Procedūra : 2019/2907(DEA)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B9-0091/2020

Pateikti tekstai :

B9-0091/2020

Debatai :

Balsavimas :

PV 12/02/2020 - 11.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :


<Date>{05/02/2020}5.2.2020</Date>
<NoDocSe>B9-0091/2020</NoDocSe>
PDF 150kWORD 46k

<TitreType>PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreRecueil>pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 111 straipsnio 3 dalį</TitreRecueil>


<Titre>dėl 2019 m. spalio 31 d. Komisijos deleguotojo reglamento, kuriuo, sudarant Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą, iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 347/2013</Titre>

<DocRef>(C(2019)07772 - 2019/2907(DEA))</DocRef>


<Depute>Marie Toussaint, Bas Eickhout</Depute>

<Commission>{Verts/ALE}Verts/ALE frakcijos vardu</Commission> 

Eric Andrieu, Maria Arena, Manon Aubry, Tiziana Beghin, Manuel Bompard, Marc Botenga, Delara Burkhardt, Mohammed Chahim, Leila Chaibi, Ignazio Corrao, Rosa D’Amato, Clare Daly, Pascal Durand, Cornelia Ernst, Eleonora Evi, Laura Ferrara, Mario Furore, Chiara Gemma, Dino Giarrusso, Raphaël Glucksmann, Sylvie Guillaume, Jytte Guteland, Martin Hojsík, Evin Incir, Aurore Lalucq, Martina Michels, Piernicola Pedicini, Sira Rego, Daniela Rondinelli, Günther Sidl, Kathleen Van Brempt, Nikolaj Villumsen, Mick Wallace, Marco Zullo


B9-0091/2020

Europos Parlamento rezoliucija dėl 2019 m. spalio 31 d. Komisijos deleguotojo reglamento, kuriuo, sudarant Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą, iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 347/2013

(C(2019)07772 - 2019/2907(DEA))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į Komisijos deleguotąjį reglamentą (C(2019)07772),

 atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį,

 atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009[1], ypač į jo 3 straipsnio 4 dalį ir 16 straipsnio 5 dalį,

 atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 bei panaikinami reglamentai (EB) Nr. 680/2007 ir (EB) Nr. 67/2010[2],

 atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 23 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2018/540, kuriuo, sudarant Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą, iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 347/2013[3],

 atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 5 d. Tarybos sprendimą (ES) 2016/1841 dėl Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, sudarymo Europos Sąjungos vardu[4],

 atsižvelgdamas į savo 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl 2019 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Madride (Ispanija) (COP 25)[5],

 atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose patvirtinamas tikslas ne vėliau kaip 2050 m. sukurti neutralaus poveikio klimatui ES,

 atsižvelgdamas į savo 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl kritinės klimato ir aplinkos padėties[6],

 atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą dėl Europos žaliojo kurso (COM(2019)0640),

 atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso[7],

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 111 straipsnio 3 dalį,

A. kadangi 2015 m. Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos, priimtame po 21-osios Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos (toliau – Paryžiaus susitarimas), šalys įpareigojamos „užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2°C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad temperatūros padidėjimas būtų ne didesnis nei 1,5°C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu;

B. kadangi naudojant iškastinį kurą išskiriamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos daugiausiai prisideda prie klimato kaitos; kadangi nauja dujų tiekimo infrastruktūra sukurta taip, kad tarnautų bent 40 –50 metų, o kartais net ilgiau; kadangi Komisija pažymėjo, jog ketvirtajam bendro intereso projektų sąrašui nebuvo atliktas tvarumo ar poveikio klimatui vertinimas;

C. kadangi naujos dujų infrastruktūros statybų projektai, išvardyti Komisijos deleguotajame reglamente, kelia naują priklausomybės nuo iškastinio kuro grėsmę, kuri nesuderinama su įsipareigojimais, prisiimtais pagal Paryžiaus susitarimą;

D. kadangi savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliucijoje dėl Europos žaliojo kurso Parlamentas ragina „persvarstyti transeuropinės energetikos (TEN-E) gaires prieš patvirtinant kitą bendro intereso projektų sąrašą, siekiant suderinti teisės aktų sistemą su pažangiųjų tinklų diegimo prioritetu ir užkirsti kelią susisaistymui investicijomis į didelio anglies dioksido kiekio projektus“; kadangi per pirmąjį svarstymą priimtoje 2019 m. balandžio 17 d. pozicijoje dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) Nr. 283/2014, 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Komisija įvertina Reglamento (ES) Nr. 347/2013 veiksmingumą ir politikos nuoseklumą ir iki 2020 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai vertinimą, kartu su šios peržiūros rezultatais. Tame vertinime Komisija, be kita ko, apsvarsto Sąjungos energetikos ir klimato srities tikslus iki 2030 m., ilgalaikį ES įsipareigojimą mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“. Kai tikslinga, prie to vertinimo gali būti pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo persvarstomas tas reglamentas“;

E. kadangi Parlamentas pripažįsta Komisijos pastangas Sąjungos bendro intereso projektų sąraše išlaikyti stabilų skaičių su elektros energija susijusių projektų, kurie yra reikalingi norint efektyviai paruošti dirvą Europos energetikos pertvarkai;

F. kadangi nepaprastai svarbu pasiekti Sąjungos tiekimo saugumo ir energetinės nepriklausomybės tikslus, tačiau pernelyg optimistiški vertinimai, perteklinis pajėgumas ir nenaudojami įrenginiai tik skatins kainų augimą, o tai pakenks Sąjungos pramonės konkurencingumui ir padidins visų piliečių sąskaitas už energiją;

1. pareiškia prieštaravimą dėl Komisijos deleguotojo reglamento;

2. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir pranešti jai, kad deleguotasis reglamentas negali įsigalioti;

3. ragina Komisiją pateikti naują deleguotąjį aktą, kuriame būtų išvengta bet kokios naujos iškastinio kuro infrastruktūros, galinčios didinti priklausomybę, statybų ir kuris visapusiškai atitiktų Sąjungos ir valstybių narių įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą;

4. pabrėžia, kad būtina iki 2020 m. gruodžio 31 d. peržiūrėti Reglamentą (ES) Nr. 347/2013 ir tuo pat metu paskelbti gaires dėl išlaidų pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę, taip pat dėl projektų, įtrauktų į penktąjį bendro intereso projektų sąrašą, atrankos, laikantis Sąjungos ir valstybių narių įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimą;

5. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

 

[2] OL L 348, 2013 12 20, p. 129.

[3] OL L 90, 2018 4 6, p. 38.

[4] OL L 282, 2016 10 19, p. 1.

[5] Priimti tekstai, P9_TA(2019)0079.

[6] Priimti tekstai, P9_TA(2019)0078.

[7] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0005.

Atnaujinta: 2020 m. vasario 6 d.Teisinė informacija - Privatumo politika