Procedūra : 2020/2519(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B9-0077/2020

Pateikti tekstai :

B9-0077/2020

Debatai :

CRE 29/01/2020 - 23

Balsavimas :

Priimti tekstai :


<Date>{22/01/2020}22.1.2020</Date>
<NoDocSe>B9‑0077/2020</NoDocSe>
PDF 148kWORD 47k

<TitreType>PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreSuite>pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo</TitreSuite>

<TitreRecueil>pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį</TitreRecueil>


<Titre>dėl 2019 m. iš dalies pakeisto Indijos pilietybės įstatymo</Titre>

<DocRef>(2020/2519(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute>Kati Piri</Depute>

<Commission>{S&D}S&D frakcijos vardu</Commission>

</RepeatBlock-By>

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B9-0077/2020

B9‑0077/2020

Europos Parlamento rezoliucija dėl 2019 m. iš dalies pakeisto Indijos pilietybės įstatymo

(2020/2519(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Indijos,

 atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

 atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP),

 atsižvelgdamas į Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo,

 atsižvelgdamas į 2018 m. Pasaulinį susitarimą dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos,

 atsižvelgdamas į 1992 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų tautinėms arba etninėms, religinėms arba kalbinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių deklaraciją,

 atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų pagrindinius teisėsaugos pareigūnams taikomus jėgos ir šaunamųjų ginklų naudojimo principus,

 atsižvelgdamas į Indijos konstituciją,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi 2019 m. (iš dalies pakeistu) Indijos pilietybės įstatymu iš dalies keičiamas jo 1955 m. Pilietybės aktas, siekiant sudaryti sąlygas neteisėtiems migrantams įgyti Indijos pilietybę natūralizuojantis ir registruojantis; kadangi, vis dėlto, pagal iš dalies pakeistą Pilietybės įstatymą taip pilietybę gali gauti tik induistai, sikai, budistai, džainistai, parsiai ir krikščionys iš Afganistano, Bangladešo ir Pakistano, kurie į Indiją atvyko 2014 m. gruodžio 31 d. ar anksčiau;

B. kadangi iš dalies pakeistas Pilietybės įstatymas yra aiškiai diskriminacinio pobūdžio, nes pagal jį musulmonams netaikomos tokios pačios nuostatos kaip kitoms religinėms grupėms;

C. kadangi Indijos vyriausybė pareiškė, kad dauguma iš dalies pakeistame Pilietybės įstatyme išvardytų šalių gyventojų yra musulmonai ir mažumų religijoms priklausantiems asmenims jų buveinės šalyse dažniau gresia persekiojimas, ir taip pagrindė pagreitinto pilietybės įgijimo nuostatas;

D. kadangi Indija turi bendrą sieną su Bangladešu, Butanu, Birma, Nepalu, Pakistanu ir Šri Lanka, tačiau iš dalies pakeistas Pilietybės įstatymas netaikomas Šri Lankos tamilams, kurie sudaro didžiausią pabėgėlių grupę Indijoje ir kurie šalyje gyvena daugiau kaip trisdešimt metų;

E. kadangi iš dalies pakeistas Pilietybės įstatymas taip pat neapima rohinjų musulmonų iš Mianmaro, kuriuos organizacija „Amnesty International“ ir Jungtinės Tautos apibūdino kaip labiausiai persekiojamą mažumą pasaulyje; kadangi iš dalies pakeistame Pilietybės įstatyme taip pat neatsižvelgiama sunkią Achmadijos bendruomenės narių padėtį Pakistane, biharų musulmonų padėtį Bangladeše ir hazarų padėtį Pakistane – visi jie persekiojami savo gimtosiose šalyse;

F. kadangi iš dalies pakeistas Pilietybės įstatymas prieštarauja Indijos konstitucijos 14 straipsniui, pagal kurį kiekvienam asmeniui užtikrinama teisė į lygybę ir jis saugomas nuo diskriminacijos dėl religijos, rasės, kastos, lyties ar gimimo vietos; kadangi šiuo įstatymu taip pat pažeidžiamas Indijos įsipareigojimas laikytis Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, TPPTP ir Tarptautinės konvencijos rasinės diskriminacijos panaikinimo, kurią Indija yra pasirašiusi ir pagal kurią draudžiama diskriminacija dėl rasinių, etninių ar religinių priežasčių;

G. kadangi priėmus iš dalies pakeistą Pilietybės įstatymą kilo masiniai prieš jo įgyvendinimą nukreipti protestai, užfiksuoti 27 mirties atvejai, sužeisti 175 asmenys ir suimta tūkstančiai žmonių; kadangi valdžios institucijos, siekdamos užkirsti kelią taikiems protestams, be kita ko, blokavo internetą, skelbė komendanto valandą ir ribojo viešąjį transportą; kadangi pranešama, kad šimtai protestuotojų buvo mušami, į juos buvo šaudoma ir jie buvo kankinami, visų pirma, Utar Pradeše;

H. kadangi 2020 m. sausio 5 d. Jawaharlalo Nehru universiteto, kuriame studentai protestavo prieš iš dalies pakeistą Pilietybės įstatymą ir Nacionalinį piliečių registrą, miestelį užpuolė kaukėtų asmenų būrys ir sužeidė daugiau kaip 20 universiteto studentų ir dėstytojų; kadangi žiniasklaida įvairiuose pranešimuose ir studentai teigė, kad policija matė išpuolį, tačiau atsisakė suvaldyti ir suimti užpuolikus;

I. kadangi tarptautinė bendruomenė, įskaitant JT, jau išreiškė susirūpinimą dėl iš dalies pakeisto Pilietybės įstatymo ir dėl jo sukelto smurto; kadangi Jungtinių Tautų Vyriausiosios žmogaus teisių komisijos atstovas spaudai išreiškė susirūpinimą dėl to, kad iš dalies pakeistas Pilietybės įstatymas iš esmės yra diskriminacinio pobūdžio;

J. kadangi daugiau kaip 100 į pensiją išėjusių aukšto lygio valstybės tarnautojų, įskaitant tris buvusius ministrus, parašė atvirą laišką Indijos visuomenei ir jame pasmerkė vyriausybės politiką, vadindami ją moraliniu požiūriu nepriimtina ir pražūtinga, ir pabrėžė, kad tokia politika tikrai sukeltų sunkumų milijonams žmonių; kadangi 2020 m. sausio 4 d. daugiau kaip 100 000 demonstrantų, protestuodami prieš iš dalies pakeistą Pilietybės įstatymą, dalyvavo taikiose eitynėse Haidarabade;

K. kadangi iš dalies pakeistas Pilietybės įstatymas buvo priimtas vyriausybei raginant visos šalies mastu vykdyti pilietybės tikrinimo procesą (nacionalinis piliečių registras); kadangi vyriausybės pareiškimai rodo, kad nacionalinio piliečių registro tikslas – atimti iš musulmonų jų pilietybės teises ir kartu apsaugoti induistų ir kitų ne musulmonų teises; kadangi tik į nacionalinį gyventojų registrą neįtraukti musulmonai galės kreiptis į Užsieniečių teismus, kurie buvo įsteigti teisei į pilietybę nustatyti; kadangi šie teismai tarptautiniu mastu pasmerkti už tai, kad jie neužtikrino teisės į teisingą bylos nagrinėjimą ir nesuteikė žmogaus teisių garantijų;

L. kadangi Indijos vyriausybė ketina visoje valstybėje pradėti taikyti nacionalinį piliečių registrą, kuriame bus įregistruota daugiau kaip 1,3 mlrd. šalies gyventojų pilietybė; kadangi neseniai tokia registracija baigta vykdyti Asame ir po jos daugiau kaip 1,9 mln. žmonių neįtraukti į registrą, juos pavadinant neteisėtais migrantais – jų ateitis dabar neaiški ir jie gali būtų deportuoti;

M. kadangi keletas Indijos valstijų jau paskelbė, kad šio įstatymo neįgyvendins; kadangi Keralos vyriausybė Aukščiausiajam Teismui pateiktoje peticijoje iš dalies pakeistą Pilietybės įstatymą įvardijo kaip Indijos konstitucijos pasaulietinio pobūdžio pažeidimu ir apkaltino Indijos vyriausybę skaldant tautą religiniu pagrindu;

1. reiškia gilų apgailestavimą dėl to, kad priimtas ir įgyvendinamas iš dalies pakeistas Pilietybės įstatymas, kuris yra diskriminacinis, pavojingai skaldantis ir gali sukelti didžiausią bepilietybės krizę pasaulyje ir plataus masto žmonių kančias;

2. primena Indijos tarptautinius įsipareigojimus pagal Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir TPPTP, taip pat pagal Indijos konstitucijos 14 straipsnį, kuriame kiekvienam asmeniui užtikrinama teisė į lygybę ir jis saugomas nuo diskriminacijos dėl su religija, rase, kasta, lytimi ar gimimo vieta susijusių priežasčių;

3. apgailestauja dėl to, kad Indija į savo natūralizacijos ir pabėgėlių politiką įtraukė religinius kriterijus; pabrėžia, kad visi migrantai, neatsižvelgiant į jų migracijos statusą, turi teisę į tai, kad būtų gerbiamos jų pagrindinės žmogaus teisės, užtikrinama jų apsauga ir galimybė jomis naudotis; ragina Indijos vyriausybę atkreipti dėmesį į teisėtą susirūpinimą dėl nacionalinio gyventojų registro, kuriuo bus naudojamasi siekiant imtis veiksmų prieš marginalizuotas grupes;

4. ragina Indijos valdžios institucijas užtikrinti teisę į taikų protestą ir apsaugoti asmenų, kurie nusprendžia dalyvauti demonstracijose, gyvybę ir fizinę neliečiamybę; ragina Indijos vyriausybę užtikrinti, kad saugumo pajėgos paisytų Jungtinių Tautų pagrindinių teisėsaugos pareigūnams taikomų jėgos ir šaunamųjų ginklų naudojimo principų; be to, ragina Indijos valdžios institucijas visapusiškai atsižvelgti į skundus, kurie sukelia protestus, ir rimtai šalinti pagrindines politinės ir ekonominės krizės priežastis;

5. primygtinai ragina Indijos vyriausybę užtikrinti, kad Užsieniečių teismai veiktų kuo skaidriau, laikytųsi tarptautinių teisingo bylos nagrinėjimo standartų, užtikrinant, kad teisėti prašymai dėl pilietybės nebūtų atmetami dėl sisteminės diskriminacijos;

6. ragina ES ir valstybių narių atstovybes Indijoje įtraukti etninių ir religinių mažumų diskriminacijos klausimą į savo dialogus su Indijos valdžios institucijomis ir teikti pirmenybę programoms, kuriomis sprendžiama etninių grupių ir religinių mažumų diskriminacijos problema, be kita ko, tokiose srityse kaip švietimas, taip pat programoms, kuriose ypatingas dėmesys skiriamas mažumų diskriminacijai;

7. ragina Indijos vyriausybę nedelsiant pradėti taikų dialogą su įvairiomis gyventojų grupėmis ir atšaukti diskriminacinius pakeitimus, kuriais pažeidžiami tarptautiniai Indijos įsipareigojimai užkirsti kelią pilietybės atėmimui dėl rasės, odos spalvos, kilmės, tautinės ar etninės priklausomybės, kaip įtvirtinta Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte ir kitose žmogaus teisių sutartyse;

8. primena, kad, nors tikslas apsaugoti persekiojamas grupes yra sveikintinas, tai turėtų būti daroma pasitelkiant tvirtą nacionalinę prieglobsčio sistemą, kuri būtų grindžiama lygybės ir nediskriminavimo principu ir būtų taikoma visiems asmenims, kuriems reikia apsaugos nuo persekiojimo ir kitų žmogaus teisių pažeidimų, nedarant skirtumo dėl rasės, religijos, nacionalinės kilmės ar kitų neleistinų priežasčių;

9. atkreipia dėmesį į tai, kad Indijos Aukščiausiasis Teismas peržiūrės iš dalies pakeistą Pilietybės įstatymą, ir tikisi, kad jis atidžiai apsvarstys, ar įstatymas suderinamas su Indijos konstitucija ir tarptautiniais įsipareigojimais žmogaus teisių srityje;

10. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybėms narėms, Komisijos Pirmininko pavaduotojui ir Europos Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Indijos prezidentui, Indijos vyriausybei, Indijos ministrui pirmininkui ir Indijos parlamentui.

 

Atnaujinta: 2020 m. sausio 28 d.Teisinė informacija - Privatumo politika