Procedūra : 2019/2956(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B9-0045/2020

Pateikti tekstai :

B9-0045/2020

Debatai :

Balsavimas :

PV 15/01/2020 - 10.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P9_TA(2020)0005

<Date>{10/01/2020}10.1.2020</Date>
<NoDocSe>B9‑0045/2020</NoDocSe>
PDF 224kWORD 64k

<TitreType>PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreSuite>pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo</TitreSuite>

<TitreRecueil>pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį</TitreRecueil>


<Titre>dėl Europos žaliojo kurso</Titre>

<DocRef>(2019/2956(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute>Iratxe García Pérez, Miriam Dalli</Depute>

<Commission>{S&D}S&D frakcijos vardu</Commission>

</RepeatBlock-By>

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B9-0040/2020

B9‑0045/2020

Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos žaliojo kurso

(2019/2956(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

 atsižvelgdamas į JT Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir į darnaus vystymosi tikslus (DVT),

 atsižvelgdamas į Biologinės įvairovės konvenciją,

 atsižvelgdamas į susitarimą, 2015 m. gruodžio 12 d. priimtą per 21-ąją UNFCCC šalių konferenciją (COP 21) Paryžiuje (Paryžiaus susitarimas),

 atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiąją ataskaitą dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C, į jos penktąją vertinimo ataskaitą (AR5) ir apibendrinamąją ataskaitą šiuo klausimu, į IPCC specialiąją ataskaitą dėl klimato kaitos ir žemės ir IPCC specialiąją ataskaitą dėl vandenynų ir kriosferos keičiantis klimatui,

 atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 31 d. visuotinio biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų vertinimo ataskaitą, kurią parengė Tarpvyriausybinė mokslinė politinė biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platforma (IPBES),

 atsižvelgdamas į savo 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl kritinės klimato ir aplinkos padėties[1],

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

1. palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl Europos žaliojo kurso ir remia jo tikslą ES ekonomiką padaryti tvaresnę, o visuomenę teisingesnę ir labiau klestinčią, kuo skubiau palaipsniui atsisakant iškastinio kuro ir iki 2050 m. Europoje neutralizuojant poveikį klimatui;

2. tvirtai pabrėžia, kad Europos žaliasis kursas ir pagal jį mūsų visuomenei siūlomas modelis turėtų būti grindžiami trimis tarpusavyje susijusiais ir vienas kitą sustiprinančiais ramsčiais: ekologiškuoju ramsčiu, kurio tikslas – pasiekti klimato tikslus, išsaugoti gamtą ir užtikrinti sveiką aplinką; socialiniu ramsčiu, kuriuo įtvirtinamas socialinis Europos žaliojo kurso aspektas; ir finansiniu ramsčiu, kuris padės sutelkti tiems tikslams pasiekti reikalingus finansinius išteklius;

3. pabrėžia, kad Europai skubiai reikalingas naujas tvarus ekonomikos modelis, padėsiantis derinti socialinę pažangą ir aplinkosaugos pasiekimus, šalinti nelygybę ir didinti kiekvieno gerovę, nepaliekant nuošalyje nė vieno asmens ar vietovės;

4. primena ir dar kartą patvirtina Paryžiaus susitarimo, Biologinės įvairovės konvencijos (BĮK), DVT ir Europos socialinių teisių ramsčio tikslus; pakartoja, kad Europos žaliasis kursas turėtų padėti Europai žengti ilgalaikio tvaraus augimo, klestėjimo ir gerovės keliu, užtikrinant, kad mūsų aplinkos, ekonominė ir socialinė politika būtų kuriama taip, kad garantuotų teisingą pertvarką ir sudarytų sąlygas teigiamiems ir tvariems socialiniams, pramoniniams ir ekonominiams pokyčiams, kuriant ir išlaikant kokybiškas darbo vietas, naikinant socialinę nelygybę, mažinant valstybių narių skirtumus ir jų ekonominio išsivystymo lygio atotrūkį, šalinant geografinių regionų padėties skirtumus ir lyčių bei kartų nelygybę;

5. primena, kad kritinė klimato ir aplinkos padėtis yra vienas didžiausių žmonijai tenkančių iššūkių ir kad viso pasaulio valstybės bei subjektai turi visomis išgalėmis su ja kovoti; pabrėžia, kad ES tenka pasaulinės lyderės klimato politikos srityje vaidmuo, ypač atsižvelgiant į tai, kad Jungtinės Valstijos pasitraukė iš Paryžiaus susitarimo, ir į nepavykusias derybas Madride vykusioje JT klimato kaitos konferencijoje (COP 25);

6. pakartoja, kad ši pertvarka turi būti grindžiama DVT ir padėti ES atsisakyti atliekų sankaupas ir išteklių eikvojimą skatinančio ekonomikos modelio ir pereiti prie planetos gerovei palankaus žmogaus socialinės raidos modelio; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad Europos žaliasis kursas turi būti stimulas naujai pramonės revoliucijai, kuri, gindama ne kelių išrinktųjų, o daugumos interesus, apjungtų tokius aspektus, kaip svarbiausios socialinės teisės, aplinkosauginis naudingumas, regioninė sanglauda, tvarumas ir perspektyvios pasauliniu mastu konkuruoti pajėgios pramonės šakos;

7. pakartoja, kad perėjimas prie neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos ir tvarios visuomenės turi būti įgyvendinamas kartu su Europos socialinių teisių ramsčio tikslais, kad socialinė sanglauda būtų naujosios Europos pagrindas, kad užmokestis, darbo sąlygos ir socialinės teisės ne prastėtų, o gerėtų, o pajėgumas konkuruoti pasaulyje būtų stiprinamas žiniomis, tvariais sprendimais ir inovacijomis, o ne mažesniu darbo užmokesčiu, ribojamomis teisėmis ir nepatikimomis darbo sąlygomis; reikalauja, kad visos pagal Europos žaliąjį kursą įgyvendinamos iniciatyvos būtų visiškai suderinamos su Europos socialinių teisių ramsčio tikslais, o jų rezultatai vertinami remiantis išsamiais aplinkos ir socialiniais rodikliais;

2030 ir 2050 metams užsibrėžtų ES klimato srities užmojų didinimas

8. ragina parengti plataus užmojo Europos klimato teisės aktą, kuriame būtų nustatytas teisiškai privalomas tikslas ne vėliau kaip iki 2050 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį sumažinti iki nulio, taip pat iki 2030 m. pasiektinas bent 55 proc. tarpinis tikslas ir nustatytas 2040 m. tikslas; prašo Komisijos per ateinančius dvejus metus pateikti visus reikiamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir ne teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais visi sektoriai būtų įpareigoti prisidėti siekiant išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslų; prašo Tarybos iki 2020 m. birželio mėn. patvirtinti pagal Paryžiaus susitarimą prisiimamą 2030 m. tikslą; tikisi, kad diskusijos dėl visų nebaigtų Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo nuostatų, įskaitant jo 6 straipsnį, turėtų būti baigtos Glazge vyksiančioje klimato kaitos konferencijoje (COP 26);

9. mano, kad norint, jog šie tikslai turėtų reikšmingą poveikį anglies dioksido kainai, turi būti atitinkamai pakoreguota ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS), visų pirma atsižvelgiant į technikos pažangą padidintas linijinis mažinimo koeficientas ir sumažintas nemokamai suteikiamų apyvartinių taršos leidimų skaičius;

10. mano, kad siekiant šių naujų tikslų daug įtakos turės apmokestinimas; visų pirma ragina Komisiją ir Tarybą persvarstyti Energijos mokesčių direktyvą[2] ir panaikinti aviacinių ir jūrinių degalų mokesčių lengvatas; prašo Komisijos užtikrinti, kad dėl šio persvarstymo nepadidės skurdžiausių visuomenės narių atotrūkis ir jiems nesusidarys papildomų išlaidų;

11. pakartoja, kad visos atitinkamos su klimatu susijusios politikos priemonės turi būti kuo greičiau persvarstytos ir suderintos su padidintais ES klimato srities užmojais, kad būtų galima dar daugiau sumažinti išmetamą ŠESD kiekį;

12. ragina skubiai priimti su Pasaulio prekybos organizacijos taisyklėmis suderinamą plataus užmojo anglies dioksido pasienio koregavimo mechanizmą, kuris padėtų sustiprinti pasaulinius klimato politikos veiksmus ir sukurti vienodas sąlygas Europos pramonės sektoriams sykiu užtikrinant, kad naštą pasidalytų stipriausios ekonomikos šalys, ir atsižvelgiant į tokių priemonių poveikį besivystančioms šalims; pritaria Komisijos nuomonei, kad toks mechanizmas būtų alternatyva su anglies dioksido nutekėjimu susijusioms priemonėms, kurios šiuo metu taikomos pagal ES ATLPS; ragina Komisiją užtikrinti visų apsaugos nuo anglies dioksido nutekėjimo mechanizmų suderinamumą, kad būtų išvengta dvigubos, neveiksmingos ar nepakankamos apsaugos;

13. ragina parengti naują, platesnio užmojo ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją, kuri atitiktų kritinę klimato padėtį pasaulyje; atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinė ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija padėjo sutelkti politikos formuotojų dėmesį į būtinybę pasirengti klimato pavojams ir užtikrinti, kad į ES lygmens politiką ir ES biudžetą būtų įtraukti klimato kaitos klausimai; tačiau primena, kad ES ir jos valstybės narės turėtų dėti daugiau pastangų gerinant prisitaikymo prie klimato kaitos galimybes, didinant atsparumą ir vykdant prevenciją bei pasirengimą;

14. pabrėžia, kad Europos klimato paktas turi suburti piliečius, regionus, vietos bendruomenes, pilietinę visuomenę, profesines sąjungas ir pramonę imtis poveikio klimatui neutralizavimo veiksmų, kurie būtų grindžiami realiu dialogu ir dalyvavimu, įskaitant tokį politikos formavimo ir įgyvendinimo procesą, kuriame kiekvienas suinteresuotas subjektas galėtų išsakyti savo nuomonę tiek vietos, tiek regioniniu, tiek nacionaliniu lygmeniu; mano, kad svarbu bendradarbiauti su energijai imlių sektorių suinteresuotaisiais subjektais ir atitinkamais socialiniais partneriais, ypač darbuotojais, NVO ir akademine bendruomene, sudarant konkretiems sektoriams skirtus klimato paktus, kurie gali padėti rasti tvarių sprendimų pereinant prie anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos;

15. pakartoja, kad labai svarbu realiai užtikrinti ES piliečiams Orhuso konvencija nustatytą teisę kreiptis į teismą, leidžiant visuomenės nariams ES teismuose ginčyti ES institucijų priimtų sprendimų, turinčių poveikį aplinkai, teisėtumą; dėl šios priežasties mano, kad turėtų būti persvarstytas Orhuso reglamentas ir ištaisytos minėtos konvencijos neatitinkančios ES teisės nuostatos;

Europos žaliojo kurso socialinio aspekto stiprinimas

16. pabrėžia, kad Europos žaliuoju kursu turėtų būti aktyviai prisidedama siekiant DVT, ir tai turi būti daroma atsižvelgiant į Europos Sąjungos tikslus, be kita ko, susijusius su piliečių gerove, tvariu vystymusi, lyčių lygybe ir kartų solidarumu; pabrėžia, kad Europos žaliasis kursas turi būti skirtas piliečiams ir juo turi būti užtikrinama teisinga pertvarka ir tausus išteklių naudojimas bei sąžiningas jų paskirstymas;

17. atsižvelgdamas į tai ragina parengti tvaraus vystymosi paktą, kuriuo socialiniai ir aplinkos apsaugos tikslai būtų prilyginti ekonominiams; mano, kad naujuoju paktu turėtų būti papildytas Stabilumo ir augimo paktas ir taip pašalinti dideli su socialiniu ir aplinkos teisingumu susiję šio pakto prieštaravimai;

18. pabrėžia, kad Europos semestro procesą reikia performuoti į Europos tvarumo semestro procesą, ekonominę, socialinę ir aplinkos politiką koordinuojant taip, kad būtų pasiekti DVT; atkreipia dėmesį į tai, kad vykdant šią reformą aplinkos, socialiniams ir ekonominiams rodikliams turi būti teikiama vienoda svarba;

19. žino, kad anglies dioksido poveikio neutralizavimas Europoje iš esmės pakeis gamybos, vartojimo ir darbo modelius; todėl ragina parengti išsamų veiksmų planą, pagal kurį būtų ES lygmeniu įgyvendinami Europos socialinių teisių ramsčio principai, įskaitant Europos vaiko garantijų sistemą, deramą pragyvenimą užtikrinantį darbo užmokestį, kolektyvinių derybų stiprinimą, iniciatyvą dėl įperkamo būsto, energijos nepritekliaus šalinimą, ir ragina priimti direktyvą dėl deramų darbo sąlygų ir skaitmeninio darbo teisių teisinę sistemą, pvz., teisę atsijungti; sykiu primygtinai ragina valstybes nares nacionaliniu lygmeniu įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį, kad būtų užtikrintos lygios galimybės ir galimybė įsidarbinti, teisingos darbo sąlygos, socialinė apsauga ir įtrauktis sparčiai kintančiame pasaulyje;

20. ragina nustatyti privalomą įmonių socialinę atsakomybę siekiant padidinti su emitento įvykiais susijusį tvarumą; pabrėžia, kad reikia iš esmės stiprinti demokratiją darbo vietoje, siekiant pagerinti darbo sąlygas ir užtikrinti tinkamą darbuotojų dalyvavimą restruktūrizavimo procesuose; pabrėžia, kad, siekiant anglies dioksido poveikį neutralizuoti sąžiningu, įtraukiu ir socialiniu požiūriu tvariu būdu, įgyvendinant Europos žaliąjį kursą turi dalyvauti socialiniai partneriai ir pilietinė visuomenė;

Švarios, įperkamos ir saugios energijos tiekimas

21. primena, kad principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ yra esminis siekiant sumažinti ES energetinę priklausomybę ir energijos gamybos metu išmetamą teršalų kiekį, kartu užtikrinant vietos lygmens darbo vietas energijos vartojimo efektyvumui didinti skirtų renovacijų sektoriuje ir mažinant piliečių sąskaitas už energiją; ragina persvarstyti Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą[3] ir Pastatų energinio naudingumo direktyvą[4] ir sustiprinti jų įgyvendinimą, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiems piliečiams;

22. primena, kad Europos energetinio saugumo strategija turėtų visiškai atitikti tikslą iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui kartu užtikrinant energijos tiekimo saugumą; ragina Komisiją spręsti su tiekimo sutrikimais susijusios rizikos klausimą ir mažinti brangiai kainuojančio importuojamo kuro naudojimą, kainų šuolių poveikį ir sisteminį kainų augimą; taip pat ragina Komisiją pritaikyti strategiją taip, kad būtų atsižvelgta į elektros energijos poreikio augimą, kurį lemia pastangos mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, pvz., pramonės procesų ir transporto elektrifikavimas, taip pat su daiktų interneto naudojimu susijęs energijos suvartojimo didėjimas;

23. pabrėžia, kad ateityje ES energetikos sistema atsižvelgiant į valstybių narių skirtumus turėtų būti grindžiama atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, pradedant laipsnišku iškastinio kuro subsidijų panaikinimu iki 2020 m.; pabrėžia, kad norint pasiekti ES klimato ir tvarumo tikslus visi sektoriai turi didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą;

24. palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą spręsti energijos nepritekliaus problemą 2020 m. parengiant gaires valstybėms narėms; ragina imtis kryptingų veiksmų glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir keistis geriausia patirtimi siekiant sumažinti energijos nepriteklių, remiant vienodas galimybes naudotis energijos vartojimo efektyvumui didinti skirtų renovacijų finansavimo priemonėmis;

25. atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą pasiūlyti naują renovacijos iniciatyvą ir skatinti viešųjų ir privačių pastatų renovacijos bangą; ypač palankiai vertina tai, kad daug dėmesio skiriama socialinio būsto renovacijai siekiant padėti energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams, taip pat mokyklų ir ligoninių renovacijai; ragina užtikrinti vienodas galimybes naudotis energijos vartojimo efektyvumui didinti skirtų renovacijų finansavimo priemonėmis;

26. reiškia abejones dėl potencialaus pastatų išmetamų teršalų įtraukimo į ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų ATLPS; pabrėžia, kad potencialus pastatų išmetamų teršalų įtraukimas į ES ATLPS bet kuriuo atveju neturėtų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo naštos perkelti mūsų piliečiams;

27. ragina Komisiją skubiai persvarstyti energetikos infrastruktūros reguliavimo sistemą, įskaitant TEN-E reglamentą[5], siekiant tikslo iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui; pažymi, kad TEN-E reglamentas turėtų būti persvarstytas prieš užbaigiant rengti naują 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą; pabrėžia, kad svarbu baigti kurti Europos atsinaujinančiųjų išteklių energijos rinką ir didinti efektyvumą stiprinant energetikos tinklų jungtis;

Pramonės mobilizavimas švariai žiedinei ekonomikai

28. Palankiai vertina tai, kad Komisija skiria daug dėmesio žiedinei ekonomikai, ir laukia naujo žiedinės ekonomikos veiksmų plano; pabrėžia, kad būtina laikytis visapusiško požiūrio ir imtis visapusiškų veiksmų siekiant pertvarkyti Europos ekonomiką taip, kad ji būtų iš tiesų tvari ir žiedinė, o žiediškumas būtų integruotas į visus politikos sektorius;

29. sutinka, kad skubių veiksmų būtina imtis visų pirma tuose sektoriuose, kuriuose sunaudojama itin daug išteklių, įskaitant tekstilės ir statybos sektorius; ragina teikti plataus užmojo pasiūlymus, kuriais būtų toliau sprendžiama plastikų ir mikroplastikų naudojimo problema, įskaitant netyčinio mikroplastikų patekimo į aplinką ir plastikinių pakuočių klausimus; pritaria žiedinio projektavimo politikai ir minimalių reikalavimų, kuriais siekiama, kad į ES rinkas nepatektų aplinkai kenksmingi produktai, nustatymui, tačiau pabrėžia, kad šie reikalavimai turi būti griežti ir atitikti ES siekius klimato ir aplinkos srityse; ragina Komisiją užtikrinti netoksiškų medžiagų ciklus dedant daugiau pastangų labai didelį susirūpinimą keliančioms medžiagoms pakeisti, sudarant palankesnes sąlygas žiediškumui ir kuo labiau sumažinant cheminių medžiagų poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai;

30. pabrėžia, kad svarbu laikytis atliekų hierarchijos; ragina nustatyti plataus užmojo atliekų prevencijos ir pakartotinio naudojimo tikslus, įskaitant tikslą iki 2030 m. perpus sumažinti maisto atliekų kiekį; pritaria Komisijos ketinimui nutraukti atliekų eksportą iš ES;

31. palankiai vertina ketinimą pateikti naują pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo bus siekiama užtikrinti saugią, žiedinę ir tvarią visų rūšių baterijų vertės grandinę; pabrėžia, kad Europoje būtina sukurti stiprų ir tvarų baterijų ir energijos kaupimo sistemų klasterį, atsižvelgiant į tai, kad energijos kaupimas atveria plačias galimybes mažinti kelių ir jūrų transporto išmetamųjų teršalų kiekį ir turi didelį naudojimo elektros energijos sistemose ir šildymo srityje potencialą; pabrėžia, kad energijos, susijusios su baterijų gamyba ir naudojimu, naudojimas turėtų atitikti išmetamo CO2 kiekio mažinimo ir didesnio atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo tikslus;

32. ragina Komisiją sukurti teisės aktų sistemą, kuria būtų skatinamas tvarus vartojimas, visų pirma būtų siekiama prailginti gaminių naudojimo trukmę, būtų nustatyta vartotojų teisė į remontą ir būtų draudžiamas suplanuotas gaminių nusidėvėjimas; taip pat pabrėžia, kad vartotojai turėtų turėti galimybę gauti patikimą ir aiškią informaciją apie gaminių aplinkosauginį ir socialinį pėdsaką;

33. primygtinai ragina Komisiją pasiūlyti naują Europos pramonės strategiją, skirtą pramonės poveikiui klimatui neutralizuoti, kartu išlaikant ir didinant tarptautinį konkurencingumą ir vengiant Europos pramonės įmonių perkėlimo; pabrėžia, kad šioje strategijoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama tam, kad būtų sukurtos ir įgyvendintos ekonomiškai perspektyvių ir tvarių gaminių, procesų ir verslo modelių vertės grandinės, užtikrinančios realią pramoninės gamybos pertvarką siekiant neutralizuoti poveikį klimatui ir įgyvendinti žiediškumo principus, sykiu pritraukiant privačiojo ir viešojo sektorių investicijas;

34. mano, kad į pramonės strategiją, kaip siūloma, turėtų būti įtraukta žalioji ir skaitmeninė pertvarka, įskaitant deramą dėmesį energetikos pertvarkai ir poveikiui darbo jėgai, taip pat darbuotojų perkvalifikavimui ir kvalifikacijos kėlimui; ragina Komisiją atidžiai išnagrinėti šios strategijos regioninį aspektą ir vadinamąją pažangiosios specializacijos strategiją, kurios buvo laikomasi iki šiol; primygtinai reikalauja, kad neatsiejama strategijos dalis būtų atnaujintas ir sustiprintas socialinis dialogas, per kurį darbuotojai visapusiškai dalyvautų rengiant ir apibrėžiant strategiją;

35. ragina Komisiją skatinti naudoti ir didinti informuotumą apie naujus tvarius verslo modelius, pagrįstus nauju vartotojų elgesiu – prekių ir paslaugų nuoma ir dalijimusi jais; sykiu užtikrinant, kad jie būtų įperkami ir būtų užtikrinta vartotojų ir darbuotojų aukšto lygio apsauga; pabrėžia, kad pereinant prie tvarios ekonomikos žaliasis ir socialiai atsakingas viešasis pirkimas turi didelį potencialą; šiuo atžvilgiu palankiai vertina Komisijos įsipareigojimus pasiūlyti papildomų teisės aktų ir gairių žaliojo viešojo pirkimo srityje, tačiau pabrėžia, kad taip pat svarbu visapusiškai taikyti socialinius ir inovacijų kriterijus;

Spartesnis perėjimas prie tvaraus ir pažangaus judumo

36. Mano, kad labai svarbu užtikrinti visapusišką transporto sektoriaus perėjimą prie tvaraus netaršaus judumo, kartu apsaugant darbuotojų teises ir jų socialines sąlygas, taip pat užtikrinant, kad judumas būtų įperkamas visiems; pabrėžia, kad turėtų būti laikomasi principo „teršėjas moka“, ypač kelių apmokestinimo srityje;

37. ragina Komisiją sukurti ilgalaikę kompleksinę transporto strategiją, kad ES būtų suteikta galimybė pasiekti kovos su klimato kaita tikslus, sykiu užtikrinant gerai veikiančią vidaus rinką; primygtinai tvirtina, kad reikia imtis daugiau veiksmų siekiant spręsti transporto, ypač aviacijos ir jūrų sektoriuose, išmetamų teršalų problemą; atsižvelgdamas į tai pritaria, kad pagal ES ATLPS būtų mažinamas oro transporto bendrovėms skiriamas nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičius; taip pat ragina jūrų sektorių skubiai įtraukti į ATLPS ir pateikti plataus užmojo pasiūlymų dėl uostų žalinimo; pabrėžia, kad bet kokie pasaulinio lygmens veiksmai ar tų veiksmų stoka neturėtų trukdyti ES pačiai imtis platesnio užmojo veiksmų; pripažįsta, kad tvarieji aviaciniai degalai turi didelį potencialą mažinant aviacijos išmetamų teršalų kiekį ir ragina imtis teisėkūros priemonių, kuriomis būtų skatinama naudoti esamus ir būsimus sprendimus;

38. taip pat primygtinai tvirtina, kad degalų turi papildyti standartai pertvarką, kurioje rinka grindžiama sistema negali būti vienintelė varomoji jėga; todėl primygtinai ragina Komisiją pasiūlyti kitų priemonių, be kita ko, gerinti laivyboje naudojamo kuro kokybę uždraudžiant naudoti mazutą ES vandenyse ir išmesti skruberių atliekas į atvirus vandenis;

39. griežtai prieštarauja tam, kad ATLPS būtų taikoma ir kelių transportui; mano, kad reikėtų sugriežtinti konkrečius teisės aktus dėl lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamo CO2 kiekio normų, taip pat dėl Komisijos komunikate nepaminėtų sunkvežimių CO2 kiekio normų; taip pat palankiai vertina ketinimą persvarstyti transporto priemonių išmetamų oro teršalų kiekio standartus; pabrėžia, kad reikia skubiai nustatyti griežtus Euro 7 standartus lengviesiems automobiliams, furgonams ir sunkiosioms transporto priemonėms, siekiant sumažinti oro taršos poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai;

40. ragina Komisiją nustatyti privalomus ir įvykdomus tikslus, kad būtų sudarytos sąlygos elektrifikuoti kelių transportą; pabrėžia, kad bet kokios iniciatyvos, kuriomis skatinama tvarių alternatyviųjų degalų gamyba ir naudojimas, neturėtų būti grindžiamos netvarių biodegalų naudojimu ir jomis neturėtų būti palaikoma priklausomybė nuo iškastinio kuro;

41. pabrėžia, kad reikia skubiai persvarstyti Direktyvą dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo[6] ir nustatyti privalomus tikslus valstybėms narėms; mano, kad labai svarbu užtikrinti pakankamas investicijas į atitinkamos netaršaus judumo infrastruktūros, įskaitant įvairiarūšio transporto platformas, kūrimą; pabrėžia, kad Europos infrastruktūros tinklų priemonei (EITP) tenka svarbus vaidmuo remiant perėjimą prie pažangaus, tvaraus ir saugaus judumo ES;

42. ragina Komisiją dėti daugiau pastangų, kad būtų pagerintos Europos geležinkelių tinklo jungtys (visų pirma tarptautinės), siekiant, kad keleivinis geležinkelių transportas taptų patrauklesnis keliaujantiems vidutiniais ir dideliais atstumais; taip pat ragina didinti krovinių vežimo geležinkeliais ir vidaus vandens keliais pajėgumus;

„Nuo lauko iki stalo“. Teisingos, sveikos ir aplinką tausojančios maisto sistemos kūrimas

43. Ragina Komisiją strategija „nuo lauko iki stalo“ sukurti iš tiesų ilgalaikę Europos tvarios ir konkurencingos maisto sistemos, galinčios garantuoti, kad turėsime sveikų ir aukštos kokybės produktų, viziją ir tuo tikslu nustatyti žemės ūkiui privalomus tikslus biologinės įvairovės, klimato, oro taršos, vandens taršos, pesticidų naudojimo ir dirvožemio degradacijos srityse, kartu sprendžiant tvarumo klausimus, susijusius su vartojimu, sveikata ir prekyba, ir užtikrinant aukštą gyvūnų sveikatos ir gerovės lygį bei skatinant visus prekybos partnerius abipusiškai taikyti ES gamybos standartus;

44. pabrėžia, kad Europos ūkininkai ir žvejai yra svarbūs valdant perėjimą prie sąžiningos, sveikos ir aplinką tausojančios maisto sistemos, ir kad svarbu ūkininkams ir žvejams užtikrinti pragyvenimo šaltinius ir teisingas pajamas;

45. primena, kad nors žemės ūkio sektoriuje išmetama apie 10 proc. ES išmetamo ŠESD kiekio, šis sektorius taip pat turi potencialą padėti sumažinti ES išmetamą ŠESD kiekį tokiomis priemonėmis, kaip geras dirvožemio valdymas, agrarinė miškininkystė, biologinės įvairovės apsauga ir kiti žemės valdymo metodai; pripažįsta, kad iki 2050 m. visame pasaulyje žemės ūkio sektoriuje išmetamų teršalų kiekis kasmet gali būti sumažintas maždaug 3,9 gigatonų CO2 ekvivalentų, t. y. apie 8 proc. dabartinio pasaulyje išmetamo ŠESD kiekio;

46. pabrėžia, kad bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) ir strategija „nuo lauko iki stalo“ turi būti nustatomos bendrai Europos lygmeniu, siekiant, kad jos papildytų viena kitą ir būtų užtikrinta tinkama gamybos, vartotojų sveikatos ir aplinkos pusiausvyra; be to, turi būti skiriama pakankamai išteklių ūkininkų padėčiai žemės ūkio maisto produktų tiekimo grandinėje stiprinti;

47. remia tvarią ir efektyvią BŽŪP, kuria ūkininkai aktyviai skatinami vykdyti veiklą taip, kad ji būtų naudingesnė aplinkai ir klimatui, be kita ko, griežtinant bendrus standartus ir privalomus reikalavimus, ypač taikomus ekologinėms sistemoms, suteikiant ūkininkams įvairių priemonių, pritaikytų prie konkrečių gamtos sąlygų, kad jie galėtų maisto gamyboje veiksmingiau naudoti pagrindinius išteklius ir žaliavas, gerinti biologinę įvairovę ir dirvožemį, didinti anglies dioksido sekvestraciją, saugoti pažeidžiamas buveines, prisidėti prie žiedinės ekonomikos, mažinti gamybos ciklo atliekas ir panaikinti klimatui žalingas subsidijas;

48. pakartoja, kad pesticidų naudojimo mažinimas yra vienas iš prioritetinių tvaraus žemės ūkio tikslų, kuriuo siekiama sustabdyti plačiai paplitusią maisto, dirvožemio ir vandens išteklių taršą ir biologinės įvairovės nykimą, taip pat neigiamą poveikį žmonių sveikatai; todėl ragina Komisiją nustatyti trumpalaikį, vidutinės trukmės ir ilgalaikį privalomą Europos masto tikslą sumažinti pesticidų naudojimo dažnumą;

49. pabrėžia, kad siekiant užtikrinti pakankamai aukštą maisto kokybę ir jo maistingumą augančiai gyventojų populiacijai, taip pat sumažinti maisto švaistymą ir atliekų kiekį, būtina investuoti į inovacijas, pažangius žemės ūkio metodus ir agroekologinės gamybos metodus, pvz., metano surinkimą iš mėšlo, našiau naudoti trąšas ir taip siekti, kad ES žemės ūkio sistema taptų neutrali anglies junginių aspektu;

50. pabrėžia, kad iš 30 proc. biudžeto, kuris skirtas Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) 2021–2027 m. klimato politikai, bent 25 proc. turėtų būti panaudoti jūrų apsaugai; pripažįsta žuvininkystės sektoriaus potencialą prisidėti prie sveikesnės ir klimatui nekenkiančios mitybos; tvirtai pabrėžia, kad šis sektorius turi atitikti ES aplinkos, klimato ir tvarumo tikslus, kuriais užtikrinama jūrų ekosistemų apsauga ir žuvų išteklių tvarumas; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tinkamą paramą Europos žvejams jiems pereinant prie tausios žvejybos veiklos;

51. ragina persvarstyti Reglamentą dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams[7], siekiant visoje ES įdiegti maistingumo ženklinimo pakuotės priekinėje dalyje sistemą, kad būtų išvengta bendrosios rinkos susiskaidymo ir, atsižvelgiant į vartotojų apklausas, būtų užtikrintas objektyvus, skaidrus ir vartotojams patogus akimirksniu suprantamas visų produktų maistingumo ženklinimas; ragina tobulinti privalomą kilmės šalies ženklinimą, teikti aiškią informaciją apie maisto produktų aplinkosauginį pėdsaką, kad vartotojai galėtų rinktis ekologiškesnius produktus; taip pat ragina etiketėje nurodyti gamybos būdą; primena skaidraus ir vartotojams patogaus ženklinimo tiesiogiai ant maisto produktų etikečių svarbą; mano, kad skaitmeninės informacijos teikimo priemonės gali papildyti, bet ne pakeisti etiketėje pateikiamą informaciją;

52. ragina Komisiją toliau spręsti dvejopų maisto kokybės standartų vidaus rinkoje klausimą siekiant užtikrinti, kad visi europiečiai turėtų prieigą prie vienodos kokybės maisto; pabrėžia esminį švietimo ir informuotumo didinimo vaidmenį skatinant sveiko ir tvaraus maisto vartojimą;

Ekosistemų ir biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas

53. Palankiai vertina įsipareigojimus prieš 15-ąją Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferenciją pateikti naują 2030 m. biologinės įvairovės strategiją; pabrėžia, kad ES turėtų siekti plataus užmojo susitarimo dėl laikotarpio po 2020 m. biologinės įvairovės programos, kurioje būtų nustatyti aiškūs tikslai ir uždaviniai; mano, kad labai svarbu iki 2030 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir ją didinti tiek ES, tiek visame pasaulyje;

54. labai apgailestauja dėl to, kad ES nevykdo savo esamų įsipareigojimų biologinės įvairovės srityje, nustatytų kaip Aichi tikslai arba dabartinėje biologinės įvairovės strategijoje; pabrėžia, kad į 2030 m. ES biologinės įvairovės strategiją turi būti įtraukti teisiškai privalomi ES ir valstybių narių tikslai ir kartu turi būti skirta pakankamai išteklių bei priemonių, kad būtų galima užtikrinti, jog šie tikslai bus pasiekti ir kad biologinės įvairovės ir aplinkos būklė bus gerokai pagerinta;

55. pabrėžia, kad svarbu didinti saugomų sausumos ir jūros teritorijų skaičių ir gerinti jų jungtis bei valdymą; atkreipia dėmesį į Komisijos planus nustatyti priemones, kuriomis būtų galima atkurti pažeistas ekosistemas ir pagerinti jų būklę, ir pasiūlyti gamtos atkūrimo planą; pabrėžia, kad pagal šį planą svarbu imtis veiksmų dėl visų ekosistemų ir nustatyti teisiškai privalomas priemones ir tikslus, taip pat ir miškų atkūrimo srityje;

56. primena, kad miškai yra būtini mūsų planetai ir biologinei įvairovei; palankiai vertina Komisijos ketinimą parengti naują miškų strategiją ir kovoti su miškų naikinimu visame pasaulyje; ragina parengti naują plataus užmojo miškų strategiją ir miško įveisimo priemones, kurios, be klimato kaitos švelninimo, turi būti grindžiamos tvarumu ir kurias taikant turi būti saugoma bei atkuriama biologinė įvairovė; be to, pabrėžia, kad reikia įgyvendinti miškų gaisrų prevencijos veiksmus ir priemones;

57. pabrėžia, kad reikalingos griežtos išsamiu tikrinimu grindžiamos reguliavimo priemonės, siekiant užtikrinti, kad į ES rinką patenkantys produktai bet kuriame tiekimo grandinės etape neprisidėtų prie miškų naikinimo, biologinės įvairovės nykimo, aplinkos blogėjimo ar žmogaus teisių pažeidimų; laikosi nuomonės, kad ES kova su miškų naikinimu turėtų būti nukreipta į pagrindinius šio naikinimo veiksnius, įskaitant alyvpalmių aliejų, soją, jautieną ir kakavą; prašo Komisijos kuo greičiau laipsniškai atsisakyti Europoje naudojamų didelę NŽNK riziką keliančių biodegalų;

58. pabrėžia, kad 8-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje turi būti atspindėtas Europos žaliojo kurso užmojis ir ji turi būti visapusiškai suderinta su DVT bei prisidėti prie jų įgyvendinimo;

Nulinės taršos tikslas siekiant užtikrinti, kad aplinkoje nebūtų toksinių medžiagų

59. pažymi, kad oro, vandens ir dirvožemio nulinės taršos veiksmų planas turi būti paremtas išsamia ir kompleksine strategija, skirta piliečių sveikatai nuo aplinkos būklės blogėjimo ir taršos apsaugoti; pabrėžia, kad pagal šią strategiją turėtų būti pereita nuo taršos mažinimo prie taršos prevencijos ir galiausiai prie nulinės taršos, taip pat turėtų būti sprendžiama taršos, atsirandančios iš įvairių rūšių žmogaus veiklos, kaip antai pramonės, buities, transporto, turizmo ir žemės ūkio, problema;

60. pakartoja, kad ES turi visiškai suderinti oro kokybės standartus su naujausiomis mokslinėmis žiniomis, dėl kurių vieningai sutariama tarptautiniu mastu, ir PSO rekomendacijomis; mano, kad Teršalų išmetimo nacionalinių ribų direktyvoje[8] nustatytus tikslus reikia sustiprinti nustatant išmetamo metano, juodosios anglies ir gyvsidabrio kiekio mažinimo tikslus, kad būtų užtikrinta aukšto lygio žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga; pakartoja, kad taip pat turi būti visiškai įgyvendinti galiojantys horizontalieji oro kokybės teisės aktai;

61. pabrėžia, kad persvarstant Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvą[9] turėtų būti akcentuojama taršos prevencija ir suderinamumas su žiedinės ekonomikos ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo politika; šiuo atžvilgiu pažymi, kad reikia persvarstyti pramoniniams išmetamiesiems teršalams taikomas taisykles, kad pirmenybė būtų teikiama švarios energijos gamybai, vandens kokybei ir tiekimui, išteklių valdymui ir susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų pakeitimui; pakartoja, kad reikia spręsti ES lygmeniu dar nenagrinėtų taršos šaltinių, pvz., teršalų išmetimo iš uostuose esančių laivų ir oro uostuose esančių lėktuvų, klausimą;

62. tikisi, kad pagal naująją cheminių medžiagų tvarumo strategiją bus parengta ilgalaikė visapusiška cheminių medžiagų politikos sistema, pagal kurią bus horizontaliai sprendžiami klausimai, susiję su įvairiais atitinkamais teisės aktais ir politika, be kita ko, dėl susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų, visų pirma endokrininę sistemą ardančių medžiagų, kancerogeninių, mutageninių ir toksiškų reprodukcijai medžiagų, patvariųjų cheminių medžiagų, neurotoksiškų medžiagų ir imunotoksiškų medžiagų, esančių visuose vartojimo produktuose, nustatymo, kontrolės ir laipsniško jų naudojimo nutraukimo, ypač jei yra saugesnių alternatyvų, kartu užtikrinant netoksišką aplinką dabartinėms ir būsimoms kartoms, ypač pažeidžiamoms gyventojų grupėms;

63. pabrėžia, kad itin svarbu patvirtinti endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų nustatymo visuose sektoriuose horizontaliuosius kriterijus ir veiksmingai sumažinti bendrą endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų poveikį žmonėms ir aplinkai; todėl ragina Komisiją persvarstyti ES teisės aktus dėl žaislų ir kosmetikos, kad endokrininę sistemą ardančios medžiagos būtų traktuojamos taip pat, kaip kancerogenai, mutagenai ir toksiškos reprodukcijai medžiagos, ir persvarstyti teisės aktus dėl su maistu besiliečiančių medžiagų, siekiant pakeisti vis dar naudojamas endokrininę sistemą ardančias medžiagas; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad nauja išsami endokrininę sistemą ardančių medžiagų sistema turi užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į mišinių poveikį ir bendrą poveikį;

64. prašo Komisijos imtis aiškių teisėkūros veiksmų, siekiant spręsti vaistų atsiradimo aplinkoje tiek dėl gamybos proceso, tiek dėl jų naudojimo ir šalinimo, problemą;

Europos žaliojo kurso finansavimas ir teisingos pertvarkos užtikrinimas

65. pabrėžia, kad naujos iniciatyvos turi būti finansuojamos papildomomis naujomis lėšomis; mano, kad tik išsamus finansavimo planas, pagrįstas nuosekliais pasiūlymais, kuriais siekiama skatinti viešąsias ir privačiąsias investicijas visais lygmenimis (Europos, nacionaliniu, regioniniu, vietos), suteiktų papildomų investicijų, reikalingų Europos žaliajam kursui įgyvendinti; yra tvirtai įsitikinęs, kad teisingos ir įtraukios pertvarkos principas turėtų būti šio plano pagrindas, siekiant nuosekliai ir integruotai spręsti aplinkos, socialines ir ekonomines problemas; mano, kad Tvarios Europos investicijų planas turėtų padėti finansuoti perėjimą prie anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos, taip pat teikti pagalbą darbuotojams, bendruomenėms ir vietos valdžios institucijoms ir spręsti didėjančios žmonių ir vietovių nelygybės problemą;

66. pabrėžia, kad kasmet reikia 260 mlrd. EUR papildomų viešųjų ir privačiųjų investicijų, kad būtų pasiekti šiuo metu sutarti 2030 m. klimato ir energetikos tikslai, ir kad, pačios Europos Komisijos nuomone, šis vertinimas yra nuosaikus; pabrėžia, kad, Audito Rūmų vertinimu, kasmet reikės iš viso 1 115 mlrd. EUR investicijų, kad būtų pasiekti šiuo metu sutarti 2030 m. klimato ir energetikos tikslai, todėl mano, kad Komisijos tikslą reikėtų padidinti;

67. ragina persvarstyti dabartinę Europos fiskalinę sistemą, kad būtų užtikrintas tinkamas Europos žaliojo kurso finansavimas; palankiai vertina Komisijos ketinimą bendradarbiauti su valstybėmis narėmis nacionalinių biudžetų žalinimo srityje, tačiau baiminasi, kad tai neatitiks Europos piliečių ir teritorijų lūkesčių ir poreikių; ragina persvarstyti dabartinę Stabilumo ir augimo pakto nuostatą dėl investicijų ir į Europos fiskalinę sistemą įtraukti subalansuoto biudžeto taisyklę, pagal kurią apskaičiuojant valstybių narių valdžios sektoriaus deficitą neįtraukiamos viešosios investicijos, kuriomis siekiama teisingai ir įtraukiai švelninti klimato kaitą arba prie jos prisitaikyti;

68. palankiai vertina tai, kad 2019 m. lapkričio 14 d. EIB direktorių valdyba patvirtino naują skolinimo energetikos projektams politiką, nes taip prisidedama prie Europos žaliojo kurso įgyvendinimo; ragina dar kartą persvarstyti EIB investicijų politiką, kad tikslinis finansavimas Žaliojo kurso iniciatyvoms būtų teikiamas prioritetine tvarka, sykiu atsižvelgiant į papildomumą, kurį EIB finansavimas gali duoti kartu su kitais šaltiniais; pabrėžia, kad nepaprastai svarbus koordinavimas su kitomis finansavimo priemonėmis, nes EIB grupė viena negali finansuoti visų Europos žaliojo kurso iniciatyvų; ragina persvarstyti EIB valdymo sistemą, siekiant padidinti jo demokratinę atskaitomybę;

69. pabrėžia, kad reikia spręsti dabartinio rinkos disbalanso tarp mažos tvarių finansinių produktų pasiūlos ir didelės jų paklausos problemą; šiomis aplinkybėmis palankiai vertina Parlamento ir Tarybos pasiektą susitarimą dėl taksonomijos, siekiant užtikrinti, kad tvarios investicijos būtų tikrai tvarios, ir skatinti privačias investicijas į šią veiklą; primygtinai tvirtina, kad negalima tikėtis, jog privatusis sektorius pats pasieks reikiamą kritinę masę, ir kad viešasis sektorius turėtų padidinti savo vaidmenį užtikrinant tvarias finansų rinkas;

70. mano, kad vykdant planuojamą valstybės pagalbos taisyklių peržiūrą turėtų būti siekiama sustiprinti ir supaprastinti investavimo į tvarius sprendimus ir nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms, nuo kurių priklausys veiksmingas ir novatoriškas Europos žaliojo kurso įgyvendinimas, skirtas konkrečias priemones, pajėgumus; vis dėlto įspėja, kad tokia peržiūra neturėtų susilpninti griežtų ES konkurencijos taisyklių, bet sudaryti sąlygas imtis teisėtų veiksmų, susijusių su Žaliojo kurso ir teisingos pertvarkos įgyvendinimu;

71. tikisi, kad palaipsniui bus persvarstytas Europos semestras, į jį įtraukiant DVT tam, kad šis procesas taptų galinga permainų varomąja jėga, siekiant Europoje užtikrinti tvarią gerovę visiems; todėl ragina vertinant politikos poveikį įgyvendinant DVT laikytis labiau holistinio požiūrio ir žvelgti už BVP ribų, nes laikantis tokio požiūrio konkrečiai akcentuojama žmonių gerovė; todėl ragina gerovės tikslus ir rodiklius įtraukti į visą Europos semestro ciklą, t. y. į metinę augimo apžvalgą (MAA), įspėjimo mechanizmo ataskaitą (ĮMA), bendrą užimtumo ataskaitą ir konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas (KŠSR);

72. labai palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą taikyti teisingos pertvarkos mechanizmą, atsižvelgiant į pakartotinius Parlamento raginimus sukurti tokį mechanizmą, siekiant užtikrinti, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje; pabrėžia teisingo perėjimo prie neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos svarbą ir būtinybę laikytis prognozėmis ir dalyvavimu grindžiamo požiūrio, siekiant užtikrinti, kad perėjimas būtų naudingas visiems visuomenės sluoksniams, ir remti regionus, ypač anglių kasybos regionus ir daug anglies dioksido išmetančius regionus, bendruomenes ir visų sektorių, kuriuos labiausiai paveikė priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, darbo jėgą, taip pat skatinti naujų toms bendruomenėms skirtų projektų ir technologijų kūrimą; pripažįsta, kad vien kompensavimo fondai negali užtikrinti teisingos pertvarkos ir kad bet kokia pertvarkos politika turi būti grindžiama visapusiška ES strategija, pagrįsta tikru dialogu su susijusiais žmonėmis ir bendruomenėmis ir skirta šių regionų plėtrai ir modernizavimui, taip pat vietovių pertvarkymui, kokybiškų ir tvarių darbo vietų kūrimui, socialinėms priemonėms, įskaitant perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą; primygtinai reikalauja, kad Teisingos pertvarkos fondas būtų finansuojamas papildomomis naujomis lėšomis, būtų savanoriškas ir nepakenktų kitoms ilgalaikėms ES politikos kryptims;

73. dar kartą patvirtina, kad tvirtai remia klimato aspekto įtraukimo į DFP principą; DFP turi būti viršytas tikslinių išlaidų dalių lygis, kaip nustatyta DFP tarpinėje ataskaitoje ir kaip nustatė Komisija; taip pat pabrėžia, kad priimant sprendimus dėl visų pagrindinių DFP programų per visą politikos ciklą svarbu įtraukti klimato ir socialinius aspektus; be to, atsižvelgiant į visa tai, ragina taikyti skaidresnę, griežtesnę ir išsamesnę metodiką, įskaitant atnaujintus veiklos rezultatų rodiklius, skirtus klimato ir biologinės įvairovės požiūriu svarbioms išlaidoms nustatyti ir stebėti, žalingoms priemonėms skiriamos finansinės paramos prevenciją ir vidutinės trukmės ir ilgalaikio klimato aspekto integravimo poveikio siekiant sušvelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos stebėseną;

74. primena, kad svarbu į ES biudžetą įtraukti naujus nuosavus išteklius, visų pirma gautus įgyvendinant ES aplinkos apsaugos iniciatyvas, kaip ne kartą pabrėžė Parlamentas, nepažeidžiant biudžeto universalumo principo; palankiai vertina kaip pradinį derybų punktą 2018 m. Komisijos pasiūlymą dėl nuosavų išteklių, pagrįstų ES ATLPS aukcionų pajamomis ir pajamomis iš mokesčio už neperdirbtas plastikines pakuotes, įvedimo; mano, kad bet koks naujas anglies dioksido pasienio koregavimo mechanizmas turėtų prisidėti prie ES biudžeto finansavimo;

75. ragina skirti plataus užmojo finansinius asignavimus sanglaudos politikai, kurioje dėmesys būtų aiškiai sutelktas į aplinkosaugos problemas, ir bent 30 proc. lėšų skiriama politikos tikslui plėtoti ekologiškesnę ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką, prie nulinio anglies dioksido kiekio technologijų pereinančią ekonomiką ir atsparią Europą; pabrėžia, kad įgyvendinant sanglaudos politiką po 2020 m. reikia visapusiškai įgyvendinti tvaraus augimo ir atsparumo klimato kaitai didinimo koncepcijas, įskaitant tikslą nenaudoti sanglaudos fondų investicijoms, susijusioms su iškastinio kuro gamyba, perdirbimu, transportavimu, paskirstymu, saugojimu ar deginimu; primena viešųjų investicijų į sanglaudos politiką svarbą;

Mokslinių tyrimų sutelkimas ir inovacijų skatinimas

76. pabrėžia, kad siekiant spręsti svarbius inovacijų uždavinius, susijusius su skaitmeninių technologijų ir pramonės perėjimu prie neutralaus poveikio klimatui, būtina, kad būtų išlaikytas plataus užmojo programos „Europos horizontas“ biudžetas (120 mlrd. EUR dabartinėmis kainomis), atsižvelgiant į tai, kad bent 35 proc. programos „Europos horizontas“ biudžeto turėtų padėti siekti klimato tikslų; prašo Komisijos kuo labiau padidinti galimybes, atsirandančias dėl platesnės mokslu ir žiniomis pagrįstos inovacijų aplinkos, atsižvelgiant į tai, kad kai kurios naujos didelio poveikio technologijos, pvz., mašinų mokymasis, paskirstytojo registro technologija, mažo anglies dioksido kiekio ir žiedinei ekonomikai palankios technologijos, žemosios technologijos, 5G tinklai ir kvantinė kompiuterija, bus itin svarbios siekiant iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui;

77. ragina užtikrinti tinkamą mokslinių tyrimų finansavimą ir intensyvesnį tarpdalykinį bendradarbiavimą siekiant susirūpinimą keliančias chemines medžiagas (įskaitant tas, kurios naudojamos medžiagose, procesuose ar technologijose) pakeisti saugesnėmis alternatyvomis, ir kurti saugesnes medžiagas, atsižvelgiant į jų keliamą pavojų, veikimą ir ekonominį gyvybingumą, siekiant užtikrinti, kad toksiška cheminė medžiaga nebūtų pakeista kita tokį patį ar didesnį pavojų keliančia medžiaga; prašo Komisijos ir valstybių narių sudaryti palankesnes sąlygas skaidrios viešojo ir privačiojo sektorių investicijų partnerystėms kurti, siekiant remti saugesnių alternatyvių medžiagų mokslinius tyrimus ir teikti techninę paramą MVĮ, visų pirma alternatyvių medžiagų techninio įgyvendinamumo srityje;

78. pabrėžia fondų ir kitų ES priemonių papildomumo ir sąveikos svarbą, taip pat mokslinių tyrimų bei inovacijų stiprinimo bei technologijų, kuriomis užtikrinami rezultatai klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, biologinės įvairovės apsaugos ir atkūrimo, efektyvaus išteklių naudojimo ir žiediškumo, mažo anglies dioksido kiekio ir netaršių technologijų srityse, perdavimo svarbą, taip pat duomenų rinkimo svarbą siekiant padėti įgyvendinti Europos žaliojo kurso tikslus; pabrėžia, kad reikia paremti esamas aplinkai ir klimatui nekenkiančias naujoviškas technologijas, siekiant užtikrinti jų parengtį rinkai, visų pirma apimties, infrastruktūros plėtros ir kainodaros sistemų požiūriu;

79. primygtinai pabrėžia, kad svarbu remti diegimą rinkoje, nes tai yra pagrindinė varomoji jėga, padedanti paversti didelius ES žinių išteklius inovacijomis;

80. dar kartą pabrėžia, kaip svarbu sukurti moksliniams tyrimams ir inovacijoms palankią aplinką ir mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemą, kuri skatintų proveržio technologijų plėtrą ir sudarytų sąlygas išbandyti technologijas ir produktus, pvz., sukuriant mažiau reguliuojamas bandymų zonas ir (arba) bandymų laboratorijas, didinant toleranciją mokslinių tyrimų ir inovacijų nesėkmėms ir supaprastinant finansinę paramą;

„Nepakenk“ – tvarumo aspekto įtraukimas į visas ES politikos sritis

81. primygtinai ragina laikytis bendro požiūrio į Paryžiaus susitarimo, Biologinės įvairovės konvencijos ir Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimą vidaus ir išorės politikoje; pabrėžia, kad svarbu naudoti gamtos procesais pagrįstus sprendimus, kuriais prisidedama tiek prie biologinės įvairovės apsaugos, tiek prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos; pabrėžia, kad ES veiksmai visose politikos srityse turėtų būti grindžiami atsargumo principu ir nekenkimo principu, kuo labiau atsižvelgiant į politikos suderinamumo vystymosi labui principą, visų pirma vystymosi, prekybos, žemės ūkio, energetikos ir klimato srityse;

82. pabrėžia, kad su klimato ir aplinkos politika susijusius tikslus būtina įtraukti į visų sričių ES politiką, įskaitant prekybos politiką; ragina Komisiją užtikrinti, kad visi ES pasirašomi būsimi prekybos ir investicijų susitarimai būtų visapusiškai suderinami su Paryžiaus susitarimu ir darnaus vystymosi tikslais, o aplinkos ir klimato nuostatos būtų teisiškai privalomos ir vykdytinos; prašo Komisijos atlikti bei paskelbti išsamų šiuo metu galiojančių ir būsimų susitarimų atitikties Paryžiaus susitarimui įvertinimą;

83. prašo Komisijos įgyvendinti diskusijoms skirto dokumento pavadinimu „Siekiant tvarios Europos iki 2030 m.“ 1 scenarijų, kaip Parlamentas reikalavo savo 2019 m. kovo 14 d. rezoliucijoje „Darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimo ir vykdymo metinė strateginė ataskaita“[10], kurioje, be kita ko, reikalaujama, kad principas „pirmiausia – tvarumas“ būtų įtrauktas į ES ir jos valstybių narių geresnio reglamentavimo darbotvarkes;

84. pabrėžia, kad į ES prekybos susitarimų prekybos ir darnaus vystymosi (PDV) skyrius turi būti įtraukti kiekvienos šalies įsipareigojimai ratifikuoti ir įgyvendinti aštuonias pagrindines ir keturias prioritetines TDO konvencijas, taip pat tarptautinius daugiašalius aplinkosaugos susitarimus, prieš užbaigiant derybas pateikiant ratifikavimo gaires; pabrėžia, kad PDV skyriuose turi būti numatytos veiksmingos atgrasomosios priemonės šiurkščių ir įrodomų aplinkosaugos įsipareigojimų pažeidimų atveju, įskaitant prekybos sankcijas, ir vienodomis sąlygomis su kitomis susitarimo dalimis joms turi būti taikomi bendrieji ginčų sprendimo mechanizmai;

85. palankiai vertina Komisijos ketinimą skatinti tvarias tiekimo grandines, siekiant padidinti žiedinės ekonomikos naudą vidaus ir pasaulio mastu; pabrėžia, kad tai galima padaryti tik laikantis privalomų išsamaus patikrinimo prievolių pagal EBPO gaires, visapusiškai laikantis aplinkos, socialinių ir saugos standartų, taip pat visapusiškai įgyvendinant JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus; tikisi, kad Komisija pateiks teisėkūros iniciatyvą dėl išsamaus patikrinimo, kuri apimtų skaidrų ir veikiantį privalomą socialinį ir aplinkos apsaugos atsekamumą visoje gamybos grandinėje;

ES kaip pasaulinio masto veikėja

86. tvirtai pritaria tam, kad būtų tęsiama ir toliau stiprinama žaliojo kurso diplomatija grindžiama ES politinė veikla; tai yra būtina siekiant sutelkti klimato politikos veiksmus, apsaugoti aplinką šalyse partnerėse ir daryti įtaką pasaulio visuomenės nuomonei; ragina Komisiją ir valstybes nares laikytis holistinio požiūrio į ES klimato ir žaliąją diplomatiją, sukuriant sąsajas tarp klimato kaitos, biologinės įvairovės apsaugos, darnaus vystymosi, žemės ūkio, konfliktų sprendimo, migracijos ir humanitarinių problemų, siekiant palengvinti visuotinį perėjimą prie nulinio teršalų išmetimo, atsparumo klimato kaitai, darnaus vystymosi ir apsirūpinimo maistu bei vandeniu saugumo;

87. pabrėžia, kad visos išorės politikos priemonės turėtų visiškai atitikti ES klimato, biologinės įvairovės ir aplinkosaugos tikslus; primena Parlamento poziciją, kad kitu finansinio programavimo laikotarpiu pagal Pasirengimo narystei paramos priemonę (PNPP III) vykdomų veiksmų atveju bent 16 proc. jų bendro finansinio paketo turėtų būti skiriama klimato tikslams, o pagal reglamentą dėl Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės (KPTBP) vykdomų veiksmų atveju 45 proc. jo bendro finansinio paketo turėtų būti skiriama klimato tikslams, aplinkos valdymui ir apsaugai, biologinei įvairovei ir kovai su dykumėjimu, iš kurių 30 proc. turėtų būti skirta klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie jos;

88. pakartoja, kad reikia spręsti dramatiškų klimato kaitos padarinių ilgalaikiam besivystančių šalių, ypač mažiausiai išsivysčiusių šalių ir mažų besivystančių salų valstybių, ekonominiam vystymuisi klausimą; todėl ragina didinti investicijas į atsparią infrastruktūrą besivystančiose šalyse, kad būtų galima reaguoti į intensyvėjančias gaivalines nelaimes;

89. pabrėžia, kad, JT IPCC duomenimis, čiabuvių ir tradicinės žinios yra svarbus klimato kaitos prevencijos išteklius, visų pirma dėl to, kad čiabuvių tautų teritorijos apima apie 80 proc. likusios biologinės įvairovės pasaulyje; pabrėžia, kad reikia spręsti klimato, aplinkos, ekonominių ir socialinių aspektų tarpusavio priklausomybės klausimą, visų pirma tiesioginį klimato kaitos poveikį čiabuvių bendruomenėms ir didelę egzistencinę grėsmę, kylančią daugeliui jų, įskaitant kontaktų su likusia žmonija neturinčias bendruomenes;

°

° °

90. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

[1] Priimti tekstai, P9_TA(2019)0078.

[2] OL L 283, 2003 10 31, p. 51.

[3] OL L 315, 2012 11 14, p. 1.

[4] OL L 153, 2010 6 18, p. 13.

[5] OL L 115, 2013 4 25, p. 39.

[6] OL L 307, 2014 10 28 p. 1.

[7] OL L 304, 2011 11 22, p. 18.

[8] OL L 344, 2016 12 17, p. 1.

[9] OL L 334, 2010 12 17, p. 17.

[10] Priimti tekstai, P9_TA(2019)0220.

Atnaujinta: 2020 m. sausio 14 d.Teisinė informacija - Privatumo politika