Procedūra : 2019/2956(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B9-0041/2020

Pateikti tekstai :

B9-0041/2020

Debatai :

Balsavimas :

PV 15/01/2020 - 10.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :


<Date>{10/01/2020}10.1.2020</Date>
<NoDocSe>B9‑0041/2020</NoDocSe>
PDF 204kWORD 62k

<TitreType>PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreSuite>pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo</TitreSuite>

<TitreRecueil>pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį</TitreRecueil>


<Titre>dėl Europos žaliojo kurso</Titre>

<DocRef>(2019/2956(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute>Alexandr Vondra, Anna Zalewska</Depute>

<Commission>{ECR}ECR frakcijos vardu</Commission>

</RepeatBlock-By>


B9‑0041/2020

Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos žaliojo kurso

(2019/2956(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)640) ir jo priedą,

 atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

 atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiąją ataskaitą dėl visuotinio atšilimo 1,5°C, penktąją vertinimo ataskaitą (AR5) ir jos apibendrinamąją ataskaitą, specialiąją ataskaitą dėl klimato kaitos ir žemės ir specialiąją ataskaitą dėl vandenynų ir kriosferos keičiantis klimatui,

 atsižvelgdamas į didžiulę biologinės įvairovės nykimo grėsmę, kaip apibūdinta 2019 m. gegužės 31 d. Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos (IPBES) patvirtintoje biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų visuotinio įvertinimo ataskaitoje,

 atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą (Sprendimas Nr. 1/CP.21), priimtą per 21-ąją Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) šalių konferenciją (COP 21), ir į 11-ąją šalių konferenciją, kuri yra Kioto protokolo šalių susitikimas (CMP 11)ir kuri vyko nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki gruodžio 11 d. Paryžiuje, Prancūzijoje,

 atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 2–14 d. Katovicuose, Lenkijoje, vykusias 24-ąją UNFCCC šalių konferenciją (COP 24), 14-ąją šalių konferenciją, kuri laikoma Kioto protokolo šalių susitikimu (CMP 14), ir šalių konferencijos, kuri laikoma Paryžiaus susitarimo šalių susitikimu, pirmosios sesijos trečiąją dalį (CMA 1.3), taip pat į 2019 m. gruodžio 2–15 d. Madride, Ispanijoje, vykusias 25-ąją UNFCCC šalių konferenciją (COP 25), 15-ąją šalių konferenciją, kuri laikoma Kioto protokolo šalių susitikimu (CMP 15), ir šalių konferencijos, kuri yra Paryžiaus susitarimo šalių susitikimas, antrąją sesiją (CMA 2),

 atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir į darnaus vystymosi tikslus (DVT),

 atsižvelgdamas į COP 24 pradžioje priimtą Silezijos deklaraciją dėl solidarumo ir tinkamo pereinamojo laikotarpio,

 atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 4 d. Europos aplinkos agentūros (EAA) pranešimą „Europos aplinka – 2020 m. padėtis ir perspektyvos: žinios perėjimui prie tvarios Europos“,

 atsižvelgdamas į 2019 m. rugsėjo 24 d. Europos Komisijos vyriausiųjų mokslinių patarėjų grupės nepriklausomą mokslinę ataskaitą „Mokslinės rekomendacijos dėl Europos politikos sudėtingame pasaulyje“ (Mokslinė nuomonė Nr. 7),

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 15 straipsnio 1 dalyje nurodoma: „Europos Vadovų Taryba deramai skatina Sąjungos vystymąsi ir nustato bendrąsias politikos gaires ir prioritetus“;

B. kadangi 2014 m. spalio mėn. valstybės narės vieningai susitarė dėl ES klimato ir energetikos tikslų, t. y. iki 2030 m. išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 40 proc., palyginti su 1990 m., užtikrinti, kad atsinaujinančių išteklių energijos dalis būtų bent 32 proc. ir energijos vartojimo efektyvumą padidinti bent 32,5 proc.;

C. kadangi 2019 d. gruodžio 11 d. Komisija pristatė Europos žaliąjį kursą ir nustatė pagrindinius ES politinius tikslus ir uždavinius, prieš Europos Vadovų Tarybai pasiekiant bendrą sutarimą dėl poveikio klimatui neutralizavimo tikslo;

D. kadangi labai svarbu, kad siekdama savo klimato politikos tikslų ES veiktų vieningai ir remdamasi bendru sutarimu, visapusiškai atsižvelgdama į mažesnių pajamų valstybėms narėms, kurios vis dar yra priklausomos nuo iškastinio kuro, kylantį susirūpinimą;

E. kadangi pagal Europos žaliąjį kursą yra nustatyti tikslai ir pateiktas veiksmų planas, kad ES iki 2050 m. taptų pirmuoju poveikį klimatui neutralizuojančiu regionu, o tai yra daugiau nei nustatyta Paryžiaus susitarime išdėstytame šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tvarkaraštyje;

F. kadangi EAA apskaičiavo, kad dabartiniai valstybių narių 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimai leis išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti 36 proc., o tai yra mažiau nei 40 proc. tikslas; kadangi Jungtinei Karalystei išstojus iš ES šis skaičius sumažės iki mažiau nei 34 proc.; kadangi tokiomis aplinkybėmis pasiekti 50 proc. ar didesnį sumažinimą atrodo labai neįtikėtina ir tam reikės kaip niekad didelių investicijų;

G. kadangi norint neutralizuoti poveikį klimatui reikės dideliu mastu įvairinti ir pertvarkyti ekonomiką, taip pat iš esmės keisti verslo modelius ir vidaus politikos formavimą; kadangi tokie pokyčiai atvers naujų galimybių, tačiau ir kels didelių socialinių ir ekonominių problemų daugelyje regionų ir pramonės sektorių;

H. kadangi tokie padariniai bus nevienodai pasiskirstę visoje ES ir dėl to bus ir laimėjusių, ir pralaimėjusių; kadangi tai pateisina poreikį turėti patikimą ir visapusišką Teisingos pertvarkos fondą ir paramos mechanizmą, siekiant užtikrinti, kad „niekas nebūtų paliktas nuošalyje“;

I. kadangi COP 25 rezultatai parodė, jog vis dar kyla daug iššūkių, kuriuos reikia įveikti pasauliniu mastu, kad Paryžiaus susitarimu būtų galima pasaulyje iš esmės sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį; kadangi ES vis dar turi apsaugoti savo pramonę nuo nesąžiningos regionų, kuriuose prisiimti ne tokie griežti klimato srities įsipareigojimai, konkurencijos;

J. kadangi kiekviena valstybė narė turi teisę „apibrėžti savo energijos išteklių naudojimo sąlygas, pasirinkti tarp skirtingų energijos šaltinių ir nustatyti bendrą energijos tiekimo struktūrą“ (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 194 straipsnio 2 dalis);

1. atkreipia dėmesį į Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ ir palankiai vertina jo tikslą padaryti ES ekonomiką tvaresnę; pripažįsta, kad komunikate pateikiamas daug pastangų pareikalausiančių iniciatyvų rinkinys, kuriuo siekiama palengvinti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, kartu įsipareigojant konstruktyviai dirbti siekiant geresnės aplinkos būklės ir išsaugant darbo vietas, ekonominį konkurencingumą bei gerovę;

2. išreiškia susirūpinimą dėl to, kad Komisijos sprendimas pateikti tokį plataus užmojo ir didelio masto planą, įgyvendintiną per tokį trumpą laikotarpį, iškelia politinį tikslingumą aukščiau už patikimą poveikio vertinimą; pažymi, kad siūlomas teisėkūros tvarkaraštis gali padaryti neigiamą poveikį įrodymais grindžiamo Europos politikos formavimo patikimumui bei vertei ir finansinių išteklių, reikalingų siūlomiems tikslams pasiekti, generavimui;

3. pabrėžia susirūpinimą, kad politikos mastas, suteiktas Europos žaliajam kursui, pagal kurį siekiama kartu spręsti ekonomines, socialines ir aplinkos problemas ir kuris turės rimtų pasekmių daugeliui sektorių, gali prisidėti prie perteklinės kompetencijos, o tai kenktų ES subsidiarumo ir proporcingumo principams ir lankstumo sąlygai (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 352 straipsnis), valstybių narių sprendimų priėmimo įgaliojimų nenaudai;

4. mano, kad vystymasis gali būti laikomas tvariu tik tada, kai formuojant viešąją politiką visuomenei, aplinkai ir ekonomikai teikiamas vienodas prioritetas;

5. mano, kad perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos gali padėti kurti naujas darbo vietas besiformuojančiose pramonės šakose ir naudoti naujas technologijas, tačiau tai taip pat gali turėti socialinę kainą ir lemti darbo vietų praradimą tradiciniuose pramonės ir energetikos sektoriuose, o tai dažnai daro neproporcingai didelį poveikį labiausiai patyrusiems darbuotojams; mano, kad pertvarka siekiant mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos turi būti socialiai priimtina ir užtikrinti galimybę gauti deramą darbą tose šalyse, kurių ekonomika vis dar yra priklausoma nuo iškastinio kuro;

6. atmeta bet kokį Komisijos sprendimą, kuriuo siekiama peržiūrėti neseniai priimtus teisės aktus, kurie dar nėra visiškai įgyvendinti, nes tai pakenks aplinkos apsaugos acquis teisiniam ir reguliavimo tikrumui;

7. ragina Komisiją rengiant teisės aktus pagal Europos žaliąjį kursą visapusiškai taikyti inovacijų principą; pažymi, jog taip bus užtikrinta, kad naujais politikos pasiūlymais būtų remiamos inovacijos ir skatinama inovacijoms palankesnė reglamentavimo sistema;

8. labai palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą taikyti principą „kiek plius, tiek minus“, pagal kurį kiekvienu pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo sukuriama nauja našta, ES lygmeniu toje pačioje politikos srityje turėtų būti pašalinta žmonėms ir įmonėms tenkanti lygiavertė našta;

9. pabrėžia, kad politinių sprendimų dėl teisėkūros priemonių priėmimas turi būti koordinuojamas, ir išreiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad be visiško politinio bendro sutarimo pavieniai dokumentų rinkinio pasiūlymai gali sustiprinti ambicijas ir taip kelti grėsmę bendrųjų Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimui; pabrėžia, kad reikia veiksmingai koordinuoti visas atitinkamas priemones siekiant užtikrinti, kad jos veiktų darniai įgyvendinant pagrindinius tikslus ir kad jų įgyvendinimas neprieštarautų kitiems teisės aktų tikslams;

10. įspėja, kad nors apklausos, pavyzdžiui, „Eurobarometro“ tyrimas klimato klausimais, rodo pritarimą bendriesiems arba konkrečiai neapibrėžtiems klimato politikos veiksmams, dažnai aiškiai nenurodomos išlaidos ar gyvenimo būdo pokyčiai, kuriuos turės patirti asmenys, norėdami imtis tokių veiksmų; todėl mano, kad visuomenės parama gali būti „nuosaiki“ ir kad, pajutę pokyčių, susijusių su Europos žaliuoju kursu, mastą, daugelis europiečių gali pakeisti savo nuomonę, jei jiems nebus teikiama adekvati parama; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti visuomenės paramą visiems Europos žaliajame kurse nurodytiems veiksmams, remiantis tiksliais ir sąžiningais tikėtino jų poveikio ir numatomų išlaidų vertinimais;

11. pripažįsta savo institucinę pareigą mažinti savo anglies pėdsaką; siūlo patvirtinti savas priemones, skirtas išmetamųjų teršalų kiekiui mažinti, įskaitant savo transporto priemonių parko pakeitimą netaršiomis transporto priemonėmis, ir primygtinai ragina visas valstybes nares susitarti dėl vienos Europos Parlamento būstinės;

Klimato kaitos srities 2030 ir 2050 m. ES užmojų didinimas

12. pažymi, kad ES neseniai priėmė teisės aktus, kuriais siekiama įgyvendinti Europos Vadovų Tarybos 2014 m. vieningai sutartą tikslą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 40 proc., ir kad šiuo metu dar įgyvendinami atitinkami teisės aktai; todėl pareiškia rimtų abejonių, ar politiniu ir ekonominiu požiūriu yra įmanoma įvykdyti Komisijos ketinimą padidinti 2030 m. teršalų mažinimo tikslą praėjus mažiau nei šešeriems metams;

13. primena J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos vertinimą, kuriame padaryta išvada, kad, oficialiai nekeičiant tikslo, visiškai įgyvendinus galiojančius klimato srities teisės aktus iki 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekis sumažėtų 45 proc.; tačiau yra labai susirūpinęs dėl prieštaringo EAA vertinimo, kad įgyvendinant ES klimato politiką iki 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekis sumažės tik 36 proc. ir kad Jungtinei Karalystei išstojus iš ES šis skaičius gali siekti vos 34 proc.;

14. prieštarauja bet kokiam neatidėliotinam dabartinių ES nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų pagal Paryžiaus susitarimą didinimui, nes ES dar turi įgyvendinti teisės aktus, grindžiamus dabartiniu privalomu tikslu iki 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti bent 40 proc., palyginti su 1990 m. lygiu (t. y. Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ES ATLPS) IV etapas (2021–2030 m.), Pastangų pasidalijimo reglamentas ir pan.); pažymi, kad bet koks pasiūlymas padidinti ES išmetamųjų teršalų mažinimo tikslus turi būti grindžiamas išsamiu poveikio vertinimu, kad būtų įvertinta visa susijusi rizika, ir turi būti suderintas su Paryžiaus susitarime numatytu šalių nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų planavimo, įgyvendinimo ir pažangos vertinimo ciklu;

15. ragina U. von der Leyen vadovaujamą Komisiją atsižvelgti į išvadas, kurias padarė ankstesnė Komisija, atsisakiusi padidinti ES 2030 m. išmetamųjų teršalų mažinimo tikslą, ir persvarstyti savo požiūrį, nes esame susirūpinę, kad toks žymus padidinimas bus grindžiamas nepatikimais įrodymais, todėl daugelyje regionų kils rimtų ekonominių ir socialinių problemų, o ES pramonė susidurs su regionų, kuriuose taikomi gerokai žemesni aplinkos apsaugos standartai, konkurencija;

16. mano, kad planui padidinti ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslą bent iki 50 proc. ar galbūt net iki 55 proc. reikės kaip niekad didelių finansinių investicijų ir ekonominių modelių pakeitimų, o tai bus naudinga didesnių pajamų valstybėms narėms, galimai skurdesnių valstybių narių, kurios vis dar yra labai priklausomos nuo sanglaudos politikos finansavimo, sąskaita;

17. remia Paryžiaus susitarimo tikslus ir uždavinius, įskaitant siekį antroje šio amžiaus pusėje neutralizuoti poveikį klimatui; laikosi nuomonės, kad visos Paryžiaus susitarimo šalys turėtų stengtis šį tikslą pasiekti kuo greičiau;

18. pabrėžia savo susirūpinimą dėl to, kad Komisija jau įsipareigojo iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui, neatlikusi visapusiško poveikio vertinimo ir neparengusi išsamaus to finansavimo plano (įskaitant nuostatas dėl teisingos pertvarkos), taip pat nepalaukusi, kol Europos Vadovų Taryba atliks savo vaidmenį nustatant ilgalaikę ES politinę kryptį, kaip numatyta ES sutarties 15 straipsnyje;

19. mano, kad ES galės pasiekti ilgalaikius tikslus, pavyzdžiui, neutralizuoti poveikį klimatui, tik tuo atveju, jei veiks bendru sutarimu; todėl laikosi nuomonės, kad reikėtų atsižvelgti į visoms valstybėms narėms ir jų regionams, vietos valdžios institucijoms, pramonei bei pilietinei visuomenei susirūpinimą keliančius klausimus;

20. atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą pasiūlyti pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmą; pabrėžia, kad tai tik viena galima priemonė iš kelių potencialių politikos krypčių, kurias būtų galima pasirinkti siekiant spręsti anglies dioksido nutekėjimo problemą, tačiau šios priemonės poveikį reikia nuodugniai įvertinti; todėl pabrėžia, kad pasiūlymas dėl pasienio anglies dioksido mokesčio, kuris turėtų būti kraštutinė priemonė, jei vis dar neįmanomas tarptautinis susitarimas, turėtų visapusiškai derėti su PPO taisyklėmis ir jo atžvilgiu turėtų būti atliktas išsamus poveikio vertinimas, apimantis keletą kitų visapusiškai įvertintų politikos galimybių, įvertinant poveikį potencialiai paveiktiems sektoriams ir gaminiams, ES konkurencingumą ir platesnio masto poveikį bei padarinius prekybai;

21. pažymi, kad, jei ES pasieks savo tikslą iki 2050 m. tapti pirmuoju anglies dioksido poveikį neutralizuojančiu žemynu, tai turės tik nedidelį poveikį pasauliniam išmetamųjų teršalų kiekiui (maždaug 9 proc.); mano, jog todėl būtina, kad kitos stipriausios ekonomikos šalys įvykdytų savo įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, kad antroje šio amžiaus pusėje būtų pasiektas neutralus poveikis klimatui; mano, kad ES pirmenybę turi teikti gerai teisėkūrai, esamų savo įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimą įgyvendinimui ir savo diplomatinės įtakos panaudojimui siekiant stiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, taip didinant užmojus visame pasaulyje;

Švarios ir įperkamos energijos tiekimas ir energijos tiekimo saugumas

22. pabrėžia, kad siekiant 2030 ir 2050 m. klimato ir energetikos tikslų neturi būti pažeidžiama nė vienos valstybės narės teisė nustatyti savo energijos rūšių derinį ir turėtų būti laikomasi technologinio neutralumo principo;

23. mano, kad siekiant klimato politikos tikslų tam tikrą vaidmenį gali atlikti branduolinė energija, nes ji neišskiria šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir taip pat gali užtikrinti didelę elektros energijos gamybos dalį ES; vis dėlto mano, kad dėl susidarančių atliekų šiai energijai reikia vidutinės trukmės ir ilgalaikės strategijos, kurioje būtų atsižvelgiama į technologijų pažangą (lazerio, sintezės ir pan.), siekiant pagerinti viso sektoriaus tvarumą; šiuo atžvilgiu primygtinai ragina Komisiją atsižvelgti į nepakeičiamą vaidmenį, kurį atlieka branduolinė energija, kaip anglies dioksido kiekio mažinimo sprendimas, rengiant antrinės teisės aktus pagal šią sistemą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos tvarioms investicijoms;

24. pabrėžia, kad, jei ES nori pasiekti savo plataus užmojo klimato politikos tikslus, labai svarbiu energijos šaltiniu taip pat turi tapti gamtinės dujos; primena svarbų jų kaip „tarpinio kuro“, dėl kurio labai sumažėja išmetamas kietųjų dalelių ir CO2 kiekis, vaidmenį ir kad šios dujos yra svarbus elementas, sudarantis sąlygas didelio masto atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimui gerokai po 2030 m.; yra susirūpinęs dėl Europos investicijų banko (EIB) sprendimo nebefinansuoti gamtinių dujų, kurioms netaikomos taršos mažinimo priemonės, projektų;

25. pritaria ketvirtajam bendro intereso projektų sąrašui, į kurį įtraukta keletas esminių dujų projektų siekiant ES ir jos kaimynystėje sukurti gerai sujungtą ir sukrėtimams atsparų dujų tinklą;

26. pabrėžia, kad, Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, išmetamo metano kiekio mažinimas dujų sektoriaus veikloje yra viena iš penkių pagrindinių pasaulinių galimybių sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kad būtų pasiektas plataus užmojo 2°C tikslas, ir kad pusės šio kiekio būtų galima išvengti arba jį sumažinti nulinėmis grynosiomis išlaidomis; primena, kad dujų sektoriuje padaryta didelė pažanga ribojant metano išmetimą Europoje: išmetamas metano kiekis sumažėjo 61 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, nors dujų suvartojimas padidėjo 25 proc.;

27. palankiai vertina Komisijos ketinimą parengti gaires, skirtas padėti valstybėms narėms spręsti energijos nepritekliaus klausimą, kuris visoje ES yra didžiulė problema, ypač paplitusi rytinėse ir pietinėse valstybėse narėse; atkreipia dėmesį į tai, kad energijos nepritekliaus priežastys visoje ES yra skirtingos, įskaitant energijos kainas, namų ūkių pajamų mažėjimą, neefektyviai energiją vartojančius būstus, ir į tai, kad ekspertų nuomonės dėl šios problemos sprendimo būdų labai skiriasi; primena, kad, remiantis skaičiavimais, vien mažas pajamas gaunančių namų ūkių neefektyvaus energijos vartojimo problemai spręsti reikėtų 55–110 mlrd. EUR investicijų;

28. pabrėžia, kad ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (ES ATLPS) ir toliau turi būti skiriami nemokami leidimai centralizuotam šilumos tiekimui, nes tai suteikia piliečiams įperkamą šildymą, mažina taršą iš mažiau efektyvių šilumos šaltinių ir užtikrina efektyvią energijos gamybą kogeneracijos būdu;

Pramonės mobilizavimas švariai žiedinei ekonomikai

29. pažymi, kad kai kuriose pramonės šakose šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas yra neišvengiama gamybos proceso dalis ir kad šiuo metu nėra komerciškai perspektyvių netaršių technologijų; pabrėžia, kad energijai imlios pramonės šakos yra itin svarbi ES ekonomikos dalis, kurioje tiesiogiai įdarbinta daugiau kaip 6 mln. darbuotojų ir nuo kurios priklauso įvairios vertės grandinės;

30. todėl ragina parengti naują ir integruotą ES pramonės strategiją, skirtą energijai imlioms pramonės šakoms, kad Europos Sąjungoje būtų užbaigtas perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos; primena, kad viešoji politika atliks svarbų vaidmenį skatinant pramonės inovacijas per modernizavimo ir racionalizavimo procesą, taip mažinant mažo anglies dioksido kiekio technologijų projektų kapitalo sąnaudas ir kuriant naujus mažo anglies dioksido kiekio technologijų gaminius; sutinka su Komisija, kad energijai imlios pramonės šakos, pavyzdžiui, plieno gamyba, yra būtinos, ir primygtinai ragina ją laikytis nuoseklaus strateginio požiūrio į jų valdymą, kad būtų užtikrintas viso sektoriaus augimas ir užimtumas;

31. primygtinai ragina Komisiją kiek įmanoma greičiau pateikti pasiūlymą, grindžiamą Europos cheminių medžiagų agentūros pasiūlymu apriboti tyčinį mikroplastikų naudojimą ES rinkai pateikiamuose gaminiuose, siekiant išvengti jų patekimo į aplinką arba jį sumažinti;

32. mano, kad būtų naudinga sudaryti palankesnes sąlygas gaminių taisymui ir jį skatinti, siekiant tiek išplėsti gaminių naudojimo trukmę, tiek didinti antrines gaminių taisymo ir atsarginių dalių tiekimo rinkas; atkreipia dėmesį į neseniai automobilių sektoriuje įdėtas konstruktyvias pastangas remti gyvybingą nepriklausomą remonto sektorių ir mano, kad šis modelis taip pat gali būti atkartotas tuose sektoriuose, kurių gaminius galima taisyti;

33. mano, kad sėkmingai klimato politikai labai svarbi yra žiedinė ekonomika, nes daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetama dėl medžiagų vartojimo įvairiais linijinės ekonomikos vertės grandinės etapais (pavyzdžiui, medžiagų gavybos, gamybos, transportavimo, naudojimo ir šalinimo); todėl palankiai vertina tai, kad Komisija pateiks naują veiksmų planą, į kurį bus įtraukta tvarių produktų iniciatyva ir ypatingas dėmesys bus skiriamas ištekliams imliems sektoriams, pavyzdžiui, tekstilės, statybos, elektronikos ir plastikų; tikisi, kad šis veiksmų planas bus itin svarbus kuriant naują politiką, skirtą skatinti žiedinę gamybą ir žiedinius vartojimo modelius visoje vertės grandinėje;

34. mano, kad suplanuotas nusidėvėjimas labai kenkia vartotojams ir prieštarauja jų lūkesčiams naudotis ilgalaikiais ir veiksmingesniais gaminiais; primena, kad gaminių, įskaitant skaitmeninius gaminius, patvarumo ir paramos laikotarpių klausimai konkrečiai sprendžiami neseniai priimtuose vartotojų teisės aktuose; ragina Komisiją įvertinti šių naujų priemonių poveikį ir prireikus pasiūlyti papildomų įpareigojimų;

35. pabrėžia, kad bendradarbiaujamojoje ekonomikoje atsirandantys nauji verslo modeliai gali paskatinti priimti ekologiškesnius ekonominius sprendimus, be kita ko, padėti žmonėms rasti gaminius, kurių jie galėtų išsinuomoti ar jais dalytis su kitais, o tai reiškia, kad jiems daugiau nebereikėtų jų sau pirkti; be to, mano, kad skaitmeninių paslaugų plėtra sudarė sąlygas vartotojams būti įžvalgesniems taip pat ir poveikio aplinkai atžvilgiu; mano, kad reikėtų tokias paslaugas skatinti ir šalinti nacionalines reguliavimo kliūtis, kad šios paslaugos galėtų būti teikiamos visose valstybėse narėse;

36. pabrėžia galimą pozityvią naudą, kurią suteiktų e. ženklinimas, galintis užtikrinti lengvą ir paprastą prieigą prie reglamentuojamos informacijos, įskaitant gaminiams taikytinų reikalavimų arba standartų laikymąsi, išsamią informaciją apie sudėtį bei taisymo galimybes ir gyvavimo ciklo pabaigos gaires, ir ragina Komisiją atitinkamiems gaminiams, įskaitant reglamentuojamus gaminius, pradėti taikyti e. ženklinimą; mano, kad būtų galima sutaupyti pašalinus popierinio gaminių naudojimo vadovo ir kitų susijusių dokumentų, kurie šiuo metu pridedami prie gaminio, poreikį;

37. mano, kad Statybos produktų reglamentas padėjo vystytis bendrai statybos produktų rinkai ES, tačiau sunkumai išlieka; pažymi, kad vėlavimai ir nesėkmės standartizavimo srityje kliudė įgyvendinti suderintus reikalavimus, ir ragina Komisiją prieš įgyvendinant tolesnes priemones pirmiausia išspręsti šį klausimą; pabrėžia, kad veiksmingai įgyvendintas Statybos produktų reglamentas gali paskatinti tvaresnį pasirinkimą; primena, kad, priešingai nei buvo prognozuojama, dėl Statybos produktų reglamento išaugo reikalavimų laikymosi sąnaudos ir jų itin sunku laikytis mažosioms ir labai mažoms įmonėms; primygtinai ragina Komisiją svarstant išsamesnę Statybos produktų reglamento ir su juo susijusių įsipareigojimų peržiūrą atsižvelgti į įgyvendinimo sunkumus;

Spartesnis perėjimas prie tvaraus ir išmaniojo judumo

38. reiškia susirūpinimą, kad neseniai pasiektas preliminarus susitarimas dėl Judumo dokumentų rinkinio I, ypač reikalavimas, kad sunkiasvorės krovininės transporto priemonės kas aštuonios savaitės grįžtų į valstybę narę, kurioje transporto įmonė yra įsisteigusi, prieštarauja tiek Komisijos pirminių pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų tikslui mažinti neigiamą poveikį aplinkai, tiek pagal Komisijos naująjį Europos žaliąjį kursą užsibrėžtiems ES klimato politikos tikslams, įskaitant tikslą iki 2050 m. ES neutralizuoti poveikį klimatui, nes dėl šio reikalavimo labai išaugs sunkvežimių kelionių be krovinio skaičius ES keliuose ir kartu dėl apribojimų kabotažo operacijoms gerokai išaugs transporto sektoriaus išmetamas CO2 kiekis, tarša ir spūstys; primena, kad šis reikalavimas dėl privalomo sunkiasvorių krovininių transporto priemonių grįžimo nebuvo įtrauktas į Komisijos pasiūlymus ir dėl jo nebuvo atliktas poveikio vertinimas, todėl primygtinai ragina Komisiją nedelsiant imtis veiksmų, įskaitant visapusišką poveikio įvertinimą, kad būtų atsisakyta šio reikalavimo ir būtų galima pašalinti susijusius neatitikimus ir prieštaravimus visuose susijusiuose ES teisės aktuose ir politikoje;

39. reiškia savo abejones dėl vieno visiems tinkančio požiūrio taikymo nustatant kelių mokesčius sunkiasvorėms krovininėms transporto priemonėms (Direktyva dėl eurovinjetės) ir Komisijos ketinimo išplėsti minėtos direktyvos taikymo sritį siekiant nuoseklesnio rinkliavų taikymo visame kelių transporto sektoriuje ir primygtinai reikalauja, kad būtų išsaugota valstybių narių veiksmų laisvė pačioms nusistatyti rinkliavų politiką ir galimybę toliau naudoti ribotos trukmės leidimus;

40. pabrėžia, kad svarbu didinti mažataršių transporto priemonių, kaip antai vidaus vandenų, jūrų transporto ir geležinkelio, dalį, ir akcentuoja būtinybę didinti geležinkelio ir vidaus vandenų transporto pajėgumus ir suteikti tinkamą prieigą prie galutinės paskirties punktų bei geležinkelio jungčių, sujungiančių geležinkelių infrastruktūrą su vidaus vandenų kelių terminalais ir su transporto mazgais uosto pasiekiamumo zonose; pabrėžia, kad mišrusis transportas turi tapti veiksminga ir funkcine Europos bendros krovinių vežimo rinkos priemone, remiančia krovinių vežimo daugiarūšiu transportu operacijas;

41. prieštarauja bandymams išplėsti ES ATLPS įtraukiant kelių transportą, nes šiame sektoriuje jau taikomi išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo standartai, o jo įtraukimas į ES ATLPS lemtų perteklinį, varžantį reguliavimą ir dėl to gali labai padidėti vartotojams tenkanti finansinė našta;

42. reiškia susirūpinimą dėl Komisijos planų iš naujo įvertinti mokesčių lengvatas aviaciniams degalams, nes tai gali prieštarauti 1944 m. Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos (Čikagos konvencija), pagal kurią nustatyta tarptautinės civilinės aviacijos teisinė sistema, 24 straipsnio sąlygoms; pažymi, kad oro vežėjų atleidimas nuo nacionalinių mokesčių ir muitų įvairių su aviacija susijusių prekių atveju, įskaitant detales, atsargas ir degalus, yra standartinis atskirų šalių dvišalių susitarimų dėl oro susisiekimo paslaugų elementas; pabrėžia, kad, be visuotinio susitarimo dėl aviacinių degalų apmokestinimo, veiksmai, kuriais siekiama apmokestinti tarptautinius skrydžius (nacionaliniu ar ES lygmeniu), greičiausiai paskatins „degalų kaupimą“, kai oro vežėjai maksimaliai pripildo savo orlaivius degalais kiekvieną kartą jiems nusileidus už ES ribų, kad išvengtų mokesčių; mano, kad, jei bus nuspręsta apmokestinti aviacinius degalus, tai turėtų būti daroma pasaulio mastu atsižvelgiant į orlaivio dydį ir degalų naudojimo efektyvumą;

„Nuo ūkio iki stalo“. Sąžiningos, sveikos ir aplinkai palankios maisto sistemos kūrimas

43. pabrėžia lemiamą ES žemės ūkio sektoriaus indėlį užtikrinant aprūpinimą maistu, išsaugant ES kaimo vietoves ir užtikrinant aplinkos apsaugą; pabrėžia, kad naujojoje bendroje žemės ūkio politikoje ir strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ būtina užtikrinti ekonominį, ekologinį ir socialinį tvarumą, siekiant kompleksinio tikslo – modernizuoti sektorių ir suteikti galimybę naudotis moksliniais tyrimais ir inovacijomis; pabrėžia, kad būtina taikyti principą „iš apačios į viršų“ įtraukiant visas ūkininkų kartas, ypatingą dėmesį skiriant jauniesiems ūkininkams ir numatant atitinkamą finansinę kompensaciją ir paskatas kurti abipusiai naudingus sprendimus, atsižvelgiant į vietos aplinkybes;

44. ragina Komisiją užtikrinti, kad ES ūkininkai galėtų naudotis geriausiomis esamomis priemonėmis, kaip antai naujausiais augalų selekcijos ir tiksliojo ūkininkavimo metodais; reiškia susirūpinimą, kad šiuo metu ilgai užtrunka, kol galima pradėti naudotis priemonėmis, ir ragina Komisiją suteikti prioritetą naujų metodų ir gaminių, paremtų mokslinėmis rekomendacijomis, įvertinimui ir, kai būtina, atnaujinti teisės aktus siekiant ūkininkams suteikti galimybę naudotis šiomis priemonėmis;

45. ragina žemės ūkio sektoriuje užtikrinti vienodas sąlygas ir prašo Komisijos atidžiai įvertinti, kaip Europos žaliojo kurso pasiūlymai dera su prekybos politika, siekiant užtikrinti, kad dėl nesąžiningos konkurencijos, kai taikomi nevienodi gamybos standartai, nesumažėtų Europos žemės ūkio gyvybingumas;

46. pabrėžia, kad visais maisto grandinės lygmenimis, įskaitant vartotojus, būtina prisidėti prie tvarių maisto sistemų mažinant atliekas ir maksimaliai padidinant maistui ir pašarams naudojamo derliaus kiekį; prašo Komisijos toliau dėti pastangas gerinti pirminio gamintojo derybinę poziciją, siekiant užtikrinti, kad su tvarumo iniciatyvomis susijusias papildomas sąnaudas būtų galima susigrąžinti produktus pateikus į rinką;

47. pabrėžia, kad dėl nepagrįstai ribojamo augalų apsaugos produktų naudojimo negerėja nei apdulkintojų sveikata, nei žemės ūkio sektorius; pažymi, kad pagal Tausiojo pesticidų naudojimo direktyvą (Direktyva 2009/128/EB) valstybės narės savo nacionaliniuose veiksmų planuose jau bandė įgyvendinti mažinimo uždavinius ir jų atsisakė (pvz., Danija), nes šis metodas neatspindi sudėtingos kovos su kenkėjais ir ligomis besikeičiančiomis vietos sąlygomis taikant integruotą kenkėjų kontrolę;

48. pabrėžia moksliniais tyrimais pagrįsto metodo suteikiant leidimą naudoti veikliąsias medžiagas, skaidrumo ir veiksmingo pranešimo apie riziką svarbą, kad būtų užtikrintas rizikos valdymo sprendimų priimtinumas ir vartotojų pasitikėjimas;

49. ragina Komisiją gerinti savo išorės komunikaciją siekiant tinkamai ir suprantamai informuoti visuomenę apie augalų apsaugos produktų poreikį gaminant saugius ir įperkamus maisto produktus kartu su bet kokiu įrodytu poveikiu žmonių sveikatai ir aplinkai; pažymi, kad tai turėtų apimti pavojaus ir rizikos bei priimtinos rizikos ir nustatyto saugos naudojimo skirtumų paaiškinimą ir turi būti nustatytos augalų apsaugos produktų naudojimo kartu su kitomis buitinėmis cheminėmis medžiagomis ir chemikalais pavojaus ir rizikos aplinkybės; rekomenduoja užtikrinti, kad ši informacija būtų lengvai prieinama ir kad vartotojai galėtų susipažinti su galimomis rizikos mažinimo priemonėmis;

50. pabrėžia tvarių jūros gėrybių potencialą prisidėti prie tvaraus maisto strategijos „Nuo ūkio iki stalo“; ragina visiškai netoleruoti neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos; pabrėžia, kad būtina gerinti kontrolės procedūrą ir importuojamų žvejybos ir akvakultūros produktų atitiktį ES teisės aktams;

Ekosistemų ir biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas

51. reiškia susirūpinimą, kad, kaip nurodyta IPBES biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų visuotinio įvertinimo ataskaitoje, gamta pasaulyje nyksta precedento neturinčiu greičiu ir nykimas vis spartėja; todėl palankiai vertina Komisijos ketinimą iki 2020 m. kovo mėn. pateikti plataus užmojo Biologinės įvairovės strategiją, o 2021 m. pasiūlyti konkrečių veiksmų. Strategijoje bus išdėstyta ES pozicija, kurios, siekdama atlikti lyderės vaidmenį, ji laikysis 2020 m. spalio mėn. Kunminge, Kinijoje, vyksiančioje 15-ojoje Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijoje (BĮK COP 15) ir kuri apims pasaulinius biologinės įvairovės apsaugos tikslus ir naujus išmatuojamus uždavinius, kuriuos įgyvendinant bus šalinamos pagrindinės biologinės įvairovės nykimo priežastys ES;

52. atkreipia dėmesį į tai, kad tarša, miestų plėtra, dirvožemio sandarinimas ir buveinių naikinimas yra pagrindinės biologinės įvairovės nykimo priežastys; primena, kad iš IPBES visuotinio biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų vertinimo ataskaitos matyti, jog nuo 1992 m. miesto teritorijų plotas išaugo dvigubai; ragina Komisiją įvertinti miesto teritorijų ir miestų vaidmenį išsaugant biologinę įvairovę taikant tokias sistemas kaip ES miestų darbotvarkė, kad būtų galima prisidėti prie biologinės įvairovės apsaugos politikos plėtojimo;

53. ragina Komisiją pasiūlyti išsamų tinkamu patikrinimu grindžiamų priemonių, kuriomis būtų siekiama sumažinti vartojimo pėdsaką žemei, rinkinį, įskaitant teisės aktus, leisiančius užtikrinti tvarias ir miškų nenaikinančias gaminių į ES rinką tiekimo grandines taip pat veiksmų planą dėl alyvpalmių aliejaus;

54. pabrėžia, kad klimatui ir biologinei įvairovei palankios miškininkystės ir agrarinės miškininkystės paslaugos priklauso valstybių narių kompetencijai; pažymi, kad skatinant tvarų valdymą ir veiksmingą žaliavų naudojimą svarbu remtis miškų savininkų patirtimi;

55. remia tvarios mėlynosios ekonomikos plėtojimą, nes ji skatina bendrą ekonomikos augimą, ypač pakrančių regionuose ir salose;

56. pabrėžia, kad svarbu tam tikrą turimų lėšų dalį skirti per pastaruosius du dešimtmečius sustiprėjusiam hidrogeologinio nestabilumo, seisminio aktyvumo, pakrančių erozijos ir pakrančių stabilizavimo poveikiui ir keliamai rizikai mažinti;

Nulinės taršos tikslas – kad aplinkoje nebūtų toksinių medžiagų

57. laukia Komisijos atliekamos tinkamumo patikros dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų išvadų, kurios leis plačiau įvertinti, ar ES cheminių medžiagų teisės aktais įvykdomas tikslas apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką kiek įmanoma sumažinant šių medžiagų ekspoziciją; pažymi, kad nors endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų nustatymo kriterijai jau yra nustatyti augalų apsaugos produktų ir biocidų teisės aktais, reikia būti atsargiems rengiant ir taikant suderintus kriterijus kitose srityse, atsižvelgiant į tai, kad jie turi apimti teisės aktus, draudžiančius naudoti endokrininę sistemą ardančias medžiagas, teisės aktus, leidžiančius tai daryti laikantis griežtų reikalavimų, ir teisės aktus, kuriuose nėra aiškios nuorodos į endokrininę sistemą ardančias medžiagas, tačiau pagal kuriuos jos reglamentuojamos taikant bendrąsias nuostatas;

58. pabrėžia, kad siekiant pereiti prie žiedinės ekonomikos, reikės, kai įmanoma, palaipsniui panaikinti susirūpinimą keliančių medžiagų naudojimą, kad būtų galima užtikrinti netoksiškų medžiagų ciklų kūrimą, nes tai padės sukurti palankias sąlygas perdirbimui ir bus labai svarbu sklandžiam veikiančios antrinių žaliavų rinkos kūrimui;

59. primygtinai ragina Komisiją remtis Vandens pagrindų direktyvoje numatytu strateginiu požiūriu į vaistų keliamą riziką ir parengti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl vaistų patekimo į aplinką prevencijos tiek gamybos procese, tiek ir juos naudojant ar šalinant;

Europos žaliojo kurso finansavimas ir teisingos pertvarkos užtikrinimas

60. tikisi, kad biudžeto lėšos kitu finansinio programavimo laikotarpiu bus proporcingos pagal Europos žaliąjį kursą apibrėžtiems planams; dar kartą patvirtina, kad dėmesį reikia sutelkti į Europos pridėtinę vertę kaip pagrindinį principą; nesutinka su lėšų mažinimu sanglaudos politikai, nes tai pakenktų pagrindinei ES investicinei priemonei, skirtai finansuoti darbo vietų kūrimą ir augimą, kurti teritorinę konvergenciją ir skatinti vystymąsi regionuose;

61. primygtinai ragina nustatyti aiškesnius tikslus ir sutelkti dėmesį į mažesnį skaičių aukštesnės kokybės veiklos rodiklių, pagal kuriuos apibrėžiamos ir stebimos išlaidos, susijusios su klimato politika, ir sprendžiama biologinės įvairovės nykimo problema;

62. reiškia susirūpinimą, kad pasiūlyti nauji pajamų srautai įnašams į ES biudžetą žalinti gali sutrikdyti pusiausvyrą; remia dabartinę nacionalinių įnašų sistemą ir pabrėžia, kad įnašas atsižvelgiant į bendrąsias nacionalines pajamas (BNP) yra teisingiausias nuosavas išteklius, nes jis grindžiamas kiekvienos valstybės narės ekonominiais pajėgumais; pakartoja, kad mokesčių sritis priklauso suvereniai valstybių narių kompetencijai;

63. pripažįsta lemiamą ES finansų įstaigų vaidmenį suteikiant galimybę pereiti prie žaliosios ekonomikos; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į tai, kad EIB savo 2025 m. klimato srities tikslą padvigubino nuo 25 iki 50 proc.; vis dėlto dar kartą pažymi apgailestaująs, kad pagal naująją EIB investicijų politiką ribojama parama dujoms, kurios išlieka pagrindinis nuo iškastinio kuro priklausančių valstybių narių energijos šaltinis;

64. primygtinai ragina Komisiją kruopščiai įvertinti, kokių galimų trūkumų gali turėti palankių sąlygų sudarymas pasirinktoms investicijoms, įskaitant nuostatas, sumažinančias kapitalo reikalavimus, kad daugiau lėšų būtų skiriama žaliajam turtui; ragina Komisiją taikyti labiau struktūruotą ir nuoseklų požiūrį siekiant sumažinti turto nuvertėjimo riziką;

65. pakartoja, kad atitinkamą finansinę paramą būtina teikti vykdant energetikos pertvarką nukentėjusiems anglių pramonės ir daug anglies dioksido išmetantiems regionams; pabrėžia, kad skiriasi regionų atskaitos taškas pereinant prie neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos, jų turimos priemonės yra nevienodos ir pasekmės regionams skirsis; todėl pabrėžia, kad įgyvendinant pertvarką labai svarbu atsižvelgti į labiausiai pažeidžiamų regionų, bendruomenių ir sektorių ypatumus; palankiai vertina EIB sprendimą neturtingiausioms valstybėms narėms teikti paskolas iki 75 proc. su teisinga pertvarka susijusių projektų vertės;

66. ragina Komisiją užtikrinti, kad naujajam Teisingos pertvarkos fondui, be sanglaudos politikai skirtų lėšų, būtų skirta papildomų išteklių; pažymi, kad teisingos pertvarkos investicijų nereikėtų įtraukti pagal Stabilumo ir augimo paktą vertinant nacionalinį deficitą, taip leidžiant viešosioms institucijoms veikiau investuoti į paslaugas ir infrastruktūrą;

67. ragina Komisiją vykstant pertvarkai užtikrinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, ypatingą dėmesį skiriant nepalankiausioje padėtyje esantiems regionams, pramonės pertvarkos paveiktoms vietovėms (daugiausia angliakasybos regionams ir vietovėms, kurios priklauso nuo daug anglies dioksido išskiriančių pramonės šakų, kaip antai plieno gamyba), retai apgyvendintoms vietovėms ir pažeidžiamos aplinkos teritorijoms;

Mokslinių tyrimų sutelkimas ir skatinimas kurti inovacijas

68. pabrėžia moksliniams tyrimams ir inovacijoms tenkantį vaidmenį pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos; pabrėžia, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos, įskaitant mažai tirtų sričių mokslinius tyrimus, gali paremti visus ekonomikos sektorius, o naujų technologijų diegimas, net jei jis nėra tiesiogiai susijęs su poveikiu aplinkai, gali turėti teigiamą šalutinį poveikį, kuris paskatintų pertvarką;

69. pabrėžia, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų politikoje būtina išplėsti prieigą ir skatinti neutralaus poveikio klimatui energijos tiekimą pasauliniu mastu konkurencingomis kainomis; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad būtina pramoniniu mastu demonstruoti proveržio technologijas, įskaitant švarias anglis, ir būtina skatinti anglies dioksido surinkimo ir saugojimo projektų kūrimą ir taikymą rinkoje; ragina Komisiją ir valstybes nares remti didelio masto bandomuosius projektus, kuriais siekiama per 5–10 metų įrodyti švarių technologijų perspektyvumą ir vėliau paskatinti jų diegimą plačiu mastu;

70. pabrėžia lemiamą programos „Europos horizontas“ vaidmenį užtikrinant sąlygas diegti inovacijas ir vykdyti mokslinius tyrimus ES ir programos galimybes padėti naujoms technologijoms patekti į rinką; mano, jog svarbu stiprinti ir toliau naudoti šiuos pajėgumus siekiant paremti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos; ragina Komisiją toliau stiprinti viešųjų mokslinių tyrimų ir pramoninės rinkos veikėjų bendradarbiavimą, kad būtų skatinamas praktinis novatoriškų metodų taikymas ir naujų technologijų diegimas;

71. pabrėžia, kad būtina koordinuoti programą „Europos horizontas“ su kitomis ES programomis, siekiant išvengti dubliavimosi; be to, mano, kad svarbu pagal programos „Europos horizontas“ strateginį planavimą užtikrinti labai glaudų vidaus koordinavimą ir papildomus veiksmus įtraukiant partnerystes, delegacijas ir žinių ir inovacijų bendrijas, siekiant išnaudoti bendradarbiaujamosios veiklos naudą ir veiksmingumą;

72. pakartoja, kad atliekant programos „Europos horizontas“ strateginį planavimą daugiau dėmesio reikia skirti strategijoms ir mažo anglies dioksido kiekio technologijoms, kuriomis siekiama atgaivinti daug anglių sunaudojančias ir daug anglies dioksido išskiriančias teritorijas, kuriose vykdoma pertvarka;

73. atkreipia dėmesį į itin svarbų vaidmenį, kurį atlieka Inovacijų fondas ir Modernizavimo fondas taikant ES ATLPS ir ragina pagal galimybes padidinti jiems skiriamų leidimų skaičių;

„Nepakenkti“ – tvarumo aspektas turi būti įtrauktas į visas ES politikos sritis

74. mano, kad stipri varomoji jėga gali būti viešieji pirkimai, ir atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija apsvarstys būdus palengvinti žaliuosius viešuosius pirkimus; mano, kad priimant sprendimus dėl viešųjų pirkimų svarbus vaidmuo tenka tvarumo kriterijams, ypač kai skatinama veiksmingai naudoti mokesčių mokėtojų pinigus ilgesniuoju laikotarpiu;

75. pažymi, kad dar nepateiktas Komisijos pasiūlymas dėl 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos turėtų derėti su Europos žaliuoju kursu ir palengvinti DVT įgyvendinimą, kad būtų galima pasiekti rezultatų ir užtikrinti nuspėjamus ir koordinuotus veiksmus įgyvendinant ES aplinkos ir kovos su klimato kaita politiką;

76. primena svarbų atsargumo principo vaidmenį plėtojant ES politiką; pažymi, kad Komisijos požiūris į jo taikymą pasirodė esąs tinkamas, todėl mano, kad nebūtina atlikti peržiūros siekiant užtikrinti, kad pagal Europos žaliąjį kursą įgyvendinamų priemonės atitiktų šį principą;

ES – pasaulio lyderė

77. pažymi, kad, norėdama pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus, ES turi bendradarbiauti su kitomis šį susitarimą pasirašiusiomis šalimis, nes jai vienai nepavyks veiksmingai atremti aplinkos būklės blogėjimo ir klimato kaitos iššūkių; pabrėžia, kad ES, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turi veikti kartu su trečiosiomis šalimis, ypač G20 šalimis, kurioms tenka apie 80 proc. viso pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio;

78. remia pasiūlymus parengti Vakarų Balkanų žaliąją darbotvarkę; mano, kad tai, kaip vienas iš platesnio plėtros proceso elementų, sustiprins narystei besirengiančių šalių gebėjimą taikyti aquis energetikos, klimato, žemės ūkio, transporto ir aplinkos srityse;

79. pabrėžia bendros ES ir Afrikos strategijos svarbą, visų pirma atsižvelgiant į didžiulį šio žemyno potencialą išsaugoti biologinę įvairovę ir sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį; laikosi nuomonės, kad visos strategijos turi gerinti vietos visuomenės sveikatą ir didinti jos gerovę;

80. primygtinai ragina palaikyti strateginį dialogą su Kinija, ypač rengiantis šių metų ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimui Leipcige ir BĮK COP 15; vis dėlto atkreipia dėmesį į žalingą Kinijos vaidmenį Madride vykusios COP 25 derybų metu, visų pirma kalbant apie skaidrius išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą;

81. pripažįsta, kad pasauliniai klimato ir aplinkos iššūkiai gali tapti konfliktų priežastimi, sukelti maisto stygių ir paskatinti migracijos srautus, kurie taip pat gali daryti poveikį ES ir jos valstybėms narėms; todėl mano, kad Europos žaliasis kursas taip pat turėtų apimti ES bendrą užsienio ir saugumo politiką;

°

° °

82. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

 

Atnaujinta: 2020 m. sausio 14 d.Teisinis pranešimas - Privatumo politika