<Date>{22/01/2020}22.1.2020</Date>
<NoDocSe>B9-0071/2020</NoDocSe>
PDF 154kWORD 47k

<TitreType>PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreRecueil>pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 111 straipsnio 3 dalį</TitreRecueil>


<Titre>dėl 2019 m. spalio 4 d. Komisijos deleguotojo reglamento, kuriuo, derinant prie technikos ir mokslo pažangos, iš dalies keičiamas ir ištaisomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo</Titre>

<DocRef>(C(2019)07227 – 2019/2843(DEA))</DocRef>


<Depute>Anna Zalewska</Depute>

<Commission>{ECR}ECR frakcijos vardu</Commission>


B9-0071/2020

Europos Parlamento rezoliucija dėl 2019 m. spalio 4 d. Komisijos deleguotojo reglamento, kuriuo, derinant prie technikos ir mokslo pažangos, iš dalies keičiamas ir ištaisomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo

(C(2019)07227 – 2019/2843(DEA))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 4 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą, kuriuo, derinant prie technikos ir mokslo pažangos, iš dalies keičiamas ir ištaisomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo (C(2019)07227),

 atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį,

 atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantį ir panaikinantį direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006[1], ypač į jo 37 straipsnio 5 dalį, 53 straipsnio 1 dalį ir 53a straipsnio 6 dalį,

 atsižvelgdamas į proporcingumo principą, įtvirtintą Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje ir prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtame Protokole Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 111 straipsnio 3 dalį,

A. kadangi titano dioksidas (TiO2) yra gamtoje plačiai paplitęs įvairių kristalinių struktūrų, įskaitant rutilą, brukitą ir anatazą, titano oksidas;

B. kadangi TiO2 yra inertinis, termiškai stabilus, nedegus ir netirpus junginys, nepriskiriamas prie pavojingųjų medžiagų pagal JT visuotinai suderintą cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo sistemą;

C. kadangi dėl gebėjimo išsklaidyti šviesą ir absorbuoti ultravioletinę šviesą TiO2 daugiau kaip šimtmetį buvo plačiai naudojamas kaip dažiklis, todėl susikūrė pasaulinė rinka, kurios numatoma vertė 2025 m. viršys 25 mlrd. EUR;

D. kadangi TiO2 paprastai naudojamas labai įvairiuose sektoriuose, įskaitant kosmetiką, vaistus, keramiką, pakuotes, statybą, automobilių detales ir elektros bei elektroninę įrangą;

E. kadangi 14-ą kartą derinant Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 (toliau – KŽP reglamentas) prie technikos pažangos Komisija pasiūlė taikyti TiO2 miltelių pavidalo mišiniams suderintą klasifikaciją ir priskirti juos prie 2 kategorijos kancerogeninių medžiagų, nepaisant to, kad iš patvirtinimo įrodymų matyti, jog duomenų patikimumas pagal Klimischo skalę yra nepakankamas, ir kad daug valstybių narių pareiškė tvirtą prieštaravimą, nurodydamos, kad mokslinių įrodymų pagrindas kelia susirūpinimą, ir nepaisant galimų neigiamų padarinių kitų miltelių pavidalo junginių klasifikavimui;

F. kadangi KŽP reglamento 37 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Komisija nepagrįstai nedelsdama priima deleguotuosius aktus, kuriais į VI priedo 3 dalies 3.1 lentelę įtraukiama atitinkama cheminė medžiaga kartu su atitinkamais klasifikavimo ir ženklinimo elementais, jeigu mano, kad tikslinga suderinti atitinkamos cheminės medžiagos klasifikavimą ir ženklinimą; taigi KŽP reglamentu nenustatytas įpareigojimas Komisijai taikyti suderintą klasifikaciją, tačiau nustatyta, kad Komisija taip pat turėtų apsvarstyti alternatyvius sprendimus;

G. kadangi Protokolo Nr. 2 penktame (5) straipsnyje teigiama, inter alia, kad „teisėkūros procedūra priimamų aktų projektuose atsižvelgiama į būtinybę padaryti finansinę arba administracinę naštą, tenkančią Sąjungai, nacionalinėms vyriausybėms, regionų valdžios arba vietos savivaldos institucijoms, ūkio subjektams ir piliečiams, minimalią ir proporcingą tikslui, kurį reikia pasiekti“;

H. kadangi Rizikos vertinimo komitetas (RAC) pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006[2] (toliau – REACH reglamentas) atmetė pasiūlymą dėl priskyrimo 1A ir 1B kategorijų kancerogenams remdamasis tuo, kad neigiamas TiO2 poveikis žiurkių plaučiams nėra jam būdinga savybė, tačiau yra susijęs su jo milteline forma, nes milteliai dėl mažo tirpumo plaučiuose kelia riziką ilgą laiką – daugiau kaip 18 mėnesių – įkvepiant itin dideles jų koncentracijas (250 mg/m3);

I. kadangi ši išvada iš esmės buvo pagrįsta tyrimu, atliktu su žiurkėmis[3]; kadangi šio tyrimo autoriai ir Rizikos vertinimo komitetas, vadovaudamiesi REACH reglamentu, pareiškė, kad nėra įtikinamų mokslinių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad nustatytos žiurkių plaučių adenokarcinomos turi reikšmės žmonėms; kadangi keletas gerą reputaciją turinčių dalyvių, pvz., Vokietijos nelaimingų atsitikimų darbe draudimo asociacija, vykstant viešų konsultacijų dėl pritaikymo prie technikos pažangos procesui pareiškė neturintys jokių įrodymų, kad darbo vietose, kuriose dirbama su titano dioksidu, būta plaučių vėžio atvejų[4]; kadangi TiO2 taikomi poveikio darbo aplinkoje standartai galėtų būti nustatyti pagal darbuotojų sveikatos ir saugos teisės aktus nustačius suderintas ribines vertes darbo aplinkoje, kaip pasiūlė daugelis valstybių narių ir kitų suinteresuotųjų subjektų;

J. kadangi produktų, kurių sudėtyje yra kieto ir skysto pavidalo TiO2, kancerogeniškumo klasifikacija gali turėti poveikį tolesnėms grandims, nes šie produktai, nors jų saugumas griežtai tikrinamas, gali būti stigmatizuoti kaip potencialiai nesaugūs; kadangi tai galėtų klaidinti vartotojus ir sukelti netikrumą verslui;

K. kadangi kancerogeniškumo klasifikacija nedera su daugelyje mokslo disciplinų vyraujančia inovacijų aplinka ir dėl to galėtų būti nustota naudoti TiO2 aplinkos sričių prietaikose oro ir vandens valymui, atmosferos aušinimo sprendimams ir toksinių bei kenksmingųjų medžiagų koncentracijos mažinimui[5][6][7];

L. kadangi taip pat galėtų būti neigiamai paveiktas perdirbimas ir pakartotinis naudojimas žiedinėje ekonomikoje, nes dėl klasifikavimo būtų nustatyti nauji atliekų, kurių sudėtyje yra 1 % arba daugiau TiO2 (pvz., plastiko, tapetų, dažų liekanų, porceliano ir baldų), apdorojimo ir šalinimo įpareigojimai, nes jos būtų priskiriamos prie pavojingųjų atliekų, net jei negali kelti pavojaus žmonių sveikatai; kadangi šiuo metu nėra komerciškai perspektyvių alternatyvų, kurias taikant būtų užtikrinamas aukštas žmonių sveikatos apsaugos lygis ir sykiu išlaikomas TiO2 veiksmingumas ir funkcionalumas;

M. kadangi TiO2 vertinamas laikantis REACH reglamento ir šis procesas suteiks galimybę atlikti platesnį ir išsamesnį vertinimą;

1. pareiškia prieštaravimą dėl Komisijos deleguotojo reglamento;

2. mano, kad Komisijos deleguotasis reglamentas neturėjo būti priimtas pagal KŽP reglamentą, atsižvelgiant į tai, kad jis taikomas medžiagoms, kurios yra pavojingos dėl joms būdingų savybių, taip pat dėl to, kad dar nebaigtas platesnis ir išsamesnis TiO2 vertinimas pagal REACH reglamentą;

3. mano, kad Komisijos deleguotuoju reglamentu viršijama tai, kas būtina ir proporcinga siekiant pašalinti galimą riziką sveikatai, kylančią dėl TiO2 miltelių poveikio darbo vietoje, ir kyla grėsmė, kad medžiaga kitomis formomis bus stigmatizuota kaip nesaugi;

4. ragina Komisiją atsiimti deleguotąjį reglamentą ir apsvarstyti kitas galimybes, pvz., pagal profesinės sveikatos teisės aktus nustatyti TiO2 taikomą suderintą ribinę vertę darbo aplinkoje;

5. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir pranešti jai, kad deleguotasis reglamentas negali įsigalioti;

6. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

 

[1] OL L 353, 2008 12 31, p. 1.

[2] 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 1).

[3] K.P. Lee, H.J. Trochimowicz, C.F. Reinhardt, Pulmonary response of rats exposed to titanium dioxide (TiO2) by inhalation for two years, Toxicology and Applied Pharmacology 79 (1985), p. 179–182.

[5] R. Zouzelka, J. Rathousky, Photocatalytic abatement of NOx pollutants in the air using commercial functional coating with porous morphology, J. Heyrovsky Institute of Physical Chemistry, University of Chemistry and Technology Prague, Applied Catalysis B: Environmental 217 (2017), p. 466–476.

[6] W.R. Siah, N.A. Roslan, H.O. Lintang, M. Shamsuddin, L. Yuliati, Photocatalytic Removal of 2,4-D Herbicide on Lanthanum Oxide-Modified Titanium Dioxide, Advanced Materials Research, 1112 (2015), p. 168–171.

[7] N.S. Alim, H.O. Lintang, L. Yuliati, Photocatalytic removal of phenol over titanium dioxide-reduced graphene oxide photocatalyst, IOP Conference Series: Materials Science and Engineering 107 (2016), 012001.

Atnaujinta: 2020 m. sausio 27 d.Teisinė informacija - Privatumo politika