Procedūra : 2019/2988(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B9-0090/2020

Pateikti tekstai :

B9-0090/2020

Debatai :

Balsavimas :

PV 12/02/2020 - 11.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P9_TA(2020)0031

<Date>{05/02/2020}5.2.2020</Date>
<NoDocSe>B9‑0090/2020/REV.</NoDocSe>
PDF 176kWORD 56k

<TitreType>PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreSuite>pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų</TitreSuite>

<TitreRecueil>pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį</TitreRecueil>


<Titre>dėl ES strategijos, kuria siekiama sustabdyti moterų lyties organų žalojimą pasaulyje</Titre>

<DocRef>(2019/2988(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute>Frances Fitzgerald, Elissavet Vozemberg‑Vrionidi, Cindy Franssen, Pernille Weiss, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Maria da Graça Carvalho, Ewa Kopacz, Christine Schneider</Depute>

<Commission>{PPE}PPE frakcijos vardu</Commission>

<Depute>Pina Picierno, Maria Noichl, Vilija Blinkevičiūtė, Evelyn Regner, Predrag Fred Matić, Lina Gálvez Muñoz, Alessandra Moretti</Depute>

<Commission>{S&D}S&D frakcijos vardu</Commission>

<Depute>Chrysoula Zacharopoulou, María Soraya Rodríguez Ramos, Samira Rafaela, Katalin Cseh, Moritz Körner, Michal Šimečka, Hilde Vautmans, Irène Tolleret, Radka Maxová, Sylvie Brunet, Karen Melchior, Caroline Nagtegaal</Depute>

<Commission>{Renew}RENEW frakcijos vardu</Commission>

<Depute>Pierrette Herzberger‑Fofana, François Alfonsi, Karima Delli, Gwendoline Delbos‑Corfield, Ernest Urtasun, Terry Reintke, Heidi Hautala, Monika Vana, Petra De Sutter, Alice Kuhnke</Depute>

<Commission>{Verts/ALE}Verts/ALE frakcijos vardu</Commission>

<Depute>Assita Kanko, Jadwiga Wiśniewska, Jessica Stegrud, Derk Jan Eppink, Andżelika Anna Możdżanowska, Veronika Vrecionová, Joanna Kopcińska, Beata Mazurek</Depute>

<Commission>{ECR}ECR frakcijos vardu</Commission>

<Depute>Eugenia Rodríguez Palop, Miguel Urbán Crespo, Idoia Villanueva Ruiz, Pernando Barrena Arza, Manon Aubry, Manuel Bompard, Niyazi Kizilyürek, Giorgos Georgiou, Anne‑Sophie Pelletier, Petros Kokkalis, Elena Kountoura, Stelios Kouloglou, José Gusmão, Dimitrios Papadimoulis</Depute>

<Commission>{GUE/NGL}GUE/NGL frakcijos vardu</Commission>

</RepeatBlock-By>

PAKEITIMAI

B9‑0090/2020

Europos Parlamento rezoliucija dėl ES strategijos, kuria siekiama sustabdyti moterų lyties organų žalojimą pasaulyje

(2019/2988(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR (Aukų teisių direktyva)[1], 8 ir 9 straipsnius, kurių nuostatos taikomos ir moterų lyties organų žalojimo aukoms,

 atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (Priėmimo sąlygų direktyva)[2], 11 ir 21 straipsnius: juose tarp pažeidžiamų asmenų, kuriems turėtų būti teikiamos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos vykstant jų prieglobsčio suteikimo procedūrai, kategorijų konkrečiai minimos moterų lyties organų žalojimo aukos,

 atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (Priskyrimo tarptautinės apsaugos gavėjams direktyva)[3] 20 straipsnį: remiantis juo, moterų lyties organų žalojimas, kaip sunkus psichologinis, fizinis ar seksualinis smurtas, laikomas pagrindu, į kurį turi būti atsižvelgiama svarstant klausimą dėl tarptautinės apsaugos suteikimo,

 atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl moterų lyties organų žalojimo nutraukimo[4], kurioje raginama sustabdyti moterų lyties organų žalojimą visame pasaulyje taikant prevencijos ir apsaugos priemones bei teisės aktus,

 atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 6 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato „Siekiant atsisakyti moters lytinių organų žalojimo“[5],

 atsižvelgdamas į savo 2018 m. vasario 7 d. rezoliuciją dėl visiško moterų lyties organų žalojimo netoleravimo[6],

 atsižvelgdamas į ES metines ataskaitas dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje, ypač į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją[7],

 atsižvelgdamas į Tarybos 2014 m. birželio mėn. išvadas dėl visų formų smurto prieš moteris ir mergaites, įskaitant moterų lyties organų žalojimą, prevencijos ir kovos su juo,

 atsižvelgdamas į Tarybos 2010 m. kovo 8 d. išvadas dėl smurto prieš moteris panaikinimo Europos Sąjungoje,

 atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 25 d. Komisijos komunikatą „Siekiant atsisakyti moters lytinių organų žalojimo“ (COM(2013) 0833),

 atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 6 d. bendrą pareiškimą, paskelbtą minint Tarptautinę kovos su moterų lyties organų žalojimu dieną, kuriame Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai bei penki Komisijos nariai patvirtino ES įsipareigojimą kovoti su moterų lyties organų žalojimu įgyvendinant jos išorės santykių politiką,

 atsižvelgdamas į 2015–2019 m. ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, ypač į jo 14 tikslo b punktą, kuriame konkrečiai kalbama apie moterų lyties organų žalojimą, ir į šiuo metu vykstančią jo peržiūrą bei derybas dėl jo atnaujinimo,

 atsižvelgdamas į patirtį, įgytą vykdant Komisijos 2016–2019 m. strateginius įsipareigojimus siekiant lyčių lygybės ir įgyvendinant priemones, numatytas veiksmų plane, įtrauktame į 2013 m. lapkričio 25 d. Komisijos komunikatą „Siekiant atsisakyti moters lytinių organų žalojimo“,

 atsižvelgdamas į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., visų pirma į 5.3 tikslą panaikinti bet kokią žalojančią praktiką, pvz., vaikų, ankstyvas ir priverstines santuokas bei moterų lyties organų žalojimą,

 atsižvelgdamas į 1994 m. Kaire vykusią Tarptautinę konferenciją gyventojų ir vystymosi klausimais ir jos veiksmų programą bei rezultatus, pasiektus per vėliau vykusias peržiūros konferencijas, visų pirma per Nairobio aukščiausiojo lygio susitikimą, surengtą minint 25-ąsias Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais metines, kurio metu buvo prisiimtas įsipareigojimas visiškai netoleruoti moterų lyties organų žalojimo,

 atsižvelgdamas į Pekino veiksmų platformą ir vėliau surengtų jos peržiūros konferencijų rezultatus,

 atsižvelgdamas į 2016–2020 m. Lyčių lygybės veiksmų planą (LLVP II), visų pirma į jo B teminį prioritetą, kuris apima konkretų su moterų lyties organų žalojimu susijusį rodiklį, taip pat atsižvelgdamas į šiuo metu atliekamą jo peržiūrą ir derybas dėl jo atnaujinimo,

 atsižvelgdamas į Komisijos Pirmininkės įsipareigojimą priimti kovos su smurtu prieš moteris priemones, kaip pažymima jos politinėse gairėse,

 atsižvelgdamas į numatomą naująją Europos lyčių lygybės strategiją,

 atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) 2013 m. ataskaitą „Moterų lyties organų žalojimas Europos Sąjungoje ir Kroatijoje“ bei dvi po to parengtas ataskaitas „Mergaičių, susiduriančių su moterų lyties organų žalojimo grėsme, padėties įvertinimas“: 2015 m. ataskaitą dėl Airijos, Portugalijos ir Švedijos bei 2018 m. ataskaitą dėl Belgijos, Graikijos, Prancūzijos, Italijos, Kipro ir Maltos,

 atsižvelgdamas į 2014 m. Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija), kurios 38 straipsnyje reikalaujama, kad visos konvencijos šalys kriminalizuotų moterų lyties organų žalojimą,

 atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo sudarymo Europos Sąjungos vardu (COM(2016) 0109 – 2016/0062(NLE))[8],

 atsižvelgdamas į savo 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl ES prisijungimo prie Stambulo konvencijos ir kitų kovos su smurtu dėl lyties priemonių[9],

 atsižvelgdamas į Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2017 m. rugsėjo 13 d. pareiškimą dėl būtinybės dėti daugiau pastangų siekiant užkirsti kelią moterų lyties organų žalojimui ir priverstinėms santuokoms Europoje bei kovoti su šiais reiškiniais,

 atsižvelgdamas į PSO parengtas gaires padėčiai valdyti, kai dėl moterų lyties organų žalojimo pablogėja sveikatos būklė,

 atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 5 d. JT žmogaus teisių tarybos rezoliuciją „Moterų lyties organų žalojimo panaikinimas“,

 atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 27 d. JT generalinio sekretoriaus ataskaitą „Visuotinių pastangų siekiant panaikinti moterų lyties organų žalojimą didinimas“,

 atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 14 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją „Visuotinių pastangų siekiant panaikinti moterų lyties organų žalojimą didinimas“,

 atsižvelgdamas į Kotonu susitarimą ir vykstantį jo peržiūros procesą,

 atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo mėn. ES ir JT iniciatyvą „Spotlight“, kuria siekiama panaikinti smurtą prieš moteris ir mergaites,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi tarptautiniu mastu laikomasi nuomonės, kad moterų lyties organų žalojimas yra šiurkštus ir sistemingas žmogaus teisių pažeidimas, smurto prieš moteris ir mergaites forma bei lyčių nelygybės apraiška, nesiejama su jokia konkrečia religija ar kultūra, o nuo šiol šis reiškinys pripažįstamas visuotine problema, dėl kurios, UNICEF, Jungtinių Tautų gyventojų fondo ir PSO statistinių ataskaitų duomenimis, 30-yje šalių kenčia mažiausiai 200 mln. moterų ir mergaičių; kadangi, nežiūrint į tai, esama įrodymų, kad su moterų lyties organų žalojimo reiškiniu susiduriama daugiau nei 90-yje visų žemynų šalių;

B. kadangi, Jungtinių Tautų gyventojų fondo 2018 m. duomenimis, demografiniams pokyčiams tęsiantis ta pačia linkme, 2030 m. moterų lyties organų žalojimo pavojus grės 68 mln. mergaičių visame pasaulyje, be to, tikėtina, kad iki 2030 m. metinis rodiklis išaugs nuo 4,1 mln. 2019 m. iki 4,6 mln. per metus;

C. kadangi, remiantis naujausiais visoje Europoje prieinamais nacionaliniais duomenimis, apie 600 000 moterų ir mergaičių Europoje visą gyvenimą jaučia fizines ir psichologines moterų lyties organų žalojimo pasekmes, o vien 13-oje Europos šalių didelis pavojus gresia dar apie 180 000 mergaičių;

D. kadangi moterų lyties organų žalojimas apima visas procedūras, kurių metu iš dalies arba visiškai pašalinami moterų išorės lyties organai – pvz., klitoridektomiją, eksciziją, infibuliaciją ir kitas žalojančias procedūras – kuriomis moterų lyties organai sąmoningai pakeičiami arba sužalojami su medicina nesusijusiais tikslais bei kurių sukeltas fizinės, lytinės ir psichologinės sveikatos pablogėjimas gali būti mirtinas;

E. kadangi moterų lyties organų žalojimo procedūros dažniausiai atliekamos mergaitėms ir tai daroma laikotarpiu nuo kūdikystės iki 15 metų amžiaus; be to, kadangi mergaitės ir moterys per savo gyvenimą lyties organų žalojimo procedūras gali patirti ne kartą, pvz., artėjant jų vestuvėms ar joms rengiantis kelionei į užsienį;

F. kadangi, JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) 2018 m. duomenimis, pastaruoju metu padidėjusi moterų ir mergaičių, kurios galimai jau yra nukentėjusios nuo moterų lyties organų žalojimo procedūrų, procentinė dalis rodo, kad šio klausimo svarba netgi didėja, o nukentėjusiųjų arba susiduriančiųjų su šia grėsme skaičius toliau auga; kadangi, pasak UNHCR, vien per pastaruosius penkerius metus į Europą atvyko daugiau nei 100 000 prieglobsčio pasiprašiusių moterų, galimai nuketėjusių nuo moterų lyties organų žalojimo procedūrų;

G. kadangi, UNICEF duomenimis, padaryta pažanga, ir šiandien moterų lyties organų žalojimo grėsmė mergaitėms yra trečdaliu mažesnė negu prieš 30 metų; tačiau kadangi – atsižvelgiant į visus prieinamus duomenis ir iki 2030 m. likus 10-čiai metų – 5.3 darnaus vystymosi tikslas panaikinti moterų lyties organų žalojimo reiškinį toli gražu nepasiektas; kadangi, priešingai, matyti, jog absoliutus nuketėjusių moterų ir mergaičių skaičius yra padidėjęs ir didės, nebent būtų imtasi skubių veiksmų siekiant iš esmės padidinti pastangas, kad tam būtų užkirstas kelias;

H. kadangi, siekiant greitesnių pokyčių ir norint pasiekti tikslą sustabdyti moterų lyties organų žalojimą visame pasaulyje iki 2030 m., būtina skubiai padidinti ir koordinuoti dabartines pastangas, kuriomis siekiama sustabdyti šią praktiką vietos, nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygmenimis, pasinaudoti šiomis pastangomis bei užtikrinti didesnius ilgalaikius pokyčius įgyvendinant veiksmingas ir visapusiškas strategijas;

I. kadangi moterų lyties organų žalojimas – smurto dėl lyties forma ir, norint sustabdyti šį reiškinį, nepaprastai svarbu spręsti esmines lyčių nelygybės priežastis, įskaitant lyčių stereotipus ir žalingas socialines normas, bendruomenės lygmeniu;

J. kadangi moterų lyties organų žalojimas dažnai neatsiejamas nuo kitų lyčių nelygybės problemų ir yra tik vienas iš daugybės moterų teisių pažeidimų, kurie apima, pvz., švietimo, įskaitant išsamų lytinį švietimą, galimybių mergaitėms neužtikrinimą, užimtumo galimybių moterims nesudarymą, galimybės turėti nuosavybės ar ją paveldėti nebuvimą, priverstines arba ankstyvas vaikų santuokas, seksualinį ir fizinį smurtą bei kokybiškos sveikatos priežiūros, įskaitant su lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis susijusias paslaugas, neužtikrinimą;

K. kadangi vadinamoji moterų lyties organų žalojimo medikalizacija – tai moterų lyties organų žalojimo praktika, atliekama sveikatos priežiūros specialisto arba ligoninėje ar gydymo įstaigoje; kadangi moterų lyties organų žalojimo medikalizacija yra pavojingas mėginimas įteisinti moterų lyties organų žalojimo praktiką ir netgi galimai iš jos pelnytis;

1. pakartoja esąs įsipareigojęs padėti panaikinti moterų lyties organų žalojimo praktiką, kaip smurto dėl lyties formą, kurios psichologines ir fizines pasekmes moterys ir mergaitės jaučia ilgą laiką bei kuri kai kada gali būti ir mirtina, visame pasaulyje;

2. pažymi, kad grupės „Restorers“ pripažinimas ją atrenkant į kandidatų Sacharovo premijai gauti sąrašą žymi svarbų žingsnį einant šia kryptimi ir kovojant su moterų lyties organų žalojimu; taip pat pripažįsta svarbų jaunimo vaidmenį tampant pavyzdžiu savo bendruomenėje ir taip įgalint save bei kitus;

3. pabrėžia, kad pirmutinis bet kurių veiksmų moterų lyties organų žalojimo klausimu tikslas turi būti šio reiškinio prevencija užtikrinant tvarius visuomeninius pokyčius ir bendruomenių – o ypač šių bendruomenių moterų ir mergaičių – įgalėjimą teikiant švietimo ir informavimo paslaugas bei kuriant moterų ir mergaičių ekonominio įgalėjimo prielaidas; pabrėžia, jog moterų lyties organų žalojimo aukų apsauga ir tolesnė priežiūra turi būti prioritetas, kuris turi būti įgyvendinamas didinant investicijas, siekiant užtikrinti tinkamą apsaugą ir informavimą, taip pat prieigą prie profesionalios ir tinkamos fizinės, psichologinės, medicininės ir seksologinės priežiūros bei pagalbos šios praktikos aukoms;

4. pabrėžia, jog, norint panaikinti šią žalojančią praktiką, ne mažiau svarbu, kad į lyčių santykių pertvarkymo ir elgsenos keitimo bei moterų ir mergaičių įgalėjimo rėmimo procesą būtų įtraukiami vyrai ir berniukai; be to, pabrėžia, kad, stengiantis panaikinti moterų lyties organų žalojimą, svarbu įtraukti bendruomenės lyderius – pirmiausia tradicinius ir religinius lyderius bei tradicinius apipjaustytojus, kurie bendruomenėje neretai atlieka įtakingą vaidmenį;

5. pabrėžia, kad moterų lyties organų žalojimo problema turi būti sprendžiama vadovaujantis holistiniu ir tarpsektoriniu požiūriu – keliant klausimą dėl esminių lyčių nelygybės priežasčių, kurios yra visų formų smurto dėl lyties prieš visas moteris ir mergaites, įskaitant jų žmogaus teisių, fizinės neliečiamybės bei lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių nepaisymą, pagrindas – ir pirmiausia susiejant ją su kitomis žalojančiomis praktikomis, pvz., su ankstyvomis ir priverstinėmis santuokomis, vadinamuoju krūtinės lyginimu, himenoplastija ir nekaltybės patikrinimu;

6. reiškia susirūpinimą dėl to, kad kai kuriose šalyse – net ir tose, kuriose moterų lyties organų žalojimas yra neteisėtas – vis labiau plinta vadinamosios moterų lyties organų žalojimo medikalizacijos reiškinys ir kad šia praktika verčiasi vis daugiau sveikatos specialistų; primygtinai laikosi nuomonės, kad, kaip jau yra pažymėjusios ir JT bei PSO, tai nepriimtinas būdas klausimui dėl esminių moterų lyties organų žalojimo priežasčių spręsti; ragina susijusias šalis moterų lyties organų žalojimo medikalizaciją vienareikšmiškai paskelbti už įstatymo ribų ir sykiu išsamiau supažindinti medikus su šia problema teikiant informaciją ir rengiant mokymus bei užtikrinant pakankamą priežiūrą ir vykdymą;

7. pabrėžia, jog, vadovaujantis Stambulo konvencijos 38 straipsniu, valstybės narės įpareigojamos kriminalizuoti moterų lyties organų žalojimą, taip pat mergaičių kurstymą ir vertimą sutikti, kad joms būtų atliekami šie veiksmai, ar sąvadavimą šiuo tikslu, be to, pagal konvenciją saugomos ne tik mergaitės ir moterys, kurioms gresia moterų lyties organų žalojimo pavojus, bet ir mergaitės ir moterys, visą gyvenimą jaučiančios šios praktikos pasekmes; teigiamai vertina tai, kad mergaitės ir moterys visose valstybėse narėse nuo moterų lyties organų žalojimo saugomos baudžiamosios teisės nuostatomis, tačiau reiškia didžiulį susirūpinimą dėl galimo jų neveiksmingumo, nes teismus ES pasiekia vos viena kita byla;

8. atkreipia dėmesį į tai, kad daugelyje ES šalių numatyta galimybė baudžiamąja tvarka persekioti už moterų lyties organų žalojimą užsienyje vadovaujantis eksteritorialumo principu, sykiu užkertant kelią vaikų išvežimui į trečiąsias šalis moterų lyties organų žalojimo procedūroms atlikti; pažymi, kad kriminalizavimą turi lydėti baudžiamasis persekiojimas ir tyrimai; pabrėžia, jog didžiausias dėmesys visuomet turi būti teikiamas vaiko interesams, o vykdant šeimos narių, atliekančių moterų lyties organų žalojimo procedūras, baudžiamąjį persekiojimą ir juos teisiant taip pat turi būti užtikrinama, kad dėl to dar didesnis pavojus nekiltų susijusioms mergaitėms ir vaikams;

9. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad įgyvendinant būsimąjį ES biudžetą tiek viduje, tiek išorėje toliau būtų remiamas tvarus bendruomenių dalyvavimas projektuose ir programose, skiriant pakankamą finansavimą, kuriuo būtų atsižvelgiama į bendruomeninių organizacijų, taip pat aukų ir jaunimo vadovaujamų organizacijų bei iniciatyvų veiklos realijas; šiuo tikslu ragina Komisiją ir Tarybą vykstant diskusijoms dėl biudžeto, susijusioms su naująja daugiamete finansine programa (DFP), užtikrinti finansavimo lankstumą, prieinamumą ir tvarumą ilgesnio laikotarpio struktūrinės finansinės paramos pagrindu;

10. teigiamai vertina darbą, kuris jau atliktas pagal Teisių, lygybės ir pilietiškumo programą, bei ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būsimajame ES biudžete būtų atsižvelgta į didesnio lankstumo, taip pat vidaus ir išorės finansavimo programų sąveikos poreikį, siekiant skatinti priimti biudžetus, kuriais dėmesys būtų atkreipiamas į problemos kompleksiškumą, bei visapusiškesnius tarptautinius ir tarpvalstybinius veiksmus, kad moterų lyties organų žalojimo reiškinys būtų panaikintas visame pasaulyje;

11. ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviau dalyvauti Europos ir nacionalinių specialistų tinklų – taip pat ir susijusių su sveikatos, socialinės rūpybos, teisėsaugos ir pilietinės visuomenės sritimis – veikloje bei užtikrinti, kad ES finansavimas būtų skiriamas projektams, kuriais siekiama rengti specialistams skirtas mokymų ir sąmoningumo didinimo kampanijas apie tai, kaip veiksmingai užkirsti kelią moterų lyties organų žalojimo bei smurto prieš moteris ir mergaites atvejams, juos nustatyti ir į juos reaguoti;

12. ragina Komisiją užtikrinti, kad visos valstybės narės į savo nacionalinę teisę perkeltų ir visapusiškai įgyvendintų Aukų teisių direktyvą, kad moterų lyties organų žalojimą patyrusios moterys ir mergaitės, kurioms būtina skubi pagalba ES, galėtų pasinaudoti konfidencialiomis specialistų pagalbos, įskaitant paramą ir konsultacijas patyrus traumą, paslaugomis bei turėtų kur prisiglausti;

13. pažymi, kad, atsižvelgiant į naujausius UNHCR duomenis, specializuotų sveikatos priežiūros paslaugų, įskaitant psichologinę pagalbą, prieinamumas moterų lyties organų žalojimą patyrusioms moterims prieglobsčio prašytojoms ir pabėgėlėms turi būti laikomas prioritetu tiek ES, tiek valstybių narių lygmenimis;

14. ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad, įgyvendinus bendros Europos prieglobsčio sistemos (BEPS) reformą, visoje ES būtų vienodai taikomi aukščiausi tarptautinės apsaugos standartai priskyrimo tarptautinės apsaugos gavėjams, priėmimo sąlygų ir procesinių teisių srityse, skatinant tvirtą valstybių narių bendradarbiavimą, pirmiausia pažeidžiamų moterų prieglobsčio prašytojų, kurios yra nuketėjusios nuo moterų lyties organų žalojimo praktikos ir kitokio pobūdžio smurto dėl lyties arba kurioms tai gresia, klausimu;

15. atsižvelgdamas į išaugusį moterų ir mergaičių, nukentėjusių nuo moterų lyties organų žalojimo praktikos, skaičių, ragina Komisiją inicijuoti 2013 m. komunikato „Siekiant atsisakyti moters lytinių organų žalojimo“ peržiūrą, siekiant užtikrinti, kad visame pasaulyje būtų sustiprinti kovos su šią praktika veiksmai ir kad būtų imtasi darbo siekiant spręsti klausimą dėl valstybių narių skirtumų įstatymų, politikos ir paslaugų teikimo srityse, o moterys ir mergaitės, kurios yra nuketėjusios nuo moterų lyties organų žalojimo praktikos arba kurioms tai gresia, turėtų galimybę naudotis vienodus standartus atitinkančiu gydymu visoje ES;

16. ragina Komisiją užtikrinti, kad pagal būsimąją Europos lyčių lygybės strategiją būtų numatyti veiksmai, kuriais būtų siekiama sustabdyti moterų lyties organų žalojimą ir pasirūpinti šios praktikos aukomis, kad jos kalba būtų įtrauki ir kad ji apimtų tvirtus įsipareigojimus bei aiškius rodiklius visose ES kompetencijai priklausančiose srityse, įskaitant reguliaraus ataskaitų teikimo ir griežtos stebėsenos mechanizmą, siekiant visų ES institucijų ir valstybių narių atskaitomybės;

17. ragina Komisiją, Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir valstybes nares stiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, siekiant paskatinti jas priimti nacionalinius įstatymus, kuriais būtų uždrausta moterų lyties organų žalojimo praktika, padėti teisėsaugos institucijoms užtikrinti šių įstatymų įgyvendinimą, o įgyvendinant savo išorės politiką žmogaus teisių srityje – pirmiausia palaikant dvišalius ir daugiašalius dialogus žmogaus teisių klausimais bei vykdant kitokio pobūdžio diplomatinę veiklą – prioritetą teikti moterų lyties organų žalojimo ir kitos moteris ir mergaites žalojančios praktikos problemai; pabrėžia, kad ES gali padėti panaikinti moterų lyties organų žalojimo reiškinį visame pasaulyje plėtodama ir skatindama geriausią praktiką čia, ES;

18. ragina Komisiją užtikrinti, kad, kovojant su visų formų smurtu prieš moteris ir mergaites, svarbiausi būsimojo LLVP III veiksmai ir toliau apimtų moterų lyties organų žalojimo praktikos panaikinimą ir priežiūros paslaugų teikimą jos aukoms, taikant konkrečius ir atsekamus rodiklius;

19. ragina Komisiją ir EIVT užtikrinti, kad būsimojo ES veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje tikslai ir toliau apimtų moterų lyties organų žalojimo praktikos panaikinimą ir priežiūros paslaugų teikimą jos aukoms;

20. pakartoja savo raginimą Tarybai skubiai baigti Stambulo konvencijos ratifikavimo ES vardu procesą visapusiško prisijungimo be jokių apribojimų pagrindu bei paraginti ją ratifikuoti visas valstybes nares; ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad ši konvencija būtų visapusiškai integruota į ES teisės aktų ir politikos sistemą, o visos konvencijos šalys, reaguodamos į moterų lyties organų žalojimo atvejus, užkirstų kelią šiai praktikai, pasirūpintų moterų apsauga ir imtųsi nusikaltėlių baudžiamojo persekiojimo bei teiktų tinkamas paslaugas;

21. pakartoja savo raginimą Komisijai ir valstybėms narėms moterų lyties organų žalojimo prevenciją integruoti į visų sektorių veiklą, ypač sveikatos, įskaitant lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises, socialinio darbo, prieglobsčio, švietimo, įskaitant lytinį švietimą, užimtumo, teisėsaugos, teisingumo, vaiko apsaugos, žiniasklaidos, technologijų ir komunikacijos srityse; ragina kurti įvairioms skirtingų sektorių suinteresuotosioms šalims skirtas platformas, siekiant geriau koordinuoti šį bendradarbiavimą;

22. teigiamai vertina Komisijos pastangas ir aktyvią jos skatinamąją veiklą siekiant panaikinti moterų lyties organų žalojimo praktiką, vykdomą rengiant vidaus diskusijas su pilietinės visuomenės atstovais ir palaikant dialogus su šalimis partnerėmis išorės politikos pagrindu, taip pat jos įsipareigojimą kasmet atlikti ES kovos su moterų lyties organų žalojimo praktika vertinimą;

23. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų taikomi reikiami tinkamos struktūros mechanizmai, kuriais naudojantis būtų palaikomas prasmingas dialogas politikos ir sprendimų priėmimo klausimais su bendruomenių, kenčiančių dėl moterų lyties organų žalojimo, atstovais ir moterų visuomeninėmis organizacijomis, įskaitant nukentėjusiųjų vadovaujamas organizacijas;

24. ragina Komisiją užtikrinti, kad, į ES bendradarbiavimo ir prekybos susitarimus įtraukiant žmogaus teisių sąlygas, dėl šių susitarimų su trečiosiomis šalimis būtų deramasi ir jie būtų peržiūrimi atsižvelgiant į tai, kaip jos laikosi tarptautinių žmogaus teisių standartų – taip pat ir moterų lyties organų žalojimo reiškinio, kaip sistemingo žmogaus teisių pažeidimo ir smurto formos, dėl kurios trikdoma visavertė moterų ir mergaičių raida, klausimu;

25. teigiamai vertina atnaujintą metodiką, kuri buvo taikoma rengiant EIGE paskelbtą ataskaitą „Mergaičių, susiduriančių su moterų lyties organų žalojimo grėsme, padėties įvertinimas: nuoseklus procedūros etapų vadovas (2 leidimas)“ ir kuria buvo siekiama surinkti tikslesnius bei patikimesnius duomenis; ragina Komisiją ir valstybes nares atnaujinti reikiamus duomenis ir spręsti patikimos ES lygmens statistikos apie moterų lyties organų žalojimo praktikos paplitimą ir jos tipus, kurią būtų galima palyginti, trūkumo klausimą, o į duomenų rinkimo ir tyrimo procesą įtraukti akademinės bendruomenės atstovus, bendruomenių, kuriose taikoma minėtoji praktika, atstovus ir šios praktikos aukas, vadovaujantis bendruomeniniu ir dalyvavimu pagrįstu požiūriu; ragina organizacijas, vyriausybes ir ES institucijas bendradarbiauti, siekiant teikti tikslesnę kokybinę ir kiekybinę informaciją apie moterų lyties organų žalojimą bei ją skelbti ir užtikrinti, kad ji būtų prieinama platesniajai visuomenei; be to, ragina susijusias valdžios institucijas (policiją ir prokuratūras) keistis geriausia praktika ir bendradarbiauti – taip pat ir skelbiant tarptautinį pavojų;

26. ragina Komisiją tvariau investuoti į mokslinius tyrimus moterų lyties organų žalojimo srityje, kadangi išsamūs kokybiniai ir kiekybiniai moksliniai tyrimai yra vienintelis būdas geresniam šio reiškinio supratimui skatinti bei užtikrinti, kad su juo būtų kovojama specialiai pritaikytomis ir veiksmingomis priemonėmis;

27. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir Tarybai.

 

[1] OL L 315, 2012 11 14, p. 57.

[2] OL L 180, 2013 6 29, p. 96.

[3] OL L 337, 2011 12 20, p. 9.

[4] OL C 332 E, 2013 11 15, p. 87.

[5] OL C 93, 2017 3 24, p. 142.

[6] OL C 463, 2018 12 21, p. 26.

[7] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0007.

[8] OL C 337, 2018 9 20, p. 167.

[9] Priimti tekstai, P9_TA(2019)0080.

Atnaujinta: 2020 m. vasario 11 d.Teisinė informacija - Privatumo politika