Procedūra : 2019/2956(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B9-0040/2020

Pateikti tekstai :

B9-0040/2020

Debatai :

Balsavimas :

PV 15/01/2020 - 10.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P9_TA(2020)0005

<Date>{10/01/2020}10.1.2020</Date>
<NoDocSe>B9-0040/2020</NoDocSe>
PDF 255kWORD 78k

<TitreType>PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreSuite>pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo</TitreSuite>

<TitreRecueil>pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį</TitreRecueil>


<Titre>dėl Europos žaliojo kurso</Titre>

<DocRef>(2019/2956(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute>Bas Eickhout</Depute>

<Commission>{Verts/ALE}Verts/ALE frakcijos vardu</Commission>

</RepeatBlock-By>

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B9-0040/2020

B9-0040/2020

Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos žaliojo kurso

(2019/2956(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į atsargumo principą, įtvirtintą SESV 191 straipsnyje,

 atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

 atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

 atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos įsigaliojimą Europos Sąjungoje 2011 m. sausio 21 d. pagal 2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimą 2010/48/EB dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos sudarymo Europos bendrijos vardu[1],

 atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) ir į jos Kioto protokolą,

 atsižvelgdamas į susitarimą, 2015 m. gruodžio 12 d. priimtą per 21-ąją UNFCCC šalių konferenciją (COP 21) Paryžiuje (Paryžiaus susitarimas),

 atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvenciją,

 atsižvelgdamas į naujausius ir išsamiausius mokslinius klimato kaitos neigiamų pasekmių įrodymus, pateiktus Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialioje ataskaitoje dėl 1,5°C visuotinio atšilimo, į jos penktąją vertinimo ataskaitą (AR5) ir apibendrinamąją ataskaitą šiuo klausimu, į IPCC specialiąją ataskaitą dėl klimato kaitos ir žemės ir IPCC specialiąją ataskaitą dėl vandenynų ir kriosferos keičiantis klimatui,

 atsižvelgdamas į tai, kad 2019 m. gegužės 29 d. visuotinio biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų įvertinimo ataskaitos, kurią parengė Tarpvyriausybinė mokslinė politinė biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platforma (IPBES), santraukoje politikos formuotojams aprašoma didžiulė biologinės įvairovės išnykimo grėsmė,

 atsižvelgdamas į 25-ąją UNFCCC šalių konferenciją, vykusią 2019 m. gruodžio 2–13 d. Madride (Ispanija),

 atsižvelgdamas į 26-ąją UNFCCC šalių konferenciją, kuri vyks 2020 m. gruodžio mėn., ir į tai, kad visos UNFCCC šalys turi padidinti savo nacionaliniu lygmeniu nustatytus įnašus atsižvelgdamos į Paryžiaus susitarimo tikslus,

 atsižvelgdamas į 2020 m. spalio mėn. Kunminge (Kinija) vyksiančią 15-ąją Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferenciją (COP 15), per kurią šalys turi nuspręsti dėl pasaulinės programos po 2020 m., kad būtų sustabdytas biologinės įvairovės nykimas,

 atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio mėn. Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) dešimtąją apibendrinamąją ataskaitą dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo (2019 m. išmetamųjų teršalų kiekio skirtumo ataskaita),

 atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio mėn. Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) pirmąją apibendrinamąją ataskaitą dėl iškastinio kuro gamybos (2019 m. gamybos skirtumo ataskaita),

 atsižvelgdamas į Europos aplinkos agentūros ataskaitą „Europos aplinka. Būklė ir perspektyvos 2020 m.“,

 atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir į darnaus vystymosi tikslus (DVT),

 atsižvelgdamas į tai, kad viršytos keturios iš devynių planetos galimybių, kaip apibrėžta Stokholmo atsparumo centro, siekiant išmatuoti saugias žmonijos veiklos galimybes ir bendrą Žemės sistemos būklę,

 atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

 atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 14 d. rezoliuciją „Klimato kaita. Europos strateginė ilgalaikė vizija siekiant klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralaus poveikio klimatui ekonomikos pagal Paryžiaus susitarimą“[2],

 atsižvelgdamas į savo 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl 2019 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Madride (Ispanija) (COP 25)[3],

 atsižvelgdamas į savo 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl kritinės klimato ir aplinkos padėties[4],

 atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl klimato kaitos,

 atsižvelgdamas į Atitikties komiteto išvadas ir rekomendacijas dėl Komunikato Accc/C/2008/32 (II dalis) dėl Europos Sąjungos atitikties, kurias 2017 m. kovo 17 d. priėmė Atitikties Orhuso konvencijai komitetas,

 atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti)[5],

 atsižvelgdamas į savo 2018 m. sausio 16 d. rezoliuciją „Pasaulio ekonomikos valdymas. Mūsų vandenynų ateities darbotvarkė atsižvelgiant į darnaus vystymosi tikslus iki 2030 m.“[6],

 atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1241 dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones[7],

 atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos[8]

 atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 30 d. Maltos ministrų deklaraciją „MedFish4Ever“,

 atsižvelgdamas į 2019 m. aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūrą (COM(2019)0149),

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi bent jau nuo 1992 m. Rio de Žaneiro aukščiausiojo lygio susitikimo Žemės klausimais vyriausybės tarptautiniu lygmeniu oficialiai pripažįsta mokslinius įrodymus, kad dėl žmogaus veiklos daromos žalos aplinkai kyla didelis ir neišvengiamas pavojus žmonių gerovei planetoje;

B. kadangi 1972 m. ataskaita dėl eksponentinio ekonomikos ir gyventojų skaičiaus augimo esant ribotai išteklių pasiūlai kompiuterinio modeliavimo „Augimo ribos“ („Limits to Growth“) pasirodė esanti moksliškai gerai pagrįstas įspėjimas, tačiau politikos formuotojai, deja, per pastaruosius dešimtmečius į ją neatsižvelgė;

C. kadangi 2006 m. paskelbtoje N. Sterno apžvalgoje padaryta išvada, kad ryžtingų ankstyvų kovos su klimato kaita veiksmų nauda gerokai viršija neveikimo kainą; kadangi, atsižvelgiant į tai, nesiėmus veiksmų bendra klimato kaitos kaina prilygs ne mažiau kaip 5 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP) praradimui kiekvienais metais, dabar ir visam laikui;

D. kadangi naujausiose, be kita ko, IPCC, IPBES ir Europos aplinkos agentūros (EAA) moksliškai pagrįstose ataskaitose aiškiai nurodyta, kad iki šiol priimta politika toli gražu neužtikrinama, kad būtų išvengta planetos pajėgumo tenkinti žmonių gerovę katastrofiško viršijimo – konkrečiai dėl to, kad pasaulinis atšilimas viršys 1,5 °C, mažės biologinė įvairovė, bus trikdomi biogeocheminiai srautai ir todėl kils ekologinės katastrofos pavojus;

E. kadangi šiose ataskaitose, be kita ko, taip pat aiškiai nurodoma, kad veiksmingos politikos priemonės ir technologijos, kuriomis galima išvengti galimybių viršijimo, ne tik egzistuoja, bet ir yra socialiniu ir ekonominiu požiūriu įmanomos įgyvendinti, ir kad politikos formuotojai turi užtikrinti jų įgyvendinimą per ateinantį dešimtmetį;

F. kadangi, remiantis 2019 m. balandžio mėn. paskelbta specialiąja Eurobarometro apklausa ir 2019 m. rudens Eurobarometro apklausa, klimato kaita kelia vis didesnį susirūpinimą ES piliečiams – 93 proc. ES piliečių klimato kaitą laiko didele problema;

G. kadangi Parlamentas primygtinai paragino naująją Komisiją užtikrinti, kad visi jos pasiūlymai būtų visiškai suderinti su tikslu užtikrinti, kad visuotinis atšilimas neviršytų 1,5 °C, ir sustabdyti biologinės įvairovės nykimą;

H. kadangi perėjimas prie tvaraus ir įtraukaus socialinio ir ekonominio modelio teikia socialinę, aplinkosauginę ir ekonominę naudą ir padeda išvengti būsimos socialinės, aplinkosauginės ir ekonominės kainos – ta kaina gerokai viršija pertvarkai reikalingas finansines investicijas;

I. kadangi ES patvirtino 5 000 mlrd. EUR paramą bankams per finansų krizę gelbėti ir kadangi 2015–2019 m. ECB savo kiekybinio skatinimo programai panaudojo 2 400 mlrd. EUR;

J. kadangi mokslinė literatūra rodo, kad perėjimas prie labiau augalinės mitybos sumažintų žemės naudojimo intensyvumą, sumažintų žemės ūkio sektoriaus išmetamą teršalų kiekį ir padėtų atkurti ekosistemas;

K. kadangi pertvarkos laikantis teisingumo principo užtikrinimas reiškia, kad nauda paskirstoma nediskriminuojant, aktyviai pasiekiant socialiai atskirtus asmenis, visų pirma siekiant panaikinti nepriimtiną nelygybę, kuri vis dar egzistuoja ES, ir griežtai taikant principą „teršėjas moka (ir negauna atlyginimo)“, kai pasiskirstoma kaina;

L. kadangi SESV įtvirtintas atsargumo principas turėtų būti visų veiksmų, kurių imamasi pagal Europos žaliąjį kursą, siekiant padėti apsaugoti sveikatą ir aplinką, pagrindas;

M. kadangi ES yra atsakinga už maždaug 10 proc. pasaulyje išmetamų teršalų kiekio ir todėl ES turi pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, kad tarptautiniu mastu imtųsi tvirto vadovaujančio vaidmens ir padidintų savo tarptautinių partnerių, ypač JAV, Kinijos, Indijos, Rusijos, Japonijos ir Brazilijos, užmojus;

N. kadangi pertvarka laikantis teisingumo principo taip pat reiškia žmonių teisę visapusiškai naudotis teise kreiptis į teismą ir teise į visišką teisingumo užtikrinimą, kiek tai susiję su Sąjungos, jos valstybių narių ir privačiojo sektoriaus pareigomis klimato ir aplinkos srityse;

O. kadangi Atitikties Orhuso konvencijai komitetas nustatė, kad ES nesilaiko konvencijos 9 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatų dėl visuomenės narių teisės kreiptis į teismą, nes nei Orhuso reglamentu, nei Europos Teisingumo Teismo praktika neįgyvendinamos ir nevykdomos iš tų nuostatų kylančios pareigos, todėl reglamento peržiūra yra pareiga pagal konvenciją, o ne galimybė, kaip numatyta Europos žaliojo kurso komunikate;

P. kadangi 2019 m. gruodžio 20 d. Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad klimato kaita pažeidžia žmogaus teises, konkrečiai Europos žmogaus teisių konvencijos 2 ir 8 straipsnius, ir kad valstybės narės privalo imtis veiksmų nepriklausomai nuo to, ko imtųsi tarptautiniai partneriai; kadangi visos valstybės narės yra pasirašiusios konvenciją, o Sąjungos prisijungimas prie konvencijos numatytas Lisabonos sutartyje;

Q. kadangi Komisija pradėjo vertinimą ir tinkamumo patikrą, siekdama įvertinti, kokiu mastu Sąjungos lygmens taisyklės padeda kovoti su nusikaltimais aplinkai ir didinti aplinkos apsaugą, kad galbūt būtų galima peržiūrėti šias taisykles dėl nusikaltimų aplinkai; kadangi ši patikra turi būti atliekama būtinai taip, kad derėtų su nustatytais Europos žaliojo kurso užmojais;

Nuoseklus ir išsamus kritinės klimato ir aplinkos padėties veiksmų planas

1. paskelbęs apie kritinę klimato ir aplinkos padėtį, pakartoja, kad būtina nedelsiant imtis plataus užmojo veiksmų siekiant užtikrinti, kad visuotinis atšilimas neviršytų 1,5 °C, ir išvengti masinio biologinės įvairovės praradimo; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina tai, kad paskelbtas Komisijos komunikatas „Europos žaliasis kursas“; mano, kad Sąjunga turėtų priimti pokyčius skatinantį, išsamų, įtraukų, nediskriminacinį ir nuoseklų veiksmų planą, kad visuose regionuose ir skirtinguose ekonomikos sektoriuose būtų užtikrinta pertvarka laikantis teisingumo principo socialiniu požiūriu, siekiant visiems užtikrinti gerovę pagal planetos galimybes;

2. pabrėžia, kad visiems Europoje gyvenantiems žmonėms be diskriminacijos turėtų būti suteikta pagrindinė teisė į saugią, švarią, sveiką ir tvarią aplinką ir stabilų klimatą ir kad ši teisė turi būti visapusiškai įgyvendinama taikant teisingumo sistemą nacionaliniu ir ES lygmenimis;

3. pabrėžia, kad Europos žaliasis kursas yra pokyčius skatinantis projektas, kurį įgyvendinant reikia iš esmės pakeisti vertės kūrimą mūsų ekonomikoje, iš naujo įliejant mūsų ekonomikos modelį į mūsų socialinę rinkos ekonomiką; atkreipia dėmesį į tai, kad, nors nuo krizės pradžios pajamų nelygybė tarp dideles ir mažas pajamas gaunančių grupių ES net ir padidėjo, nuo 2008 m. 20 proc. mažiausiai pajamų gaunančių asmenų dalis sumažėjo iki vos 7,7 proc. bendrų nacionalinių pajamų; investicijų (privačiojo ir viešojo sektorių) dalis ES, palyginti su BVP, vis dar yra mažesnė už prieš krizę buvusį lygį ir iki šiol neišnaudojama proga gamybos reikmėms skirti pastoviai didelę santaupų dalį; atkreipia dėmesį į tai, kad mūsų ekonomika yra labai finansiška ir dėl to realiojoje ekonomikoje esama netvaraus trumparegiškumo; pažymi, kad didėja rizika, jog investicijos į iškastinį kurą virs neišnaudojamu turtu, o tai gali turėti labai neigiamų pasekmių finansų rinkoms, investuotojams ir finansų įstaigoms;

4. ragina laikytis tokio Europos žaliojo kurso, pagal kurį būtų sprendžiama dabartinės nepakankamo investavimo ir nelygybės padėties problema, pasinaudojant vyraujančia žemų palūkanų privačių ir viešųjų investicijų aplinka, siekiant žalinti mūsų ekonomiką, mažinti nelygybę ir užtikrinti svarbiausių viešųjų gėrybių teikimą ateityje; ragina pertvarkyti finansų sektorių, siekiant jį iš naujo susieti su realiąja ekonomika, sykiu ribojant sisteminį finansinį nestabilumą, o ypač sprendžiant neišnaudojamo turto rizikos problemą; pripažįsta, kad mūsų ekonomika, kurioje vyksta esminė ir radikali pertvarka, praras darbo vietų kai kuriuose sektoriuose, kuriems Europos žaliasis kursas gali ir turi pateikti drąsių sprendimų, užtikrinančių naujas kokybiškas darbo vietas, socialinę apsaugą ir perspektyvų didžiausią poveikį patiriantiems regionams;

5. pabrėžia, kad net jei Sąjungai ir jos valstybėms narėms nuo 1990 iki 2018 m. pavyko 23 proc. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir sykiu užsitikrinti ekonomikos augimą, Europos ekologinis pėdsakas tebėra didelis, kaip patvirtino Europos aplinkos agentūra; pabrėžia, jog moksliniai tyrimai rodo, kad siekiant išlaikyti pasaulinę gamtos išteklių, kurių reikia Europos gamybai ir vartojimui, paklausą reikėtų 2,8 Žemės planetos; todėl pabrėžia, kad Europos žaliojo kurso tikslas turėtų būti ne tik gerokai sumažinti Sąjungos teritorijoje išmetamą ŠESD kiekį, bet ir spręsti importuojamo teršalų kiekio ir bendro Sąjungos pasaulinio pėdsako klausimus;

6. labai apgailestauja dėl to, kad šiuo metu Komisija formuluoja Europos žaliąjį kursą kaip „naują augimo strategiją“, nors pagrindinis jo tikslas, priešingai, turi būti užtikrinti bendrą gerovę pagal planetos galimybes; primygtinai reikalauja, kad Komisija, rinkdamasi politikos galimybes pagal Europos žaliąjį kursą, aiškiai nurodytų, jog tradiciškai apibrėžtos ekonominės pridėtinės vertės didėjimas labai priklauso nuo to, ar veiksmingai siekiama klimato ir kitų aplinkos apsaugos tikslų; todėl ragina Komisiją ieškoti alternatyvų BVP, kaip būdui Sąjungos ir jos valstybių narių klestėjimui ir gerovei įvertinti;

7. mano, kad Europos kursas yra unikali galimybė atgaivinti mūsų Europos demokratiją siekiant teisingesnio, įtraukesnio, bendradarbiavimu grindžiamo, skaidresnio ir atskaitingesnio ekonomikos ir viešosios valdysenos modelio; ragina Komisiją pasinaudoti šia galimybe pasiekti šiuos tikslus taikant savo požiūrį į ekologinę pertvarką;

8. yra tvirtai įsitikinęs, kad žaliojo kurso aplinkos tikslais turėtų būti vadovaujamasi visame naujosios Komisijos darbe, visų pirma užtikrinant, kad visi nauji pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir ne teisėkūros procedūra priimamų aktų, taip pat atitinkami galiojantys teisės aktai atitiktų tikslą užtikrinti, kad visuotinis atšilimas neviršytų 1,5 °C, sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir paisyti planetos galimybių;

9. yra tvirtai įsitikinęs, kad Europos žaliasis kursas turėtų skatinti integruotą požiūrį ir sutelkti visus sektorius, kad jie pagal tuos pačius principus siektų to paties tikslo; mano, kad įvairių sričių politikos integravimas siekiant holistinės vizijos yra tikra Europos žaliojo kurso pridėtinė vertė, todėl jį reikėtų stiprinti; ragina Komisiją parengti ir įgyvendinti Europos žaliąjį kursą kaip visa apimančią sistemą su tinkama valdymo struktūra, išsamiomis, integruotomis ir pokyčius skatinančiomis kiekvieno sektoriaus strategijomis, kad būtų nustatyta, kaip kiekvienas sektorius prisidės prie Europos žaliojo kurso tikslų ir uždavinių įgyvendinimo, sykiu įvertinant atitinkamus finansavimo poreikius;

10. ragina, kad Europos žaliojo kurso darbotvarkė, skatinanti pokyčius, taptų atnaujinto Europos semestro pagrindu, siekiant užtikrinti, kad taikant privalomas priemones visų valstybių narių socialinė ir ekonominė, makroekonominė ir fiskalinė politika prisidėtų prie Europos žaliojo kurso tikslų ir uždavinių įgyvendinimo ir juos visiškai atitiktų;

11. primygtinai teigia, kad pertvarka laikantis teisingumo principo, siekiant iš tiesų nė vieno nepalikti nuošalyje, negali apsiriboti tik tam tikro ekonominio poveikio įmonėms mažinimu, bet būtinai turi būti sprendžiamos ekonominės, regioninės, geografinės, amžiaus, lyties ir kitos nelygybės ES problemos užtikrinant, kad nauda, įskaitant naujas darbo vietas ekologiškuose sektoriuose, mažesnes sąskaitas už energiją, švarų orą ir vandenį, būtų paskirstyta taip, kad būtų sumažinta ši nelygybė, o išlaidas pirmiausia padengtų tie, kurie praeityje labiausiai pelnėsi iš veiklos, lėmusios kritinę klimato padėtį;

12. apgailestauja dėl to, kad Europos žaliojo kurso komunikate trūksta lyčių aspekto, veiksmų ir tikslų, ir primygtinai ragina Europos Komisiją visais lygmenimis įtraukti lyčių aspekto integravimą ir kovos su klimato kaita ir aplinkos veiksmus, kuriais būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą; ragina Komisiją vykdyti pirmininkės U. von der Leyen įsipareigojimą skatinti lyčių lygybę visose politikos formavimo srityse ir įgyvendinti Komisijos pirmininkės pavaduotojo F. Timmermanso pasiūlymus taikyti dvejopą lyčių lygybės ir kovos su klimato kaita metodą ir imtis priemonių, kad lyčių ir klimato klausimai būtų sprendžiami visais Europos vystymosi politikos aspektais; primena, kad prasmingas ir lygiateisis moterų dalyvavimas sprendimų priėmimo organų veikloje ir ES, nacionaliniu ir vietos lygmenimis vykdomoje klimato politikoje ir veiksmuose yra itin svarbus siekiant ilgalaikių klimato tikslų;

2030 ir 2050 m. ES klimato užmojų didinimas

13. palankiai vertina tai, kad pripažįstama, jog dabartiniai Sąjungos nacionaliniu lygmeniu nustatyti įpareigojantys veiksmai neatitinka Sąjungos įsipareigojimo laikytis ilgalaikių Paryžiaus susitarimo tikslų, ir ragina Komisiją ir valstybes nares skubiai suintensyvinti veiksmus klimato srityje; ragina Komisiją iki 2020 m. kovo mėn. pateikti plataus užmojo Europos klimato teisės aktą, kuriuo būtų nustatytas Sąjungos anglies dioksido biudžetas ir kuriuo Sąjungos teisėje būtų įtvirtinta Sąjungos pareiga imtis veiksmų, atsižvelgiant į naujausius mokslinius duomenis apie būdus, kurie būtų suderinami su tikslu užtikrinti, kad visuotinis atšilimas neviršytų 1,5 °C, padidintas visos ekonomikos tikslas iki 2030 m. bent 65 proc. sumažinti ES išmetamą ŠESD kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu, taip pat tikslas iki 2040 m. Sąjungoje užtikrinti nulinį grynąjį išmetamą ŠESD kiekį;

14. ragina Komisiją kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio mėn. peržiūrėti ir suderinti visas su klimatu ir energetika susijusias Sąjungos politikos priemones su šiais padidintais vidutinės trukmės ir ilgesnio laikotarpio užmojais klimato kaitos srityje ir skubiai panaikinti bet kokią nustatytą spragą ar nenuoseklumą dabartinėje Sąjungos politikoje ar tarptautiniuose įsipareigojimuose, visų pirma susijusiuose su požiūriu į biodegalus ir miško biomasę pagal Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą ir ES ATLPS, ir iki 2020 m. birželio mėn. pateikti Sąjungos strateginį planą dėl metano, įskaitant konkrečius palaipsnio mažinimo tikslus, priemones ir politikos galimybes, siekiant sparčiai spręsti metano problemą ir radikaliai sumažinti išmetamą metano kiekį visuose atitinkamuose sektoriuose, konkrečiai žemės ūkio, atliekų ir energetikos sektoriuose;

15. apgailestauja dėl to, kad Komisija, nustatydama Europos žaliąjį kursą, konkrečiai nenurodė jokių planų persvarstyti Fluorintų dujų reglamentus; ragina Komisiją pasinaudoti 2020 m. atliksimos Fluorintų dujų reglamento peržiūros suteikiama proga, siekiant pašalinti žinomus trūkumus, dėl kurių kyla grėsmė ES užmojams dėl klimato, pvz., dėl neteisėtos prekybos hidrofluorangliavandeniliais (HFC) ir nepakankamų veiksmų, nukreiptų prieš sieros heksafluorido (SF6) naudojimą;

16. palankiai vertina tikslą užtikrinti veiksmingą anglies dioksido įkainojimą visoje ekonomikoje ir ragina Komisiją imtis plataus užmojo ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos reformos, kad iki 2040 m. būtų užtikrintas neutralus poveikis klimatui, be kita ko, iš esmės padidinti linijinį mažinimo koeficientą, panaikinti visus nemokamus apyvartinius taršos leidimus, įvesti veiksmingą ir didėjančią anglies dioksido mažiausią kainą, taip pat taikyti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą ir jūrų transportui; palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą įdiegti su importu susijusio anglies dioksido apmokestinimo mechanizmą, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas tarptautinėje prekyboje; mano, kad persvarstant Energijos mokesčių direktyvą turėtų būti užkirstas kelias neteisingam ir aplinkai žalingam atleidimui nuo mokesčių, kuris šiuo metu taikomas aviaciniam ir jūriniam kurui, ir užtikrintas veiksmingas ir sąžiningas anglies dioksido įkainojimas visiems sektoriams, kuriems netaikoma ES ATLPS; pabrėžia, kad tokios priemonės turėtų būti parengtos atsargiai, kad nedidėtų nelygybė, ir primygtinai ragina skirti papildomų mokestinių pajamų nelygybei mažinti, padengti didžiausią pertvarkos poveikį patiriančių asmenų išlaidas ir užtikrinti, kad žemynui pereinant prie neutralaus poveikio klimatui nė vienas nebūtų užmirštas;

17. mano, kad visos esamos priemonės, susijusios su anglies dioksido nutekėjimu, turėtų būti pakeistos politika ir priemonėmis, kuriomis internalizuojama visa su išmetamomis ŠESD susijusi kaina; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina pasiūlymą sukurti su PPO taisyklėmis suderintą su importu susijusio anglies dioksido apmokestinimo mechanizmą ir tai, kad tai turėtų būti alternatyva esamoms priemonėms, o ne jų papildymas, tačiau labai apgailestauja dėl to, kad jo įvedimas padarytas priklausomu nuo to, ar Sąjungos ir jos tarptautinių partnerių užmojai skiriasi;

18. pabrėžia, kad gamtiniai sprendimai gali padėti Sąjungai ir jos valstybėms narėms pasiekti savo išmetamo ŠESD kiekio mažinimo ir biologinės įvairovės tikslus; primygtinai reikalauja, kad gamtiniai sprendimai papildytų išmetamų ŠESD kiekių mažinimo jų susidarymo vietoje priemones; yra susirūpinęs dėl neigiamų tendencijų, susijusių su Europos gamtos ir biologinės įvairovės apsauga, išsaugojimu ir stiprinimu, nurodytų 2020 m. aplinkos būklės ataskaitoje; atsižvelgdamas į tai, ragina pradėti įgyvendinti strategiją „Natūralūs klimato sprendimai“, įskaitant teisinę sistemą, kuria būtų siekiama išsaugoti gerą ekosistemų ekologinę būklę, įgyvendinti nulinio būklės blogėjimo politiką ir atkurti nualintas ekosistemas, be kita ko, visapusiškai apsaugant bent 30 proc. sausumos ir jūrų ekosistemų ir darniai valdant likusias teritorijas;

19. ragina Komisiją tęsti darbą, susijusį su ilgalaike strategija, į kurią būtų įtrauktas naujas scenarijus, grindžiamas labai efektyviai energiją ir išteklius naudojančia ir tik atsinaujinančiaisiais ištekliais grindžiama ekonomika, kai pasikliaujama ekosistemomis grindžiamais sprendimais, o ne anglies dioksido šalinimo technologijomis, kurie keltų didelę riziką ekosistemoms, biologinei įvairovei ir apsirūpinimo maistu saugumui, siekiant tą strategiją pateikti UNFCCC iki 2020 m., laikantis Paryžiaus susitarimo;

20. palankiai vertina tai, kad, kaip paskelbta, iki 2020 m. kovo mėn. bus paskelbtas Europos klimato paktas, siekiant bendradarbiauti su viešaisiais ir nevalstybiniais subjektais kovos su klimato kaita veiksmų srityje; pripažįsta svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį įgyvendinant su klimatu susijusius užmojus; ragina už Europos žaliąjį kursą atsakingą Komisijos pirmininkės pavaduotoją visapusiškai įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas ir pilietinės visuomenės atstovus į Europos žaliojo kurso rengimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo procesus; ragina stiprinti daugiapakopio valdymo metodą ir pripažinti, kad vietos ir regionų subjektai yra tinkamiausi valdymo lygmenys, siekiant ryžtingai pereiti prie beanglės ekonomikos;

21. pakartoja savo raginimą persvarstyti Orhuso reglamentą, Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvą ir Direktyvą 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę, siekiant užtikrinti, kad visose valstybėse narėse ir Sąjungos lygmeniu būtų įgyvendinamas principas „teršėjas moka“, be kita ko, taikant aiškias įmonių atsakomybės už žalą aplinkai taisykles ir suteikiant galimybę nukentėjusiems nuo taršos ir nusikaltimų aplinkai kreiptis į teismą;

22. mano, kad esama esminio ir nesuderinamo konflikto tarp iškastinio kuro pramonės interesų ir politikos, kurią reikia vykdyti pagal Europos žaliąjį kursą; todėl primygtinai reikalauja, kad Sąjungos arba valstybių narių lygmens politikos formuotojai ir jų atstovai, bendraujantys su iškastinio kuro pramonės atstovais arba siekiantys jos interesų, būtų visiškai atskaitingi ir skaidrūs; be to, primygtinai ragina įgyvendinti priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad iškastinio kuro pramonė ir tie, kurie siekia jos interesų, veiktų visiškai atskaitingai ir skaidriai; ragina Komisiją vėl pradėti derybų dėl patobulinto Tarpinstitucinio skaidrumo registro procesą, kuris apimtų prasmingą ES Tarybos ir visų nuolatinių atstovybių dalyvavimą;

23. palankiai vertina pranešimą, kad Komisija iki 2030 m. taps neutralaus poveikio klimatui įstaiga; primena, kad Europos Parlamentas užtikrina neutralų anglies dioksido poveikį jau nuo 2016 m., daugiausia dėl savo aplinkos ir EMAS politikos, kompensavimo ir žaliųjų elektros energijos sertifikatų priemonių naudojimo; mano, kad Parlamentas turėtų sustiprinti savo kovos su klimato kaita veiksmus ir įdiegti politikos priemones, kad iki 2030 m. taptų neutralaus poveikio klimatui Sąjungos teritorijoje įstaiga; paveda Europos Parlamento Biurui iki 2020 m. pabaigos aptarti veiksmų planą šiam tikslui pasiekti ir dėl jo susitarti;

Švarios, įperkamos ir saugios energijos tiekimas

24. palankiai vertina Komisijos siekį sumažinti energetikos sistemos priklausomybę nuo iškastinio kuro, kad ES, pageidautina, iki 2040 m., bet ne vėliau kaip iki 2050 m. galėtų užtikrinti nulinį išmetamųjų teršalų kiekį; taip pat palankiai vertina tai, kad pirmenybė teikiama energijos vartojimo efektyvumui; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir valstybes nares visuose sektoriuose ir politikos srityse įgyvendinti principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“; apgailestauja dėl to, kad Komisija neatsižvelgia į grįžtamąjį energijos vartojimo efektyvumo priemonių poveikį, nors empiriškai įrodyta, kad šis poveikis nusveria didelę pradinio laimėjimo procentinę dalį; ragina Komisiją tinkamai spręsti šį klausimą rengiant būsimą politiką ir priemones;

25. mano, kad Europos žaliasis susitarimas yra svarbus ir unikalus postūmis siekiant sukurti viziją, kaip sukurti visiškai energiją efektyviai naudojančią atsinaujinančiaisiais ištekliais grindžiamą energetikos sistemą, kuri galėtų patenkinti ES piliečių lūkesčius; primygtinai ragina Komisiją skubiai parengti papildomą scenarijų, pagal kurį 100 proc. energijos sudarytų atsinaujinančiųjų išteklių energija, suderinama su tikslu ne vėliau kaip 2040 m. užtikrinti neutralų poveikį klimatui;

26. ragina Komisiją ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio mėn. peržiūrėti visus atitinkamus energetikos teisės aktus, kad būtų pasiektas privalomas 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslas sutaupyti bent 45 proc. energijos ir privalomas 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslas bent 40 proc. energijos gauti iš atsinaujinančiųjų išteklių, nes tai būtinas žingsnis siekiant pereiti prie efektyvaus energijos vartojimo ir 100 proc. atsinaujinančiaisiais ištekliais grindžiamos ekonomikos ir pasiekti tikslą iki 2030 m. 65 proc. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį; primygtinai reikalauja, kad Komisija kiekvienai valstybei narei nustatytų privalomus 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslus ir užtikrintų, kad visi su tuo susiję teisės aktai būtų aiškūs, vykdomi ir be spragų;

27. reikalauja nedelsiant nutraukti tiesiogines ir netiesiogines subsidijas branduoliniam ir iškastiniam kurui ES lygmeniu ir ragina valstybes nares įvesti tokius pačius reikalavimus nacionaliniu ir subnacionaliniu lygmenimis; reikalauja, kad valstybės narės, taip pat viešieji ir privatieji pensijų fondai visiškai atsisakytų investicijų, susijusių su iškastiniu kuru; ragina iki 2030 m. palaipsniui atsisakyti branduolinės energijos, lignito, anglies, durpių ir skalūnų naftos, skirtų elektros energijos gamybai, ir ne vėliau kaip 2040 m. uždrausti naudoti iškastinį kurą, sykiu užtikrinant, kad pertvarka vyktų laikantis teisingumo ir įtraukumo principų;

28. pabrėžia, kad valstybės partnerės turi būti visapusiškai integruotos į žaliojo kurso politiką ir taip pat turėti galimybę gauti finansavimą, ypač moksliniams tyrimams ir pertvarkai laikantis teisingumo principo; atkreipia dėmesį į būtiną energetikos pertvarką Vakarų Balkanų šalyse, susijusią su energijos gamyba iš akmens anglių ir rusvųjų anglių šalių elektros energijai ir šilumai gaminti, taip pat su elektros energijos importu į ES;

29. primygtinai tvirtina, kad ES turi teikti pirmenybę kovai su skurdu, įskaitant energijos nepriteklių, ir socialiniam teisingumui; pritaria tam, kad būtų įtrauktas energijos nepritekliaus mažinimo tikslas ir priimta suderinta energijos nepritekliaus apibrėžtis;

30. ragina Komisiją projektuoti dujų rinką pagal principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ ir tikslą laipsniškai atsisakyti iškastinio kuro naudojimo, kad ne vėliau kaip 2040 m. būtų užtikrintas neutralus poveikis klimatui; mano, kad 4-as bendro intereso projektų sąrašas kelia riziką, kad bus kuriama priklausomybė nuo anglies dioksido, todėl kils pavojus tikslui ne vėliau kaip 2040 m. užtikrinti neutralų poveikį klimatui; mano, kad atsinaujinančiųjų išteklių dujų vaidmuo yra ribotas, todėl ragina jas naudoti tik tuose sektoriuose, kurių priklausomybę nuo anglies dioksido sunku sumažinti, sykiu užtikrinant, kad atsinaujinančiųjų išteklių dujos būtų tik biodujos arba iš 100 proc. atsinaujinančiųjų išteklių pagamintas vandenilis, taikant efektyvaus energijos vartojimo procesus ir apsiribojant tik tvariais turimais gamybos ištekliais;

31. primena, kad branduolinė energija yra nesaugi, netvari ir ekonomiškai neefektyvi technologija, todėl pripažįsta, kad branduolinė energija nėra klimato sprendimas, ir prašo ES, valstybių narių ir EIB nutraukti šios technologijos finansavimą ir nukreipti turimus išteklius investicijoms į atsinaujinančiųjų išteklių energiją, energijos vartojimo efektyvumą ir pažangiųjų tinklų plėtrą; pripažįsta, kad branduolinė energija dėl nelankstaus jos tiekimo yra iš esmės nesuderinama su atsinaujinančiųjų išteklių energijos rūšių deriniu ir kenkia darnių sprendimų plėtrai; primena, kad nė vienoje pasaulio šalyje nėra gilios geologinės saugyklos ilgalaikiam branduolinių atliekų laidojimui – tai daro didelę ir ilgalaikę žalą aplinkai; siūlo persvarstyti Euratomo sutartį, kad būtų įtvirtinti saugos principai, visų pirma branduolinių elektrinių eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų saugojimo srityse, taip pat atsakomybės draudimo pareiga;

Efektyviai energiją ir išteklius naudojanti statyba ir renovacija

32. palankiai vertina pasiūlytą iniciatyvą skatinti renovacijos bangą Europoje, taip pat priemones, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas gauti finansavimą pastatų renovacijai; primygtinai reikalauja, kad ypatingas dėmesys būtų skiriamas socialiniam būstui ir nuomojamam būstui;

33. pabrėžia, kad kiekvienam Europos piliečiui reikia įperkamo, sveiko ir saugaus būsto, kurį galėtų vadinti namais; apgailestauja dėl to, kad ne teisėkūros priemonės ir siekio iniciatyvos praeityje nebuvo sėkmingos ir kad dabartiniais teisės aktais nepakankamai sprendžiamos problemos;

34. ragina imtis teisėkūros priemonių ir būtinų investicijų siekiant padidinti metinį pastatų renovacijos lygį iki 3 proc. ir užtikrinti, kad esamas pastatų fondas būtų renovuotas ir atitiktų energijos beveik nevartojančių pastatų standartą; nepritaria minčiai taikyti ES ATLPS pastatų išmetamiems teršalams, nes taip būtų panaikinta atsakomybė už viešuosius veiksmus ir galėtų padidėti nuomininkų ir namų savininkų sąskaitos už energiją;

35. pabrėžia, kad svarbus piliečių energetikos bendruomenių vaidmuo ir šio sektoriaus integracija į tvarią ekonomiką; ragina kurti holistinę ir įtraukią statybos politiką, kad būtų derinamos namų, darboviečių ir viešųjų pastatų socialinės paslaugos, pramonės, judumo ir energetikos funkcijos, siekiant naudos Europos piliečiams;

36. pabrėžia, kad esamoms iniciatyvoms, pvz., Pažangiojo išmaniųjų pastatų finansavimo iniciatyvai, reikia didesnių biudžetų ir kad dar neišnaudotas visas jų potencialas; ragina numatyti specialias finansavimo priemones naujiems verslo modeliams, pvz., energetinių paslaugų bendrovėms (EPB), derinti nemokamas konsultavimo pastatų renovacijos klausimais paslaugas su išplėsta ir tinkamai finansuojama Europos pagalbos vietinei energetikai priemone (ELENA), kad būtų galima nustatyti ir sujungti nedidelio masto renovacijos projektus į bankams priimtinus projektus, taip pat pradėti piliečiams teikti papildomas nemokamas konsultavimo paslaugas ir energijos vartojimo efektyvumo priemonių rinkinius;

Pramonės pastangų sutelkimas siekiant švarios žiedinės ekonomikos

37. palankiai vertina įsipareigojimą siekti neutralaus poveikio klimatui ir žiedinės ekonomikos, todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad visi veiksmai, kuriais siekiama neutralaus poveikio klimatui ir žiedinės ekonomikos, būtų visiškai suderinti su netaršios aplinkos užmojais, siekiant sukurti aplinką be toksinių medžiagų, kad būtų užtikrinti netoksinių medžiagų naudojimo ciklai;

38. ragina ES lygmeniu nustatyti privalomus tikslus sumažinti pirminių žaliavų vartojimą ir padidinti išteklių naudojimo efektyvumą, kad ne vėliau kaip 2050 m. būtų sukurta tvari ir švari žiedinė ekonomika;

39. ragina internalizuoti išorės patiriamą kainą tinkamai apmokestinant išteklius ir pabrėžia, kad vykdant ekonominę apskaitą ir makroekonominę politiką reikia atsižvelgti į būtinybę užtikrinti, kad išteklių vartojimas neviršytų planetos galimybių;

40. palankiai vertina tai, kad 2020 m. kovo mėn. Komisija priims ES pramonės strategiją, kuria siekiama spręsti dvejopą žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos uždavinį, tačiau pabrėžia, kad pramonės strategija turi atitikti tikslą ne vėliau kaip 2040 m. užtikrinti neutralų poveikį klimatui ir kad atnaujinant Europos pramonę daugiausia dėmesio turi būti skiriama energijos ir išteklių naudojimo efektyvumui, gyvavimo ciklo ir švarios žiedinės ekonomikos požiūriui, jei ES siekia išlaikyti savo konkurencingumą ir tapti pasauline lydere ekologiškos gamybos srityje; ragina pradėti rengti reguliarias stebėsenos ataskaitas, kuriose daugiausia dėmesio būtų skiriama ekologinės pramonės, ekologinių MVĮ ir ekologinių startuolių konkurencingumui ir atsparumui krizėms;

41. ragina vykdant ES pramonės politiką nukreipti investicijas į kūrybiškumą, įgūdžius, inovacijas, darnias technologijas ir sprendimus ir skatinti Europos pramonės bazės modernizavimą vykdant į vertės grandinę orientuotą politiką, apimančią visus pramonės sektorius ir subjektus, įskaitant MVĮ, taip pat visus ES regionus; pabrėžia, kad strategija turi būti grindžiama ilgalaike reguliavimo sistema, kuri apimtų aiškius siekiamus tikslus bei rodiklius ir pažangos vertinimą ir kuri būtų grindžiama įtraukiais ir skaidriais procesais, kuriais užtikrinamas politikos nuoseklumas;

42. palankiai vertina tai, kad Komisija priims naują žiedinės ekonomikos veiksmų planą, į kurį bus įtraukta tvarių produktų politika, pagal kurią pirmenybė bus teikiama medžiagų kiekio mažinimui ir pakartotiniam naudojimui prieš jas perdirbant, siekiant orientuoti visų sektorių pertvarką; pabrėžia daugiaciklių sistemų, visų pirma skirtų pramoninėms pakuotėms ir maisto tarai, pvz., vandens buteliams, vaidmenį ir ragina sukurti ES masto užstato sistemą;

43. ragina imtis ryžtingų veiksmų kovojant su tyčiniu ir netyčiniu mikroplastiko išmetimu ir imtis tolesnių priemonių prieš vienkartinius plastiko gaminius; pritaria Komisijos ketinimui persvarstyti atliekų vežimo taisykles, kad būtų sustabdytas atliekų eksportas į ES nepriklausančias šalis;

44. ragina Komisiją persvarstyti ekologinio projektavimo teisės aktus, kad jie apimtų ne tik energijos vartojimo efektyvumą, bet ir priemones, pagal kurias būtų aiškiai ženklinamos gaminių perdirbimo ir taisymo galimybės; taip pat prašo Komisijos iki 2020 m. kovo mėn. pateikti 2020–2024 m. ekologinio projektavimo ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo darbo planą ir patvirtinti kiekvienai konkrečiai gaminių grupei skirtas priemones, kai tik jos bus parengtos;

45. primygtinai ragina Komisiją į pramonės strategiją įtraukti tekstilės gaminius ir teikti paskatų perdirbti tekstilę ES;

46. palankiai vertina Komisijos ketinimą didžiausią dėmesį skaitmeniniame sektoriuje skirti darnumui; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina gerinti paties skaitmeninio sektoriaus – nuo plačiajuosčio ryšio tinklų iki duomenų centrų ir IRT įrenginių – energijos vartojimo efektyvumą ir žiedinės ekonomikos rezultatus; atsižvelgdamas į tai, ragina parengti ES žaliųjų IT strategiją, kurioje būtų nustatyti konkretūs energijos vartojimo efektyvumo standartai duomenų centrams, ir IT ekologinio projektavimo direktyvą, kurioje būtų nustatyti privalomi standartai ir tikslai, susiję su energijos vartojimo efektyvumu, išteklių taupymu, IT įrenginių perdirbamumu ir pataisomumu, sukurta teisė į skaitmeninių galinių įrenginių remontą, nustatyti reikalavimai dėl vaizdo platformų efektyvumo standartų, pvz., vaizdo įrašo automatinio paleidimo išjungimo, kaip numatytosios nuostatos, įdiegiant matomą tik garso paleidimo mygtuką arba numatytąsias nuostatas dėl srautinio vaizdo rezoliucijos, ir užsakomųjų vaizdo paslaugų ir įsteigti Europos geriausios skaitmeninės praktikos idėjų grupę, siekiant surinkti geriausios darnaus skaitmeninimo panaudojimo patirties pavyzdžius ir suteikti galimybę įmonėms ir administracinėms institucijoms jais pasinaudoti;

47. primena, kad darnios ir sąžiningos tiekimo grandinės, sistemingai taikant darnumo kriterijus dėl sutarties skyrimo per viešuosius pirkimus, yra pagrindinė priemonė pasiekti Europos žaliojo kurso tikslus; ragina Komisiją nuodugniai išnagrinėti, kokie dabartinės viešųjų pirkimų sistemos teisėkūros ir ne teisėkūros pakeitimai reikalingi siekiant užtikrinti visišką jos derėjimą su Europos žaliojo kurso tikslais, visų pirma siekiu iki 2040 m. neutralizuoti poveikį klimatui, ir parengti konkretų veiksmų planą šioje srityje, į kurį būtų įtraukti konkretūs išmatuojami tikslai ir kiekvienos valstybės narės šioje srityje daromos pažangos stebėsena;

Spartesnis perėjimas prie darnaus ir pažangaus judumo

48. pabrėžia, kad transporto sektorius yra vienintelis sektorius, kuriame išmetamas teršalų kiekis nuo 1990 m. padidėjo, ir palankiai vertina tai, kad aiškiai pripažįstama, jog visų rūšių transportas (kelių, geležinkelių, aviacijos ir vandens transportas) turės visapusiškai prisidėti prie transporto sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, atsižvelgiant į tikslą sukurti neutralaus poveikio klimatui ekonomiką; tvirtai remia tikslą internalizuoti visą transporto sektoriaus veiklos kainą, susijusią su aplinka ir sveikata, kuri šiuo metu sudaro apie 1 000 mlrd. EUR per metus, kaip nurodyta neseniai Komisijos užsakytame išorės veiksnių ir kainos internalizavimo tyrime;

49. mano, kad bendra transporto projektų ir politikos kryptis turi būti grindžiama visapusišku visos trumpalaikės ir ilgalaikės už sektoriaus ribų patiriamos kainos supratimu; todėl ragina parengti išsamią strategiją dėl visiško šios kainos internalizavimo taikant priemones, kuriomis būtų įtvirtinti principai „teršėjas ir naudotojas moka“, taip pat principas „nuo gręžinio iki transporto priemonės“; mano, kad tokios priemonės turėtų užtikrinti vienodas sąlygas visoms transporto rūšims ir apimti, be kita ko, visapusišką kelių apmokestinimą, iškastinio kuro subsidijų, pvz., aviacijai ir jūriniam kurui, panaikinimą, galimą valstybių narių geležinkelių infrastruktūros sujungimą ir mažataršio transporto įperkamumą, taip pat PVM už skrydžio bilietus netaikymą, valstybės pagalbos gairių persvarstymą siekiant sustabdyti investicijas į oro uostų plėtrą;

50. labai apgailestauja dėl to, kad, turint mintyje prastas daugelio transporto sektoriaus darbuotojų darbo sąlygas ir senėjančią visuomenę, kurioje nėra lygybės, Komisijos pasiūlymuose nėra įtraukios, nediskriminacinės ir visapusiškai prieinamo transporto politikos socialinio aspekto; pabrėžia, kad, neskaitant aplinkos ir sveikatos kainos, prastos darbuotojų darbo sąlygos dirbtinai sumažina kelionių išlaidas ir sudaro sąlygas klestėti socialiniu ir aplinkos požiūriu nedarniems verslo modeliams;

51. palankiai vertina tai, kad daug dėmesio skiriama elektra varomų transporto priemonių įkrovimo infrastruktūros plėtrai, nes tai yra kelių transporto išmetamo teršalų kiekio mažinimo sprendimo dalis; vis dėlto ragina parengti išsamesnį judumo mieste planą, kad būtų sumažintos spūstys ir pagerintas gyvenimas miesteliuose ir miestuose, visų pirma siekiant sumažinti individualiems automobiliams skiriamą erdvę ir pakeisti ją erdve viešajam, aktyviajam ir mikrojudumui; apgailestauja dėl to, kad nėra judumo strategijos kaimo vietovėse, kurios paprastai yra labiau izoliuotos ir kurioms reikės didelių investicijų į viešąjį transportą, kad būtų užtikrintas jų pasiekiamumas ir sykiu sumažintas išmetamas teršalų kiekis;

52. primygtinai ragina Komisiją remti valstybes nares, norinčias uždrausti po tam tikros datos prekiauti naujomis transporto priemonėmis su vidaus degimo varikliais, ir mano, kad būtina ne vėliau kaip 2030 m. visoje ES uždrausti įprastinius vidaus degimo variklius naujuose keleiviniuose automobiliuose ir lengvosiose komercinėse transporto priemonėse, kad būtų pasiektas tikslas iki 2040 m. neutralizuoti poveikį klimatui, sykiu užkertant kelią bendrosios rinkos fragmentacijai; primena, kad nepritaria tam, kad ES ATLPS būtų taikoma ir kelių transportui, ir ragina vietoj to sugriežtinti lengvųjų automobilių, furgonų ir sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio standartus;

53. primena, kad, EAA duomenimis, 2016 m. oro tarša lėmė apie 412 000 žmonių ankstyvą mirtį; atsižvelgdamas į tai, ragina įvesti privalomą visų ES standartų neatitinkančių dyzelinių transporto priemonių modifikavimą ir įsteigti ES išmetamųjų teršalų kiekio tikrinimo agentūrą, taip pat priimti „EURO 7“ standartus, taikomus transporto priemonių išmetamiesiems teršalams, kurie apimtų visus, įskaitant padangų ir stabdžių, išmetamuosius teršalus; ragina ES skirti finansavimą nuotolinio stebėjimo technologijoms ir infrastruktūrai;

54. ragina atnaujinti įsipareigojimą imtis ryžtingų veiksmų kelių eismo saugos srityje ir iki 2030 m. nustatyti tikslą „Absoliučiai saugaus eismo vizija“, taip pat įsipareigojimą didinti greičio ribojimus, griežtinti eismo taisyklių laikymosi užtikrinimą, diegti miestų centrus be automobilių, teikti pirmenybę aktyviajam judumui, mažinti kelionių poreikį ir teikti pirmenybę perėjimui prie saugesnių ir švaresnių transporto rūšių;

55. pabrėžia, kad užbaigus kurti Bendrą Europos dangų gali būti šiek tiek padidintas efektyvumas, tačiau taip pat gali padidėti bendras oro eismas, todėl tai nepadės reikšmingai sumažinti aviacijos išmetamo teršalų kiekio, kiek reikėtų norint ne vėliau kaip 2040 m. užtikrinti neutralų poveikį klimatui; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu užtikrinti perėjimą nuo oro prie geležinkelių transporto, ir ragina Komisiją ir valstybes nares parengti politiką, investicijas ir paskatas siekiant užtikrinti, kad, kai įmanoma ir praktiškai naudinga, kelionės geležinkeliu Europoje iki 1 000 km būtų patrauklesnės žmonėms už atitinkamas keliones oro ar kelių transportu; ragina paskelbti naujų aviacijos susitarimų, kuriais siekiama didinti aviacijos pajėgumus ir atverti naujus maršrutus, moratoriumą, nes tai prieštarauja žaliojo kurso tikslams;

56. apgailestauja dėl to, kad Komisija vis dar neketina panaikinti nemokamų apyvartinių taršos leidimų aviacijos veiklai pagal ES ATLPS ir ketina tik sumažinti jų skaičių;

57. pabrėžia, kad ES transporto finansavimas, įskaitant visus atitinkamus ES fondus (EITP, ESI fondus, „InvestEU“ ir kt.), taip pat EIB vykdoma skolinimo transporto sektoriui politika, turėtų būti pritaikyti taip, kad būtų siekiama užtikrinti transporto sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, pirmenybę teikiant perėjimui prie darnaus transporto rūšių, didinant trūkstamų tarpvalstybinių ir TEN-T geležinkelio jungčių finansavimą, sykiu skatinant naktinius traukinius, ir didinant investicijas į įperkamą ir prieinamą viešąjį transportą, mišrųjį transportą, aktyvųjį judumą ir judumą kaip paslaugą; primena, kad investicijos į infrastruktūrą, pvz., greitkelius, automobilių stovėjimo aikšteles ir oro uostus, paprastai lemia skatinamą paklausą, didina išmetamą teršalų kiekį ir todėl prieštarauja Europos žaliojo kurso tikslams; mano, kad būsima TEN-T peržiūra yra labai svarbi siekiant pataisyti dabartinę sistemą, kad daugiausia dėmesio būtų skiriama perėjimui prie kitų transporto rūšių ir privalomiems perėjimo nuo kelių prie geležinkelių ir vandens kelių tikslams; mano, kad tvirtesnis miesto transporto finansavimo susiejimas su darnaus judumo mieste planais yra labai svarbus skatinant judumo mieste pertvarką;

58. ragina Komisiją priimti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais būtų siekiama užtikrinti, kad jūrų transportas neišmestų teršalų (NOx, SOx ir kietųjų dalelių), ir apmokestinti iškastinio kuro naudojimą laivyboje, taip pat nustatyti privalomą nuo kranto tiekiamos elektros naudojimą ir nustatyti į ES uostus įplaukiantiems laivams taikomus plataus užmojo efektyvumo standartus; ragina Komisiją nustatyti dalinės burių energijos, laive generuojamos saulės ir vėjo energijos ir lėto plaukimo greičio, kurie labai naudingi siekiant taupyti kurą, tikslus; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad visi užsakomi laivai, kurie plaukios ES vandenyse, galėtų būti netaršūs, o netrukus po to – visiškai netaršūs;

Nuo „lauko iki stalo“: sąžiningos, sveikos ir aplinkai palankios maisto sistemos projektavimas

59. palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą užtikrinti, kad Europos maistas taptų pasauliniu darnumo standartu, ir pažymi, kad to siekiant reikia, kad visa maisto tiekimo grandinė nuo lauko iki stalo, apimanti visas žaliavas, įskaitant pašarų importą, nekenktų klimatui ir aplinkai; tačiau apgailestauja, kad Komisija nepasinaudojo šia galimybe persvarstyti savo pasiūlymą dėl būsimos bendros žemės ūkio politikos, kad būtų pasiekti šie tikslai;

60. palankiai vertina tai, jog Komisija įsipareigojo užtikrinti, kad nuo pat pradžių nacionaliniai strateginiai žemės ūkio planai turėtų atspindėti didesnį užmojį gerokai sumažinti naudojamų cheminių pesticidų kiekį ir riziką, taip pat naudojamą trąšų ir antibiotikų kiekį; primena, kad reikia pereiti prie didelės biologinės įvairovės, agroekologinių sistemų, taikant ekosistemomis grindžiamus sprendimus, pvz., integruotąją kenkėjų kontrolę, sėjomainą su ankštiniais augalais ir kitą ekologinio ūkininkavimo praktiką;

61. mano, kad, siekiant nuoseklumo su ES klimato ir biologinės įvairovės tikslais, būtina iš esmės reformuoti bendrą žemės ūkio politiką:

i. išmokos turėtų būti skiriamos tik už klimato kaitos švelninimą, biologinės įvairovės atkūrimą, gyvūnų gerovę ir ypač naudojamo pesticidų kiekio mažinimą; Komisija turi tvirtinti susietąsias išmokas tik už mažo tankio ploto gyvulius;

ii. tiesioginės išmokos turėtų būti ne didesnės kaip 50 000 EUR vienam ūkiui per metus (neįskaitant užimtumo išlaidų), o apribojus išmokas gautos lėšos turi būti paskirstomos perskirstymo išmokoms už pirmuosius hektarus, taip užkertant kelią neproporcingam subsidijų srautui į stambiausius subjektus;

iii. 50 proc. EŽŪGF nacionalinių paketų turėtų būti skiriama plataus užmojo kriterijus, derančius su ES klimato ir biologinės įvairovės tikslais, atitinkančioms ekologinėms programoms, skirtoms ūkininkams, pereinantiems prie darnios praktikos, visų pirma agroekologijos; Komisija turi tikrinti, ar valstybių narių ekologinės programos yra plataus užmojo ir veiksmingos, ir atidžiai stebėti jų įgyvendinimo rezultatus;

iv. gerai finansuojamas EŽŪFKP turėtų būti orientuotas į paramą ūkininkams ir kaimo bendruomenėms, siekiant iš esmės pertvarkyti vietos ir regionų ekonomiką, kad būtų pereita prie aplinkos ir socialiniu požiūriu darnių sistemų, visų pirma siekiant išvengti maisto švaistymo ir sutrumpinti tiekimo grandines, apsaugoti gamtą ir skatinti užimtumą kaimo vietovėse;

62. ragina Komisiją atsižvelgti į 2019 m. sausio 16 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Sąjungos pesticidų autorizacijos procedūros išsakytus raginimus ir, be kita ko, imtis visų būtinų veiksmų siekiant užtikrinti, kad valstybės narės tinkamai įvertintų pesticidų sudėtį pagal Europos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-616/17;

63. ragina Komisiją pasiūlyti teisės aktą, kuriuo ES lygmeniu būtų prisiimtas privalomas įsipareigojimas iki 2025 m. iš esmės sumažinti naudojamą sintetinių pesticidų kiekį 50 proc., numatant privalomus nacionalinius įnašus, siekiant sintetinių pesticidų palaipsniui per 15 metų atsisakyti; ragina uždrausti ES eksportuoti ES uždraustus pesticidus; ragina pesticidų autorizavimo nepaprastosios padėties atvejais procedūrą taikyti išimtinai tik tikrais nepaprastosios padėties atvejais, laikantis išsamių pranešimų teikimo taisyklių, turint išbaigtus ir išsamius paaiškinimus, ir viešai paskelbti šiuos pranešimus;

64. ragina Komisiją pagaliau įgyvendinti visapusišką Europos augalinių baltymų planą, kurio tikslas – sumažinti miškų naikinimą skatinančių produktų importą;

65. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų skubiai priimtos visos 2013 m. EFSA gairės dėl bičių, ir primygtinai ragina valstybes nares tuo tarpu atitinkamai suderinti savo pesticidų vertinimus; be to, ragina Komisiją veikti atsižvelgiant į Parlamento poziciją, kad turėtų būti uždrausti visi neonikotinoidiniai pesticidai;

66. mano, kad svarbu teisės aktuose nustatyti aukštesnius gyvūnų gerovės standartus ir pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš sistemiškai reikalavimų nesilaikančias valstybes nares, įgyvendinant galiojančius gyvūnų gerovės teisės aktus nepriklausomai nuo to, ar tai gyvūnų vežimo, ar ūkininkavimo standartai, ir užtikrinant jų vykdymą; siekiant gerokai sumažinti gyvūnų vežimo mastą, Komisija taip pat turėtų remti vietines ir mažesnes skerdyklas ir uždrausti gyvų gyvūnų eksportą už ES ribų;

67. primygtinai ragina Komisiją kuo greičiau priimti Dirvožemio direktyvą, siekiant sustabdyti dirvožemio degradaciją, dėl kurios prarandamas dirvožemio, žemės ir anglies dioksido absorbavimo pajėgumas;

68. pabrėžia, kad reikia skubiai nutraukti pernelyg didelį jūrų biologinių išteklių naudojimą, siekiant užtikrinti žvejybos našumą, apsaugoti jūrų biologinę įvairovę ir išlaikyti vandenynų atsparumą klimato kaitos poveikiui; todėl primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai įgyvendinti bendros žuvininkystės politikos reikalavimus, susijusius su tausia žvejyba, kuo didesniu žalingo žvejybos poveikio jūrų ekosistemoms mažinimu ir, jei įmanoma, užtikrinimu, kad jis išvis nebūtų daromas;

69. ragina Komisiją toliau svarstyti, kaip skatinti perėjimą prie klimatui palankios, nedidelį poveikį darančios ir darnios žuvininkystės visuose Europos jūrų baseinuose;

70. pabrėžia, kad reikia imtis skubių teisėkūros veiksmų dėl su maistu besiliečiančių medžiagų ir didžiausių leidžiamų pesticidų likučių kiekių maiste; primygtinai ragina Komisiją uždrausti galimai pavojingus ir nebūtinus maisto priedus;

71. ragina Komisiją persvarstyti ženklinimo nuostatas, siekiant didesnio skaidrumo, susijusio su visomis maiste esančiomis medžiagomis, ir pagerinti maistingumo nurodymą („Nutriscore“), kilmės šalies nuorodas ir su gyvūnų gerove susijusį ženklinimą; primygtinai ragina Komisiją pagaliau įtraukti informaciją apie mitybinę sudėtį į Sveikatos teiginių direktyvą;

72. ragina neišduoti naujų leidimų GMO (ir importui, ir auginimui), nes vykdant leidimų išdavimo procedūrą nepakankamai atsižvelgiama į pavojų sveikatai ir poveikį biologinei įvairovei; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti visišką ir greitą ETT sprendimo dėl naujų GMO (vadinamųjų naujų veisimo metodų) įgyvendinimą ir užtikrinti, kad nauji GMO nebūtų nereguliuojami; pabrėžia, kad bet kokia leidimų išdavimo procedūra turėtų būti visiškai demokratiška; pabrėžia natūralios biologinės įvairovės svarbą tiek prisitaikant prie klimato kaitos, tiek ją švelninant;

Ekosistemų ir biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas

73. palankiai vertina tai, jog pranešta, kad iki 2020 m. kovo mėn. bus paskelbta 2030 m. Biologinės įvairovės strategija; mano, kad plataus užmojo strategija yra labai svarbi, kad Sąjunga galėtų imtis lyderės vaidmens COP 15 Kunminge ir užtikrinti teisiškai privalomą susitarimą dėl pasaulinės biologinės įvairovės apsaugos ir atkūrimo; pabrėžia, kad ES biologinės įvairovės strategijoje turėtų būti nagrinėjamos visos pagrindinės biologinės įvairovės nykimo ES priežastys, visų pirma nedarni žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės praktika, ir nustatyti privalomi tikslai Sąjungai ir jos valstybėms narėms iki 2030 m. apsaugoti bent 30 proc. Sąjungos sausumos ir jūrų teritorijų ir atkurti bent 30 proc. nualintų ekosistemų, sykiu skatinant priemonių tarpusavio sąsajas ir užtikrinant pakankamą jų finansavimą ir veiksmingą valdymą;

74. pabrėžia, kad reikia dėti pastangas siekiant išsaugoti vandenynus ir pakrantes, tiek švelninant klimato kaitą, tiek prie jos prisitaikant, apsaugoti ir atkurti jūrų ir pakrančių ekosistemas, kaip nurodyta IPCC specialiojoje ataskaitoje dėl vandenynų ir kriosferos, kuo labiau sumažinant žvejybos, akvakultūros ir gavybos pramonės poveikį jūrų ekosistemoms, taip pat kuo labiau sumažinant jūrų taršą ir laivybos išmetamą teršalų kiekį; mano, kad bendra žuvininkystės politika turėtų būti siekiama užkirsti kelią išteklių pereikvojimui ir atkurti išteklius, kad jų dydis viršytų dydžius, kuriems esant galima užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, ir primygtinai ragina valstybes nares taikyti šį principą skirstant žvejybos kvotas;

75. palankiai vertina Viduržemio jūros regiono šalių įsipareigojimą plėtoti visapusišką valdymą, gerinti duomenų rinkimą ir mokslinį vertinimą, sukurti ekosistema grindžiamą žuvininkystės valdymo sistemą, plėtoti reikalavimų laikymosi kultūrą ir panaikinti neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą, remti tausią smulkiąją žvejybą ir akvakultūrą ir siekti didesnio solidarumo ir geresnio koordinavimo;

76. primygtinai ragina Komisiją suintensyvinti savo veiksmus siekiant apsaugoti ir atkurti miškus Sąjungoje ir visame pasaulyje; pakartoja savo raginimą blokuoti su miškų naikinimu susijusių produktų patekimą į ES rinkas ir nustatyti privalomas išsamaus patikrinimo pareigas įmonėms, Sąjungos rinkai tiekiančioms miškų naikinimo pavojų keliančias prekes, pvz., sojas, alyvpalmių aliejų, eukaliptą, jautieną, odą ir kakavą; ragina Komisiją nebeišduoti leidimų genetiškai modifikuotoms sojoms, kurių importas skatina didelio masto miškų naikinimą tokiose šalyse kaip Brazilija ir Argentina; atkreipia dėmesį į vis didesnę grėsmę patiriančių čiabuvių tautų ir miškų bendruomenių, kaip miškų ekosistemų saugotojų ir globėjų, vaidmenį;

77. pabrėžia dabartinius Sąjungos biologinės įvairovės tikslų ir jos bioenergijos politikos neatitikimus; todėl ragina Komisiją patvirtinti griežtesnius bioenergijos darnumo kriterijus siekiant užtikrinti, kad jos indėlis nekenktų biologinei įvairovei ir ekosistemoms;

78. pažymi, kad naujas apželdinimas mišku negali kompensuoti senųjų brandžių miškų nei anglies dioksido absorbavimo, nei biologinės įvairovės požiūriu; įspėja nekeisti biologinės įvairovės miškų nuskurdintais rūšių požiūriu sodinimais ir primygtinai reikalauja, kad ydinga biologinės įvairovės kompensavimo koncepcija nebūtų naudojama kaip politikos priemonė; ragina parengti Europos strategiją dėl Europos laukinių miškų atkūrimo ir visos Europos miško atkūrimo;

79. pabrėžia, kad svarbu didinti saugomų teritorijų tinklų aprėptį ir veiksmingumą siekiant sušvelninti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti, taip pat sudaryti sąlygas biologinei įvairovei atsigauti nuo daugelio stresą sukeliančių veiksnių; ragina Komisiją ir valstybes nares suvienyti pastangas siekiant susitarti dėl plataus užmojo pasaulinio masto saugomų teritorijų tikslo ne vėliau kaip 2030 m. užtikrinti veiksmingą bent 30 proc. sujungtų jūrų ir sausumos teritorijų valdymą; ragina Sąjungą ir valstybes nares baigti kurti Europos žaliąją juostą kaip bandomąjį projektą ir didelę Europos žaliosios infrastruktūros dalį;

80. ragina Komisiją nustatyti privalomus kriterijus siekiant užtikrinti tinkamą augalų ir gyvūnų buveinių ir tinklo „Natura 2000“ teritorijų valdymą, uždrausti kenksmingą veiklą ir pesticidų naudojimą saugomose teritorijose ir aplink jas, taip pat sustiprinti nepriklausomų institucijų vykdomą stebėseną ir patikrinimus; ragina Komisiją sugriežtinti Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvą atsižvelgiant į Europos Parlamento rekomendacijas, pateiktas 2017 m. spalio 26 d. priimtoje rezoliucijoje; ragina Komisiją pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš valstybes nares, kurios nesilaiko gamtos apsaugos teisės aktų;

81. pabrėžia, kad dažnai grėsmė biologinei įvairovei gali kilti dėl numatytos įvairios infrastruktūros, pvz., transporto, energijos gamybos ir paskirstymo, atliekų tvarkymo įrenginių arba kasybos veiklos; primena, kad tokių projektų poveikis aplinkai turi būti tinkamai įvertintas ankstyviausiame planavimo etape drauge su poveikiu esamai socialinei ir ekonominei veiklai, pvz., žemės ūkiui; primena, kad pagrindinis atitinkamų ES teisės aktų tikslas ir esmė yra kuo labiau užkirsti kelią didelei žalai buveinėms ir rūšims, užtikrinant kuo geresnę alternatyvą, kuri taip pat gali būti projekto neįgyvendinimas; primygtinai ragina Komisiją vykdyti savo, kaip sutarčių sergėtojos, vaidmenį ir šioje srityje, neapsiribojant dabartiniu komunikatu „ES teisė. Geresnis taikymas – geresni rezultatai“ ir tinkamai peržiūrint galimų ES aplinkos teisės aktų pažeidimų, kuriuos atskleidė piliečiai ir organizacijos, atvejus;

82. pabrėžia, kad svarbu iki 2020 m. pabaigos susitarti dėl naujos tarptautinės teisiškai privalomos priemonės pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją dėl jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus jos naudojimo nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose, ir ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant susitarti dėl plataus užmojo visuotinės sutarties 2020 m. kovo mėn. Niujorke vyksiančiame ketvirtajame Tarpvyriausybinio komiteto posėdyje;

83. prašo, kad sausumos ir jūrų ekosistemoms būtų suteiktas tam tikras teisinis statusas ir kad Komisija ir valstybės narės per Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos (COP 15) susitikimą Kunminge siektų, kad būtų patvirtintas tam tikras tarptautinis bendrų pasaulinių išteklių statusas;

84. primena planetos galimybes, atsižvelgiant į Mėlynojo augimo darbotvarkę, kuri turėtų būti plėtojama tik neviršijant ekologinių galimybių;

Nulinės taršos tikslas, siekiant sukurti aplinką be toksinių medžiagų

85. palankiai vertina nulinės taršos tikslą, siekiant sukurti aplinką be toksinių medžiagų, ir tai, jog pripažinta, kad reikia imtis daugiau veiksmų, kuriais būtų užkirstas kelias taršai, taip pat taršos likvidavimo ir taisomųjų priemonių; tikisi, kad Komisija suderins būsimą pramonės strategiją ir žiedinės ekonomikos veiksmų planą su savo nulinės taršos tikslu;

86. ragina Komisiją tinkamai taikyti REACH reglamentą, atsižvelgiant į sprendimą byloje T-837/16 (Švedija prieš Komisiją);

87. ragina imtis veiksmų, siekiant panaikinti visas ES cheminių medžiagų srities teisės aktų reglamentavimo spragas ir užtikrinti nuoseklumą visuose sektoriuose, paspartinti toksinių cheminių medžiagų pakeitimą netoksinėmis medžiagomis, kur įmanoma taikant grupinį požiūrį, užtikrinti, kad būtų įvykdyti visi keturi aplinkos be toksinių medžiagų strategijos, kuri vis dar neparengta, elementai, visų pirma turint mintyje endokrininę sistemą ardančias medžiagas ir nanomedžiagas, ir imtis kovos su labai patvariomis cheminėmis medžiagomis veiksmų;

88. ragina imtis visapusiškų kovos su visais atitinkamais teršalais veiksmų, siekiant atkurti natūralias požeminio vandens, pakrančių ir jūrų vandenų ir paviršinio vandens funkcijas;

89. primygtinai ragina Komisiją peržiūrėti Oro kokybės direktyvą, siekiant suderinti tikslines vertes su naujausiomis PSO rekomendacijomis, ir nustatyti trumpuoju laikotarpiu taikytiną kietųjų dalelių PM2,5 vertę;

90. ragina peržiūrėti Seveso direktyvą, siekiant užtikrinti gerą aplinkos būklę, kad nulinės taršos (aplinkos be toksinių medžiagų) strategiją būtų galima taikyti visai pramoninei veiklai, taip pat peržiūrėti Direktyvą dėl operacijų jūroje, siekiant uždrausti jūrų gręžybą;

Europos žaliojo kurso finansavimas ir teisingos pertvarkos užtikrinimas

Žaliasis finansavimas, žaliosios investicijos ir teisinga pertvarka

91. palankiai vertina tai, kad buvo pripažinta, jog norint pasiekti komunikate nustatytus tikslus reikia didelio finansavimo ir investicijų plano; taip pat palankiai vertina tai, kad komunikate pripažįstama, jog darnumo principas turėtų būti labiau įtvirtintas įmonių valdymo ir tvarių investicijų sistemose, siekiant užtikrinti, kad privatusis sektorius veiksmingai prisidėtų siekiant Žaliojo kurso tikslų ir jiems nesipriešintų;

92. palankiai vertina paskutinius naujai paskirtos ECB pirmininkės pareiškimus, kuriuose teigiama, kad institucija, vykdydama ir pinigų politikos, ir bankų priežiūros funkcijas, turėtų padėti kovoti su klimato kaita, visų pirma tikslingai pirkdama obligacijas pagal savo programas ir užtikrindama, kad būtų atliekami prudenciniai su klimatu susijusios ir kitokios rizikos aplinkai bankų sistemoje vertinimai; pabrėžia, kad Europos centrinių bankų sistema (ECBS) yra įgaliota remti bendrą Sąjungos ekonominę politiką, siekiant padėti pasiekti Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje nustatytus tikslus, kurie apima aukšto lygio aplinkos apsaugą ir aplinkos kokybės gerinimą, socialinį teisingumą ir apsaugą; primygtinai ragina Komisiją šiuo klausimu bendradarbiauti su ECBS, siekiant užtikrinti, kad būtų imtasi Europos žaliojo kurso komunikate pažadėtų nuoseklių veiksmų;

93. labai apgailestauja dėl to, kad komunikate pateiktose Komisijos sąmatose neatsižvelgiama į išlaidas, kurių reikia siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos arba kitiems aplinkos iššūkiams, pvz., susijusiems su biologine įvairove, atremti, ir į viešąsias investicijas, kurių reikia siekiant padengti pertvarkos arba neveikimo išlaidas;

94. tikisi, kad Komisija pateiks aiškų finansavimo planą, kuriame būtų išdėstyta, kam skiriamos investicijos, kurių finansavimui mobilizuojamos lėšos gerokai viršytų 2 proc. ES BVP per metus, siekiant užtikrinti, kad visose srityse, kurioms reikia investicijų pertvarkai, būtų išteklių, kurių reikia priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui ir biologinės įvairovės apsaugai, nepaliekant nieko nuošalyje, ir kad būtų apimtos įvairios veiksmų sritys, įskaitant darnųjį transportą, atsinaujinančiųjų išteklių energiją, energijos taupymą ir efektyvų išteklių naudojimą, absorbentų ir biologinės įvairovės atkūrimą ir socialines pertvarkos išlaidas;

95. mano, kad, siekiant užtikrinti komunikate nustatytiems tikslams pasiekti reikalingo finansavimo visapusiškumą ir nuoseklumą, atitinkamame finansavimo plane turi būti aiškiai nurodyta, kokie privatieji ir viešieji finansavimo šaltiniai bus mobilizuoti ES, nacionaliniu ir vietos lygmenimis, kokiems veiksmams jie bus panaudoti ir kaip tos išlaidos turėtų padėti pasiekti tikslus;

96. primygtinai tvirtina, kad siekiant, jog visos ES investicijos būtų suderinamos su atsparumo klimato kaitai didinimo ir biologinės įvairovės politika, visas ES biudžetas turi visiškai atitikti Paryžiaus susitarimo tikslus, ir ragina nedelsiant pertvarkyti EIB į visavertį klimato banką;

97. apgailestauja dėl neatitikties Komisijos komunikate nustatytiems tikslams, pagal kuriuos klimato srities išlaidoms turėtų būti skiriami 25 proc. DFP lėšų; primygtinai reikalauja ne tik kad klimato politikos veiksmams būtų skiriama bent 50 proc. DFP lėšų, bet ir kad likusi DFP dalis atitiktų atsparumo klimato kaitai didinimo ir biologinės įvairovės tikslus; primygtinai reikalauja nustatyti teisinį įpareigojimą planuojant visas išlaidas pagal naują DFP tikrinti, ar jos atitinka atsparumo klimato kaitai didinimo tikslus, taikant specialiai tam nustatytą atsparumo klimato kaitai didinimo priemonę, kurią pasiūlė Europos Komisija ir Parlamentas;

98. taip pat primygtinai reikalauja, kad ES biudžetas visiškai atitiktų jos tarptautinius įsipareigojimus ir tikslus ir kad iš jo nei ES, nei už jos ribų nebebūtų tiesiogiai ar netiesiogiai finansuojama iškastinio kuro paklausa ar tiekimo infrastruktūra;

99. mano, kad darna turi būti skatinama panaikinant visas žalingas subsidijas, įskaitant valstybės pagalbą ir netiesiogines subsidijas, pvz., atleidimą nuo mokesčių, kurios padeda tęsti žalingą praktiką, kenkia klimato ir biologinės įvairovės politikos pastangoms ir kurioms išeikvojami vertingi ištekliai, reikalingi siekiant teisingai pereiti prie neutralizuoto poveikio klimatui ir didelės biologinės įvairovės ekonomikos;

100. yra tvirtai įsitikinęs, kad ne tik ES biudžeto išlaidos, bet ir įplaukos turi visiškai atitikti komunikate nustatytus tikslus; pabrėžia, kad nuosavų išteklių reforma turėtų užtikrinti geresnį jų derėjimą su ES politika ir prioritetais;

101. palankiai vertina Komisijos pasiūlymus dėl nuosavų išteklių, ypač dėl plastiko mokesčio ir dėl taikant ATLPS gaunamų nuosavų išteklių; pabrėžia, kad reikia nedelsiant apsvarstyti galimybę įvesti naujus mokesčius, siekiant padidinti ES nuosavus išteklius ir sumažinti priklausomybę nuo nacionalinių įnašų;

102. pabrėžia, kad reikia ne vien tik taikyti pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmą, bet ir pertvarkyti apmokestinimą pagal principą „teršėjas moka“, siekiant įtraukti Europos lygmens aplinkosaugos mokesčius, pvz., iškastinio kuro, skrydžių ir plastiko; už juos gautos pajamos turėtų būti skirtos tam, kad būtų pasiekti Europos žaliojo kurso komunikate nustatyti aplinkos ir socialiniai tikslai; pripažįsta suderintų Europos mokesčių, kurie pakeičia nacionalinius mokesčius ir dėl kurių mažėja administracinė našta įmonėms ir vartotojams, naudą;

103. atkakliai teigia, kad reikia remtis pažangaus finansavimo iniciatyvos laimėjimais, siekiant užtikrinti visišką skaidrumą ES finansų sistemos tvarumo lygio klausimu, įtraukti į juodąjį sąrašą žalingiausias investicijas, pasiūlyti finansinių produktų ekologinį ženklą ir nukreipti investicijų srautus į ekologinę ekonomikos pertvarką;

104. tikisi, kad bus išplėsta ES taksonomijos taikymo sritis, siekiant apimti aplinkai žalingą veiklą; ragina skubiai priimti ES žaliųjų obligacijų standartą ir kruopščiai integruoti ASV veiksnius į prudencinę bankų ir kitų finansų tarpininkų sistemą, taip pat integruoti riziką aplinkai į testavimo nepalankiausiomis sąlygomis sistemas;

Nacionalinių biudžetų žalinimas ir tinkami kainų signalai

105. palankiai vertina tai, jog Komisija pripažino, kad nacionaliniai biudžetai atlieka pagrindinį vaidmenį vykdant pertvarką ir kad šiam vaidmeniui esminę įtaką daro esama ekonomikos valdymo sistema ir požiūris į investicijas, kuriomis laikantis ES fiskalinių taisyklių skatinami žaliojo kurso tikslai;

106. primygtinai teigia, kad labai svarbu laikytis nuoseklaus požiūrio į didelių investicijų, kurių reikia norint pasiekti komunikate išdėstytus užmojus, poreikių tenkinimą nacionaliniu lygmeniu, kad būtų užtikrinta, kad būtų persvarstytos ES fiskalinės taisyklės ir Europos semestro procesas siekiant:

  užtikrinti, kad vertinant valstybių narių biudžetus klimato veiksmų, aplinkos ir socialiniai tikslai būtų laikomi tokiais pat svarbiais ir privalomais kaip ir skolos ir deficito tikslai,

  pašalinti kliūtis investicijoms, kurių reikia klimato politikos veiksmams, paskirstant išlaidų investicijoms sumą bendram formuojamam kapitalui, susijusiam su tvarių investicijų reikalavimus pagal Taksonomijos reglamentą atitinkančiomis viešosiomis investicijomis, per visą jo gyvavimo ciklą;

107. taip pat primygtinai teigia, kad, siekiant užtikrinti suderinamumą, reikia persvarstyti valstybės pagalbos taisykles (ypač Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą ir Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gaires), kad jos visiškai derėtų su ŠESD kiekio mažinimo ir aplinkosaugos tikslais ir kad būtų labai sumažintos paskatos teikti iškastinio kuro subsidijas, įskaitant iškastiniam kurui tiekiamą paslėptą pagalbą, pvz., anglių kasyklų uždarymo pagalbą ir kompensacijas už nuvertėjusį turtą arba oro uostų plėtrą;

108. mano, kad reikia nustatyti audito procedūrą, taikomą norint patikrinti, ar sprendimai dėl valstybės pagalbos yra suderinami su ES tikslu iki 2040 m. neutralizuoti ŠESD poveikį;

Švietimo ir mokymo įtraukimas

109. palankiai vertina pasiūlymą parengti Europos kompetencijos sistemą, padėsiančią plėtoti ir vertinti su klimato kaita ir darniu vystymusi susijusias žinias, įgūdžius ir požiūrį, ir pasiūlytą iniciatyvą pritraukti 3 mlrd. EUR investicijų į mokyklų infrastruktūrą;

110. mano, kad skatinti ekologišką judumą pagal 2021–2017 m. programą „Erasmus+“ yra suderinamumo su komunikato tikslais klausimas;

Teisingos pertvarkos užtikrinimas

111. palankiai vertina tai, kad komunikate pripažįstamas poreikis parengti įtraukią ir teisingą pertvarkos darbotvarkę; apgailestauja dėl to, kad, išskyrus perkvalifikavimą ir darbo vietas naujuose ekonomikos sektoriuose, Komisija nepateikia jokių kitų pasiūlymų, kaip naikinti socialinę ir ekonominę nelygybę;

112. labai apgailestauja dėl to, kad komunikate pateikti investicijų poreikiai neapima socialinių pertvarkos išlaidų ir prisitaikymo prie klimato kaitos išlaidų, tačiau norint užtikrinti teisingą pertvarką reikia patenkinti visus šiuos poreikius;

113. ragina Komisiją paremti Teisingos pertvarkos mechanizmą vykdant tvirtą socialinę politiką, ypač skurdo panaikinimo ir socialinės apsaugos srityse; ragina Komisiją vykdant teisingos pertvarkos darbotvarkę pateikti Europos pagrindų direktyvą dėl minimalių pajamų, nes skurdo panaikinimas sudaro žmonėms sąlygas prisitaikyti prie klimato kaitos; ragina Komisiją nuodugniai įvertinti esamų ir naujų klimato politikos priemonių pasiskirstymo poveikį ir užtikrinti, kad jos politika būtų kuo pažangesnė pasiskirstymo požiūriu, siekiant kuo labiau sumažinti galimą neigiamą socialinį poveikį;

114. primygtinai reikalauja, kad Teisingos pertvarkos mechanizmo lėšos būtų naudojamos tik tuo atveju, kai valstybės narės teisės aktais priimamas veiksmingas ir privalomas iškastinio kuro naudojimo laipsniško nutraukimo planas, ir kad nebūtų švaistomos lėšos teikiant lengvatas daugiausia didelėms anglių kasybos pramonės įmonėms, visų pirma subsidijuojant įmonių įsipareigojimus, pvz., įrenginių ir vandens valymą, ir kad pagrindiniai naudos gavėjai būtų paprasti žmonės;

115. primygtinai reikalauja, kad, siekiant užtikrinti derėjimą su komunikato tikslais, esminę teisingos pertvarkos dalį sudarytų plataus masto programa, skirta būstų žalinimui ir naujų socialinių, energijos beveik nevartojančių būstų statybai; pabrėžia, kad dėl to ne tik būtų itin prisidėta prie klimato politikos ir įperkamumo, bet ir būtų sukurta ilgalaikių žaliųjų darbo vietų, sumažėtų ūkių įsiskolinimas ir būtų išspręstos sveikatos problemos;

116. primygtinai reikalauja užtikrinti, kad prieigos prie finansavimo, skirto teisingai pertvarkai užtikrinti, procesas būtų iš tikrųjų skaidrus, siekiant užtikrinti veiksmingumą, nuoseklumą ir įtraukumą;

117. primygtinai reikalauja, kad kaimo vietovėms, kaip ir miesto vietovėms, būtų sudarytos vienodos galimybės siekiant užtikrinti teisingą perėjimą visoje visuomenėje;

118. griežtai nepritaria Komisijos pasiūlymui teisingo perėjimo finansavimui daugiausia naudoti finansines priemones, įskaitant „InvestEU“;

119. ragina reformuoti ES susijungimų politiką, atsižvelgiant į galimų susijungimų socialinį poveikį ir poveikį aplinkai;

120. ragina Europos Komisiją atlikti sistemingus poveikio lytims vertinimus ir skirti specialias lėšas lyčių lygybei vykdant atitinkamus Europos žaliojo kurso veiksmus ir politiką;

Mokslinių tyrimų sutelkimas ir skatinimas kurti inovacijas

121. palankiai vertina tai, kad Komisija akcentavo būtinybę dirbti įvairiuose sektoriuose ir disciplinose, taip pat tai, kad ES MTI darbotvarkei taikomas sisteminis požiūris; apgailestauja dėl to, kad ES MTI išlaidos klimato kaitos srityje neatitinka klimato ir aplinkos ekstremaliosios situacijos masto; pabrėžia, kad reikia padidinti ES MTI išlaidas pagal programą „Europos horizontas“ iki bent 50 % (nuo dabartinių 35 %) atsakingoms novatoriškoms technologijoms, produktams ir įmonėms bei netechnologiniams sprendimams, neskiriant daugiau viešųjų investicijų MTI veiklai, susijusiai su iškastiniu kuru; pabrėžia, kad į visas ES MTI darbotvarkės programas reikia sistemingai integruoti klimato aspektą ir užtikrinti atsparumą klimato kaitai;

122. mano, kad labai svarbu, jog Žaliuoju kursu būtų skatinami sisteminiai pokyčiai, o ne paskutinio etapo taršalų valymo technologiniai sprendimai, kuriais būtų palaikoma netvari sistema ir priklausomybė nuo išteklių; įspėja dėl vadinamojo inovacijų principo, kurį pramonė dažnai taiko siekdama bet kokia kaina skatinti bet kokios rūšies inovacijas; pažymi, kad dažnai esama paprastesnių, pigesnių ir veiksmingesnių, pagal mastą pritaikytų metodų ir sprendimų, pvz., agroekologijos, kurie jau taikomi siekiant kovoti su klimato ir biologinės įvairovės krize; ragina Komisiją remti tik tas inovacijas, kurios yra naudingos visuomenei, yra dalyvaujamojo pobūdžio, tvarios, nekenkia ir atitinka atsargumo principą;

123. skatina vykdyti pagrindinius pramonės projektus, kuriais siekiama mažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir naudoti mažiau išteklių, ir tikslingiau naudoti „bendriems Europos interesams svarbius projektus“ (BEISP) klimato kaitai atspariems projektams, turintiems realią pridėtinę vertę siekiant nulinio išmetamų teršalų kiekio ekonomikos;

124. apgailestauja, kad būsima MVĮ strategija nėra EGD dalis; primena, kad MVĮ yra Europos ekonomikos pagrindas; pabrėžia, kad reikia glaudžiai susieti MVĮ ir pramonės strategiją, taip pat tikslą iki 2040 m. neutralizuoti poveikį klimatui; pradėti plataus užmojo ekologinių inovacijų / „Žaliųjų vienaragių“ programą, kurioje būtų numatytos specialios priemonės ir fondai, skirti klimato ir žiedinės ekonomikos sektoriuose veikiančioms MVĮ ir startuoliams remti, įskaitant vieno langelio principu grindžiamą informacijos ir konsultacijų teikimą tokiais klausimais kaip finansavimas, veikla visoje vidaus rinkoje, taip pat apie tai, kaip atsižvelgti į tvarumą ir efektyvų išteklių naudojimą juos kuriant ir kaip į sudėtinę jų verslo planų ir veiklos dalį;

125. pabrėžia, kad turėtų būti skatinamos technologijų, kurios svarbios perėjimui prie tvarios ekonomikos, pavyzdžiui, fotovoltinių elementų ir baterijų, kuriais siekiama padidinti energijos ir išteklių naudojimo efektyvumą ir perdirbimo galimybes, inovacijos;

„Nepakenk“ – tvarumo aspekto įtraukimas į visas ES politikos sritis

126. palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą komunikate laikytis principo, kad visi ES veiksmai ir politika turėtų būti sutelkti tam, kad padėtų ES sėkmingai ir socialiai teisingai pereiti prie tvarios ateities; pažymi, kad šiuo minimaliu reikalavimu ne tik maksimaliai padidinamas veiksmų veiksmingumas, bet ir išvengiama viešųjų išteklių švaistymo;

127. palankiai vertina tai, kad Komisija visas būsimas politikos iniciatyvas suderins su Žaliojo kurso tikslais, tačiau pabrėžia, kad taip pat reikia įvertinti esamų teisės aktų suderinamumą su komunikate išdėstytais tikslais ir atsižvelgti į neveikimo kainą;

128. palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad teisės aktai ir politika būtų vykdomi ir būtų veiksmingai įgyvendinami; ragina Komisiją imtis skubių veiksmų tais atvejais, kai pažeidžiama ES teisė, visų pirma pašalinti 2019 m. aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūroje nustatytus įgyvendinimo trūkumus ir paspartinti aplinkos teisės aktų pažeidimo procesų vykdymą;

129. palankiai vertina tai, kad prie visų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir deleguotųjų aktų pridedamame aiškinamajame memorandume bus specialus skirsnis, kuriame bus paaiškinta, kaip įgyvendinant konkrečią iniciatyvą bus laikomasi principo „nepakenk“; ragina jį išplėsti įtraukiant įgyvendinimo aktus ir reguliavimo procedūros su tikrinimu priemones;

130. pabrėžia esminį atsargumo principo, kaip naudingų inovacijų ir patikimos teisėkūros varomosios jėgos, vaidmenį ir tai, kad jis padėjo pateikti rinkai naujus saugesnius produktus ir paskatino inovacijas, kuriomis skatinamas aplinkos, socialinis ir ekonominis tvarumas;

131. primygtinai reikalauja, kad viešoji parama būtų skiriama tik toms inovacijoms, kurios padeda tvariai spręsti pagrindines socialines, ekonomines ir ekologines problemas, kartu apsaugant vartotojų teises;

ES – pasaulio lyderė

132. palankiai vertina Komisijos ketinimą užtikrinti, kad Paryžiaus susitarimo laikymasis būtų esminis visų būsimų prekybos susitarimų elementas ir kad visi chemikalai, medžiagos, maistas ir kiti Europos rinkai pateikiami produktai visiškai atitiktų atitinkamus ES reglamentus ir standartus; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad Paryžiaus susitarimo principų ir tikslų laikymasis turėtų būti visos biudžetinės paramos trečiosioms šalims ir partnerystės susitarimų sąlyga;

133. palankiai vertina tai, kad Komisija pripažįsta, jog pripažįsta, kad pasauliniai klimato ir aplinkos iššūkiai smarkiai padidina esamas grėsmes ir yra nestabilumo šaltinis; šiuo atžvilgiu pažymi, kad susirūpinimą keliantys klimato saugumo klausimai ir noras užtikrinti pasaulinį aplinkos valdymą turėtų būti integruoti į visus ES užsienio politikos veiksmus ir kad ES turėtų plėtoti pajėgumus stebėti su klimato kaita susijusią riziką, kuri turėtų apimti jautrumą konfliktams, krizių prevencijos politiką ir prognozuojamąjį požiūrį į geopolitinius priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo aspektus, kovojant su jo poveikiu pasitelkiant ilgalaikes dalyvavimo strategijas;

134. pabrėžia, kad visuose ES prisitaikymo prie klimato kaitos fonduose turėtų būti numatytos žmogaus teisių apsaugos priemonės; be to, palankiai vertina tai, kad į visus pagal Paryžiaus susitarimo 6 straipsnį numatytus mechanizmus įtrauktos žmogaus teisių ir lyčių lygybės apsaugos priemonės, taip pat nustatytas informavimo mechanizmas bendruomenėms, kurioms daro poveikį įgyvendinami 6 straipsnyje numatyti mechanizmai;

135. apgailestauja, kad ES vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams įgaliojamajame rašte visiškai neužsimenama apie išorės veiksmų, atitinkančių EGD tikslus, svarbą; tikisi, kad tai bus ištaisyta suteikiant aiškius įgaliojimus pasinaudoti visa įtaka, kurią ES turi santykiuose su pasauliniais partneriais, kad būtų užtikrintas didžiausias užmojis klimato ir biologinės įvairovės srityje; ragina nutraukti skalūnų dujų importą iš ES nepriklausančių valstybių;

136. pažymi, kad pasaulinė prekybos darbotvarkė, grindžiama pertekliniu gamtos išteklių naudojimu, kuris gerokai viršija mūsų planetos galimybes, skatina naikinti buveines trečiosiose šalyse ir skatina tvarios gamybos pakeitimą netvaria monokultūrine ir nuo chemikalų priklausoma gamyba, dempingo praktika ir visiškai nepateisinamu tuo pačiu metu vykdomu tų pačių prekių ir prekių eksportu ir importu; ragina Komisiją nuodugniai persvarstyti ES prekybos politiką siekiant užtikrinti, kad ji visiškai atitiktų komunikate nustatytus siekius;

137. pabrėžia, kad skaidrumo, tvarumo ir atskaitomybės didinimas pasaulinėse vertės grandinėse yra pagrindinė ir būtina sąlyga siekiant, kad prekyba būtų naudinga tvariam vystymuisi; siekiant šio tikslo, ragina Komisiją skubiai pasiūlyti ES teisinę sistemą, pagal kurią ES įmonėms visoje jų tiekimo grandinėje būtų nustatytas privalomas išsamus įmonių patikrinimas;

138. ragina Komisiją taip pat persvarstyti esamus prekybos susitarimus, kad į šiuos dvišalius susitarimus būtų labiau įtraukti darnaus vystymosi tikslai, plataus užmojo aplinkos ir klimato nuostatos, taip pat socialiniai ir darbo standartai, ir ragina taip skatinti partnerius priimti klimato strategijas pagal Paryžiaus susitarimą;

139. ragina Komisiją užtikrinti, kad Paryžiaus susitarimo, darnaus vystymosi tikslų ir plataus užmojo aplinkos ir klimato nuostatų laikymasis prilygtų privalomam, griežtai vykdytinam reikalavimui visuose esamų ir naujų prekybos ir investicijų susitarimų skyriuose; mano, kad naujai sukurta už prekybos taisyklių laikymosi užtikrinimą atsakingo vyriausiojo pareigūno pareigybė turėtų galėti užtikrinti, kad reikalavimų laikymasis būtų veiksmingai įgyvendinamas, įskaitant Europos ekonominės veiklos vykdytojus užsienyje ir jų subrangovus, ir kad reikalavimų nesilaikymo atveju prekybos susitarimai galėtų būti sustabdyti;

140. mano, kad ES ir MERCOSUR susitarimas, ypač jo nuostatos skyriuose dėl patekimo į rinką, sanitarinių ir fitosanitarinių taisyklių (SFS), techninių prekybos kliūčių (TPK), intelektinės nuosavybės, žaliavų ir energijos, prieštarauja Europos žaliojo kurso tikslams ir kad todėl dėl susitarimo turėtų būti visiškai iš naujo persiderėta visapusiškai atsižvelgiant į sąlygas, kuriomis stabdoma klimato kaita ir saugoma aplinka bei biologinė įvairovė;

141. ragina Komisiją, skatinančią ES tapti tarptautinių derybų klimato ir biologinės įvairovės klausimais lydere, parengti konkretų veiksmų planą, pagal kurį būtų vykdomi įsipareigojimai pagal atnaujintą 5 metų lyčių lygybės veiksmų planą, dėl kurio susitarta COP 25 (Sustiprinta Limos darbo programa), skatinti lyčių lygybę JTBKKK procese ir įsteigti nuolatinį ES kontaktinį centrą lyčių ir klimato kaitos klausimais, kuriam būtų skirta pakankamai biudžeto išteklių, kad būtų galima įgyvendinti ir stebėti konstruktyvius lyčių klausimu klimato politikos veiksmus ES ir visame pasaulyje;

142. primygtinai reikalauja, kad jokiuose naujuose prekybos ir investicijų susitarimuose nebūtų investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo (IVGS) mechanizmų ar panašių privilegijuotų sąlygų investuotojams; ragina Sąjungą ir valstybes nares nebepriklausyti Energetikos chartijos sutarčiai, pagal kurią iškastinio kuro pramonė gali pareikšti ieškinį dėl prarastų pajamų;

143. pabrėžia, kad ES turi atlikti tam tikrą vaidmenį užtikrinant teisingą ir tvarkingą pertvarką visame pasaulyje, ypač regionuose, kurie yra labai priklausomi nuo iškastinio kuro gavybos ir kurių politinis nestabilumas galėtų turėti rimtų pasekmių visame pasaulyje;

144. pabrėžia, kad būtina toliau spartinti ekologinę pertvarką siekiant EGD tikslų taip pat pasitelkiant ES išorės santykius, ypač su Eurazijos partneriais, laikantis 2018 m. ES strategijos dėl glaudesnių sąsajų, kurioje tvarios sąsajos minimos kaip pagrindinis principas;

145. primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares vykdyti tarptautinį žuvininkystės valdymą, kuris atitiktų bendros žuvininkystės politikos reikalavimus, ir išsaugoti sveiką, produktyvų ir atsparų pasaulinį vandenyną; visų pirma pabrėžia, kad Sąjunga ir jos valstybės narės turi vadovautis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, kad nustatytų žvejybos galimybes, kurių laikantis būtų labai didelė tikimybė, jog žuvų populiacija bus išlaikyta arba kuo greičiau atkurta viršijant lygį, pagal kurį galima sužvejoti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį;

146. mano, kad, siekiant užtikrinti Europos žaliojo kurso nuoseklumą, labai svarbu sustabdyti importuojamų prekių (įskaitant žemės ūkio produkciją), pagamintų pagal žemesnius nei ES standartus, išmetamų teršalų eksportą, taip pat visų rūšių atliekų eksportą;

°

° °

147. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

 

[1] OL L 23, 2010 1 27, p. 35.

[2] Priimti tekstai, P8_TA(2019)0217.

[3] Priimti tekstai, P9_TA(2019)0079.

[4] Priimti tekstai, P9_TA(2019)0078.

[5] OL C 346, 2018 9 27, p. 184.

[6] OL C 458, 2018 12 19, p. 9.

[7] OL L 198, 2019 7 25, p. 105.

[8] OL L 354, 2013 12 28, p. 22.

Atnaujinta: 2020 m. sausio 14 d.Teisinė informacija - Privatumo politika