Procedūra : 2019/2956(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B9-0042/2020

Pateikti tekstai :

B9-0042/2020

Debatai :

Balsavimas :

PV 15/01/2020 - 10.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P9_TA(2020)0005

<Date>{10/01/2020}10.1.2020</Date>
<NoDocSe>B9‑0042/2020</NoDocSe>
PDF 200kWORD 60k

<TitreType>PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreSuite>pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų</TitreSuite>

<TitreRecueil>pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį</TitreRecueil>


<Titre>dėl Europos žaliojo kurso</Titre>

<DocRef>(2019/2956(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute>Esther de Lange</Depute>

<Commission>{PPE}PPE frakcijos vardu</Commission>

</RepeatBlock-By>

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B9-0040/2020

B9‑0042/2020

Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos žaliojo kurso

(2019/2956(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

 atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) ir Kioto protokolą,

 atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje vykusioje 21-ojoje JTBKKK šalių konferencijoje (COP 21) priimtą susitarimą (Paryžiaus susitarimas),

 atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir į darnaus vystymosi tikslus (DVT),

 atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

 atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 14 d. rezoliuciją „Klimato kaita. Europos strateginė ilgalaikė vizija siekiant klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralaus poveikio klimatui ekonomikos pagal Paryžiaus susitarimą“[1],

 atsižvelgdamas į savo 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl 2019 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Madride (Ispanija) (COP 25)[2],

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

1. labai palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Europos žaliojo kurso, parengtą vadovaujant Komisijos Pirmininkei Ursulai von der Leyen;

2. pabrėžia, kad Europos žaliasis kursas turi būti naujos augimo strategijos, kuri bus naudinga Europos piliečiams ir įmonėms, dalis;

3. ypač palankiai vertina holistinį požiūrį ir visų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą, taip pat būtiną tikslą susieti aplinkos ir klimato politiką bei konkurencingumą visuose ekonomikos sektoriuose ir politiką, pagal kurią pirmenybė teikiama žmonėms; pabrėžia Europos žaliojo kurso ir esamos politikos sistemos suderinamumo svarbą; mano, kad Žaliasis kursas – tai galimybė įvertinti esamą politikos suderinamumą ES lygmeniu;

4. primena, kad visi sektoriai turi prisidėti siekiant anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos ir kad visos politikos kryptys turėtų būti grindžiamos įrodymais ir mokslu;

5. palankiai vertina tai, kad naudojami išsamūs poveikio vertinimai šiuo klausimu;

6. pritaria neutralaus poveikio klimatui principui ir pakartoja, kad, remiantis 2018 m. lapkričio mėn. Komisijos atlikta analize, jei tai bus daroma tinkamai, neutralaus poveikio klimatui įgyvendinimas gali sukurti papildomų darbo vietų ir paskatinti ekonomikos augimą;

7. pabrėžia, kad pasauliniai klimato kaitos ir aplinkos būklės blogėjimo iššūkiai turi būti sprendžiami pasauliniu mastu; pabrėžia, kad reikia ne tik siekti plataus užmojo tikslų, bet ir mobilizuoti kitus pasaulio regionus, kad jie dirbtų ta pačia kryptimi;

ES užmojų klimato kaitos srityje didinimas 2030 ir 2050 m.

8. pritaria tikslui iki 2050 m. pereiti prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos;

9. pabrėžia, kad Žaliojo kurso užmojai turi būti grindžiami išsamiu nepriklausomos Reglamentavimo patikros valdybos poveikio vertinimu; pabrėžia, kad šiame poveikio vertinime turi atsispindėti kiekvieno sektoriaus ir kiekvieno regiono požiūris; be to mano, kad šio vertinimo tikslais Europos Komisija taip pat turėtų būti įpareigota atlikti privalomus investicijų grąžos vertinimus ir atsižvelgti į galimą naujo siūlomo teisės akto ar persvarstomos esamos teisinės sistemos poveikį energijos kainoms skirtinguose regionuose ir sektoriuose pramonės, energetikos ir mokslinių tyrimų politikos srityse;

10. pritaria Komisijos pirmininkės pasiūlytam ES tikslui iki 2030 m. ne mažiau kaip 50 proc. palyginti su 1990 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį; pažymi, kad šis tikslas bus grindžiamas patikimu poveikio vertinimu, numatant galimybę pereiti prie didesnio tikslo, jei bus įvykdytos tam tikros sąlygos, be kita ko, vykstant tarptautinėms deryboms ir įvertinant jų ekonomines pasekmes, taip pat atsižvelgiant į poreikį išlaikyti ekonominį konkurencingumą ir įtraukti visus žmones; pripažįsta, kad 50 proc. tikslas jau dabar yra labai plataus užmojo, nes net darant prielaidą, kad bus griežtai įgyvendinami galiojantys teisės aktai ir visapusiškai bendradarbiaujama su Jungtine Karalyste ES klimato politikos srityje, galėsime pasiekti tik 45 proc. tikslo;

11. pabrėžia, jog svarbu išsaugoti mūsų pramonės konkurencingumą, kad esamas priemones, skirtas užkirsti kelią anglies dioksido nutekėjimui, būtų galima pakeisti tik tuo atveju, jei su PPO suderinama pasienio anglies dioksido mokesčio sistema gali būti visiškai įgyvendinta be didelių iškraipymų kitose srityse; mano, kad ES klimato politika ir pramonės politika turi būti vykdomos kartu, siekiant užkirsti kelią anglies dioksido ir investicijų nutekėjimui ir apsaugoti darbo vietas; laikosi nuomonės, kad siekiant užtikrinti vienodas sąlygas gali prireikti imtis priemonių; tokio scenarijaus atveju yra pasirengęs įvertinti pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmo, kuris atitiktų PPO reikalavimus ir galėtų papildyti esamas anglies dioksido nutekėjimo prevencijos priemones, įdiegimo galimybes, atsižvelgiant į išsamų poveikio vertinimą; pabrėžia, kad toks mechanizmas turi būti įtrauktas į mūsų pramonės strategiją, kad skatintų pramonę gaminti švarius ir konkurencingus produktus ir užkirstų kelią anglies dioksido nutekėjimui, nepakenkiant prekybos galimybėms;

Švarios, įperkamos ir saugios energijos tiekimas

12. pabrėžia, kad norint pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus reikia konkrečių įgyvendinimo priemonių ir vykdymo užtikrinimo nacionaliniu ir ES lygmenimis; mano, kad Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos ir Atsinaujinančiųjų energijos išteklių direktyvos peržiūra prieš jų įgyvendinimą turėtų užtikrinti teisinį tikrumą investicijų srityje;

13. remia Komisijos siekį didinti švarios ir įperkamos energijos tiekimą ir energijos tiekimo saugumą; pabrėžia tarpvalstybinių jungčių svarbą siekiant visiškai integruotos energijos rinkos ir mano, kad Europos energetikos infrastruktūra turi būti plėtojama ta pačia kryptimi ir tokiu pačiu tempu, kad būtų visapusiškai remiama ši energetikos pertvarka; mano, kad svarbu stiprinti gamtinių dujų, kaip pereinamojo laikotarpio energijos šaltinio, naudojimą ir pradėti naudoti vandenilį transportui ir pramonei, kad būtų galima susidoroti su didesne ekonomikos elektrifikacija; pabrėžia, kad reikia toliau laikytis strateginio požiūrio į ES energijos klasterius siekiant kuo veiksmingiau panaudoti investicijas į saulės energiją, vėjo energiją ir kitus tvarius energijos šaltinius;

14. pabrėžia, kad reikia užtikrinti tinkamą pusiausvyrą, kad energetikos sąjunga būtų ne tik švaresnė, bet ir prieinama ir saugesnė Europos vartotojams, piliečiams ir įmonėms; mano, kad ES turi skirti tinkamą finansavimą, kad sąskaitos už energiją toliau būtų prieinamos vartotojams;

15. pabrėžia didelį CO2 mažinimo potencialą pastatų sektoriuje ir palankiai vertina atitinkamus Komisijos pasiūlymus, ypač pasiūlymą sumažinti nacionalines reglamentavimo kliūtis renovacijai; ragina visuomeniniuose pastatuose skatinti naudoti statybinę medieną ir ekologiškas statybines medžiagas;

16. pritaria idėjai pastatų sektoriuje taikyti tinkamu poveikio vertinimu grindžiamas rinkos priemones; mano, kad itin svarbu tinkamai atsižvelgti į visų priemonių konkurencinį poveikį Europos įmonėms ir kovoti su veiklos perkėlimu į kitas šalis, atsižvelgiant į skirtingus aplinkos apsaugos standartus;

17. pabrėžia, kad laikantis Europos Sąjungos sutartyje įtvirtinto subsidiarumo principo, sprendimai dėl nacionalinio energijos rūšių derinio yra valstybių narių prerogatyva; pripažįsta, kad branduolinė energija gali atlikti svarbų vaidmenį kaip mažo anglies dioksido kiekio technologija nacionaliniame energijos rūšių derinyje, jei bus pakankamai nuostatų dėl aukščiausių saugos standartų ir eksploatacijos nutraukimo ir jei bus atsižvelgiama į tarpvalstybinius klausimus;

Pramonės sutelkimas į švarią ir žiedinę ekonomiką

18. visiškai pritaria skyriui dėl pramonės ir Komisijos įsipareigojimui jau 2020 m. kovo mėn. pateikti pramonės strategiją; pritaria Komisijai, kad daug energijos suvartojantys pramonės sektoriai, pavyzdžiui, plieno, chemijos ir cemento pramonės šakos, yra būtini Europos ekonomikai ir būtina juos modernizuoti bei mažinti jų priklausomybę nuo iškastinio kuro;

19. mano, kad Komisijos požiūris į Žaliąjį kursą turi būti suderintas su nuoseklia pramonės politika, kad būtų skatinamas Europos konkurencingumas ir pirmavimas pasaulyje; mano, kad Europos Sąjungai reikia reindustrializacijos proceso, jos pramoninės bazės modernizavimo, vidaus rinkos stiprinimo ir pramonei skirtos konkurencingos sistemos sukūrimo, įskaitant veiksmingą strategiją MVĮ, kad būtų remiamos Žaliajame kurse nustatytos priemonės;

20. pabrėžia, kad reikia peržiūrėti ir persvarstyti ES viešųjų pirkimų taisykles siekiant užtikrinti tikrai vienodas sąlygas ES įmonėms, ypač toms, kurios gamina tvarius produktus ar teikia tvarias paslaugas, pavyzdžiui, viešojo transporto srityje (šios įmonės gali susidurti su nesąžininga trečiųjų šalių įmonių, gaunančių valstybės pagalbą ar besinaudojančių kitais pranašumais, kenkiančiais vienodoms sąlygoms, konkurencija), arba toms, kurios gali neturėti vienodų galimybių dalyvauti viešuosiuose pirkimuose trečiosiose šalyse;

21. mano, kad būtina sukurti tinkamą ES sistemą, kuria būtų skatinami žalieji verslo modeliai ir sprendžiamos konkrečios problemos ir uždaviniai, su kuriais susiduria pramonė, siekiant remti ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą. Tai, pavyzdžiui, elektros energijos ir dujų kainos, turimos technologijos (bendra šilumos ir elektros energijos gamyba, dujos, vandenilis, anglies dioksido surinkimas ir saugojimas, anglies dioksido surinkimas ir naudojimas) ir pramoniniai išmetamo CO2 kiekio mažinimo procesai;

22. palankiai vertina ES žiedinės ekonomikos veiksmų planą ir prašo Komisijos pasiūlyti išsamią sistemą, kaip būtų galima šiuo klausimu skatinti pramonę;

23. mano, kad švariai žiedinei ekonomikai, kad ji būtų sėkminga, reikia integruotos pramonės politikos, taip pat ir MVĮ; atkreipia dėmesį į tai, kad būtina kurti vertę piliečiams, aplinkai ir ekonomikai; pabrėžia, kad į strategiją reikėtų įtraukti skaitmeninę ir aplinkos pertvarką ir stiprinti Europos įmonių konkurencingumą; mano, kad ES darbuotojų įgūdžių tobulinimas ir išlaikymas bus konkurencinis ES pramonės pranašumas;

24. pritaria tvirtam siekiui skatinti proveržio technologijas, įskaitant švarų plieną, ir tikisi, kad šioms technologijoms bus skirtas didelis finansavimas; pritaria glaudžiam ryšiui su skaitmeninėmis technologijomis; pabrėžia, kad technologijų ir finansavimo skatinimas turi būti glaudžiai susijęs su naująja MVĮ strategija ir joje nurodytomis teisėkūros iniciatyvomis siekiant užtikrinti greitą patekimą į rinką;

Spartesnis perėjimas prie tvaraus ir išmaniojo judumo

25. pripažįsta, kad transporto sektorius yra labai svarbus mūsų ekonomikai ir kad išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas šiame sektoriuje yra iššūkis; pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad visoms transporto rūšims būtų teikiama vienoda reikšmė;

26. mano, kad laivyba turi prisidėti prie perėjimo prie žaliosios ekonomikos, o ES turėtų padėti laivybai atsisakyti mazuto naudojimo; be to, pabrėžia, kad ES turėtų aktyviau siekti tarptautinio susitarimo dėl laivybos, užsibrėžti aukštesnius tikslus ir įvertinti galimybę įtraukti ES vidaus laivybą į savo apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą;

27. ragina Komisiją stiprinti ir taikyti ankstesnes Tarptautinės aviacijos išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimo ir mažinimo sistemos (CORSIA) nuostatas ir pritarti ilgalaikio tikslo mažinti aviacijos sektoriuje išmetamą teršalų kiekį užsibrėžimui;

28. pritaria idėjai pastatų sektoriuje taikyti tinkamu poveikio vertinimu grindžiamas rinkos priemones; mano, kad itin svarbu tinkamai atsižvelgti į visų priemonių konkurencinį poveikį Europos įmonėms, išlaikyti prieinamą judumą ir kovoti su veiklos perkėlimu į kitas šalis, atsižvelgiant į skirtingus aplinkos apsaugos standartus;

29. ragina naudojant naujas technologijas ir skaitmeninimą mažinti transporto infrastruktūros ir judumo sistemų priklausomybę nuo iškastinio kuro; ragina Komisiją atsirandančias naujas technologijas ir paslaugas, pavyzdžiui, daugiarūšį, elektrinį, autonominį, nedidelio aukščio oro ir užsakomąjį judumą laikyti pagrindiniu šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio švelninimo ramsčiu ir ragina skatinti naudoti skaitmeninimą ir visiškai autonomines transporto priemones, nes jos padės kardinaliai sumažinti ŠESD ir CO2 kiekį, taip pat žūčių ir sužalojimų skaičių;

30. pripažįsta, kad reikia gerinti daugiarūšį transportą, ypač krovinių vežimo daugiarūšiu transportu operacijas, apimančias geležinkelių ir vandens transportą, įskaitant trumpųjų nuotolių jūrų transportą; ragina imtis teisėkūros veiksmų, kad būtų išnaudotas ilgesnio nuotolio krovinių vežimo geležinkeliais potencialas, prašo Komisijos stiprinti krovinių vežimo geležinkeliais koridorius ir gerinti pajėgumų koordinavimą, atskaitomybę ir lankstumą glaudžiai bendradarbiaujant transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) plėtros srityje;

31. pabrėžia, kad bendra Europos geležinkelių erdvė yra būtina perėjimo prie kitų transporto rūšių sąlyga; primygtinai ragina Komisiją iki 2020 m. pabaigos parengti strategiją, o vėliau, iki 2021 m. pabaigos, pateikti konkrečių pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais būtų nutrauktas visų formų protekcionizmas ir vidaus rinkos susiskaidymas, kurie trukdo ES konkurencingumui;

32. primygtinai ragina Komisiją parengti suderintą ES vidaus vandenų kelių taisyklių sistemą; prašo Komisijos aktyviai remti vidaus vandenų kelių intermodalumą, ypač tarpvalstybinį nacionalinių vandenų kelių sistemų tinklą, kuris turi būti tobulinamas;

33. pabrėžia, kad nepaisant gerų Europos iniciatyvų, tokių kaip intelektinės transporto sistemos (ITS), Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programa (SESAR), Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS), SafeSeaNet ir upių informacijos paslaugos (RIS), naująja ES transporto strategija turi būti sprendžiamos fragmentiško diegimo, ypač sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų (C-ITS) ir SESAR, problemos, trukdančios sąveikai;

34. pakartoja, kad vien Bendro Europos dangaus (BED) iniciatyva aviacijos sektoriuje išmetamųjų teršalų kiekį be didelių išlaidų galima sumažinti bent 10 proc.; todėl ragina parengti aiškų aviacijai skirtą technologiniais sprendimais grindžiamą reglamentavimo veiksmų planą, kuriame būtų atsižvelgiama į alternatyviųjų degalų infrastruktūrą ir reikalavimus ir būtų siekiama užtikrinti operacijų veiksmingumą; prašo toliau skirti ir didinti ES finansavimą BED ir SESAR iniciatyvoms bei „Švaraus dangaus“ programai, taip pat ES palydovinės navigacijos sistemoms;

35. ragina Komisiją iki 2020 m. pabaigos pateikti strategiją, kaip iki 2030 m. baigti kurti TEN-T pagrindinį tinklą, įskaitant būtiną skaitmeninę įrangą, pavyzdžiui, ERTMS ir 5G, o vėliau pateikti pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais būtų užtikrintas tinkamas strategijos ir valstybių narių prisiimtų įsipareigojimų vykdymas;

36. ragina valstybes nares įsipareigoti skirti tinkamą finansavimą ir sparčiau diegti novatoriškas strategijas, įkrovimo infrastruktūrą ir naudoti alternatyvius degalus bendradarbiaujant techniniais klausimais, kad būtų sukurta vientisa sistema; prašo Komisijos apsvarstyti, kaip būtų galima įdiegti technines priemones didelių alternatyviųjų degalų kiekių gamybai po 2030 m. ir alternatyviuosius degalus paskirstyti visuose naujuose infrastruktūros projektuose;

37. prašo Komisijos spręsti dabartines technines ir finansines sintetinių degalų problemas ir pateikti galimybių skatinti jų gamybą ir patekimą į rinką, taip pat vykdyti papildomus mokslinius tyrimus; pabrėžia, kad svarbu išnagrinėti galimybes nustatyti mažiausią procentinę sintetinių degalų dalį, kuri ilgainiui galėtų didėti;

38. primygtinai ragina Komisiją peržiūrėti Alternatyviųjų degalų infrastruktūros direktyvą ir TEN-T reglamentą, kad būtų sparčiau pradėta eksploatuoti daugiau netaršių ir mažataršių transporto priemonių ir laivų;

„Nuo lauko iki stalo“. Sąžiningos, sveikos ir aplinką tausojančios maisto sistemos kūrimas

39. palankiai vertina tai, kad 2020 m. paskelbta strategija „Nuo lauko iki stalo“ ir primygtinai reikalauja, kad ūkininkai ir žvejai būtų įtraukti rengiant bet kokias galimas priemones; pabrėžia, kad ES ūkininkai atliks svarbų vaidmenį sprendžiant su Europos žaliuoju kursu susijusius uždavinius; atsižvelgdamas į tai pabrėžia naujos ekonominės paramos ir tinkamai finansuojamos bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) svarbą;

40. pabrėžia, kad mūsų ūkininkams turi būti skirta svarbiausia biudžeto dalis ir visos būtinos priemonės kovai su klimato kaita ir prisitaikymui prie jos, visų pirma siekiant geriau reaguoti į nepastovumą ir krizes; taip pat pabrėžia, kad jiems turi būti leidžiama burtis į organizacijas ir investuoti į perėjimą prie tvaresnių žemės ūkio sistemų, grindžiamų dvigubai geresniais veiklos rezultatais, o tai darys teigiamą poveikį aplinkai ir padidins ES žemės ūkio konkurencingumą;

41. atkreipia dėmesį į tai, kad strategijoje „Nuo lauko iki stalo“ turi būti sprendžiamas vartotojų atsakomybės klausimas ir atsižvelgiama į tai, kad tvaresnių maisto sistemų poreikis visuomenėje yra nesuderinamas su maisto tiekimo grandinės gebėjimu užtikrinti tvarias kainas ir pajamas ūkininkams;

42. be to pabrėžia, kad strategijoje „Nuo lauko iki stalo“ turi būti atkreiptas dėmesys į tai, kokiu būdu ES konkurencijos teisė daro poveikį maisto tiekimo grandinės tvarumui, kurį patvirtina gamintojams daromas spaudimas, ir kaip joje nesugebama pripažinti svarbaus pirminių gamintojų indėlio visuomenei tiekiant kokybiškus maisto produktus ir viešąsias gėrybes, už kuriuos šiuo metu visuomenei atlyginama nepakankamai;

43. pabrėžia, kad svarbu skatinti kurti ir naudoti naujas novatoriškas technologijas siekiant padėti ūkininkams spręsti klimato ir aplinkos problemas ir ragina Komisiją paaiškinti Europos teisės aktų sistemą, susijusią su naujais veisimo metodais, kad ūkininkams ir sėklų augintojams būtų užtikrintas teisinis tikrumas, jog šie nauji veisimo metodai padės siekti Žaliojo kurso tikslų;

44. primygtinai reikalauja, kad būtų tinkamai įvertinti pesticidų naudojimo mažinimo tikslai;

45. pabrėžia, kad į ES importuojamam maistui ir pašarams turėtų būti taikomi Europos aplinkos apsaugos standartai; remia įsipareigojimą mažinti maisto švaistymą ir kovoti su sukčiavimu maisto produktų srityje ir pabrėžia, kad svarbu sukurti teisinę sistemą importuojamiems maisto produktams, kuri užtikrintų, kad jie atitinka ES aplinkos apsaugos standartus;

46. mano, kad privalome skatinti skaidrumą vartotojams užtikrinant objektyvų, nediskriminuojantį ir neklaidinantį ženklinimą tvariu, ekonominiu požiūriu veiksmingu būdu ir siekiant paskatinti tarpvalstybinę prekybą vidaus rinkoje, visų pirma kuriant naujas priemones, pavyzdžiui, blokų grandines, ir nustatant visoje Europoje taikomą požiūrį, įskaitant tam tikrų maisto produktų kilmės šalies ženklinimą, nesuskaidant vidaus rinkos ir netrukdant tarpvalstybiniam gamintojų bendradarbiavimui;

47. tvirtai remia idėją skatinti Europos žemės ūkio produktų, kuriais prisidedama prie sveiko gyvenimo būdo, gamybą ir vartojimą, pavyzdžiui, primygtinai raginant valstybes nares tikslingesnius PVM tarifus naudoti (be kitų produktų) vaisiams ir daržovėms; yra susirūpinęs dėl rimtų trūkumų maisto tiekimo grandinėje, dėl kurių ūkininkams neatlyginama už aukštos kokybės maisto produktų ir viešųjų gėrybių tiekimą visuomenei, o maistas mažmeninės prekybos lygmeniu paprastai laikomas nuostolingu;

Išsaugoti ir atkurti ekosistemas bei biologinę įvairovę

48. primena kompleksinę miškų sektoriaus ir tvarios miškotvarkos svarbą užtikrinant tvarius mūsų laikmečio problemų sprendimus; pabrėžia, kad tvari ir aktyvi miškotvarka atlieka pagrindinį vaidmenį siekiant ES klimato ir energetikos politikos tikslų ir vykdant uždavinius, todėl tai turėtų būti vienas pagrindinių Europos žaliajame kurse nurodytų ES miškų strategijos tikslų; atkreipia dėmesį į tai, kad miškų sektorius jau visam laikui sugeria 10 proc. ES išmetamo CO2 kiekio, todėl tai yra didžiulis anglies dioksido absorbentas;

49. tvirtai remia Komisijos teiginį, kad miškai yra labai svarbūs klimato kaitos poveikiui Europoje sušvelninti ir kad tvarios miškotvarkos paskatos taps Žaliojo kurso dalimi; primygtinai teigia, kad neproporcingi bendros žemės ūkio politikos antrajam ramsčiui skirtų lėšų sumažinimai yra nepriimtini ir tai nepadės užtikrinti tokios paramos; primygtinai tvirtina, kad reikia apsvarstyti kitus finansinius išteklius siekiant remti tvarią miškotvarką ir miestų žalinimą;

50. pabrėžia daugialypį miškų vaidmenį ir būdus, kaip jų ekonominiai, socialiniai ir aplinkos aspektai prisideda prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, bioekonomikos vystymo, taip skatinant ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą visoje vertės grandinėje; todėl pabrėžia, kad ES miškų strategija po 2020 m. turėtų tapti neatsiejama ir esmine Europos žaliojo kurso dalimi, siekiant užtikrinti įvairių su miškais susijusių politikos sričių koordinavimą ir sąveiką; atsižvelgdamas į tai primena, kad naujosios ES miškų strategijos tikslais taip pat turėtų būti veiksmingas miškų įveisimas ir miškų išsaugojimas bei jų atkūrimas Europoje, siekiant padidinti sugeriamo CO2 kiekį ir mažinti miškų gaisrų skaičių ir mastą, kaip pabrėžta Komisijos komunikate;

51. primena, kad miškų ir su mišku susijusių sektorių teikiama nauda apima daug daugiau nei tik biologinę įvairovę ir klimato kaitos švelninimą; atkreipia dėmesį į tai, kad miškai ir miškų sektorius prisideda prie vietos ir nacionalinės bei visos ES ekonomikos, kaimo plėtros ir poilsio; todėl pabrėžia, kad ES miškų strategija neturėtų tik papildyti Biologinės įvairovės strategiją, bet turėtų tapti kompleksine, tvirta ir savarankiška strategija;

52. primena, kad pasaulio dirvožemyje anglies kiekis yra maždaug dvigubai didesnis nei atmosferoje; pripažįsta anglies dioksido sekvestracijos pievų dirvožemyje potencialą, jeigu atsižvelgiama į regionines aplinkybes; pritaria tam, kad būtų stiprinamos pievos anglies dioksido sekvestracijai tvarkant ganyklas, sėjant palankias pašarų rūšis, tręšiant ir drėkinant ir atkuriant nualintas pievas bei pievų biologinę įvairovę;

53. pabrėžia, kad reikia išsaugoti biologinę įvairovę, ir palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą iki 2020 m. kovo mėn. pateikti Biologinės įvairovės strategiją; ragina skirti didesnį finansavimą tinklo „Natura 2000“ apsaugai, kad būtų galima geriau prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio, kartu apsaugant ir išsaugant šeimos ūkius; mano, kad svarbu suteikti valstybėms narėms daugiau lankstumo siekiant savo biologinės įvairovės tikslų, įskaitant galimybę pakoreguoti savo pastangas atsižvelgiant į kitų valstybių narių geriausią praktiką ir patirtį;

54. palankiai vertina pradėtą įgyvendinti biologinės įvairovės iniciatyvą „Natur’Africa“; primena naujausias išvadas dėl blogėjančios pasaulio miškų padėties ir atkreipia dėmesį į jų sisteminę svarbą klimatui, biologinei įvairovei ir į jų kaip čiabuvių gyvenamosios vietos vaidmenį; ragina Komisiją nustatyti privalomas tvarių tiekimo grandinių taisykles ir skatinti tvarų žemės naudojimą, miško įveisimą, sertifikavimo sistemas ir alternatyvius vietos bendruomenių pajamų šaltinius;

55. reikalauja nustatyti sistemingą ir standartizuotą laukinių rūšių stebėseną;

Nulinės taršos tikslas, kad aplinkoje nebūtų toksinių medžiagų

56. remia tolesnių teisės aktų, kuriais siekiama užtikrinti geresnę oro kokybę, įgyvendinimą, tačiau primygtinai reikalauja šiuose teisės aktuose laikytis platesnio požiūrio, pavyzdžiui, sprendžiant laivybos taršos šaltinių problemą, o ne tik sutelkiant dėmesį į tokias simbolines priemones kaip dyzelinių automobilių uždraudimas miestuose;

57. pritaria principui „viena medžiaga – vienas vertinimas“ ir pakartoja, kad bet koks cheminių medžiagų draudimas turėtų būti nustatytas tik tuo atveju, jei yra praktiškai prieinamų alternatyvų ir sumažinama administracinė našta, ypač MVĮ;

58. ragina Komisiją nustatyti, kad lėtinio cheminių medžiagų toksiškumo vertinimas taptų teisiniu reikalavimu;

Europos žaliojo kurso finansavimas ir teisingos pertvarkos užtikrinimas

59. pabrėžia, kad Europos žaliasis kursas kaip nauja ES augimo strategija turi būti pagrįsta ir ES biudžetu, ir EIB bei kitų finansų įstaigų skiriamu finansavimu, taip pat finansavimu iš nacionalinių biudžetų, ir turėtų būti užtikrintos priemonės, būtinos jo tikslams pasiekti; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad reikalingas papildomas finansinis įnašas didelėms investicijoms šioje srityje padengti;

60. pabrėžia svarbų 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (DFP) vaidmenį įgyvendinant Europos žaliąjį kursą, būtinai įtraukiant klimato aspektą į kito laikotarpio DFP politikos sritis ir programas; mano, kad Europos žaliasis kursas išsamiau pagrindžia Parlamento poziciją dėl kitos DFP finansavimo dydžio, kaip pabrėžta priimant tarpinį pranešimą dėl DFP ir tolesnes rezoliucijas; griežtai prieštarauja bet kokiems mėginimams sumažinti kitos DFP finansavimą, nes tai keltų taip pat grėsmę Europos žaliojo kurso įgyvendinimui, patikimumui ir įtraukumui; pabrėžia savo ilgalaikę poziciją, kad naujos iniciatyvos visada turėtų būti finansuojamos skiriant naujus asignavimus, o ne atimant juos iš kitų politikos sričių; todėl mano, kad bet kokie nauji pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, susiję su Europos žaliuoju kursu, turėtų būti skaičiuojami papildomai prie pirminių Komisijos pasiūlymų dėl kitos DFP; pakartoja, kad remia Komisijos pasiūlymus dėl naujų nuosavų išteklių, kurie atitinka esminius ES uždavinius, įskaitant kovą su klimato kaita ir aplinkos apsaugą;

61. palankiai vertina 100 mlrd. vertės Teisingos pertvarkos mechanizmo principą ir prašo skirti pakankamai finansinių išteklių šiam svarbiam projektui; yra įsitikinęs, kad tvirtas šios priemonės finansavimas bus vienas pagrindinių elementų siekiant bendro sutarimo dėl kitos DFP ir sėkmingo Europos žaliojo kurso įgyvendinimo; mano, kad svarbu užtikrinti tinkamą stebėsenos tvarką, pagal kurią būtų galima stebėti, kaip valstybės narės naudojasi tokiu mechanizmu;

62. pabrėžia, kad, atsižvelgiant į bendrovių, MVĮ, regionų ir žmonių poreikius, Teisingos pertvarkos mechanizmas turi būti kur kas daugiau nei fondas; mano, kad patikimas ir tvirtas Teisingos pertvarkos fondas, besiremiantis ES Anglių pramonės regionų pertvarkos platformos atliktu parengiamuoju darbu, turi remti perėjimą prie švarios energijos, ypač visuose daug anglių naudojančiuose ir daug anglies dioksido išmetančiuose regionuose; mano, kad šis fondas pirmiausia turėtų būti skirtas visiems daug anglių naudojantiems ir daug anglies dioksido išmetantiems pereinamojo laikotarpio regionams, įskaitant durpių deginimo regionus; mano, kad kiekvieno šių anglių pramonės regionų pertvarkos tempas ir projektų įvykdymo terminas turėtų būti pagrindiniai veiksniai, lemiantys šių projektų patvirtinimą; pabrėžia, kad šiam fondui reikalingos papildomos lėšos iš biudžeto, skiriant naujus asignavimus ir kitoje DFP sukuriant atskirą biudžeto eilutę, nesumažinant kitų ES finansavimo programų arba jas pakeičiant, ir būtinai suteikiant jam pirmenybę, jeigu atsirastų naujų finansavimo iš biudžeto galimybių;

63. pritaria tikslui į nacionalinius biudžetus įtraukti aplinkos aspektus; primygtinai reikalauja nesusilpninti Stabilumo ir augimo pakto, nes negalime būsimoms kartoms perduoti netvarių aplinkos ar finansinių skolų;

64. pabrėžia, kad į Žaliąjį kursą turėtų būti visapusiškai atsižvelgta kitoje DFP; primygtinai tvirtina, kad kitu biudžeto laikotarpiu reikia iš esmės padidinti su klimatu susijusiam vystymuisi skirtą finansavimą, ypatingą dėmesį skiriant aprūpinimui maistu, pažangiam ir tvariam žemės ūkiui, tvariai energetikai, miškininkystei ir biologinei įvairovei, vandeniui ir sanitarijai;

65. pabrėžia, kad didelė Žaliajam kursui finansuoti būtina suma bus skiriama iš valstybių narių biudžetų; pabrėžia, kad šio finansavimo pagal ES fiskalines taisykles negalima laikyti vienkartine priemone; susirūpinęs, kad be tvarios fiskalinės politikos ir valstybių narių patikimų finansų bet kokiam Žaliojo kurso būsimam finansavimo modeliui galėtų kilti grėsmė; todėl reikalauja, kad viešosios žaliosios investicijos būtų apibrėžiamos pagal Stabilumo ir augimo paktą kaip bet kuris kitas viešųjų išlaidų punktas; pabrėžia, kad, nepaisant to, koks finansavimo modelis bus pasirinktas, jis neturi sumažinti viešųjų finansų tvarumo ES ir EIB būtinai turi išlaikyti savo esamą AAA kredito reitingą; tačiau pabrėžia, kad tvarios investicijos pagal Žaliąjį kursą turėtų būti realiai papildomos, neišstumiant rinkos finansavimo; taip pat akcentuoja, kad EIB finansavimas pirmiausia turėtų būti skiriamas MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms, kad prasidėtų gamybos perėjimas prie ekologiškesnės ekonomikos;

66. mano, kad siekiant pažangos įgyvendinant Žaliąjį kursą ateinančiais dešimtmečiais prireiks nemažai perspektyvių projektų jo užmojams įgyvendinti; todėl mano, kad, siekiant paremti privačiojo sektoriaus iniciatyvas, išsamioje Europos sistemoje turi būti sukurtos atitinkamos paskatos; mano, kad viena iš sprendimo sudedamųjų dalių turi būti projektų, įskaitant tarpvalstybinius ir regioninius, sujungimas; mano, kad, siekiant padėti privačiajam sektoriui sėkmingai prisitaikyti prie reguliavimo reikalavimų, būtina pasiūlyti išsamią konsultacinę tarnybą, panašią į ESIF priklausantį Europos investicijų centrą;

67. mano, jog itin svarbu, kad bet kokioms finansinėms ar nefinansinėms paskatoms, nustatytoms pagal Žaliąjį kursą, nepakenktų pernelyg didelė pareiškėjams užkraunama našta, susijusi su papildomomis administracinėmis procedūromis; priešingai, pabrėžia, kad galimybė lengvai ir greitai gauti informacijos turi būti pagrindinis principas įgyvendinant Žaliąjį kursą; mano, kad kapitalo reikalavimai turi būti pagrįsti rizika ir visų pirma skirti bankų sektoriaus stabilumui išsaugoti; todėl prieštarauja bet kokio žaliojo rėmimo koeficiento nustatymui;

68. ypač ragina ES padidinti savo klimato srities finansavimą besivystančioms šalims, ypač mažiausiai išsivysčiusioms šalims, mažoms besivystančioms salų valstybėms ir nestabilioms šalims, ir pirmenybę teikti investicijoms į atsparumo didinimą, inovacijas, prisitaikymą prie klimato kaitos ir mažo anglies dioksido kiekio technologijas bei klimatui nekenkiančią infrastruktūrą; mano, kad reikia dėti daugiau pastangų dalijantis žiniomis, stiprinant gebėjimus ir perduodant technologijas besivystančioms šalims;

69. primena, kad parama vystymuisi yra būtina, bet nepakankama siekiant padėti šalims partnerėms pasiekti savo klimato tikslus ir padėti joms pereiti prie tvaresnio ekonomikos modelio; pabrėžia, kad reikia plėtoti novatoriškus finansavimo metodus ir kuo labiau padidinti privačių įmonių, finansų įstaigų ir plėtros bankų vaidmenį įgyvendinant veiksmus klimato kaitos srityje ir DVT, visų pirma kuriant tinkamas paskatas ir skatinant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes;

Mokslinių tyrimų sutelkimas ir inovacijų skatinimas

70. pabrėžia, kad mokslinių tyrimų ir technologinė plėtra bei šios srities inovacijos yra itin svarbios siekiant užtikrinti visuomenės perėjimą prie švarių technologijų; mano, kad besikeičiančiame šiandienos pasaulyje Europos pramonė, įskaitant MVĮ, turi prisitaikyti ir išlikti pirmaujanti; pabrėžia, kad reikia skatinti investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas;

71. tvirtai remia Žaliajame kurse nurodytą aiškų įsipareigojimą vykdyti mokslinius tyrimus ir diegti inovacijas; primena, kad svarbu užtikrinti programos „Europos horizontas“ plataus užmojo biudžetą, ir prašo Tarybos ir Komisijos pritarti Parlamento pozicijai dėl pasiūlyto programai „Europos horizontas“ finansavimo; pabrėžia, jog reikia, kad kiti ES fondai skirtų didesnę savo biudžeto dalį moksliniams tyrimams ir inovacijoms švarių technologijų srityje;

72. pabrėžia, kad Komisijos dabartiniame pasiūlyme daugiausia dėmesio skiriama išmetamo CO2 kiekio mažinimui; prašo Komisijos paremti mokslinius tyrimus, įskaitant mažai tirtų sričių mokslinius tyrimus, ir naujoviškų technologijų, susijusių su CO2 sugerties gebos kūrimu, platesnį taikymą bei neigiamo teršalų išmetimo technologijų plėtojimą, įskaitant naujausią mokslinę pažangą klimato kaitai atspariame žemės ūkyje;

73. pabrėžia didelio poveikio skaitmeninių technologijų, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto, 5G ryšio ir superkompiuterijos, svarbą siekiant geriau formuoti klimato ir aplinkos politiką; mano, kad tinkamas investavimas į skaitmeninius mokslinius tyrimus ir inovacijas padės Europos pramonei padidinti savo konkurencingumą pasaulyje, kartu padedant siekti klimato tikslų; tikisi, kad Europos žaliasis kursas bus visapusiška ir plataus užmojo strategija, pagrįsta technologijomis ir mokslu, kurią įgyvendinant ne vėliau kaip 2050 m. bus pasiektas nulinio grynojo anglies pėdsako Europos tikslas;

74. mano, kad Žaliasis kursas taip pat suteikia galimybę užmegzti ryšius tarp įvairių atitinkamų sektorių, kurie turėtų duoti simbiotinės naudos; atsižvelgdamas į tai mano, kad bioekonomika suteikia mums galimybę sukurti tokią simbiotinę naudą įvairiuose sektoriuose ir papildyti žiedinę ekonomiką; pabrėžia, kad reikia investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas siekiant rasti naujų būdų, kaip pasiekti, kad mūsų ekonomika taptų tvaresnė ir veiksmingesnė, žemės ūkio sektorių laikant sprendimo dalimi;

„Nepakenkti“ – tvarumo aspektas turi būti įtrauktas į visas ES politikos sritis

75. palankiai vertina idėją mažinti biurokratiją, kuri trukdo investuoti į aplinką tausojančias technologijas, ir prašo visų sričių ekspertų prisidėti prie principo „kiek plius, tiek minus“ įgyvendinimo šioje srityje;

ES – pasaulio lyderė

76. labai palankiai vertina skyrių „ES – pasaulio lyderė“, nes labai svarbu, kad ES imtųsi lyderės vaidmens, išmesdama 9 proc. teršalų ir turėdama 6,8 proc. gyventojų; tačiau pabrėžia, kad pavojingų veiksnių galima išvengti tik tuo atveju, jei kitos didžiausios ekonomikos šalys laikysis plataus užmojo klimato politikos ir padidins savo nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus;

77. pabrėžia, kad reikalingas papildomas išorės atsinaujinančiųjų išteklių energijos tiekimas ir kad energetikos politika turi tapti vienu svarbiausių užsienio ir kaimynystės politikos aspektų;

78. ragina paskirti ES ambasadorių kovai su klimato kaita, kuriam, ES vardu, būtų pavesta palaikyti ryšius su trečiosiomis šalimis ir didžiosiomis pasaulio ekonomikos šalimis, sutelkti jų paramą, kad iki 2050 m. būtų pasiektas nulinis grynasis išmetamas CO2 kiekis, ir netgi imtis iniciatyvos siekti platesnio užmojo tikslų; atsižvelgdamas į tai mano, kad Europos Parlamentas kaip institucija turi rodyti pavyzdį ir iki 2050 m. tapti neutralaus poveikio klimatui institucija;

79. ragina Komisiją ir Tarybą pasirengti ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimui, kad šiame susitikime būtų galima susitarti dėl bendrų suderintų pastangų;

80. palankiai vertina įsipareigojimą naudotis prekybos politika siekiant palengvinti įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir kitus svarbius aplinkos apsaugos tikslus; pabrėžia, kad klimato, prekybos ir pramonės politika turėtų būti vykdoma kartu; pabrėžia, kad siekiant sukurti vienodas sąlygas visame pasaulyje, bet kokios priemonės visada turėtų atitikti PPO reikalavimus, būti pagrįsta išsamiu poveikio vertinimu, įtraukta į pramonės strategiją ir nekelti pavojaus prekybos galimybėms;

81. primena, kad klimato kaita kenkia pažangai vystymosi ir skurdo mažinimo srityse ir kad iki 2030 m. milijonai žmonių gali patirti ypač didelį skurdą; todėl Žaliasis kursas ir Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimas turėtų būti glaudžiai susiję; tvirtina, kad dideli CO2 išmetantys subjektai, taip pat ir ES, turi moralinę pareigą padėti besivystančioms šalims prisitaikyti prie klimato kaitos ir užkirsti kelią klimato kaitos sukeltai nesavanoriškai migracijai;

82. atkreipia dėmesį į tai, kad klimato ir aplinkos apsauga yra pasaulinio masto užduotis taikant diferencijuotą atsakomybę; pabrėžia, kad tarptautinės anglies dioksido rinkos gali padėti sumažinti sąnaudas ir padėti kitoms didžiosioms ekonomikos šalims siekti didesnių užmojų; todėl pabrėžia, kad itin svarbu nustatyti saistančią švarios plėtros mechanizmų sistemą pagal Paryžiaus susitarimo 6 straipsnį, numatant būtinas apsaugos priemones dvigubam skaičiavimui išvengti, ir užtikrinti, kad projektai būtų kokybiški;

83. mano, kad ES bendradarbiavimas su besivystančiomis šalimis turėtų apimti klimato strategijas kaip esminę dalį, laikantis specialiai pritaikyto ir poreikiais grindžiamo požiūrio, turėtų užtikrinti vietos ir regioninių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant vyriausybes, privatųjį sektorių ir pilietinę visuomenę, dalyvavimą, ir turėtų padėti suderinti su šalių partnerių nacionaliniais planais ir klimato strategijomis;

84. palankiai vertina tai, kad daug dėmesio skiriama diplomatijai klimato kaitos srityje, ir primygtinai reikalauja, kad ES laikytųsi vieningos pozicijos, užtikrintų visų savo politikos sričių ir apskritai politikos ciklo nuoseklumą ir darną, laikydamasi politikos suderinamumo darnaus vystymosi labui principo, ir turėtų pasinaudoti visomis savo atitinkamomis išorės priemonėmis kaip svertu siekiant kolektyvinės pažangos; be to, pabrėžia, kad visai ES išorės veiklai turėtų būti taikoma žalioji patikra;

85. pabrėžia, kad visapusiška strategija dėl Afrikos ir būsimas AKR ir ES partnerystės susitarimas yra unikalios galimybės įgyvendinti Žaliojo kurso išorės aspektus, peržiūrėti ES partnerystę su besivystančiomis šalimis klimato ir aplinkos srityse ir suderinti ES politiką su naujausiais tarptautiniais įsipareigojimais;

86. pakartoja, kad svarbu suderinti tvarų vystymąsi ir ilgalaikį augimą, ir mano, kad vykdant bet kokią partnerystę su besivystančiomis šalimis turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į veiksmų klimato kaitos srityje socialinį ir ekonominį poveikį, visų pirma kuriant darbo vietas ir ypatingą dėmesį skiriant MVĮ poreikiams;

87. pabrėžia, kad ES turėtų imtis veiksmų atsižvelgdama į vietos gyventojų poreikius, kad būtų išlaikytas besivystančių šalių ekonomikos augimas;

88. pabrėžia, kad reikia riboti ES atliekų išteklių eksportą, stiprinti žiedinę ekonomiką visame pasaulyje ir visuotinai uždrausti vienkartinio naudojimo plastikinius gaminius;

°

° °

89. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

 

[1] Priimti tekstai, P8_TA(2019)0217.

[2] Priimti tekstai, P9_TA(2019)0079.

Atnaujinta: 2020 m. sausio 14 d.Teisinis pranešimas - Privatumo politika