Procedūra : 2020/2519(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B9-0078/2020

Pateikti tekstai :

B9-0078/2020

Debatai :

CRE 29/01/2020 - 23

Balsavimas :

Priimti tekstai :


<Date>{22/01/2020}22.1.2020</Date>
<NoDocSe>B9-0078/2020</NoDocSe>
PDF 143kWORD 46k

<TitreType>PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreSuite>pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininkės pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo</TitreSuite>

<TitreRecueil>pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį</TitreRecueil>


<Titre>dėl 2019 m. iš dalies pakeisto Indijos pilietybės įstatymo</Titre>

<DocRef>(2020/2519(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute>Michael Gahler, Sandra Kalniete</Depute>

<Commission>{PPE}PPE frakcijos vardu</Commission>

</RepeatBlock-By>

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B9-0077/2020

B9-0078/2020

Europos Parlamento rezoliucija dėl 2019 m. iš dalies pakeisto Indijos pilietybės įstatymo

(2020/2519(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Indijos,

 atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

 atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP),

 atsižvelgdamas į Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo,

 atsižvelgdamas į Pasaulinį susitarimą dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos,

 atsižvelgdamas į 1992 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų tautinėms arba etninėms, religinėms arba kalbinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių deklaraciją,

 atsižvelgdamas į Indijos konstituciją,

 atsižvelgdamas į 2004 m. pradėtą ES ir Indijos strateginę partnerystę,

 atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 10 d. Tarybos išvadas dėl ES strategijos dėl Indijos,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi 2019 m. gruodžio 9 ir 11 d. abu Indijos parlamento rūmai priėmė iš dalies pakeistą 2019 m. Pilietybės įstatymą, kuriuo bus iš dalies pakeistas 1955 m. Indijos pilietybės aktas;

B. kadangi iš dalies pakeistu Pilietybės įstatymu pagreitinamas (nuo 11 iki 5 metų) natūralizacijos procesas siekiant gauti Indijos pilietybę dokumentų neturintiems migrantams ir pabėgėliams, priklausantiems induistų, sikų, budistų, džainistų, parsių ir krikščionių religinėms mažumoms, kurie pabėgo nuo persekiojimo kaimyniniame Afganistane, Bangladeše ir Pakistane ir į Indiją atvyko 2014 m. gruodžio 31 d. arba anksčiau; kadangi visi migrantai užsieniečiai turi teisę prašyti suteikti Indijos pilietybę, jei iš viso šalyje yra prabuvę 12 metų;

C. kadangi Indijos vyriausybė pateikė logišką iš dalies pakeisto teisės akto išaiškinimą, t. y. juo siekiama persekiojamų religinių mažumų atstovams iš minėtų trijų kaimyninių šalių sukurti teisinį tikrumą Indijoje;

D. kadangi iš dalies pakeistas Pilietybės įstatymas sukėlė polemiką ir buvo kritikuojamas dėl to, kad yra pernelyg selektyvus ir pagal jį musulmonams netaikomos kitoms religinėms grupėms numatytos nuostatos; kadangi 2019 m. gruodžio 13 d. paskelbtame pareiškime JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro atstovas spaudai pareiškė, kad iš dalies pakeistas Pilietybės įstatymas yra „iš esmės diskriminacinio pobūdžio“ ir kad paaiškėjo, jog jis kenkia Indijos įsipareigojimui laikytis lygybės prieš įstatymą, kuris įtvirtintas jos konstitucijoje ir kuris kyla iš jos tarptautinių įsipareigojimų;

E. kadangi organizacija „Amnesty International India“ atkreipė dėmesį į tai, kad iš dalies pakeistas Pilietybės įstatymas neapima kitų persekiojamų mažumų, įskaitant musulmonų gyventojus, pvz., Birmos rohinjų, Pakistano achmadžių ir chazarų ir Bangladešo biharų musulmonų;

F. kadangi priėmus iš dalies pakeistą Pilietybės įstatymą Indijos regionuose, ypač universitetiniuose miesteliuose, įvyko protestų protrūkis; kadangi pranešama, kad po susirėmimų su teisėsaugos institucijomis apie dvidešimt žmonių žuvo, o daugelis buvo sužeisti ir suimti; kadangi pranešama apie plačiai išplitusį policijos brutalumą;

G. kadangi kritikai teigia, jog iš dalies pakeistas Pilietybės įstatymas kenkia valstybės pasaulietiniam pobūdžiui ir pažeidžia konstituciją, ypač jos 14 straipsnį, pagal kurį užtikrinama teisė į lygybę prieš įstatymą, ir 15 straipsnį, pagal kurį kiekvienam asmeniui suteikiama apsauga nuo diskriminacijos dėl religijos, rasės, kastos, lyties ar gimimo vietos;

H. kadangi Indijos Aukščiausiasis Teismas pradėjo svarstyti peticijas dėl iš dalies pakeisto Pilietybės įstatymo, siekdamas įvertinti jos konstitucingumą, ir suteikė vyriausybei 40 dienų į šias peticijas atsakyti;

I. kadangi Europos Sąjungos ir Indijos strateginė partnerystė grindžiama bendromis demokratijos, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms vertybėmis, įsipareigojimu laikytis taisyklėmis grindžiamos pasaulinės tvarkos ir veiksmingo daugiašališkumo, darnaus vystymosi ir bendro intereso toliau plėtoti dvišalį bendradarbiavimą, kuris nuo 2016 m. ir 2017 m. ES ir Indijos aukščiausiojo lygio susitikimų visais atžvilgiais vis gerėjo;

1. reiškia susirūpinimą dėl iš dalies pakeisto Pilietybės įstatymo ir įvairių neigiamų pasekmių, kurias jis gali turėti Indijos tarptautiniam įvaizdžiui ir vidaus stabilumui;

2. gerbia Indijos vyriausybės mėginimą padėti Indijoje gyvenančių persekiojamų religinių mažumų iš kaimyninių šalių, kuriose dominuoja musulmonai, atstovams ir mėginimą padėti įteisinti jų teisinę padėtį; vis dėlto mano, kad vieno taisyklių rinkinio, skirto atrinktoms persekiojamoms mažumoms, ir kito, mažiau palankaus taisyklių rinkinio, skirto kitoms mažumoms, sukūrimas duos priešingų rezultatų ir gali būti laikomas diskriminaciniu; primena, kad veiksminga nacionalinė prieglobsčio ir pabėgėlių politika turėtų būti iš esmės teisinga ir holistinė ir taikoma visiems, kuriems jos reikia;

3. ragina Indijos vyriausybę įvertinti iš dalies pakeistą Pilietybės įstatymą ir jo pasekmes, vadovaujantis lygybės ir nediskriminavimo principu ir atsižvelgiant į savo tarptautinius įsipareigojimus;

4. smerkia smurtą ir brutalumą, pratrūkusius įvairiuose Indijos regionuose po to, kai buvo priimtas iš dalies pakeistas Pilietybės įstatymas; primena ypatingą teisėsaugos tarnybų atsakomybę elgtis santūriai ir sudaryti sąlygas taikiam protestui;

5. pažymi, kad Indijos aukščiausiasis teismas svarsto iš dalies pakeistą Pilietybės įstatymą ir kad Indijos vyriausybei buvo suteiktas 40 dienų terminas atsakyti į peticijas; tiki, kad bet koks Aukščiausiojo Teismo sprendimas suteiks daugiau aiškumo dėl iš dalies pakeisto Pilietybės įstatymo ir jos suderinamumo su Indijos Konstitucija ir Indijos tarptautiniais įsipareigojimais;

6. ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai tęsti konstruktyvų dialogą su Indija visais bendradarbiavimo aspektais, įskaitant politines ir žmogaus teises;

7. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybėms narėms, Komisijos Pirmininko pavaduotojui ir Europos Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Indijos prezidentui, Indijos vyriausybei, Indijos ministrui pirmininkui ir Indijos parlamentui.

 

Atnaujinta: 2020 m. sausio 28 d.Teisinis pranešimas - Privatumo politika