvavimu visame procese;

13. siūlo, kad, jei iš tiesų bus laikomasi veiksmingo ir tiesioginio piliečių dalyvavimo principo, kandidatai turėtų būti atrenkami burtų keliu, ypatingą dėmesį skiriant tam, kad jų atranka atspindėtų valstybių narių demografiją ir kad būtų gerbiama kartų, geografinė, sociologinė ir socialinė bei profesinė įvairovė;

14. mano, kad veiksmingiausias, sąžiningiausias ir neginčytinas būdas įtraukti valstybių narių piliečius yra tiesioginė demokratija, ypač referendumų naudojimas;

15. smerkia specialiai jaunimo dalyvavimui skirtų agorų organizavimą, nes tai tiesiogiai prieštarauja piliečių lygybės principui nepriklausomai nuo jų amžiaus sulaukus pilnametystės, kai jie gali naudotis savo, kaip piliečių, teisėmis ir vykdyti savo, kaip piliečių, pareigas; be to, mano, kad tokia iniciatyva gali paskatinti kartų konfliktus, tačiau kartų tarpusavio pagalba yra svarbus mūsų visuomenės pagrindas;

Konferencijos darbo pabaiga

16. ragina konferenciją baigiant darbą parengti vieną pagrįstą dokumentą, kuriame būtų nurodyta, ar reikia keisti ES institucinį veikimą;

17. jei konferencija iš tiesų ragins keisti Sutartis, primygtinai reikalauja, kad valstybės narės pateiktų tuos pakeitimus balsavimui referendume, jei tai leidžia jų konstitucijos;

 

°

° °

18. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

 

Atnaujinta: 2020 m. sausio 14 d.Teisinė informacija - Privatumo politika