Procedūra : 2019/2956(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B9-0043/2020

Pateikti tekstai :

B9-0043/2020

Debatai :

Balsavimas :

PV 15/01/2020 - 10.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P9_TA(2020)0005

<Date>{10/01/2020}10.1.2020</Date>
<NoDocSe>B9-0043/2020</NoDocSe>
PDF 221kWORD 63k

<TitreType>PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreSuite>pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo</TitreSuite>

<TitreRecueil>pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį</TitreRecueil>


<Titre>dėl Europos žaliojo kurso</Titre>

<DocRef>(2019/2956(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute>Fredrick Federley</Depute>

<Commission>{Renew}RENEW frakcijos vardu</Commission>

</RepeatBlock-By>

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B9-0040/2020

B9-0043/2020

Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos žaliojo kurso

(2019/2956(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikatą „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“ (COM(2018)0773) ir į išsamią šį komunikatą remiančią analizę,

 atsižvelgdamas į ES aplinkosaugos veiksmų programą iki 2020 m. ir savo 2050 m. viziją,

 atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK) ir į Kioto protokolą ir Paryžiaus susitarimą,

 atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvenciją,

 atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir į darnaus vystymosi tikslus (DVT),

 atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 4 d. paskelbtą Europos aplinkos agentūros ataskaitą „Europos aplinka. Būklė ir raidos perspektyvos 2020 m.“ (SOER 2020),

 atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiąją ataskaitą dėl visuotinio atšilimo 1,5°C, į jos penktąją vertinimo ataskaitą (AR5) ir apibendrinamąją ataskaitą šiuo klausimu, į IPCC specialiąją ataskaitą dėl klimato kaitos ir žemės ir IPCC specialiąją ataskaitą dėl vandenynų ir kriosferos keičiantis klimatui,

 atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 26 d. paskelbtą JT aplinkos programos 2019 m. ataskaitą dėl atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje,

 atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 31 d. visuotinio biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų įvertinimo ataskaitą, kurią parengė Tarpvyriausybinė mokslinė politinė biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platforma (IPBES),

 atsižvelgdamas į JT aplinkos programos Tarptautinės išteklių darbo grupės parengtą 2019 m. pasaulinių išteklių apžvalgą,

 atsižvelgdamas į gausėjančius įrodymus, susijusius su dramatiškomis aplinkos taršos pasekmėmis žmonių sveikatai, pvz., Eurostato duomenis apie mirtis, susijusias su plaučių vėžiu (1,3 mln. Europos piliečių per metus),

 atsižvelgdamas į 26-ąją UNFCCC šalių konferenciją (COP 26), kuri vyks 2020 m. lapkričio mėn., ir į tai, kad visos UNFCCC šalys turi padidinti savo nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus atsižvelgdamos į Paryžiaus susitarimo tikslus,

 atsižvelgdamas į 2020 m. spalio mėn. 15-ąją Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferenciją (COP 15) Kunminge (Kinija), kurioje šalys turi nuspręsti dėl pasaulinės programos po 2020 m. siekdamos sustabdyti biologinės įvairovės nykimą,

 atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 14 d. rezoliuciją „Klimato kaita. Europos strateginė ilgalaikė vizija siekiant klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralaus poveikio klimatui ekonomikos pagal Paryžiaus susitarimą“[1],

 atsižvelgdamas į savo 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl kritinės klimato ir aplinkos padėties[2],

 atsižvelgdamas į savo 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl 2019 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Madride (Ispanija) (COP 25)[3],

 atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

1. pabrėžia, kad reikia skubiai imtis veiksmų klimato kaitos ir su aplinka susijusioms problemoms spręsti, todėl labai palankiai vertina Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“; pritaria Komisijos įsipareigojimui pertvarkyti ES į sveikesnę, tvarią, sąžiningą ir klestinčią visuomenę, kurioje 2050 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas bus neutralizuotas, o ekonomika bus moderni, tausiai naudojanti išteklius ir konkurencinga, o ekonomikos augimas bus atsietas nuo išteklių naudojimo ir atliekų susidarymo; ragina, kad ne vėliau kaip iki 2050 m. būtinas perėjimas prie klimato atžvilgiu neutralios visuomenės taptų Europos sėkmės istorija;

2. pabrėžia, kad Žaliasis kursas turėtų būti naujo Europos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos pagrindas; mano, kad Žaliasis kursas – tai visuomenės perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui, aplinkos ir gamtinio kapitalo apsaugos, tvaraus išteklių naudojimo ir piliečių sveikatos bei gyvenimo kokybės garantas, kurio pagrindiniai tikslai, derinami su klestinčia, sąžininga ir konkurencinga ekonomika, kuri naudinga visiems visuose Europos regionuose; mano, kad Žaliasis kursas turėtų atverti ekonominių galimybių ir užtikrinti teisingumą tarp kartų;

3. mano, kad Žaliasis kursas turėtų būti orientuotas į žmones ir juo turėtų būti siekiama apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio; mano, kad DVT įgyvendinimas turėtų būti pagrindinis ES politikos formavimo proceso aspektas;

4. mano, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos bei naujų švarių technologijų kūrimas yra labai svarbūs siekiant atsisakyti iškastinio kuro, mažinti biologinės įvairovės nykimą ir didinti ekonomikos ekologiškumą; ragina, prireikus, teikti finansinę paramą pradiniams moksliniams tyrimams; ragina stimuliuoti į rinką orientuotas paskatas ir renti investicijas į tvarias proveržio technologijas, kurios gali padėti ES tapti pasaulio lydere ir pasaulinių standartų kūrėja;

5. pabrėžia, kad norint, jog Sąjunga vėliausiai iki 2050 m. pasiektų nulinį išmetamų teršalų kiekį, reikia sutelkti dideles viešąsias ir privačias investicijas, ir mano, kad tai yra esminė išankstinė sąlyga, kad Žaliasis kursas būtų sėkmingas; mano, kad ES turi užtikrinti ilgalaikį tikrumą investuotojams ir reguliavimo nuspėjamumą, taip pat tinkamą finansinę sistemą, išteklius ir paskatas, kad vyktų sėkmingas, rinkos principais grįstas perėjimas prie žaliosios ekonomikos; mano, kad tai turi būti daroma taip, kad būtų skatinamos perėjimo prie žaliosios ekonomikos išlaidos ir investicijos, kurios apimtų pereinamojo laikotarpio technologijas, kurios gali būti laipsniškai plėtojamos ir diegiamos siekiant ilgalaikių ES tikslų;

6. pabrėžia, kad Parlamentas pasinaudos visais savo teisėkūros įgaliojimais, kad būtų peržiūrėti ir iš dalies pakeisti visi Komisijos pasiūlymai siekiant užtikrinti, kad jais būtų remiami visi Žaliojo kurso tikslai, įskaitant klimato, aplinkos ir sveikatos, ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, bendrosios rinkos apsaugos ir subalansuoto vystymosi visose valstybėse narėse klausimus;

2030 ir 2050 m. ES klimato užmojų didinimas

7. palankiai vertina paskelbtą pasiūlymą dėl Europos klimato teisės akto, kuris turi būti pateiktas iki 2020 m. kovo mėn.; mano, kad privalomas ES įsipareigojimas ne vėliau kaip iki 2050 m. pasiekti nulinį išmetamų teršalų kiekį bus veiksminga priemonė siekiant perėjimo tikslu sutelkti būtinas politines, ekonomines ir technologines jėgas; mano, kad į Klimato teisės aktą taip pat turi būti įtraukti konkretūs prisitaikymo aspektai, t. y. reikalaujama, kad visos valstybės narės priimtų prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų planus;

8. mano, kad tam, kad Klimato teisės aktas būtų veiksmingas, jis turi būti atskiras teisės aktas, ir į jį turi būti įtraukti tarpiniai 2030 ir 2040 m. ES tikslai ir tvirta valdymo sistema; mano, kad Klimato teisės aktas turi būti technologiškai neutralus ir atitikti geriausius turimus mokslo duomenis, siekiant apriboti visuotinį atšilimą iki 1,5 laipsnių, ir kad jis turėtų būti nuolat atnaujinamas atsižvelgiant į ES teisinės sistemos pokyčius ir Paryžiaus susitarimo peržiūros ciklą;

9. tvirtai pabrėžia, kad perėjimo siekiama bendromis visų valstybių narių pastangomis ir kad kiekviena valstybė narė turi prisidėti prie neutralaus poveikio klimatui įgyvendinimo ES iki 2050 m.; pripažįsta, kad iškastinio kuro mažinimo kreivė valstybėse narėse turėtų būti diferencijuojama sąžiningai ir rentabiliai, pripažįstant, kad šalių pradinė padėtis ir ištekliai skiriasi ir kad kai kurios šalys juda greičiau nei kitos, visgi perėjimas prie žaliosios ekonomikos turėtų tapti ekonomine ir socialine galimybe visiems Europos regionams;

10. ragina padidinti 2030 m. ES klimato tikslą ir iki 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, sumažinti ES lygmeniu išmetamą ŠESD kiekį ir primygtinai ragina Komisiją kuo greičiau pateikti dėl to pasiūlymą, kad ES galėtų patvirtinti šį tikslą kaip atnaujintą nacionaliniu lygmeniu nustatytą įpareigojantį veiksmą gerokai prieš prasidedant COP 26 konferencijai; taip pat ragina šį tikslą įtraukti į Europos klimato teisės aktą;

11. mano, kad ES turi būti aktyvi ir imtis tvirto lyderės vaidmens rengiantis COP 26 konferenciją, kurioje šalys turėtų prisiimti kolektyvinius įsipareigojimus klimato kaitos srityje, atspindinčius kuo aukštesnį užmojų lygį; atsižvelgdamas į tai mano, kad ES turėtų kuo anksčiau 2020 m. priimti sustiprintus nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, kad paskatintų kitas ES nepriklausančias šalis, ypač pagrindines teršėjas, padaryti tą patį; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia susitarti dėl sustiprintų nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų prieš planuojamą ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimą rugsėjo mėn. taip pat ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimą;

12. pabrėžia, kad visi sektoriai turi prisidėti mažindami savo išmetamų teršalų kiekį; pabrėžia, kad reikia iki 2021 m. birželio mėn. persvarstyti visas atitinkamas ES teisėkūros priemones klimato ir energetikos srityje, įskaitant lengvųjų automobilių, furgonų ir sunkvežimių išmetamo CO2 kiekio standartus, siekiant įgyvendinti didesnius užmojus klimato srityje; palankiai vertina Komisijos planus šioje srityje; ragina Komisiją taip pat atsižvelgti į papildomą kitų galiojančių ES teisės aktų, pvz., Ekologinio projektavimo direktyvos, ES atliekų teisės aktų ir žiedinės ekonomikos priemonių, potencialą siekiant prisidėti prie klimato politikos veiksmų;

13. pabrėžia, kad perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui turi būti tvarus, ypač analizuojant anglies ciklus skirtinguose anglies dioksido absorbentuose, sudarant tinkamas vystymo galimybes su absorbentais susijusiuose sektoriuose, kad jie galėtų teikti daugiau naudos klimatui ir ilgainiui išsaugoti arba padidinti absorbentus;

14. pabrėžia, kad būsimi pasiūlymai dėl teisės aktų, kuriais siekiama įgyvendinti aukštesnį užmojų klimato srityje lygį, turi būti grindžiami išsamiais poveikio vertinimais, kuriuose nustatomas įvairių galimybių socialinis ir ekonominis poveikis ir poveikis aplinkai, įskaitant bendrą poveikį klimatui ir aplinkai, poreikį išvengti anglies dioksido nutekėjimo, poveikį tarptautiniam ES įmonių, įskaitant MVĮ, konkurencingumui, poveikį užimtumui ir poveikį ilgalaikiam investicijų tikrumui, kartu užtikrinant politikos suderinamumą su išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslais;

15. pritaria Komisijos ketinimui parengti pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmą, kad būtų sumažinta anglies dioksido nutekėjimo rizika, jei pasaulyje skirtųsi klimato srities užmojai; mano, kad tokio mechanizmo kūrimas yra platesnės strategijos, apimančios konkurencingą, nuo iškastinio kuro nepriklausomą ES ekonomiką, dalis; mano, kad būsimu pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmu turėtų būti remiami ES užmojai klimato srityje, užtikrinamos vienodos sąlygos ir laikomasi PPO taisyklių; be to, mano, kad ji turėtų palaikyti ekonomines paskatas siekiant sėkmingai pereiti prie ekologiškos ekonomikos, taip pat siekiant pirmauti klimato kaitos srityje ir remti mažo anglies dioksido kiekio prekių rinką ES ir kad ji turėtų užtikrinti veiksmingą anglies dioksido kainą ES, kartu skatindama anglies dioksido kainodarą kitose pasaulio dalyse; pabrėžia, kad toks mechanizmas turi būti visiškai suderintas su ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS); mano, kad turi būti atsižvelgiama į kiekvieno sektoriaus ypatumus ir kad jis galėtų būti palaipsniui diegiamas pasirinktuose sektoriuose, kartu vengiant bet kokių nereikalingų papildomų administracinių išlaidų, ypač atsižvelgiant į Europos MVĮ; prašo Komisijos, prieš pateikiant bet kokį pasiūlymą, išnagrinėti visas galimas pasienio anglies dioksido mokesčio formas ir atlikti išsamų visų galimybių poveikio vertinimą kartu su planuojamu apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos teisės aktų persvarstymu iki 2021 m. birželio mėn.; pakartoja savo raginimą iš mechanizmo gautas pajamas skirti ES biudžetui kaip nuosavus išteklius ir skirti jas kovos su klimato kaita priemonėms, dalis pajamų taip pat galėtų būti grąžinta valstybėms narėms;

16. palankiai vertina planuojamą pasiūlymą persvarstyti Energijos mokesčių direktyvą ir pritaria, kad direktyvoje turėtų būti taikomas principas „teršėjas moka“, nustatant minimalius anglies dioksido apmokestinimo lygius, kartu visapusiškai atsižvelgiant į valstybių narių kompetenciją mokesčių politikos srityje ir nesikišant į ją;

17. palankiai vertina naują ir platesnio užmojo ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją; pabrėžia, kad prisitaikymui prie klimato kaitos reikia sutelkti viešąsias ir privačias investicijas, ir ragina užtikrinti tikrą ES išlaidų politikos suderinamumą, kad prisitaikymas prie klimato kaitos ir atsparumas klimato kaitai būtų pagrindiniai ES finansavimo kriterijai, išnaudojant visą ES lėšų potencialą bendruomenių ir infrastruktūros atsparumui kurti ir stiprinti; taip pat mano, kad nelaimių prevencija, pasirengimas joms ir reagavimas į jas turi būti tvirta solidarumo priemonė, turinti užtektinai išteklių; ragina nuosekliai skirti užtektinai lėšų iš ES biudžeto ir sutelkti išteklius ES civilinės saugos mechanizmui, atsižvelgiant į didėjančias problemas, su kuriomis susiduriama;

18. pabrėžia Europos piliečių, vietos bendruomenių, įmonių, įskaitant MVĮ, ir pramonės vaidmenį sprendžiant klimato ir aplinkos problemas ir kuriant tvaresnius vartojimo modelius, verslo modelius ir gamybos metodus; atsižvelgdamas į tai, remia Komisiją rengiant Europos klimato paktą ir mano, kad tai gali būti naudinga priemonė siekiant įgalinti regionų ir vietos bendruomenes kurti perėjimo politiką, megzti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes ir skleisti geriausią patirtį visoje ES; palankiai vertina savanoriškas įsipareigojimų prisiėmimo kampanijas, tačiau pabrėžia, kad jos visada turi būti įgyvendinamos imantis realių veiksmų;

Švarios, įperkamos ir saugios energijos tiekimas

19. pažymi, kad energetika vaidina pagrindinį vaidmenį pereinant prie nulinio išmetamo ŠESD kiekio ekonomikos; mano, kad nuoseklus ir visapusiškas neseniai priimto dokumentų rinkinio „Švari energija visiems europiečiams“ įgyvendinimas yra pirmas esminis žingsnis siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti Sąjungos klimato ir energetikos tikslai; kartu pabrėžia, kad Sąjunga turėtų skubiai nustatyti didesnius atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo tikslus, kurie visiškai atitiktų principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“; pabrėžia, kad siekiant šių užsibrėžtų kovos su klimato kaita tikslų labai svarbu užtikrinti sklandžiai veikiančią ir visiškai integruotą Europos energijos rinką; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad siekiant stiprinti ir aktyvinti valstybių narių regioninį bendradarbiavimą ir užtikrinti, kad ES energijos rinka būtų konkurencinga, orientuota į vartotojus, lanksti ir nediskriminacinė, turi veikti atitinkamai finansuojama Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra;

20. ragina Komisiją, prireikus, teikti techninę paramą ir konsultacijas valstybėms narėms, atsižvelgiant į jų vykdomą nacionalinių energetikos ir klimato srities planų peržiūrą, siekiant užtikrinti, kad jie atitiktų ES įsipareigojimus, nustatytus Paryžiaus susitarime; primygtinai reikalauja, kad ES būtų greitai palaipsniui mažinamos subsidijos anglims ir iškastiniam kurui, ir atsižvelgdamas į tai palankiai vertina būsimą Energijos mokesčių direktyvos ir valstybės pagalbos energetikos srityje gairių persvarstymą;

21. yra labai susirūpinęs dėl sulėtėjusio bendros ES atsinaujinančiosios energijos rinkos dalies augimo; todėl palankiai vertina pranešimą dėl jūros vėjo energijos strategijos, kurioje turėtų būti nustatytas glaudesnio valstybių narių bendradarbiavimo planas, ir nurodo, kad bus persvarstyti atitinkami teisės aktai; mano, kad ES politika turėtų konkrečiai skatinti inovacijas ir tvaraus energijos kaupimą bei švaraus vandenilio diegimą, kartu sprendžiant metano nuotėkio problemą, ir kad ji turėtų būti atvira visoms technologijoms, kurios gali veiksmingai prisidėti prie ES klimato ir energetikos tikslų;

22. palankiai vertina pranešimą, kad Komisija iki 2020 m. vidurio pasiūlys išmanios integracijos priemones, ir pabrėžia, kad tolesnė ES energijos rinkos integracija bus svarbi didinant energijos tiekimo saugumą ir kuriant neutralaus ŠESD poveikio ekonomiką;

23. palankiai vertina paskelbtą viešųjų ir privačių pastatų, pvz., mokyklų ir ligoninių, renovacijos bangą ir pabrėžia, kad pastatai turi didelį energijos taupymo potencialą ir atsinaujinančiosios energijos gamybos vietoje potencialą, ir tai gali paskatinti užimtumą ir padėti MVĮ plėstis; mano, kad pažangi ir į ateitį orientuota teisės aktų sistema yra būtina siekiant užtikrinti stabilias ir nuspėjamas sąlygas šio sektoriaus įmonėms, todėl palankiai vertina Statybos produktų reglamento persvarstymą; ragina valstybes nares griežtai vykdyti įsipareigojimus renovuoti viešuosius pastatus pagal Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą;

24. atkreipia dėmesį į Komisijos planus apsvarstyti galimybę Europos taršos leidimų prekybos sistemą taikyti ir pastatų bei kelių transporto taršai; mano, kad tiesioginis jų įtraukimas į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą nėra įmanomas; mano, kad siūloma priemonė turi būti toliau analizuojama ir vertinamas jos poveikis; tvirtai pabrėžia, kad tokia kainų sistema, bet kuriuo atveju, neturėtų pakeisti arba susilpninti esamų arba būsimų priemonių ar standartų, pvz., CO2 standartų automobiliams, sunkvežimiams ir būstams, taip pat ir Klimato politikos reglamento, tačiau, jei būtų įgyvendinta, ji turėtų papildyti esamus teisės aktus, kad būtų sustiprinti ES užmojai klimato srityje, taikant į rinką orientuotas ir technologijų atžvilgiu atviras priemones, kuriomis skatinamos inovacijos;

Pramonės pastangų sutelkimas siekiant švarios žiedinės ekonomikos

25. mano, kad perėjimas prie anglies dioksido neišskiriančios, labai efektyviai išteklius naudojančios ir konkurencingos ES pramoninės bazės iki 2050 m. yra pagrindinis iššūkis ir galimybė, ir palankiai vertina pranešimą, kad 2020 m. kovo mėn. Komisija pateiks naują pramonės strategiją ir MVĮ strategiją; pabrėžia, kad pramonės konkurencingumas ir klimato politika glaudžiai susiję ir kad novatoriškos ir neutralaus poveikio klimatui pramonės sukūrimas užtikrins Europos ekonomikos konkurencingumą; ragina Komisiją išnagrinėti galimybę išmetamą ŠESD kiekį įtraukti į Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvą;

26. pabrėžia, kad pramonės ir MVĮ strategijose turi būti nustatyti aiškūs veiksmų planai, skirti visapusiškoms inovacijų paskatoms ir revoliucingųjų technologijų diegimui teikti, taip pat visoms reglamentavimo kliūtims pašalinti; mano, kad strategijoje visų pirma turėtų būti sprendžiami energijai imlių sektorių uždaviniai, ji turėtų būti grindžiama rinka ir būti atvira įvairiems technologiniams sprendimams, kartu atsižvelgiant į MVĮ apribojimus ir poreikius; mano, kad ES paramos klimato kaitos ir išteklių srityje pirmaujantiems veikėjams skyrimas turėtų būti skiriamas technologiškai neutraliu pagrindu ir grindžiamas naujausiais moksliniais duomenimis ir modeliais, kuriais siekiama iki 2050 m. neutralaus anglies dioksido poveikio; pabrėžia, kad anglies dioksido surinkimas ir saugojimas (CCS) sunkiojoje pramonėje bus būtinas, kad ji nedarytų poveikio klimatui;

27. palankiai vertina Komisijos planus parengti naują plataus užmojo žiedinės ekonomikos veiksmų planą, kuriuo turi būti siekiama sumažinti bendrą ES gamybos ir vartojimo aplinkosauginį ir išteklių pėdsaką, kartu kurti svarias paskatas inovacijoms, tvarioms įmonėms ir rinkoms, propaguojančioms neutralaus poveikio klimatui, žiedinius produktus, o pagrindiniai prioritetai – efektyvus išteklių naudojimas, nulinė tarša ir atliekų prevencija; atkreipia dėmesį į stiprią klimato politikos veiksmų ir žiedinės ekonomikos sąveiką, ypač daug energijos naudojančiose ir daug anglies dioksido išskiriančiose pramonės šakose;

28. ragina Komisiją pasiūlyti tikslus, apimančius atskirą surinkimą, atliekų mažinimą, pakartotinį naudojimą ir perdirbimą, taip pat kitus konkrečius veiksmus, pvz., didesnės gamintojo atsakomybės prioritetiniuose sektoriuose, pvz., komercinių atliekų, tekstilės, plastikų, elektronikos, statybos ir maisto; primygtinai ragina Komisiją parengti priemones, kuriomis būtų remiama perdirbtų medžiagų rinka Europoje, įskaitant, inter alia, bendrus kokybės standartus, taip pat, kai įmanoma, privalomus regeneruotų medžiagų naudojimo prioritetiniuose sektoriuose tikslus; pabrėžia, kad svarbu plėtoti netoksinių medžiagų naudojimo ciklus palaipsniui atsisakant toksinių medžiagų, kurios gali daryti poveikį žmogui ir aplinkai, ypač ten, kur yra saugesnių alternatyvų, skatinant mokslinius tyrimus ir inovacijas, kad būtų kuriami švaresni produktai ragina Komisiją apsvarstyti priemones, kuriomis būtų sprendžiami klausimai, susiję su importuojamais produktais, kurių sudėtyje yra cheminių medžiagų ar sudedamųjų dalių, kurios yra uždraustos ES, ir kad jie nebūtų vėl pateikiami ES rinkai vartojimo produktuose juos perdirbus;

29. pritaria tvarius gaminius remiančias politikos priemones, įskaitant ekologinio projektavimo taikymo srities išplėtimą teisės aktais, kuriais siekiama, kad gaminiai būtų patvarūs, pataisomi, pakartotinai panaudojami ir perdirbami, ir tvirtą ekologinio projektavimo darbo programą, kuri nuo 2020 m. taip pat apimtų išmaniuosius telefonus ir kitą naują IT įrangą; ragina pateikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais būtų užkirstas kelias suplanuotam nusidėvėjimui; pritaria Komisijos planams teikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais siekiama užtikrinti saugią, žiedinę ir tvarią baterijų vertės grandinę visoms baterijoms, ir tikisi, kad į šį pasiūlymą bus įtrauktos bent ekologinio projektavimo priemonės, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo tikslai ir tvarus, socialiai atsakingas tiekimas;

30. primygtinai ragina Komisiją toliau stiprinti ES kovos su tarša plastiku priemones, ypač jūrose, ir ragina nustatyti platesnio masto apribojimus vienkartiniams plastikiniams gaminiams, kai esama tvaresnių alternatyvų; pritaria tam, kad būtų parengti teisės aktai, kuriais būtų sprendžiama perteklinio pakavimo problema ir užtikrinama, kad ne vėliau kaip iki 2030 m. ES rinkoje būtų draudžiamos visos pakuotės, kurias neekonomiška pakartotinai naudoti ar perdirbti, kartu siekiant ir maisto saugos; ragina imtis priemonių siekiant skatinti tarpvalstybinį vienkartinių pakuočių grąžinimo sistemų koordinavimą; primygtinai ragina Komisiją visapusiškai kovoti su mikroplastiku, be kita ko, įgyvendinant planuojamą laipsnišką specialiai dedamų mikroplastikų naudojimo nutraukimą ir taikant naujas kovos su netyčiniu plastiko išleidimu, pvz., iš tekstilės gaminių, padangų ir plastiko granulių, priemones;

31. ragina sukurti žaliąją ES bendrąją rinką, kad būtų padidinta tvarių produktų paklausa, numatant konkrečias nuostatas, pvz., plačiau naudoti žaliuosius viešuosius pirkimus, sukurti Tvariųjų viešųjų pirkimų išankstinės patikros priemonę, skirtą dideliems viešosios infrastruktūros projektams prisitaikyti prie klimato kaitos, remiantis jau veikiančiu savanorišku didelių infrastruktūros projektų ex ante vertinimo mechanizmu; taip pat ragina sukurti finansinių garantijų sistemą visose atitinkamose ES priemonėse, siekiant padėti viešiesiems pirkėjams valdyti finansinę riziką perkant itin novatoriškus tvarius produktus ir paslaugas;

32. mano, kad įgalinti ir gerai informuoti vartotojai yra labai svarbūs siekiant, kad Žaliasis kursas būtų sėkmingas, ir ragina imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad vartotojams būtų teikiama skaidri, palyginama ir suderinta informacija apie produktą, įskaitant produktų ženklinimą, remiantis patikimais duomenimis ir moksliniais įrodymais, kad jie galėtų rinktis sveikesnius ir tvaresnius produktus, ir būti informuoti apie gaminių ilgaamžiškumą ir taisymo galimybes bei jų aplinkosauginį pėdsaką; pabrėžia, kad vartotojams būtina suteikti veiksmingų, lengvai suprantamų ir įgyvendinamų pagalbos įrankių, kad jie galėtų rinktis pirmenybę teikdami tvarumo aspektui, pakartotiniam naudojimui arba taisymui, o ne neveikiančių tinkamai produktų išmetimui;

33. mano, kad atsinaujinančios medžiagos atliks svarbų vaidmenį pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, ir pabrėžia, kad reikia skatinti investicijas į tvarios bioekonomikos plėtrą, kai daug žaliavų naudojančios medžiagos pakeičiamos atsinaujinančiomis ir biologinėmis medžiagomis, pvz., pastatuose, tekstilėje, chemijos produktuose, pakuotėse, laivų statyboje ir energijos gamyboje; pabrėžia, kad tai turės būti daroma tvariai ir atsižvelgiant į ekologines ribas; pripažįsta, kad norint užtikrinti, jog anglies absorbentai ilgainiui būtų tvariai išlaikyti arba padidinti jų pajėgumai, reikia erdvės absorbentui valdyti trumpuoju laikotarpiu, o tai lems anglies absorbento svyravimus; atkreipia dėmesį į bioekonomikos potencialą kurti naujas žaliąsias darbo vietas, taip pat ir ES kaimo vietovėse, ir skatinti inovacijas; ragina remti mokslinius tyrimus ir inovacijas, susijusius su tvariais bioekonomikos sprendimais, kuriais taip pat apsaugoma unikali biologinė įvairovė ir ekosistemos; todėl ragina veiksmingai įgyvendinti ES bioekonomikos strategiją, kuri yra Europos žaliojo kurso dalis;

34. primena esminį skaitmeninių technologijų vaidmenį remiant perėjimą prie ekologiškos ekonomikos, visų pirma gerinant išteklių ir energijos vartojimo efektyvumą, atliekų tvarkymą, įskaitant chemikalų ir medžiagų atsekamumą, išmetamųjų teršalų mažinimą ir aplinkos stebėseną; atkreipia dėmesį į naudą klimatui, kurią teikia visiškas perdavimo ir paskirstymo tinklų ir prekybos energija centrų, taip pat reguliavimo apkrova programų, kurios valdomos naudojant išmaniąsias programėles, skaitmeninimas;

35. ragina Komisiją parengti naujoviškų skaitmeninių technologijų diegimo strategijas ir finansavimą; ragina persvarstyti TEN-E gaires siekiant suderinti teisės aktų sistemą su pažangiųjų tinklų plėtros ir diegimo prioritetu visais elektros energijos paskirstymo lygmenimis (ES, valstybių narių ir vietos lygmenimis), užtikrinant patikimą, saugų, tvarų ir patikimą energijos tiekimą, ir siekiant, kad būtų išvengta su didelio CO2 kiekio išmetimu susijusių investicijų įšaldymo. kartu pabrėžia, kad Komisija turėtų nustatyti vis didėjančio skaitmeninių technologijų poveikio aplinkai stebėsenos ir kiekybinio vertinimo metodiką, kartu užtikrinant, kad dėl tam skirto reguliavimo neatsirastų nereikalingos biurokratinės naštos; mano, kad Europos bendrosios duomenų rinkos strategijoje turėtų būti nustatyti pagrindiniai tikslai ir kliūtys, trukdančios visapusiškai išnaudoti skaitmeninių technologijų potencialą; rekomenduoja, kad skaitmeninės technologijos būtų diegiamos kartu su naudotojams ir specialistams skirtomis mokymo programomis;

Spartesnis perėjimas prie darnaus ir išmanaus judumo

36. palankiai vertina būsimą tvaraus ir išmanaus judumo strategiją; ragina Komisiją pateikti teisingo perėjimo prie neutralaus visuomenės poveikio klimatui planą, kuriame būtų išlaikytas aukštas Europos piliečių transporto jungčių lygis ir ES transporto sektoriaus konkurencingumas, taip pat jo indėlis į ES ekonomiką ir užimtumą;

37. palankiai vertina Komisijos pasiūlymą skatinti daugiarūšį transportą, kad būtų padidintas našumas ir sumažintas išmetamųjų teršalų kiekis; vis dėlto mano, kad daugiarūšiškumą geriausiai galima pasiekti tik konkrečiais pasiūlymais dėl teisės aktų; be to, ragina Komisiją toliau plėtoti dabartinį oro susisiekimo indeksą, kad jis taptų daugiarūšio transporto susisiekimo indeksu, į kurį kaip vienas iš svarbių veiksnių būtų įtrauktas transporto poveikis aplinkai; be to, pabrėžia, kad netaršus vandens kelių transportas yra labai svarbus plėtojant tvarų daugiarūšį transportą;

38. ragina ES aktyviai remti Europos automobilių pramonės pertvarką, be kita ko, suteikiant galimybę pasinaudoti mokslinių tyrimų finansavimu ir finansinėmis priemonėmis siekiant restruktūrizuoti gamybą, kartu išsaugant šį sektorių Europoje;

39. ragina skubiai ir į rezultatus orientuotai reformuoti Bendrą Europos dangų, persvarstyti ES krovinių vežimo geležinkeliais tinklą ir baigti kurti bei įdiegti GALILEO; palankiai vertina Komisijos ketinimą pasiūlyti priemonių, kuriomis būtų gerinamos kelių, geležinkelių ir vidaus vandenų kelių jungtys ir taip iš tiesų pereinama prie kitų transporto rūšių; ragina didinti ir remti investicijas į ES geležinkelių tinklų junglumą, kad visoje ES būtų sudarytos vienodos galimybės naudotis viešuoju geležinkelių transportu;

40. dar kartą atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą sukurti išmaniąsias eismo valdymo sistemas ir „Judumo kaip paslaugos“ sprendimus, ypač miestuose; ragina Komisiją remti inovatyvių programėlių, naujų technologijų, naujų verslo modelių ir naujų besiformuojančių ir inovatyvių judumo sistemų kūrimą visoje Europoje; ragina Komisiją įtraukti miestus su jų praktine patirtimi ir technologinėmis naujovėmis į diskusijas dėl būsimos judumo politikos įgyvendinimo ES lygmeniu;

41. mano, kad ES turi sąžiningai taikyti principą „teršėjas moka“ visoms transporto rūšims ir skatinti švaresnes transporto priemones; mano, kad pajamos iš transporto mokesčių ar rinkliavų turėtų būti skiriamos padėti sektoriui, kad su šiuo perėjimo laikotarpiu susijusios išlaidos būtų socialiai priimtinesnės;

42. palankiai vertina Komisijos ketinimą įtraukti jūrų sektorių į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą; mano, kad jų įtraukimas turi būti grindžiamas poveikio vertinimu, kuriame, be kita ko, atsižvelgiama į ES veiklos vykdytojų ir įmonių konkurencingumą ir galimą perėjimą prie kitų transporto rūšių; pabrėžia, kad ES turėtų ginti aukšto lygio užmojus sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį jūrose tiek tarptautiniu, tiek ES lygmeniu, o bet kokios naujos ES priemonės neturėtų kenkti tarptautiniam su ES vėliava plaukiojančių laivų konkurencingumui; mano, kad siūlant ES priemones turėtų būti atsižvelgiama į bet kokias būsimas privalomas priemones pasauliniu lygmeniu Tarptautinėje jūrų organizacijoje (TJO) ir vengiama sukurti dvigubą šios pramonės reguliavimą; mano, kad ES ir tarptautinės priemonės turėtų būti taikomos išvien;

43. pritaria siūlomoms priemonėms, kuriomis siekiama sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį aviacijos sektoriuje, ir pritaria ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos stiprinimui atsižvelgiant į ES užmojus klimato kaitos srityje ir nemokamų apyvartinių taršos leidimų paskirstymo oro transporto bendrovėms mažinimui; kartu ragina ES dalyvauti rengiant tarptautinės aviacijos išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimo ir mažinimo sistemą (CORSIA) ir stiprinti CORSIA nuostatas; be to, pabrėžia, kad reikia nedelsiant investuoti į mokslinius tyrimus, susijusius su naujomis technologijomis, kuriomis siekiama mažinti laivybos ir aviacijos sektorių priklausomybę nuo iškastinio kuro, ir į nulinės emisijos ir ekologiškų laivų, sukonstruotų iš ekologiškų dalių, plėtojimą, geresnį atliekų tvarkymą ir vandentvarką bei varymo technologijas;

44. ragina Komisiją pateikti pasiūlymus dėl suderintų priemonių, susijusių su aviacijos apmokestinimu valstybėse narėse, siekiant panaikinti pasenusias mokesčių lengvatas, taikyti principą „teršėjas moka“ ir užtikrinti vienodas sąlygas įvairioms transporto rūšims, kartu išvengiant nenumatytų neigiamų pasekmių aplinkai, ekonomikai ir visuomenei;

45. palankiai vertina Komisijos pasiūlymą persvarstyti Alternatyviųjų degalų infrastruktūros direktyvą ir TEN-T reglamentą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad Komisija turi skatinti geresnį valstybių narių veiklos koordinavimą organizuojant bendrą transporto tinklą, pavyzdžiui, mažinant dabartinį atotrūkį tarp pagrindinių nacionalinių transporto planų ir priimant į rezultatus orientuotas teisėkūros priemones, kuriomis būtų siekiama užtikrinti, kad valstybės narės užbaigtų TEN-T tinklą iki sutartų terminų, ir teikiant pirmenybę tarpvalstybinėms atkarpoms ir tvarios alternatyviųjų transporto degalų infrastruktūros diegimui; pabrėžia, kad svarbu skatinti alternatyviųjų degalų infrastruktūros plėtrą, siekiant padidinti netaršių ir mažataršių transporto priemonių ir laivų potencialą; pabrėžia, kad pirmenybę reikia teikti netaršaus viešojo transporto ir dviračių bei pėsčiųjų infrastruktūros rėmimui, ypač miestų teritorijose;

46. laukia būsimų Komisijos pasiūlymų dėl griežtesnių išmetamųjų oro teršalų standartų vidaus degimo varikliams (Euro 7) ir persvarstytų lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamo CO2 kiekio standartų, užtikrinant, kad nuo 2025 m. būtų pereita prie netaršaus judumo; ragina Komisiją parengti gyvavimo ciklo vertinimo metodiką; primena išsamios analizės išvadas, pridėtas prie Komisijos komunikato „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralaus poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“, kad nuo 2040 m. visi nauji ES rinkai pateikiami automobiliai turės būti visiškai netaršūs pagal scenarijus, pagal kuriuos 2050 m. būtų neutralizuotas poveikis klimatui, ir ragina parengti nuoseklią politikos sistemą ir pereinamojo laikotarpio sistemas, kuriomis būtų remiamas šis vystymasis; pažymi, kad reikės persvarstyti Tipo patvirtinimo direktyvą, kad pirmaujančios šalys galėtų taikyti griežtesnes priemones nacionaliniu lygmeniu, kai taip nusprendžia valstybės narės;

47. palankiai vertina Komisijos planus spręsti jūrų transporto ir aviacijos keliamos oro taršos problemą, be kita ko, reglamentuoti labiausiai teršiančių laivų patekimą į ES uostus ir reguliavimo veiksmus, kuriais siekiama spręsti taršos iš uostuose esančių laivų problemą; pabrėžia, kad svarbu skatinti netaršių uostų, naudojančių atsinaujinančiąją energiją, plėtrą; pabrėžia, kad išmetamųjų teršalų kontrolės zonų, numatytų Tarptautinėje konvencijoje dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL konvencija), diegimas ir laivų greičio mažinimas yra tinkami sprendimai siekiant sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, kuriuos galima lengvai įgyvendinti;

„Nuo lauko iki stalo“: sąžiningos, sveikos ir aplinką tausojančios maisto sistemos kūrimas

48. palankiai vertina Komisijos pasiūlymą pateikti strategiją „Nuo lauko iki stalo“, kuria siekiama įgyvendinti darnią maisto politiką sutelkiant pastangas kovoti su klimato kaita, saugoti aplinką ir išsaugoti biologinę įvairovę, siekiant užtikrinti, kad europiečiai gautų įperkamą, aukštos kokybės ir tausų maistą, kartu užtikrinant deramą ūkininkų ir žvejų gyvenimą ir žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą; pažymi, kad ES piliečiai mano, jog saugaus, sveiko ir geros kokybės maisto tiekimas visiems vartotojams turėtų būti svarbiausias bendros žemės ūkio ir žuvininkystės politikos prioritetas; palankiai vertina Komisijos ketinimą ieškoti naujų būdų geriau informuoti vartotojus, ypač jaunimą;

49. pabrėžia ūkių investicijų potencialą į tvarią praktiką, pvz., tikslųjį ūkininkavimą, ekologinį ūkininkavimą, agroekologiją, agrarinę miškininkystę, didesnę gyvūnų gerovę, žmonių ir gyvūnų ligų prevenciją, įskaitant tvarią miškotvarką, anglies dioksido surinkimą ir naudojimą bei geresnį maistinių medžiagų valdymą, kad būtų pasiekti Žaliojo kurso tikslai; pabrėžia, kad svarbu skatinti ūkininkus pereiti prie šios praktikos ir pereiti prie metodų, kurie sąžiningai, laiku ir ekonomiškai naudingai padidintų naudą klimatui, aplinkai ir biologinei įvairovei; pažymi, kad žemės ūkis ir ūkininkų bei maisto tiekimo grandinės operatorių darbas bus labai svarbūs siekiant strategijos „Nuo lauko iki stalo“ tikslų; primena itin svarbų sveiko maisto vaidmenį mažinant širdies ir kraujagyslių ligas, taip pat susirgimus vėžiu;

50. prašo Komisijos išanalizuoti bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos indėlį įgyvendinant ES aplinkos, klimato ir biologinės įvairovės apsaugos įsipareigojimus ir tradicinius ūkininkavimo metodus, suderinant juos su Europos žaliajame kurse nustatytais tikslais, atsižvelgiant į būtinybę išlaikyti vienodas sąlygas Europoje, kad būtų galima vykdyti patikimą, atsparią ir tvarią žemės ūkio gamybą; ragina valstybes nares savo BŽŪP strateginiuose planuose kovai su klimato kaita didžiausią dėmesį skirti žemės ūkio aplinkos prioritetams ir ragina Komisiją ryžtingai šiuo klausimu atlikti strateginių planų vertinimą; pabrėžia, kad taikant naująjį įgyvendinimo modelį svarbu laikytis rezultatais grindžiamo ir tikslinio požiūrio, kuris būtų paprastesnis ir skaidresnis konkrečių rezultatų ir pridėtinės vertės tikslų atžvilgiu; mano, kad būtina padėti ūkininkams pereiti prie tvaresnio žemės ūkio, be kita ko, pasitelkiant nepriklausomas ūkių konsultavimo tarnybas, ir šiuo tikslu pritaria tam, kad BŽŪP būtų skirtas biudžetas, kuris tinkamai atitiktų ES aplinkosaugos užmojus;

51. pabrėžia „Nuo lauko iki stalo“ strategijos ir nulinės taršos užmojo sąsajas; palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą kovoti su pesticidų poveikiu aplinkai ir sveikatai ir gerokai sumažinti cheminių pesticidų naudojimą ir riziką, taip pat trąšų ir antibiotikų naudojimą, be kita ko, taikant teisėkūros priemones; ragina parengti ES strategiją, pagal kurią būtų galima rasti moksliškai pagrįstų tvarių alternatyvų pavojingiems augalų apsaugos produktams; primygtinai ragina ypatingą dėmesį skirti apdulkintojų apsaugai ir ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų visapusiškai ir greitai įgyvendintos Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) gairės dėl augalų apsaugos produktų rizikos, susijusios su bitėms, vertinimo;

52. pabrėžia Europos žemės ūkio potencialą padedant plėtoti žiedinę ekonomiką, didinti biologinę įvairovę ir skatinti tvarų atsinaujinančių žaliavų naudojimą; palankiai vertina tai, kad strategijoje „Nuo lauko iki stalo“ taip pat bus nagrinėjama naujų technologijų, įskaitant skaitmeninimą, civilines kosmoso programas ir „U-Space“ paslaugas, nauda, taip pat inovacijos ir moksliniai atradimai, kurie gali padėti gerokai sumažinti biurokratizmą BŽŪP srityje, pagerinti efektyvumą, išteklių naudojimą ir aplinkos tvarumą ir kartu suteikti sektoriui ekonominės naudos; pabrėžia integruotos kenkėjų kontrolės vaidmenį ir ragina visus ūkininkus ją įgyvendinti;

53. ragina Komisija ir valstybes nares dėti daugiau pastangų maisto švaistymui mažinti; ragina remiantis bendra metodika ES mastu nustatyti privalomą tikslą iki 2030 m. maisto švaistymą sumažinti 50 proc.;

54. ragina Komisiją į savo strategiją „Nuo lauko iki stalo“ įtraukti žuvininkystės ir akvakultūros produktus siekiant sustiprinti tvarios vertės grandinę žuvininkystės sektoriuje (nuo žvejybos iki vartojimo); ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl visų jūros produktų atsekamumo gerinimo, įskaitant konservuotų žuvų produktų kilmės ženklinimą ir produktų, kurie kenkia jūros aplinkai arba ją eikvoja, atsisakymą;

55. ragina Komisiją nedelsiant pristatyti naują Gyvūnų gerovės strategiją, kuri padėtų pamatus Gyvūnų gerovės pagrindų įstatymui;

Ekosistemų ir biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas

56. primygtinai ragina ES stiprinti gamtos apsaugą parengiant plataus užmojo 2030 m. Biologinės įvairovės strategiją, kuria būtų siekiama sustabdyti biologinės įvairovės nykimą Europoje ir pasaulyje ir ją atkurti, įskaitant Europos užjūrio subjektams skirtus konkrečius veiksmus;

57. pabrėžia, kad strategija turi apimti plataus užmojo įgyvendinamas teisines priemones pažeidžiamų ekosistemų apsaugai stiprinti, taip pat išsamias priemones biologinės įvairovės veiksniams šalinti; pažymi, kad politikos suderinamumas tiek ES, tiek nacionaliniu lygmenimis yra labai svarbus veiksnys siekiant sėkmingai įgyvendinti gamtos ir biologinės įvairovės apsaugos politiką, ir ragina Komisiją ir valstybes nares pertvarkyti žuvininkystės ir žemės ūkio subsidijas, kad būtų skatinamos aplinkosaugos priemonės ir kad jos visiškai atitiktų ES biologinės įvairovės tikslus, taip pat visapusiškus vykdymo užtikrinimo mechanizmus;

58. ragina Komisiją į Biologinės įvairovės strategiją įtraukti laipsniško pavojingų cheminių medžiagų atsisakymo tikslą ir jį susieti su Netoksiškos aplinkos strategija;

59. ragina Komisiją nedelsiant pateikti pasiūlymą dėl Europos teisės aktų, kuriais būtų stabdomas miškų naikinimas, susijęs su ES parduodamais produktais;

60. ragina Komisiją pristatyti naują plataus užmojo ES miškų strategiją, kurioje būtų tinkamai pripažintas svarbus ir daugiafunkcinis Europos miškų vaidmuo kovojant su klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimu, taip pat atsižvelgiant į socialinius, ekonominius ir aplinkos aspektus; pabrėžia, kad didžiausias miškų potencialas klimato požiūriu gali būti pasiektas taikant ilgalaikę tvarios miškotvarkos perspektyvą ir ilguoju laikotarpiu užtikrinant anglies dioksido saugojimą ir absorbentų tausojimą; primena, kad būtina imtis veiksmų prieš neteisėtą medienos ruošą Europoje;

61. pabrėžia, kad neteisėta ir netvari prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais yra pagrindiniai biologinės įvairovės nykimo veiksniai; pabrėžia, kad 2016 m. kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų planas baigia galioti 2020 m.; ragina Komisiją atnaujinti ir sugriežtinti jo nuostatas, jas įtraukti į 2030 m. Biologinės įvairovės strategiją ir užtikrinti tinkamą finansavimą; ragina Komisiją siekti, kad bendradarbiavimas su šalimis partnerėmis taptų pagrindiniu kovos su nusikaltimais laukinei gamtai ir biologinės įvairovės mažėjimu elementu;

Tvarios jūros ir vandenynai

62. ragina Komisiją Žaliajam kursui suteikti „mėlynąjį“ aspektą ir įtraukti vandenynus į Žaliąjį kursą kaip pagrindinį elementą, visapusiškai pripažįstant vandenynų ekosistemų funkcijas ir parengiant „Vandenynų ir akvakultūros veiksmų planą“, apimantį konkrečius veiksmus, kurie sudaro integruotą strateginę jūrų politikos klausimų, pvz., transporto, inovacijų ir žinių, biologinės įvairovės, mėlynosios ekonomikos, išmetamųjų teršalų ir valdymo, viziją;

63. ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl bendros žuvininkystės politikos (BŽP) persvarstymo, kuriuo būtų siekiama atkurti žuvų išteklių biomasę, kad ji viršytų dydžius, kuriais gali būti užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis, plėtoti tvarias jūros ir gėlo vandens akvakultūros sistemas ir sukurti veiksmingą ir integruotą ekosistema grindžiamą valdymo sistemą, kuria būtų atsižvelgiama į visus veiksnius, darančius poveikį žuvų ištekliams ir jūrų ekosistemai, įskaitant klimato kaitą ir taršą;

64. pabrėžia, kad reikia didinti finansinius ir pajėgumų išteklius, kad būtų pagerintos žinios apie jūrą, susijusios su biologine įvairove, klimatu ir tarša, siekiant geriau suprasti veiklos poveikį jūrų ekosistemoms ir žuvų išteklių būklei, ir parengti tinkamus prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo veiksmų planus;

65. ragina 2030 m. biologinės įvairovės strategijoje ES lygmeniu nustatyti privalomą tikslą bent 30 proc. išplėsti saugomų jūrų teritorijų tinklą, kad būtų sustiprinta vandenynų apsauga;

66. ragina pateikti pasiūlymą dėl tvarios mėlynosios ekonomikos, įskaitant atsinaujinančiąją energiją, tvarų turizmą ir tvarią pramonę, plėtojimo;

67. pabrėžia, kad svarbu stiprinti ES, kaip pasaulinės lyderės vandenynų valdymo srityje, vaidmenį, įskaitant prekybos aspektą, skatinant priimti tarptautinį biologinės įvairovės ir jūrų ekosistemų apsaugos už nacionalinės jurisdikcijos ribų mechanizmą ir visiško neteisėtos žvejybos netoleravimo politiką; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia stiprinti ES vaidmenį prisidedant prie JT vandenynų mokslo darnaus vystymosi labui dešimtmečio, kad būtų galima aktyviau dalyvauti vandenynų moksle ir prisidėti prie DVT įgyvendinimo;

Nulinės taršos tikslas, siekiant sukurti aplinką be toksinių medžiagų

68. palankiai vertina Komisijos planus parengti oro, vandens ir dirvožemio nulinės taršos veiksmų planą, kuriame taip pat turėtų būti sprendžiamas iš žemės į vandenį patenkančių teršalų klausimas ir į kurį turėtų būti įtraukta griežtesnė stebėsena;

69. pabrėžia, kad neutralų poveikį klimatui daranti visuomenė gali duoti įvairios papildomos naudos visuomenės sveikatai, nes bus atkurta biologinė įvairovė, sumažinta oro tarša ir sumažintas teršalų poveikis, tiek kalbant apie bendrą Europos piliečių gerovę ir geresnę darbo aplinką, kurioje užtikrinama geresnė sveikata darbe, tiek apie tai, kad bus išvengta gydymo išlaidų ir bus išvengta draudimo ir valstybinių sveikatos priežiūros sistemų perkrovų;

70. ragina Komisiją nedelsiant parengti plataus užmojo tarpsektorinę Netoksiškos aplinkos strategiją; pabrėžia, kad šioje strategijoje turėtų būti pateiktos gairės, kaip greitai pakeisti labai didelį susirūpinimą keliančias medžiagas ir kitas pavojingas chemines medžiagas, įskaitant endokrininę sistemą ardančias medžiagas, ir kovoti su bendru cheminių medžiagų poveikiu, taip pat turėtų būti remiamos Europos inovacijos saugių ir tvarių cheminių medžiagų srityje; ragina geriau stebėti ir tirti aplinkoje esančias pavojingas chemines medžiagas ir vaistus;

71. primygtinai ragina Komisiją iki 2020 m. birželio mėn. pateikti plataus užmojo pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais būtų siekiama sumažinti endokrininę sistemą ardančių medžiagų kiekį kosmetikos gaminiuose, žaisluose ir maisto pakuotėse, pakeičiant jas saugesnėmis alternatyvomis, ir veiksmų planą, kuriame būtų pateikta išsami endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų poveikio piliečiams mažinimo priemonių sistema, kurioje būtų nustatyti tikslai ir terminai;

72. ragina Komisiją, laikantis PSO gairių, padidinti oro kokybės apsaugos lygį ir ragina geriau stebėti oro taršą valstybėse narėse taikant patikimus ir suderintus matavimo metodus, taip pat suteikti Europos piliečiams galimybę lengvai susipažinti su informacija;

Europos žaliojo kurso finansavimas ir teisingo perėjimo užtikrinimas

73. remia ketinimą parengti Tvarių investicijų planą, kuriuo siekiama padėti panaikinti investicijų trūkumą; pabrėžia, kad jame turėtų būti atsižvelgta į patirtį, įgytą įgyvendinant ankstesnes programas (Junckerio planą), bei atkreiptas ypatingas dėmesys į Europos pridėtinę vertę kuriančias investicijas; pabrėžia, kad jis taip pat turėtų apimti teisingam perėjimui skirtą finansavimą visuose ES regionuose; palankiai vertina veiksmus, kuriais siekiama panaikinti investicijų trūkumą visoje ES, pavyzdžiui, programą „InvestEU“;

74. palankiai vertina naują skolinimo energetikos srityje politiką ir naują klimato politikos ir aplinkos tvarumo strategiją, kurią 2019 m. lapkričio 14 d. priėmė Europos investicijų bankas (EIB), ir mano, kad tai svarbus žingsnis; džiaugiasi, kad EIB imsis Europos klimato banko vaidmens: numatoma, kad iki 2025 m. kovos su klimato kaita veiksmams ir ekologiniam tvarumui skirtų EIB operacijų skaičius išaugs iki 50 proc., iki 2021 m. bus nutraukta jo parama su iškastiniu kuru susijusiems projektams ir iki 2020 m. visą jo finansavimo veikla bus suderinta su Paryžiaus susitarimo principais ir tikslais; ragina EIB aktyviai remti projektus, darančius poveikį politikos sritims, kurioms tenka pagrindinis vaidmuo siekiant teisingo perėjimo, pvz., moksliniams tyrimams, inovacijoms ir skaitmeninimui, MVĮ galimybėms gauti finansavimą, socialinėms investicijoms ir įgūdžiams;

75. pabrėžia, kad reikia remti teisingą perėjimą; mano, kad gerai parengtas ir tinkamai finansuojamas teisingo perėjimo mechanizmas, įskaitant Teisingo perėjimo fondą, bus svarbi ekonominė priemonė siekiant palengvinti šį perėjimą ir pasiekti plataus užmojo klimato tikslus, kartu sprendžiant socialinio poveikio klausimus; mano, kad šis mechanizmas neturėtų apimti tik grynojo pervedimo nacionalinėms vyriausybėms – jis turėtų konkrečiai padėti nuo iškastinio kuro priklausomų regionų darbuotojams ir įmonėms pereiti prie švarios ekonomikos ateityje, įskaitant kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, kad darbuotojai galėtų pasirengti ir prisitaikyti prie naujų užimtumo perspektyvų, reikalavimų ir kompetencijų; vis dėlto pabrėžia, kad vien tik lėšomis nebus įmanoma įgyvendinti perėjimo ir kad jos neturėtų atgrasyti pirmaujančiųjų; tvirtai pabrėžia, kad teisingo perėjimo finansavimas turi priklausyti nuo konkrečių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo priemonių pagal Paryžiaus susitarimą, ypač nuo laipsniško anglių naudojimo nutraukimo ir iškastiniu kuru grindžiamų ekonominių regionų pertvarkymo;

76. pabrėžia, kad energetikos pertvarka turi būti socialiniu požiūriu tvari ir nedidinti energijos nepritekliaus skurdžiausiuose ES regionuose; mano, kad bendruomenės, kovojančios su energijos nepritekliumi, turi turėti reikiamas priemones, kad galėtų dalyvauti pereinant prie žaliosios ekonomikos pasitelkiant švietimą ir skatinant ilgalaikes investicijas;

77. prašo Komisijos padidinti techninės pagalbos ir konsultavimo paslaugų finansavimą, kad būtų išspręstas projektų valdymo procedūrų sudėtingumo klausimas; primena, kad svarbu užtikrinti teisingą geografinį lėšų paskirstymą visoje ES;

78. ragina nustatyti privalomą išlaidų biologinei įvairovei tikslą ir plataus užmojo klimato aspekto integravimo tikslą, kurie viršytų tikslinių išlaidų dalių dydį, kaip nustatyta Parlamento pozicijoje dėl 2012–2027 m. daugiametės finansinės programos (DFP)[4];

79. reikalauja, kad Komisija užtikrintų, kad jokios bet kuriai ES politikos sričiai skiriamos ES viešosios lėšos neprieštarautų Paryžiaus susitarimo tikslams ir kitiems ES aplinkos apsaugos tikslams;

80. ragina sukurti mechanizmą, kuriuo būtų užtikrintas visų ES politikos sričių ir finansavimo priemonių tinkamas koordinavimas, suderinamumas ir nuoseklumas, siekiant išvengti dubliavimosi ir padidinti jų finansavimo sąveiką ir papildomumą, taip pat pritraukti tvarias privačiąsias ir viešąsias investicijas, tokiu būdu geriau optimizuojant ir integruojant finansinę paramą Europos žaliajam kursui;

81. pritaria tam, kad būtų nustatytas tinkamai orientuotų naujų žaliųjų nuosavų išteklių krepšelis, kuriuo bus skatinamas ir palengvinamas perėjimas prie žaliosios ekonomikos; todėl atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymus šiuo klausimu;

82. palankiai vertina Komisijos ketinimą atnaujinti Naują įgūdžių darbotvarkę ir Jaunimo garantijų iniciatyvą, kuriomis siekiama padidinti galimybes įsidarbinti žaliojoje ekonomikoje; be to, pabrėžia, kad įgūdžiai ir darbuotojų gebėjimas prisitaikyti darbo rinkoje yra itin svarbūs pereinant prie žaliosios ekonomikos; ragina valstybes nares investuoti į švietimo ir mokymo sistemas, kuriomis užtikrinamas greitas kvalifikacijos kėlimas arba perkvalifikavimas, taip palengvinant žemos kvalifikacijos darbuotojų perėjimą iš darbo vietų nuosmukį patiriančiuose sektoriuose į didesnę pridėtinę vertę turinčias darbo vietas besiformuojančiuose sektoriuose;

83. ragina ES remti valstybių narių veiksmus, susijusius su profesiniu mokymu, pavyzdžiui, plėtojant viešojo ir privačiojo sektorių dialogą ir partnerystę, nes siekiant žalesnės ekonomikos ir atsižvelgiant į skaitmeninimo tendencijas būtinos investicijos, skirtos padėti patenkinti atsirandančią įgūdžių paklausą;

Mokslinių tyrimų sutelkimas ir skatinimas kurti inovacijas

84. pabrėžia, kad pažangiausi pasaulyje moksliniai tyrimai ir inovacijos yra labai svarbūs Europos ateičiai ir yra būtini siekiant jos aplinkos ir klimato tikslų, kartu užtikrinant ekonomikos konkurencingumą ir klestėjimą; pakartoja, kad ES politika turėtų remti mokslinę kompetenciją ir dalyvaujamąjį mokslą, stiprinti akademinės bendruomenės ir pramonės įmonių bendradarbiavimą, skatinti inovacijas ir įrodymais grindžiamą politikos formavimą, kartu skatindama tarptautinį bendradarbiavimą šioje srityje, be kita ko, sudarant palankesnes sąlygas keistis gerąja patirtimi, kad būtų stiprinami darbuotojų, mokytojų ir jaunimo įgūdžiai, reikalingi perėjimui prie žaliosios ekonomikos naujose su šiuo perėjimu susijusiose profesijose;

85. pabrėžia, kad ES turi išlaikyti ir toliau plėtoti savo pavyzdines civilines kosmoso programas „Copernicus“ ir „Galileo“, taip pat ES kosmoso programos agentūrą, kurios svariai prisideda prie aplinkos stebėsenos ir duomenų rinkimo; pabrėžia, kad programos „Copernicus“ su klimato kaita susijusios paslaugos turėtų pradėti veikti kuo greičiau, kad būtų nuolat teikiami duomenys, būtini veiksmingam klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemonių įgyvendinimui;

86. pabrėžia 2021–2027 m. į misijas orientuotos programos „Europos horizontas“ svarbą – ji suteikia galimybę įtraukti įvairius subjektus, įskaitant Europos piliečius, sprendžiant neatidėliotiną pasaulinę klimato kaitos problemą ir pereiti prie labiau bendradarbiavimu grindžiamos mokslinių tyrimų ir inovacijų praktikos siekiant įgyvendinti Europos žaliąjį kursą;

„Nepakenk“ – tvarumo aspekto įtraukimas į visas ES politikos sritis

87. palankiai vertina aplinkosaugos aspektų įtraukimą į Europos semestrą; pabrėžia, kad Europos semestras – toks, koks yra dabar – neturėtų būti silpninamas; mano, kad į šį procesą turėtų būti įtraukti JT DVT kartu toliau siekiant dabartinių Europos semestro tikslų iš makroekonominės perspektyvos; todėl pritaria DVT integravimui į semestrą, kuriame numatytas reikalavimas, kad valstybės narės pateiktų nacionalinius planus jiems pasiekti; be to, ragina Komisiją atlikti valstybių narių biudžetų atitikties atnaujintiems ES kovos su klimato kaita tikslams vertinimus;

88. palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą užtikrinti, kad visi ES veiksmai padėtų ES siekti tvarios ateities, įskaitant žaliojo biudžeto sudarymo priemonių naudojimą, ir atitinkamai atnaujinti geresnio reglamentavimo gaires; ragina Komisiją atlikti struktūrinį visų būsimų pasiūlymų poveikio vertinimą siekiant užtikrinti, kad jie atitiktų ES tikslus klimato, aplinkos ir sveikatos srityse, ir įvertinti įvairius būdus, kaip pasiekti Žaliojo kurso tikslus; primygtinai ragina Komisiją padėti valstybėms narėms visapusiškai ir teisingai įgyvendinti esamus ir būsimus aplinkos ir klimato srities teisės aktus valstybėse narėse ir užtikrinti, kad neatitikties atvejais būtų numatytos pasekmės;

89. pabrėžia, kad prekyba yra svarbi darnaus vystymosi skatinimo ir pagalbos kovojant su klimato kaita priemonė; mano, kad Žaliuoju kursu turėtų būti užtikrinta, kad į visus tarptautinius prekybos susitarimus būtų įtraukti tvirti ir vykdytini darnaus vystymosi skyriai, kurie visiškai atitiktų tarptautinius įsipareigojimus, visų pirma Paryžiaus susitarimą; palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą Paryžiaus susitarimo laikymąsi padaryti esmine visų būsimų visapusiškų prekybos susitarimų sąlyga;

90. atkreipia dėmesį į didelį ES vartojimo poveikį klimatui ir aplinkai ES nepriklausančiose šalyse; ragina Komisiją nustatyti tikslą sumažinti pasaulinį ES vartojimo ir gamybos pėdsaką atsižvelgiant į Žemės planetos ribas;

91. pabrėžia, kad ES turėtų teikti finansinę ir techninę pagalbą siekiant padėti besivystančioms šalims pereiti prie žaliosios ekonomikos, pavyzdžiui, įgyvendinant vystymosi projektus;

ES kaip pasaulinė lyderė

92. pabrėžia, kad ES, kaip didžiausia pasaulyje bendroji rinka, gali nustatyti standartus, kurie būtų taikomi pasaulinėms vertės grandinėms, ir mano, kad ES turėtų padidinti savo užmojų lygį nustatydama naujus tvaraus augimo standartus ir panaudoti savo ekonominę įtaką tarptautiniams standartams, kurie atitiktų ES aplinkos ir klimato politikos užmojus, kartu remdama atviras ir patrauklias ES ir pasaulines tvarių produktų rinkas;

93. mano, kad tai, jog Madride vykusioje COP 25 konferencijoje nepavyko pasiekti bendro sutarimo dėl didesnių pasaulinių užmojų klimato kaitos srityje, rodo didėjantį ES vadovaujančio vaidmens pasaulyje poreikį, ir kad ES turės stiprinti savo diplomatiją klimato kaitos srityje ir stiprinti dvišalius įsipareigojimus su šalimis partnerėmis, ypač rengiantis COP 26 konferencijai Glazge;

94. ragina Komisiją imtis iniciatyvos parengti tarptautinį susitarimą, kuriuo siekiama kovoti su atsparumo antimikrobinėms medžiagoms plitimu ir didėjančiu infekcinių ligų atsiradimu; ragina Komisiją ir valstybes nares tinkamai spręsti vaistų trūkumo rizikos klausimą;

 

°

° °

95. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

 

 

[1] Priimti tekstai, P8_TA(2019)0217.

[2] Priimti tekstai, P9_TA(2019)0078.

[3] Priimti tekstai, P9_TA(2019)0079.

[4] Priimti tekstai, P8_TA(2018)0449.

Atnaujinta: 2020 m. sausio 14 d.Teisinė informacija - Privatumo politika