Procedūra : 2020/2557(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B9-0098/2020

Pateikti tekstai :

B9-0098/2020

Debatai :

Balsavimas :

PV 12/02/2020 - 11.9
CRE 12/02/2020 - 11.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P9_TA(2020)0033

<Date>{07/02/2020}7.2.2020</Date>
<NoDocSe>B9-0098/2020</NoDocSe>
PDF 249kWORD 65k

<TitreType>PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreSuite>pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų</TitreSuite>

<TitreRecueil>pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį</TitreRecueil>


<Titre>dėl siūlomų derybų įgaliojimų dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste</Titre>

<DocRef>(2020/2557(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute>David McAllister, UKCG koordinatorius

</Depute><Depute>Manfred Weber</Depute>

<Commission>{PPE}PPE frakcijos vardu</Commission>

<Depute>Iratxe García Pérez</Depute>

<Commission>{S&D}S&D frakcijos vardu</Commission>

<Depute>Dacian Cioloş</Depute>

<Commission>{Renew}RENEW frakcijos vardu</Commission>

<Depute>Philippe Lamberts, Ska Keller</Depute>

<Commission>{Verts/ALE}Verts/ALE frakcijos vardu</Commission>

<Depute>Martin Schirdewan</Depute>

<Commission>{GUE/NGL}GUE/NGL frakcijos vardu</Commission>

<Depute>Antonio Tajani</Depute>

<Commission>Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkas</Commission>

<Depute>Bernd Lange</Depute>

<Commission>Tarptautinės prekybos komiteto pirmininkas</Commission>

<Depute>Nathalie Loiseau</Depute>

<Commission>Saugumo ir gynybos pakomitečio pirmininkė</Commission>

<Depute>Christophe Hansen</Depute>

<Commission>INTA komiteto pranešėjas, UKCG narys</Commission>

<Depute>Pedro Silva Pereira</Depute>

<Commission>S&D atstovas UKCG</Commission>

<Depute>Morten Petersen</Depute>

<Commission>RENEW atstovas UKCG</Commission>

</RepeatBlock-By>

PAKEITIMAI

B9-0098/2020

Europos Parlamento rezoliucija dėl siūlomų derybų įgaliojimų dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste

(2020/2557(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis) ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV),

 atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (Chartija);

 atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 5 d. rezoliuciją dėl derybų su Jungtine Karalyste gavus jos pranešimą dėl ketinimo išstoti iš Europos Sąjungos[1], 2017 m. spalio 3 d. rezoliuciją dėl derybų su Jungtine Karalyste padėties[2], 2017 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl derybų su Jungtine Karalyste padėties[3], 2018 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl pagrindinių būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių principų[4], 2019 m. rugsėjo 18 d. rezoliuciją dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dabartinės padėties[5] ir 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Susitarimo dėl išstojimo iš ES nuostatų dėl piliečių teisių įgyvendinimo ir stebėsenos[6],

 atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 29 d. rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo dėl Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos sudarymo projekto[7],

 atsižvelgdamas į Susitarimą dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (toliau – Susitarimas dėl išstojimo)[8] ir Politinę deklaraciją, kuria nustatomi Europos Sąjungos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės būsimų santykių pagrindiniai principai (toliau – Politinė deklaracija)[9],

 atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto, Biudžeto komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Regioninės plėtros komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, Žuvininkystės komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Konstitucinių reikalų komiteto ir Saugumo ir gynybos pakomitečio laiškus,

 atsižvelgdamas į rekomendaciją dėl Tarybos sprendimo, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste ir pagal kurį Komisija paskiriama Sąjungos derybininke, ir į jos priedą, kuriame pateikiami derybų dėl naujos partnerystės nurodymai (COM(2020)0035) (toliau – derybiniai nurodymai),

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A. kadangi 2020 m. sausio 31 d. vidurnaktį (Vidurio Europos laiku) Jungtinė Karalystė (JK) nustojo būti Europos Sąjungos (ES) valstybe nare;

B. kadangi Politinėje deklaracijoje nustatyti plataus užmojo, plačios, glaudžios ir lanksčios prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo partnerystės, kurios pagrindas – visapusiškas ir subalansuotas laisvosios prekybos susitarimas (LPS), taip pat teisėsaugos ir baudžiamosios teisenos, užsienio politikos, saugumo ir gynybos bei platesnių bendradarbiavimo sričių parametrai ir nustatyta, kad tais atvejais, kai Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė derybų metu mano, kad tai atitinka jų abipusį interesą, būsimi santykiai gali apimti ne tik Politinėje deklaracijoje aprašytas bendradarbiavimo sritis;

C. kadangi būsimi santykiai turėtų būti grindžiami teisių ir pareigų pusiausvyra, atsižvelgiant į bendrosios rinkos ir muitų sąjungos vientisumą, taip pat keturių laisvių nedalomumą; kadangi ES nepriklausanti valstybė, kuri nevykdo tokių pačių įsipareigojimų kaip valstybė narė, negali turėti tokių pačių teisių ir naudotis tais pačiais privalumais kaip valstybė narė;

D. kadangi Politinėje deklaracijoje teigiama, kad būsima ekonominė partnerystė bus grindžiama nuostatomis, užtikrinančiomis vienodas sąlygas atvirai ir sąžiningai konkurencijai;

E. kadangi ES ir Jungtinė Karalystė išliks artimos kaimynės ir toliau turės daug bendrų interesų;

F. kadangi tokių glaudžių santykių įtvirtinimas visapusišku ES ir Jungtinės Karalystės partnerystės susitarimu galėtų būti laikomas tinkama būsimų santykių sistema, kuria galima apsaugoti ir skatinti šiuos bendrus interesus, įskaitant naujus prekybos santykius;

G. kadangi susitarime dėl būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių turėtų būti numatyta lanksti sistema, pagal kurią būtų galima įvairiu mastu bendradarbiauti labai įvairiose politikos srityse, remiantis bendra valdymo struktūra ir atitinkamomis ginčų sprendimo nuostatomis;

H. kadangi, siekdamos vykdyti tokį bendradarbiavimą, abi šalys turės ir toliau laikytis aukštų standartų ir savo tarptautinių įsipareigojimų tam tikrose politikos srityse;

I. kadangi Susitarimo dėl išstojimo protokole dėl Airijos ir Šiaurės Airijos numatyta teisinė sistema, pagal kurią išsaugomos visos Didžiojo penktadienio susitarimo dalys ir Šiaurės Airijos gyventojų teisės, taip pat užtikrinamas bendrosios rinkos vientisumas ir vientisos salos ekonomika ir taip išvengiama realios sienos, kol pagal pritarimo mechanizmą užtikrinamas šios teisinės sistemos tęstinumas; kadangi Jungtinės Karalystės įsipareigojimas užtikrinti visų Didžiojo penktadienio susitarimo dalių taikymą taikomas bet kokiomis aplinkybėmis;

J. kadangi tikslinga užtikrinti, kad ES institucijos ir valstybės narės drauge su viešaisiais ir privačiaisiais subjektais pradėtų pasiruošimo visiems įmanomiems ES ir Jungtinės Karalystės derybų padariniams darbus;

K. kadangi nuolatinė ES institucijų ir valstybių narių vienybė yra itin svarbi siekiant apginti ES ir jos piliečių interesus vėlesniais derybų etapais, taip pat užtikrinti, kad šios derybos būtų sėkmingai ir laiku užbaigtos;

1. pabrėžia savo pasiryžimą užmegzti kuo artimesnius santykius su Jungtine Karalyste; vis dėlto pažymi, kad tokie santykiai turės skirtis nuo tų, kuriais Jungtinė Karalystė naudojosi kaip ES valstybė narė, ir kad turės būti laikomasi toliau išdėstytų principų;

2. primena, kad bet koks pagal SESV 217 straipsnį sudarytas ES ir Jungtinės Karalystės asociacijos susitarimas (toliau – susitarimas) turi griežtai atitikti šiuos principus:

i) trečioji valstybė negali naudotis tomis pačiomis teisėmis ir privalumais, kokiais naudojasi Europos Sąjungos valstybė narė arba Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) arba Europos ekonominės erdvės (EEE) narė;

ii) visiško bendrosios rinkos vientisumo ir tinkamo veikimo, muitų sąjungos ir keturių laisvių nedalomumo apsauga ir visų pirma bendradarbiavimo ekonomikos ramsčio srityje lygis turėtų atitikti laisvo asmenų judėjimo principą;

iii) turi būti išsaugotas ES sprendimų priėmimo autonomiškumas;

iv) turi būti užtikrinama ES teisinė tvarka ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vaidmuo šiuo aspektu;

v) turi būti toliau laikomasi demokratinių principų, gerbiamos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, kaip apibrėžta, visų pirma, Jungtinių Tautų Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir jos protokoluose, Europos socialinėje chartijoje, Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statute ir kitose Jungtinių Tautų ir Europos Tarybos tarptautinėse žmogaus teisių sutartyse, taip pat turi būti laikomasi teisinės valstybės principo;

vi) turi būti sudarytos vienodos sąlygos, užtikrinant lygiaverčius socialinės, darbo, aplinkos, konkurencijos ir valstybės pagalbos politikos standartus, be kita ko, taikant tvirtą ir visapusišką konkurencijos ir valstybės pagalbos kontrolės sistemą;

vii) turi būti taikomas atsargumo principas, taip pat principas, pagal kurį žala aplinkai pirmiausia turėtų būti atitaisoma ten, kur yra jos šaltinis, ir principas „teršėjas moka“;

viii) turi būti išsaugomi ES susitarimai su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, įskaitant EEE susitarimą, ir išlaikoma bendra tokių susitarimų pusiausvyra;

ix) turi būti išsaugomas ES finansinis stabilumas ir užtikrinama, kad būtų laikomasi reguliavimo ir priežiūros tvarkos ir standartų ir kad jie būtų taikomi;

x) turi būti užtikrinama tinkama teisių ir pareigų, taip pat, kai taikoma, proporcingų finansinių indėlių pusiausvyra;

3. pakartoja, kad susitarime turėtų būti numatyta tinkama būsimų santykių sistema, grindžiama trimis pagrindiniais ramsčiais: ekonomine partneryste, užsienio reikalų partneryste, konkrečių sektorių klausimų ir teminiu bendradarbiavimu; pabrėžia, kad susitarimu taip pat turėtų būti užtikrinta nuosekli valdymo sistema, kuri turėtų apimti tvirtą ginčų sprendimo mechanizmą, taip išvengiant dvišalių susitarimų gausos ir trūkumų, būdingų ES santykiams su Šveicarija; primena, kad susitarimas turi atitikti ES sutarties 3 straipsnio 5 dalį;

4. pažymi, kad, atsižvelgiant į ES ir Jungtinės Karalystės bendrų vertybių bendrą pagrindą, jų glaudžius ryšius ir dabartinį reguliavimo suderinimą, 47 metus trukusią Jungtinės Karalystės narystę ES ir jos, kaip nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės, statusą, taip pat į jos narystę Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje (NATO), Jungtinė Karalystė ir toliau bus svarbi ES partnerė visuose pirmiau minėtuose ramsčiuose ir kad abi šalys suinteresuotos užmegzti partnerystę, kuri užtikrintų tęstinį bendradarbiavimą;

5. primena, kad šį susitarimą galima sudaryti tik visapusiškai įsitraukus Europos Parlamentui ir jam davus galutinį pritarimą; pabrėžia, kad Parlamentas turi būti nedelsiant ir išsamiai informuojamas visais procedūros etapais pagal SESV 207, 217 ir 218 straipsnius, remiantis atitinkama teismų praktika ir nusistovėjusia geriausia praktika, ir kad į Parlamento pozicijas turėtų būti tinkamai atsižvelgiama visais etapais, užtikrinant, kad Parlamentas ir jo kompetentingi komitetai galėtų vykdyti demokratinę priežiūrą ir priimti sprendimus dėl susitarimo būdami visapusiškai informuoti; ragina Tarybą ir Komisiją, nustatant derybinius nurodymus, visapusiškai atsižvelgti į Parlamento poziciją ir paviešinti šiuos nurodymus;

6. ragina Komisiją derybas vesti skaidriai; primygtinai ragina Komisiją šiuo atžvilgiu užtikrinti viešas konsultacijas ir nuolatinį dialogą su socialiniais partneriais ir pilietine visuomene, taip pat su nacionaliniais parlamentais;

7. mano, kad ES derybose su Jungtine Karalyste turi dėti visas įmanomas pastangas, kad būtų apginti ES interesai, visada būtų išsaugota ES įtaka ir būtų užtikrinta vienybė, kaip buvo per derybas dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES sąlygų; primygtinai ragina išsaugoti šią vienybę derybose dėl būsimos partnerystės ir todėl primena, jog svarbu, kad derybose Komisija būtų vienintelė ES derybininkė, ir kad todėl valstybės narės negali pradėti jokių dvišalių derybų;

8. reikalauja, kad derybos dėl visų derybinių nurodymų projekto klausimų būtų pradėtos kuo greičiau; vis dėlto mano, kad išsamumo ir užmojo lygis būtinai turės atitikti Jungtinės Karalystės griežtai pasirinktą grafiką, kuris neatspindi derybų sudėtingumo ir dėl kurio kyla pavojus, kad tam tikrose srityse, kuriose atsarginės priemonės arba tarptautinė sistema gali būti nepakankama teisinė sistema, kad būtų išvengta didelių sutrikimų, įvyks staigus lūžis;

9. reiškia susirūpinimą dėl to, kaip Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas aiškina Susitarimo dėl išstojimo protokolo dėl Airijos ir Šiaurės Airijos nuostatas dėl sienų kontrolės Airijos jūroje; mano, kad pasitikėjimas yra esminis bet kokių derybų elementas; laikosi nuomonės, kad Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas turi nedelsdamas tinkamai paaiškinti, kaip Jungtinė Karalystė ketina įgyvendinti Protokolą dėl Airijos ir Šiaurės Airijos;

10. pritaria derybiniams nurodymams, kuriuose nustatyta, kad Gibraltaras nebus įtrauktas į susitarimų, kuriuos sudarys ES ir Jungtinė Karalystė, teritorinę taikymo sritį ir kad bet kokiam atskiram susitarimui reikės išankstinio Ispanijos Karalystės sutikimo;

I. EKONOMINĖ PARTNERYSTĖ

Prekyba ir vienodos sąlygos

11. atkreipia dėmesį į tai, kad Jungtinė Karalystė nusprendė sukurti savo būsimą ekonominę ir prekybos partnerystę su ES sudarydama laisvosios prekybos susitarimą; pabrėžia, kad, nors Europos Parlamentas remia ES konstruktyvias derybas su Jungtine Karalyste dėl subalansuoto, plataus užmojo ir visapusiško LPS, LPS iš esmės niekada nebus lygiavertis prekybai be kliūčių;

12. pakartoja, kad, siekiant išsaugoti ES ir jos bendrosios rinkos vientisumą, muitų sąjungos vientisumą ir keturių laisvių nedalomumą, labai svarbu užtikrinti, kad kvotų ir bemuitės prieigos prie didžiausios pasaulio bendrosios rinkos lygis visiškai atitiktų reguliavimo konvergencijos mastą ir prisiimtus įsipareigojimus laikytis vienodų atviros ir sąžiningos konkurencijos sąlygų, siekiant dinamiško suderinimo; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti veiksmingą įgyvendinimą, vykdymo užtikrinimą ir ginčų sprendimą, reikia derinti esmines taisykles ir priemones, įskaitant nekintamumo išlygas ir mechanizmus;

13. pabrėžia, kad LPS turėtų būti siekiama sudaryti sąlygas patekti į rinką ir palengvinti prekybą, kad padėtis būtų kuo panašesnė į tai, kas buvo iki Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES dienos, tačiau sykiu toliau turi būti kuriamos deramos darbo vietos ir didinamos ES eksporto galimybės, skatinant darnų vystymąsi, laikantis ES standartų ir paisant demokratinių procedūrų; pabrėžia, kad turėtų būti užtikrintos vienodos sąlygos ir apsaugoti ES standartai, kad būtų išvengta lenktynių dėl kuo žemesnių standartų, siekiant dinamiško suderinimo, ir kad reikia užtikrinti, kad Jungtinė Karalystė neįgytų nesąžiningo konkurencinio pranašumo sumažindama apsaugos lygį, ir užkirsti kelią rinkos dalyvių reglamentavimo arbitražui;

14. pabrėžia, jog siekiant, kad LPS iš tiesų atitiktų ES interesus, į derybinius nurodymus turėtų būti įtraukti šie aspektai:

i) vienodos sąlygos turi būti užtikrintos tvirtais įsipareigojimais ir vykdytinomis nuostatomis dėl konkurencijos ir valstybės pagalbos, atitinkamų mokesčių klausimų (įskaitant kovą su mokesčių slėpimu, vengimu ir pinigų plovimu), visapusiško socialinių ir darbo standartų (įskaitant lygiaverčio lygio apsaugą ir apsaugos priemones nuo socialinio dempingo) laikymosi, aplinkos apsaugos ir su klimato kaita susijusių standartų, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų propagavimo, aukšto lygio vartotojų apsaugos ir darnaus vystymosi; nuostatomis turėtų būti užtikrinta, kad standartai nebūtų sumažinti, o abi šalys būtų įgaliotos ilgainiui keisti įsipareigojimus, kad būtų nustatyti aukštesni standartai arba įtrauktos papildomos sritys; siekiant dinamiško suderinimo, įsipareigojimai ir nuostatos turėtų būti vykdomi taikant autonomines laikinąsias priemones, patikimą ginčų sprendimo mechanizmą ir teisių gynimo priemones;

ii) abipusis susitarimas dėl abipusiai naudingo prekių, paslaugų, viešųjų pirkimų, profesinių kvalifikacijų pripažinimo ir, atitinkamais atvejais, tiesioginių užsienio investicijų patekimo į rinką, dėl kurio bus deramasi visapusiškai laikantis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklių;

iii) abiejų šalių įsipareigojimas tarptautiniuose forumuose toliau bendradarbiauti siekiant tvirtomis taisyklėmis grindžiamos laisvos ir sąžiningos prekybos, kad būtų užtikrintas veiksmingas daugiašališkumas;

iv) siekdama kuo didesnės prekybos prekėmis, Komisija turėtų įvertinti galimas kvotas ir tarifus pažeidžiamiausiems sektoriams, taip pat poreikį nustatyti apsaugos sąlygas, kad būtų apsaugotas ES bendrosios rinkos vientisumas; be to, pakartoja, kad, pavyzdžiui, maisto ir žemės ūkio produktų patekimas į bendrąją rinką priklauso nuo to, ar griežtai laikomasi visų ES teisės aktų ir standartų, ypač maisto saugos, genetiškai modifikuotų organizmų ( GMO), pesticidų, geografinių nuorodų, gyvūnų gerovės, ženklinimo ir atsekamumo, sanitarijos ir fitosanitarijos (SFS) standartų, taip pat žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatos srityse;

v) kilmės taisyklės turėtų atitikti naujausius ES laisvosios prekybos susitarimus ir būti grindžiamos ES gamintojų interesais; šiuo ES ir Jungtinės Karalystės susitarimu reikėtų užtikrinti pagrindinius esamų ES ir trečiųjų šalių komercinių santykių principus ir vengti bet kokio piktnaudžiavimo užtikrinant nuoseklumą toliau trečiosioms šalims taikant suderintą tarifų ir kvotų sistemą bei prekių kilmės taisykles;

vi) įsipareigojimai dėl antidempingo ir kompensacinių priemonių, kai tai reikalinga, galėtų viršyti PPO taisykles šioje srityje;

vii) įsipareigojimai dėl paslaugų turėtų būti prisiimti siekiant užtikrinti tokį prekybos paslaugomis liberalizavimo lygį, kuris gerokai viršytų šalių PPO įsipareigojimus, remiantis naujausiais ES laisvosios prekybos susitarimais, kartu užtikrinant aukštą ES viešųjų paslaugų kokybę pagal SESV ir visų pirma Protokolą Nr. 26 dėl visuotinės svarbos paslaugų; be to, garso ir vaizdo paslaugoms neturėtų būti taikomos nuostatos, susijusios su liberalizavimu; pakartoja, kad pagal LPS paslaugų patekimas į rinką yra ribotas ir jam visada taikomos išimtys ir išlygos; turėtų būti įtraukti visi paslaugų teikimo būdai, įskaitant įsipareigojimus dėl fizinių asmenų judėjimo per sienas (4 paslaugų teikimo būdas) ir nuostatas, susijusias su ES taisyklėmis bei vienodo požiūrio į darbuotojus laikymusi ir profesinių kvalifikacijų pripažinimu; į susitarimus turėtų būti įtrauktos nuostatos dėl patekimo į rinką ir nacionalinis režimas pagal priimančiosios valstybės taisykles, siekiant užtikrinti, kad su ES paslaugų teikėjais būtų elgiamasi nediskriminuojant, be kita ko, ir įsisteigimo atžvilgiu; pagal naująją tvarką fiziniams asmenims turėtų būti leidžiama laikinai atvykti ir būti verslo tikslais siekiant teikti paslaugas;

viii) turėtų būti sudarytos galimybės patekti į viešųjų pirkimų rinkas, neapsiribojant PPO viešųjų pirkimų susitarimo (VPS) įsipareigojimais, užtikrinant ES įmonėms galimybę patekti į strateginių sektorių rinką ir ES viešųjų pirkimų rinkų tam tikro laipsnio atvėrimą;

ix) griežtos ir vykdytinos priemonės, apimančios intelektinės nuosavybės teisių, įskaitant geografines nuorodas (GN), pvz., autorių teisių ir gretutinių teisių, prekių ženklų, pripažinimą ir apsaugą, remiantis dabartine ir būsima ES teisine sistema;

x) susitarime turėtų būti patvirtinta esamų geografinių nuorodų apsauga, kaip numatyta Susitarime dėl išstojimo, ir nustatytas būsimų geografinių nuorodų apsaugos mechanizmas, užtikrinant tokį patį apsaugos lygį, koks numatytas Susitarime dėl išstojimo;

xi) turėtų būti įtrauktas plataus užmojo skyrius dėl prekybos ir lyčių lygybės; reikėtų atsižvelgti į Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES pasekmes lyčių lygybei, be kita ko, užtikrinant vienodas sąlygas ES veiksmams, kuriais apsaugomas ir stiprinamas moterų vaidmuo ekonomikoje, pavyzdžiui, priemonėms, kuriomis kovojama su vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu;

xii) visa apimantis skyrius apie labai mažų įmonių ir mažųjų bei vidutinių įmonių (MVĮ) poreikius ir interesus, susijusius su patekimo į rinką palengvinimu, įskaitant techninių standartų suderinamumą, tačiau tuo neapsiribojant bei supaprastintas muitinės procedūras, siekiant išsaugoti ir sukurti konkrečias verslo galimybes ir skatinti jų tarptautinimą;

xiii) norint, kad prekybos susitarimas būtų išsamus, į jį turi būti įtrauktos nuostatos, kuriomis būtų užtikrintas tolesnis Jungtinės Karalystės ir ES reguliavimo derinimas ateityje; siekiant sudaryti palankesnes sąlygas prekybai, turėtų būti deramasi dėl kompleksinių reglamentavimo nuoseklumo ir netarifinių kliūčių taisyklių, atsižvelgiant į savanorišką bendradarbiavimo reguliavimo srityje pobūdį ir teisę reguliuoti atsižvelgiant į viešuosius interesus, kartu išsaugant reglamentavimo savarankiškumą ir parlamentines teises bei primenant, kad prekybos susitarimo nuostatos dėl bendradarbiavimo reguliavimo srityje negali visiškai atkartoti tokios pačios nevaržomos prekybos, kokia yra suteikiama narystės bendrojoje rinkoje;

xiv) siekiant užtikrinti finansinį ir reglamentavimo stabilumą bei visapusišką ES reguliavimo tvarkos bei standartų laikymąsi ir jų taikymą, rizikos ribojimo išlyga ir tarpvalstybinių finansinių paslaugų teikimo apribojimai yra įprastas ES prekybos susitarimų bruožas ir turėtų būti įtraukti ir į šį susitarimą;

xv) plataus užmojo nuostatomis, kuriomis sudaromos sąlygos plėtoti skaitmeninę prekybą, šalinti nepagrįstas prekybos elektroninėmis priemonėmis kliūtis ir užtikrinti atvirą, saugią ir patikimą internetinę aplinką įmonėms bei vartotojams, taip pat reglamentuoti tarpvalstybinius duomenų srautus, įskaitant tokius principus kaip sąžininga konkurencija ir plataus užmojo tarpvalstybinio duomenų perdavimo taisyklės, visapusiškai laikantis dabartinių ir būsimų ES duomenų apsaugos ir privatumo taisyklių ir nedarant joms poveikio;

xvi) dėl laisvosios prekybos susitarimo (LPS) prekėms patekus į bendrąją rinką būtų vykdomos muitinės patikros ir atliekamas patvirtinimas, o tai turėtų įtakos pasaulinėms tiekimo grandinėms ir gamybos procesams; būtina stiprinti muitines tiek personalo, tiek techninės įrangos atžvilgiu, kad jos galėtų susidoroti su papildomomis užduotis; būsimų susitarimų veiklos procedūromis turi būti siekiama išsaugoti Sąjungos bendrosios prekių rinkos ir muitų sąjungos taisykles; todėl yra labai svarbu užtikrinti prekių atitiktį bendrosios rinkos taisyklėms;

xvii) reglamentavimo suderinimas su gaminių rinkos priežiūra ir griežtais gaminių standartais turėtų būti esminė ir nepakeičiama bet kokio būsimo susitarimo su Jungtine Karalyste dalis, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ES įmonėms ir aukštą ES vartotojų apsaugos lygį;

xviii) turi būti išsaugotas muitų sąjungos ir jos taisyklių bei procedūrų vientisumas; ES ir Jungtinė Karalystė turėtų laiku sudaryti veiksmingą darbinį susitarimą šioje srityje;

15. pabrėžia, kad visam LPS turėtų būti taikomos nuostatos dėl pilietinės visuomenės dialogo, suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo ir konsultavimosi su abiem šalimis; primygtinai ragina įsteigti vidaus patariamąsias grupes, kurios prižiūrėtų susitarimo įgyvendinimą;

16. pakartoja, kad susitarimu turėtų būti užtikrinta nuosekli valdymo sistema, kuri turėtų apimti patikimą ginčų sprendimo mechanizmą ir valdymo struktūras; atsižvelgdamas į tai pabrėžia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo kompetenciją aiškinti su ES teise susijusius klausimus, siekiant užtikrinti tokio aiškinimo vienodumą;

Vienodos sąlygos

17. primena, kad Jungtinė Karalystė turėtų toliau laikytis pagal savo tarptautinius įsipareigojimus nustatytų standartų ir juos įgyvendinti, siekdama dinamiškai suderinti teisės aktus ir politiką taip, kad būtų atspindėtas būsimų santykių mastas ir išsamumas;

18. primena savo pasiryžimą užkirsti kelią bet kokiam dempingui būsimuose ES ir Jungtinės Karalystės santykiuose ir šiuo atžvilgiu primena, kad siekiant užkirsti jam kelią labai svarbu suderinti aplinkos, darbo ir socialinius, atitinkamus mokesčių klausimus bei valstybės pagalbos politiką;

19. pažymi, kad susitarimo dėl vienodų veiklos sąlygų išsamumas bus esminis veiksnys nustatant bendrą būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių mastą; primena, kad šiuo klausimu iš esmės svarbu bus tai, ar Jungtinė Karalystė ir toliau laikysis Europos socialinio modelio; pakartoja, kad reikia nustatyti apsaugos priemones, kuriomis būtų užtikrintas tiek aukštų standartų išlaikymas, tiek ir vienodos sąlygos socialinių ir užimtumo standartų srityse, išlaikant bent jau dabartinį aukštą lygį, kas yra numatyta galiojančiuose bendruose standartuose;

20. pabrėžia, kad glaudesniems santykiams reikės tvirtos ir išsamios konkurencijos bei valstybės pagalbos kontrolės sistemos, kuri užkirstų kelią nederamam prekybos ir konkurencijos iškraipymui, siekiant užtikrinti, kad Jungtinė Karalystė nesiimtų nesąžiningo ir antikonkurencinio elgesio, dėl kurio būtų vykdomas dempingas ES ekonominės veiklos vykdytojų atžvilgiu;

21. yra tvirtai įsitikinęs, kad Jungtinė Karalystė turėtų laikytis besikeičiančių mokesčių ir kovos su pinigų plovimu teisės aktų standartų pagal ES acquis, įskaitant mokesčių skaidrumą, keitimąsi informacija mokesčių klausimais ir kovos su mokesčių vengimu priemones, bei turėtų spręsti klausimus, susijusius su atitinkama jos užjūrio teritorijų, suverenių bazių teritorijų ir jos Karūnai priklausančių teritorijų padėtimi ir jų neatitiktimi ES gero valdymo kriterijams ir skaidrumo reikalavimams;

22. pakartoja, kad būtina išlaikyti aukštus standartus ir vienodas sąlygas vaistų, medicinos prietaisų, maisto saugos ir ženklinimo, veterinarijos, fitosanitarijos ir aplinkos politikos bei standartų srityse;

23. pažymi, kad, kaip ir viso susitarimo nuostatų atveju, siekiant įgyvendinti nuostatas dėl vienodų veiklos sąlygų, į tvirtas valdymo struktūras reikės įtraukti tinkamą valdymą, ginčų sprendimą ir vykdymo užtikrinimo mechanizmus, atitinkamais atvejais – kartu su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, ir reikalauti, kad abi šalys įkurtų arba, atitinkamais atvejais, išlaikytų nepriklausomas institucijas, galinčias veiksmingai vykdyti priežiūrą ir užtikrinti įgyvendinimą; pabrėžia, kad piliečiams ir nevyriausybinėms organizacijoms turi būti užtikrinta teisė kreiptis į teismą bei užtikrintas tinkamas skundų nagrinėjimo mechanizmas, susijęs su darbo ir aplinkos apsaugos standartų įgyvendinimu;

II. KONKRETŪS SEKTORIŲ KLAUSIMAI IR TEMINIS BENDRADARBIAVIMAS

Žuvininkystė

24. be to, pabrėžia, kad laisvos prieigos prie vandenų ir uostų klausimas yra neatsiejamas nuo laisvosios prekybos ir Jungtinės Karalystės žuvininkystės produktų patekimo į ES rinką klausimo, o derybos su Jungtine Karalyste dėl žuvininkystės negali būti atsietos ir turi būti tiesiogiai susijusios su derybomis dėl bendros ekonominės partnerystės, ypač dėl prekybos;

25. primena ir tvirtai remia nuostatas dėl žuvininkystės, dėl kurių turi būti susitarta iki 2020 m. liepos 1 d., ir mano, kad būsima Jungtinės Karalystės žuvininkystės valdymo tvarka neturėtų būti silpnesnė nei dabartinės bendros žuvininkystės politikos (BŽP) taisyklės ir įsipareigojimai;

26. pabrėžia, kad Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES neatleidžia Jungtinės Karalystės nuo pareigos bendradarbiauti kaip pakrantės valstybės bendro ir tvaraus bendrų žuvų išteklių valdymo srityje laikantis savo tarptautinių įsipareigojimų;

27. primena, kad pagrindinis laisvo ir vienodo ES žvejų patekimo į visų valstybių narių vandenis principas pagal BŽP, taip pat ES bendroji rinka ir laisvo prekių (įskaitant žuvininkystės produktus) judėjimo principas dešimtmečiais teikė naudos ir teisių pakrančių bendruomenėms, veiklos vykdytojams ir vartotojams;

28. pabrėžia, kad yra svarbu sukurti abipusiai naudingą ir visapusišką ES ir Jungtinės Karalystės partnerystę, kuri, laikantis abipusių įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę, iki pereinamojo laikotarpio pabaigos prioriteto tvarka apimtų susitarimą dėl žuvininkystės ir su žuvininkyste susijusių klausimų;

29. primygtinai reikalauja, kad susitarimas būtų grindžiamas BŽP nustatytais tausaus jūrų gyvųjų išteklių naudojimo ir išsaugojimo principais, o taip pat juo būtų siekiama socialinės ir ekonominės naudos žvejams, žuvininkystės sektoriaus veiklos vykdytojams ir vartotojams;

30. ragina, kad susitarimu visų pirma būtų užtikrinta nuolatinė abipusė prieiga prie vandenų ir išlaikyta stabili ES ir Jungtinės Karalystės įprastai naudojamų išteklių kvotos dalis; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu išlaikyti bendrai sutartus žuvininkystės valdymo principus ir priemones, atitinkančius BŽP nustatytus principus ir priemones;

31. primygtinai tvirtina, kad reikia tinkamų konsultacijų mechanizmų ir bendro moksliniais tyrimais pagrįsto metodo, o taip pat garantijų, kad Jungtinė Karalystė ir toliau prisidės prie duomenų rinkimo ir išteklių mokslinio vertinimo; primygtinai ragina abi šalis toliau bendradarbiauti žuvininkystės kontrolės ir kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba srityse;

Duomenų apsauga

32. primena, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką[10] tam, kad Komisija galėtų paskelbti, jog Jungtinės Karalystės duomenų apsaugos sistema yra tinkama, ji turi įrodyti, kad Jungtinėje Karalystėje užtikrinamas apsaugos lygis yra „iš esmės lygiavertis“ tam, kuris yra užtikrinamas pagal ES teisinę sistemą, įskaitant tolesnį duomenų perdavimą trečiosioms šalims; primena, kad Jungtinės Karalystės duomenų apsaugos akte numatyta bendra ir plataus masto duomenų apsaugos principų ir duomenų subjektų teisių išimtis tvarkant asmens duomenis imigracijos tikslais; yra susirūpinęs dėl to, kad tais atvejais, kai ne Jungtinės Karalystės piliečių duomenys tvarkomi pagal šią išimtį, šie duomenys nėra saugomi tokiu pat lygiu kaip Jungtinės Karalystės piliečių duomenys; mano, kad ši išimtis prieštarautų Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentui (ES) 2016/679[11]; be to, mano, kad Jungtinės Karalystės elektroninių telekomunikacijų duomenų saugojimo teisinė sistema neatitinka atitinkamo ES acquis sąlygų, kaip tai buvo išaiškinta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, todėl šiuo metu netenkinamos tinkamumo sąlygos;

33. mano, kad būtina skirti ypatingą dėmesį Jungtinės Karalystės teisinei sistemai nacionalinio saugumo ar teisėsaugos institucijų atliekamo asmens duomenų tvarkymo srityse; primena, kad masinio sekimo programos gali būti netinkamos pagal ES teisę ir primygtinai ragina atsižvelgti į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką šioje srityje, pvz., Schrems bylą, taip pat į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką;

34. paveda Komisijai atidžiai įvertinti Jungtinės Karalystės duomenų apsaugos teisinę sistemą ir užtikrinti, kad Jungtinė Karalystė išspręstų šioje rezoliucijoje nurodytas problemas prieš nuspręsdama, kad Jungtinės Karalystės duomenų apsaugos teisė atitinka ES teisę, kaip ją išaiškino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas[12], ir prašyti Europos duomenų apsaugos valdybos ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno patarimo, kad jie gautų visą susijusią informaciją ir tinkamus terminus savo vaidmeniui atlikti;

Klimato kaita ir aplinka

35. mano, kad būsimi ES ir Jungtinės Karalystės santykiai turėtų būti grindžiami ne tik ekonominiais veiksniais, bet ir dideliu užmoju aplinkosaugos srityje, paremtu bendradarbiavimu atitinkamuose tarptautiniuose forumuose, siekiant spręsti tarpvalstybinius ir pasaulinio masto uždavinius;

36. mano, kad ES ir Jungtinė Karalystė turėtų užtikrinti, kad įstatymuose, kituose teisės aktuose ir praktikoje numatytas aplinkos apsaugos lygis nebūtų sumažintas žemiau lygio, numatyto bendruosiuose standartuose, kurie pereinamojo laikotarpio pabaigoje taikomi ES ir Jungtinei Karalystei dėl: prieigos prie informacijos apie aplinką, visuomenės dalyvavimo sprendžiant su aplinka susijusius klausimus ir teisės dėl šių klausimų kreiptis į teismą; poveikio aplinkai vertinimo ir strateginio poveikio aplinkai vertinimo; pramoninių išmetamųjų teršalų; išlakų ir oro kokybės tikslų bei ribinių verčių; gamtos ir biologinės įvairovės išsaugojimo; atliekų tvarkymo; vandens aplinkos apsaugos ir išsaugojimo; jūros aplinkos apsaugos ir išsaugojimo; cheminių medžiagų, augalų apsaugos produktų gamybos, naudojimo, išleidimo ir šalinimo keliamo pavojaus žmogaus sveikatai ar aplinkai prevencijos, mažinimo ir panaikinimo; klimato kaitos ir atsargumo principo;

37. ragina derybininkus užtikrinti, kad Jungtinė Karalystė įsipareigotų pereinamuoju laikotarpiu įgyvendinti standartus, įskaitant tikslus, ir kitas nuostatas, dėl kurių susitarta ES lygmeniu;

38. primygtinai ragina, kad bendradarbiavimas kovos su klimato kaita srityje derybose taptų absoliučiu prioritetu, atsižvelgiant į tai, kad šioje srityje ypač svarbu sėkmingai dirbti, pradedant sėkminga 26-ąja JT bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencija (COP 26) Glazge; mano, kad geriausias variantas būtų visiškas Jungtinės Karalystės ir ES suderinimas šioje srityje; atsižvelgdamas į tai, reiškia didelį pageidavimą, kad Jungtinė Karalystė visiškai prisiderintų prie dabartinės ir būsimos ES klimato politikos sistemos, taip pat prie įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimą, ir prašo, kad ES išmetamųjų teršalų kiekio viršutinė riba, nustatyta pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ES ATLPS), Pastangų pasidalijimo reglamentą, įskaitant žemės naudojimą, žemės naudojimo keitimą ir miškininkystę, būtų taikoma visa;

39. ragina Jungtinę Karalystę pereinamojo laikotarpio pabaigoje išlaikyti anglies dioksido kainodaros sistemą, suderintą su bendrais standartais ir tikslais, ir ragina derybininkus išnagrinėti galimybę susieti būsimą Jungtinės Karalystės nacionalinę šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą su ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, su sąlyga, kad bus visapusiškai paisoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos vientisumo;

40. pabrėžia, kad bet kokie Jungtinės Karalystės ir Europos investicijų banko (EIB) santykiai turėtų priklausyti, be kita ko, nuo Jungtinės Karalystės suderinimo su atnaujintais ES klimato ir aplinkos apsaugos tikslais, nuo to, kaip Jungtinė Karalystė laikosi reglamento, kuriuo nustatoma sistema tvariam investavimui palengvinti, ir nuo EIB plataus užmojo naujos klimato kaitos strategijos ir skolinimo energetikos srityje politikos;

41. pabrėžia, kad dėl sumažėjusios apsaugos Jungtinėje Karalystėje kiltų pavojus prarasti ES biologinę įvairovę, nes daugelis rūšių (paukščiai, šikšnosparniai, drugiai ir banginių būrio gyvūnai) migruoja tarp ES ir Jungtinės Karalystės, o daugelio nemigruojančių rūšių genų srautas tarp Jungtinės Karalystės ir ES yra reguliarus;

42. pabrėžia, kad svarbu, jog Jungtinė Karalystė ir toliau laikytųsi cheminių medžiagų saugos teisės aktų (REACH[13]) ir užtikrintų bendradarbiavimą su Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA);

Energija

43. ragina susitarimu užtikrinti nediskriminacinę rinkos dalyvių prieigą prie tinklų, veiksmingą tinklo operatorių atskyrimą; užtikrinti vienodas sąlygas ir nekintamumą, įskaitant veiksmingą anglies dioksido kainodarą, valstybės pagalbą ir aplinkos apsaugą;

44. ragina sukurti mechanizmus, kuriais būtų kuo labiau užtikrintas tiekimo saugumas ir veiksminga prekyba įvairiais laikotarpiais naudojant jungiamuosius vamzdynus;

45. tikisi, kad Jungtinė Karalystė laikysis aukštų branduolinės saugos, saugumo ir radiacinės saugos standartų; tikisi, kad susitarime bus nagrinėjami Jungtinės Karalystės sąsaja su Euratomu ir ITER projektu, taip pat išstojimo poveikis turtui ir įsipareigojimams, sudarant sąlygas Euratomui, Jungtinei Karalystei ir jos nacionalinės valdžios institucijoms bendradarbiauti ir keistis informacija; ragina į susitarimą įtraukti įsipareigojimą sudaryti vienodas sąlygas branduolinės saugos standartų srityje, kurie būtų taikomi pereinamojo laikotarpio pabaigoje, užtikrinant, kad būtų visapusiškai laikomasi tarptautinių konvencijų, įskaitant Orhuso ir Espo konvencijas, ir sutarčių;

Visuomenės sveikata ir maisto sauga

46. pabrėžia, kad ES ir Jungtinės Karalystės vartotojams svarbu, jog Jungtinė Karalystė išlaikytų aukštus maisto saugos ir maisto produktų ženklinimo standartus; primena, kad bet koks iš trečiųjų šalių į ES importuojamas maistas turi atitikti aukštus ES maisto saugos standartus, susijusius, be kita ko, su GMO naudojimu; pažymi abipusę naudą Jungtinei Karalystei toliau dalyvaujant Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemoje; primena, kad, atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės trečiosios šalies statusą, tarp ES ir Jungtinės Karalystės turės būti atliekami griežti patikrinimai ir taikoma kontrolė;

47. pabrėžia, jog svarbu, kad Jungtinė Karalystė išlaikytų lygiaverčius gyvūnų sveikatos standartus ir užkirstų kelią zoonozinių ligų plitimui tarp gyvūnų ir žmonių, ypač migruojančių rūšių atveju, siekiant naudos tiek gyvūnų, tiek žmonių sveikatai; mano, kad, remiantis esamais ir būsimais ES standartais, būtina išlaikyti ir naminių, ir ūkinių gyvūnų judėjimams tarp ES ir Jungtinės Karalystės taikomą paso mechanizmą;

48. pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tinkamą vaistų, medicinos prietaisų ir kitų sveikatos priežiūros produktų tiekimą; todėl ragina ES ir Jungtinę Karalystę užtikrinti, kad būtų imtasi priemonių trūkumams ir galimam rimtam poveikiui žmonių sveikatai apriboti; visų pirma ragina imtis tikslinių veiksmų, kuriais pacientams būtų užtikrinta nuolatinė ir greita prieiga prie saugių vaistų ir medicinos prietaisų, įskaitant saugų ir nuolatinį radioaktyviųjų izotopų tiekimą;

49. primygtinai ragina tęsti bendradarbiavimą sveikatos ir visuomenės sveikatos klausimais; pabrėžia, kad Jungtinė Karalystė, kaip trečioji šalis, negalės dalyvauti ES vaistų leidimų išdavimo procedūrose;

Piliečių teisės ir asmenų judumas

50. ragina derybų šalis siekti, kad ir ES, ir Jungtinės Karalystės piliečiams bei jų šeimoms pagal susitarimą dėl išstojimo būtų toliau visapusiškai užtikrinamos piliečių teisės; pabrėžia, kad bet kokie būsimi judumo susitarimai turėtų būti grindžiami ES valstybių narių nediskriminavimu ir visišku abipusiškumu; apskritai mano, kad tolesnis piliečių teisių (įskaitant Jungtinės Karalystės piliečių laisvą judėjimą ES, grindžiamą abipusiškumu) konkretizavimas būtų laikomas būsimo ES ir Jungtinės Karalystės tarptautinio susitarimo teksto pagrindu ir neatsiejama dalimi; mano, jog taip pat labai svarbu, kad ES valstybės narės paaiškintų sistemą, kurią kiekviena iš jų turi taikyti Jungtinės Karalystės piliečiams, norintiems gauti gyventojo statusą, ir kad tokios priemonės būtų patogios naudoti ir skaidrios, siekiant palengvinti procesą, taip pat nemokamos, ir kad Komisija ir Europos Parlamentas stebėtų atitinkamus pokyčius;

51. prašo nustatyti tinkamas socialinės apsaugos koordinavimo priemones, įskaitant teises į pensiją, atsižvelgiant į būsimą asmenų judėjimą; šiuo atžvilgiu palankiai vertina išsamias susitarimo dėl išstojimo nuostatas dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, kuriomis apsaugomos teisės, atsirandančios dėl socialinio draudimo įmokų mokėjimo laikotarpių;

52. primygtinai ragina Jungtinės Karalystės vyriausybę užtikrinti, kad prieš pasibaigiant pereinamajam laikotarpiui būtų priimtas naujas Užimtumo įstatymas, siekiant išvengti situacijos, kai darbuotojo teisės neužtikrinamos nei pagal galiojančius ES teisės aktus, nei pagal Jungtinės Karalystės užimtumo įstatymą;

53. atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina visapusiškai ir tinkamai įgyvendinti ES teisės aktus ir nustatyti jų įgyvendinimo terminus pereinamuoju laikotarpiu, pvz., persvarstyti Darbuotojų komandiravimo direktyvą, Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyvą arba Direktyvą dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų;

54. ragina visapusiškai atsižvelgti į ypatingą padėtį Airijos saloje ir spręsti neišspręstus klausimus, susijusius su Šiaurės Airijos piliečiais; primygtinai ragina Jungtinės Karalystės valdžios institucijas užtikrinti, kad nebūtų ribojamos Šiaurės Airijos piliečių teisės, ir visapusiškai laikytis visų Didžiojo penktadienio susitarimo dalių;

55. pritaria tam, kad Jungtinė Karalystė toliau taikytų tarptinklinio ryšio reglamentą ES ir Jungtinės Karalystės piliečių labui ir visų pirma sudarytų palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam asmenų judėjimui Airijos saloje;

56. atkreipia dėmesį į Jungtinės Karalystės ketinimą prisijungti prie 2007 m. Hagos konvencijos dėl išlaikymo ir ragina tinkamai bendradarbiauti ir siekti plataus užmojo tikslų civilinėse ir šeimos teisės bylose, ypač susijusiose su vaikų teisėmis ir repatriacija; primena, kad būsimame susitarime taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tam tikrų kategorijų piliečius, kuriems šiuo metu taikoma ES teisė, kaip ją aiškina Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, pvz., Jungtinės Karalystės piliečius, grįžtančius į Jungtinę Karalystę su šeimos nariais, kurie nėra ES piliečiai, neįgaliuosius ir slaugytojus, Jungtinėje Karalystėje gyvenančius trečiųjų šalių piliečius, turinčius tvirtus teisinius ryšius su valstybėmis narėmis, pvz., ES gimusius trečiųjų šalių piliečius, pripažintus pabėgėlius ir asmenis be pilietybės;

57. mano, kad judumo susitarimai turi būti grindžiami nediskriminavimu ir visišku abipusiškumu; primena, kad priėmus derybų įgaliojimus valstybės narės negali derėtis dėl dvišalių susitarimų;

58. šiuo atveju apgailestauja, jog Jungtinė Karalystė paskelbė, kad nebebus taikomas laisvo asmenų tarp ES ir Jungtinės Karalystės piliečių judėjimo principas; mano, kad į bet kokį susitarimą dėl būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių turėtų būti įtrauktos plataus užmojo nuostatos, kuriomis būtų užtikrintas ES ir Jungtinės Karalystės piliečių ir jų šeimos narių teisių, ypač susijusių su asmenų ir darbuotojų judėjimu, tęstinumas; primena, kad laisvo judėjimo teisės taip pat tiesiogiai susijusios su trimis kitomis laisvėmis, būdingomis bendrajai rinkai, ir yra itin svarbios paslaugoms ir profesinei kvalifikacijai;

59. mano, kad susitarimu turėtų būti numatytas bevizis režimas trumpalaikėms kelionėms, įskaitant trumpalaikes su darbu susijusias keliones, remiantis visišku abipusiškumu ir nediskriminavimu, ir turėtų būti nustatytos atvykimo ir buvimo mokslinių tyrimų, studijų ir mokymo tikslais ir jaunimo mainų sąlygos;

60. atsižvelgdamas į būsimą Jungtinės Karalystės ir 27 ES valstybių narių bendradarbiavimą prieglobsčio ir migracijos politikos srityje, pabrėžia, kad tai turėtų apimti bent jau priemones, kuriomis būtų stiprinami saugūs ir teisėti būdai gauti tarptautinę apsaugą, be kita ko, pasitelkiant šeimos susijungimą; atsižvelgdamas į tai, kad šeimos susijungimas tebėra svarbus prieglobsčio prašytojams, gyvenantiems Jungtinėje Karalystėje ir turintiems šeimas ES teritorijoje, ragina priimti šeimos susijungimo planą, kuris turėtų įsigalioti pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, siekiant išvengti bet kokių spragų, turinčių humanitarinį poveikį, ir gerbti prieglobsčio prašytojų teisę į šeimos gyvenimą pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnį;

Lygiavertiškumas finansinių paslaugų srityje

61. primena, kad Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios įmonės praras paso mechanizmo teises;

62. mano, kad patekimas į rinką turėtų būti grindžiamas sprendimais dėl lygiavertiškumo, jei ES įsitikins, kad Jungtinės Karalystės reguliavimo ir priežiūros tvarka ir standartai yra ir toliau bus visiškai lygiaverčiai ES reguliavimo ir priežiūros tvarkai ir standartams, atsižvelgiant į nuostatas, dėl kurių susitarta siekiant sudaryti vienodas sąlygas; mano, kad, kai Jungtinei Karalystei bus suteiktas lygiavertiškumas, turi būti įdiegtas veiksmingas mechanizmas siekiant užtikrinti, kad laikui bėgant lygiavertiškumas būtų išlaikytas, ir primena, kad ES gali vienašališkai bet kuriuo metu panaikinti lygiavertį statusą;

63. mano, kad taikant bet kokią būsimą sistemą turėtų būti užtikrintas finansinis stabilumas ES ir paisoma jos reguliavimo ir priežiūros tvarkos bei standartų ir jų taikymo, kartu išlaikant ES reguliavimo ir sprendimų priėmimo autonomiškumą;

Transportas

64. ragina derybininkus užtikrinti nenutrūkstamą susisiekimą tarp Jungtinės Karalystės ir ES, remiantis abipusiškumo reikalavimu siekiant abipusės prieigos prie transporto rinkų, atsižvelgiant į abiejų atitinkamų rinkų dydžio skirtumus;

65. šiuo atžvilgiu primena, kad Europos transporto ministrų konferencijos (ETMK) daugiašalės kvotų sistemos šiuo metu nepakanka, kad būtų visiškai patenkinti krovinių vežimo keliais tarp ES ir Jungtinės Karalystės poreikiai, ir kad reikėtų imtis tinkamų priemonių siekiant išvengti grėsmės viešajai tvarkai ir užkirsti kelią krovinių vežimo keliais paslaugų teikėjų ir keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais paslaugų teikėjų eismo srautų sutrikimams;

66. pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad derybos taip pat apimtų plataus užmojo, subalansuotą ir aukštus standartus atitinkantį išsamų oro susisiekimo susitarimą, ypač kiek tai susiję su skrydžių teisėmis, skrydžių sauga ir oro uostų saugumu (šie klausimai turėtų būti atitinkamai apsvarstyti), ir todėl primena, kad būsimas Jungtinės Karalystės ir ES oro susisiekimas negali de jure ar de facto prilygti Jungtinės Karalystės dalyvavimui bendrojoje aviacijos rinkoje;

67. mano, kad turėtų būti užtikrinta prieiga ES viduje tarp Airijos ir kitų ES valstybių narių, įskaitant teisę vykti tranzitu ES vidaus kelių transportu tarp Airijos ir kitų ES valstybių narių;

68. pabrėžia, kad būsimi Jungtinės Karalystės ir ES santykiai turi užtikrinti griežtas vienodas sąlygas visuose transporto sektoriuose, ypatingą dėmesį skiriant valstybės pagalbai, aplinkos apsaugai, keleivių teisėms, komerciniam lankstumui ir socialiniams aspektams, įskaitant vairavimo ir poilsio laiką;

69. pabrėžia, kad reikia užtikrinti nuolatinį bendrai sutartų infrastruktūros projektų, visų pirma transeuropinio transporto tinklo (TEN-T), Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) ir Bendro Europos dangaus (BED) sistemos, taip pat bendrų technologijų iniciatyvų, pvz., „Švarus dangus I“ ir „Švarus dangus II“ ir Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos (SESAR), finansavimą; taip pat mano, jog itin svarbu, kad Jungtinė Karalystė visapusiškai laikytųsi savo finansinių įsipareigojimų ir prievolių, net jei jie turėtų būti vykdomi ir pasibaigus jos narystės ES laikotarpiui;

Programos ir agentūros

70. pabrėžia, kad Jungtinės Karalystės dalyvavimo ES agentūrose ir programose būdai bus grindžiami trečiosioms šalims, nepriklausančioms EEE, taikomomis taisyklėmis; ragina Jungtinę Karalystę dalyvauti ES programose, kartu laikantis visų atitinkamų taisyklių, mechanizmų ir dalyvavimo sąlygų;

71. pabrėžia, kad Jungtinei Karalystei dalyvaujant ES programose neturėtų susidaryti grynųjų pervedimų iš ES biudžeto į Jungtinę Karalystę; be to, mano, kad Jungtinei Karalystei ir toliau dalyvaujant bet kokiose ES programose turi būti užtikrinta teisinga Sąjungos programose dalyvaujančios trečiosios valstybės įnašų ir naudos pusiausvyra, o dėl dalyvavimo trečioji valstybė neturėtų įgyti jokios sprendimų priėmimo galios; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų pakankamai privalomų nuostatų ir garantijų dėl Sąjungos finansinių interesų apsaugos ir patikimo finansų valdymo vykdant programas, kuriose Jungtinė Karalystė dalyvautų, įskaitant kontrolę, auditą ir tyrimus sukčiavimo atveju, būtų atsižvelgta į Komisijos tarnybų, Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF), Europos prokuratūros, Europos Audito Rūmų prieigos teisę ir Europos Parlamento teisę tikrinti;

72. mano, kad ypač svarbus Jungtinės Karalystės dalyvavimas tarpvalstybinėse, kultūros, vystymosi, švietimo ir mokslinių tyrimų programose, tokiose kaip „Erasmus +“, „Kūrybiška Europa“, „Horizontas“, Europos mokslinių tyrimų taryba, programa LIFE, TEN-T, EITP, BED, INTERREG, bendrose technologijų iniciatyvose, tokiose kaip „Švarus dangus I“ ir II, SESAR, ERIC, „Galileo“, „Copernicus“, Europos geostacionarinė navigacinė tinklo sistema (EGNOS), kosmoso stebėjimo ir sekimo rėmimo programa (SST) ir viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystėse;

73. palankiai vertina programos PEACE indėlį siekiant taikos ir stabilumo Šiaurės Airijoje ir ragina išsaugoti Šiaurės Airijos taikos procesą ir dabartinės programos „Taika IV“ bei Tarptautinio Airijos fondo teikiamą naudą;

74. mano, jog itin svarbu, kad ES ir Jungtinė Karalystė išnagrinėtų Jungtinės Karalystės valdžios institucijų ir ES agentūrų bendradarbiavimo galimybes, įskaitant visų pirma Europos cheminių medžiagų agentūrą, Europos maisto saugos tarnybą, Europos aplinkos agentūrą, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą ir Europos vaistų agentūrą; pabrėžia, kad Jungtinė Karalystė neturės įgaliojimų priimti sprendimų dėl ES agentūrų; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją apibrėžti šio galimo bendradarbiavimo pobūdį, apimtį ir ribas;

75. mano, kad būtina patikslinti būsimą praktinį Jungtinės Karalystės valdžios institucijų ir ES agentūrų bendradarbiavimą teisingumo ir vidaus reikalų srityje;

III. PARTNERYSTĖ SAUGUMO IR UŽSIENIO REIKALŲ SRITYJE

Užsienio politika, saugumas ir gynyba

76. mano, kad nors Jungtinė Karalystė ir bus pašalinta iš ES sprendimų priėmimo struktūrų, Jungtinė Karalystė yra svarbi partnerė, nes būtinybė bendrai spręsti užsienio, saugumo ir gynybos politikos problemas yra itin svarbi artimiausiose ES kaimyninėse šalyse ir tarptautinėje erdvėje;

77. pabrėžia, kad dėl naujų ES ir Jungtinės Karalystės santykių reikės intensyviai bendradarbiauti užsienio ir saugumo politikos srityse, nes tiek ES, tiek Jungtinė Karalystė turi daug bendrų interesų ir patirties ir joms bendros tos pačios vertybės; pabrėžia, kad abiem šalims svarbu išlaikyti plataus užmojo bendradarbiavimą, kuris padėtų užtikrinti Europos ir jos piliečių saugumą ir prisidėtų prie pasaulinio stabilumo, žmogaus teisių apsaugos ir taikos, laikantis ES sutarties 21 straipsnyje nustatytų tikslų ir principų;

78. pažymi, kad bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) srityje ES bendrąsias pozicijas ir veiksmus gali priimti tik ES valstybės narės; vis dėlto pažymi, kad dėl to neatmetami konsultavimosi mechanizmai, kurie leistų Jungtinei Karalystei suderinti savo pozicijas su ES užsienio politikos pozicijomis ir bendrais veiksmais, visų pirma ginant taisyklėmis grindžiamą pasaulinę tvarką, daugiašalį bendradarbiavimą ir žmogaus teises, ypač JT, NATO, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos ir Europos Tarybos struktūrose; pritaria konsultacijoms dėl sankcijų politikos ir jos koordinavimui, numatant galimybę priimti sankcijas, kurios viena kitą stiprintų, kai susitariančiųjų šalių užsienio politikos tikslai yra suderinti; atkreipia dėmesį į glaudaus bendradarbiavimo BUSP pridėtinę vertę, atsižvelgdamas į tai, kad Jungtinė Karalystė yra svarbi saugumo srities veikėja;

79. pabrėžia, kad pereinamuoju laikotarpiu Jungtinė Karalystė turi įgyvendinti ES ribojamąsias priemones, kurios šiuo metu taikomos arba dėl kurių būtų nuspręsta pereinamuoju laikotarpiu, turi remti ES pareiškimus ir pozicijas trečiosiose šalyse ir tarptautinėse organizacijose ir tam tikrais konkrečiais atvejais dalyvauja ES karinėse operacijose ir civilinėse misijose, įsteigtose pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP), tačiau negali užimti jokių vadovaujančių pareigų pagal naują susitarimą dėl dalyvavimo bendrųjų sąlygų, kartu laikantis ES sprendimų priėmimo autonomijos ir atitinkamų ES sprendimų bei teisės aktų, be kita ko, dėl viešųjų pirkimų ir siuntimų gynybos srityje; toks bendradarbiavimas įmanomas visapusiškai laikantis tarptautinės žmogaus teisių teisės ir tarptautinės humanitarinės teisės ir ES pagrindinių teisių;

80. primena, kad veiksmingi tarptautiniai ginklų kontrolės, nusiginklavimo ir neplatinimo režimai yra pasaulio ir Europos saugumo pamatas; ragina ES ir Jungtinę Karalystę pradėti įgyvendinti suderintą ir patikimą daugiašalių derybų strategiją pasauliniu lygmeniu dėl regioninio deeskalavimo ir pasitikėjimo stiprinimo priemonių; ragina Jungtinę Karalystę įsipareigoti ir toliau laikytis Bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP;

81. pabrėžia, kad toks bendradarbiavimas būtų abipusiškai naudingas, nes sudarytų sąlygas išlaikyti Jungtinės Karalystės ekspertines žinias ir pajėgumus BSGP misijose ir operacijose; primygtinai ragina Jungtinę Karalystę prisidėti prie civilinių ir karinių BSGP misijų ir operacijų; pabrėžia, kad Jungtinė Karalystė, kaip trečioji valstybė, pagal Politinę deklaraciją, kuria nustatomi būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių pagrindiniai principai, negalės dalyvauti planuojant ES misijas ir operacijas ar joms vadovauti ir kad jos pajėgumai ir dalyvavimas planuojant ir vadovaujant, taip pat dalyvavimas ES misijose ir operacijose bei keitimasis informacija ir sąveika su ES turi būti proporcingi Jungtinės Karalystės įnašui į kiekvieną misiją ar operaciją;

82. tikisi, kad Jungtinė Karalystė ir toliau visapusiškai laikysis savo įsipareigojimų, prisiimtų E3 + 3 susitikime dėl Bendro visapusiško veiksmų plano (BVVP) su Iranu, kuris įtvirtintas JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje 2231 kaip tarptautinio neplatinimo režimo ramstis ir įtampos Artimuosiuose Rytuose ir Persijos įlankos regionuose deeskalavimo pagrindas;

83. pabrėžia, kad bendradarbiavimas saugumo ir gynybos politikos srityje turėtų būti neatsiejama visapusiškos partnerystės susitarimo, numatyto būsimiems santykiams reglamentuoti, dalis; pabrėžia, kad toks susitarimas nedarytų poveikio ES sprendimų priėmimo autonomiškumui ar Jungtinės Karalystės suverenitetui;

84. mano, kad Jungtinė Karalystė ir ES yra bendrai suinteresuotos bendradarbiauti gynybos pajėgumų plėtojimo srityje, be kita ko, Europos gynybos agentūroje, ir bendradarbiauti kovojant su hibridinėmis grėsmėmis, taip stiprinant Europos gynybos technologinę ir pramoninę bazę ir skatinant tikrą Europos ir sąjungininkų ginkluotųjų pajėgų sąveiką ir bendrą efektyvumą;

85. pažymi, kad bet koks bendradarbiavimas šiose srityse, susijęs su keitimusi ES įslaptinta informacija, įskaitant informaciją apie žvalgybą, priklauso nuo saugumo informacijos susitarimo dėl ES įslaptintos informacijos; pabrėžia, kad turi būti skatinamas keitimasis informacija ir žvalgybos informacija ir laikomasi abipusiškumo principo; pažymi, kad tam reikia specialaus susitarimo dėl įslaptintos informacijos ir tolesnio nepriklausomo žvalgybos duomenų vertinimo plėtojimo; ragina keistis ryšių palaikymo pareigūnais ir atašė, kad būtų užtikrintas sklandus keitimasis informacija;

86. pažymi, kad nuo tada, kai buvo pradėtas nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas (PESCO), Jungtinė Karalystė nedalyvavo nė viename iš atrinktų projektų; pažymi, kad siekiant pagrindinio tikslo – partnerių sąveikumo, Jungtinės Karalystės dalyvavimas turėtų būti apsvarstytas, kai ją išimtiniais atvejais pakviečia dalyvauti PESCO sudėties Europos Sąjungos Taryba;

87. primena, kad Jungtinė Karalystė tebėra viena iš pagrindinių NATO narių ir galės tęsti labai vertingas partnerystes, kurias ji užmezgė dvišaliu pagrindu su kitomis NATO narėmis iš Europos ir ES bendradarbiaujant su NATO;

88. pažymi, kad Jungtinė Karalystė galėtų dalyvauti ES gynybos ir išorės saugumo rėmimo programose (pvz., Europos gynybos fonde, GALILEO ir kibernetinio saugumo programose), remiantis kitais panašiais trečiųjų šalių susitarimais, kuriuos sudarant vedamos atitinkamos derybos dėl kiekvienos priemonės ir tinkamos pareigų ir teisių pusiausvyros; pabrėžia Jungtinės Karalystės galimybę prisidėti prie ES išorės finansavimo priemonių siekiant bendrų tikslų;

89. pabrėžia kosmoso sektoriaus strateginę reikšmę Europai, mano, kad plataus užmojo kosmoso politika gali veiksmingai stiprinti ES išorės veiksmus, o tam reikia pažangių technologijų išmanymo ir Jungtinės Karalystės bei kitų partnerių paramos, ir pabrėžia, kad reikia toliau plėtoti technologijas, kurias galima pritaikyti civilinėje ir karinėje srityse ir kuriomis galima užtikrinti Europos strateginį savarankiškumą;

Saugumas, teisėsaugos ir teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose

90. mano, kad, atsižvelgiant į geografinį artumą ir bendras grėsmes, su kuriomis susiduria ES ir Jungtinė Karalystė, labai svarbu, kad ES ir Jungtinė Karalystė siektų išlaikyti veikiančią bendradarbiavimo teisėsaugos srityje tvarką, kuri būtų paveiki ir abipusiai naudinga jų piliečių saugumui, atsižvelgiant į tai, kad Jungtinė Karalystė yra Šengeno erdvei nepriklausanti trečioji šalis, todėl ji negali naudotis tomis pačiomis teisėmis ir priemonėmis kaip valstybė narė;

91. pabrėžia, kad Jungtinė Karalystė negali turėti tiesioginės prieigos prie ES informacinių sistemų duomenų ar dalyvauti ES agentūrų valdymo struktūrose laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, o bet kokiam keitimuisi informacija, įskaitant asmens duomenis, su Jungtine Karalyste turėtų būti taikomos griežtos apsaugos priemonės, audito ir priežiūros sąlygos, įskaitant ES teisėje numatytą asmens duomenų apsaugą;

92. mano, kad Jungtinė Karalystė, kaip trečioji šalis, negali turėti prieigos prie Šengeno informacinės sistemos (SIS); ragina Jungtinę Karalystę nedelsiant pašalinti aptiktus didelius trūkumus, susijusius su SIS naudojimu, ir ragina Tarybą ir Komisiją labai atidžiai stebėti šį procesą siekiant užtikrinti, kad visi trūkumai būtų nedelsiant deramai pašalinti; mano, kad būsimo ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimo teisėsaugos srityje tvarka turėtų būti aptarta tik pašalinus trūkumus; prašo jį išsamiai informuoti apie visus pokyčius šioje srityje;

93. visi abipusiai susitarimai dėl savalaikio, veiksmingo ir efektyvaus keitimosi keleivių duomenų įrašais (PNR) ir dėl tokių duomenų tvarkymo rezultatų saugojimo atitinkamose nacionalinėse PNR tvarkymo sistemose, taip pat dėl DNR, pirštų atspaudų ir transporto priemonių registracijos duomenų tvarkymo (Priumo sutartis), taip pat operatyvinio bendradarbiavimo per Europolą ir Eurojustą turi būti grindžiami griežtomis apsaugos priemonėmis ir sąlygomis ir visapusiškai atitikti ESTT nuomonę 1/15, kurioje paskelbta, kad ES ir Kanados PNR susitarimas pažeidžia Chartiją;

94. tikisi, kad Jungtinė Karalystė galės tęsti pradėtą bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija su nacionalinėmis institucijomis kibernetinio saugumo srityje;

95. mano, kad teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymas ir pripažinimas turi būti užtikrintas be nereikalingų formalumų;

96. pažymi, kad Jungtinė Karalystė yra svarbi dalyvė vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos srityse ir glaudus bendradarbiavimas šiose srityse būtų naudingas abiem šalims; ir siūlo pakviesti Jungtinę Karalystę prisidėti prie ES priemonių ir mechanizmų, kartu išsaugant ES autonomiją; mano, kad planuojama partnerystė taip pat turėtų skatinti tvarų vystymąsi ir skurdo panaikinimą bei nuolatinę paramą siekiant įgyvendinti JT darnaus vystymosi tikslus ir Europos konsensusą dėl vystymosi;

IV. BŪSIMO SUSITARIMO VALDYMAS

97. nurodo, kad į bet kokį būsimą ES ir Jungtinės Karalystės, kaip trečiosios šalies, susitarimą, taip pat reikėtų įtraukti nuoseklią ir tvirtą valdymo sistemą, kuri turėtų visa apimančią sąrangą ir būtų taikoma bendrai nuolatinei susitarimo priežiūrai ir (arba) valdymui, ginčų sprendimui ir vykdymo užtikrinimo mechanizmams, atsižvelgiant į tai, kaip aiškinamos ir taikomos susitarimo nuostatos; laikosi nuomonės, kad į tai orientuotas horizontalusis valdymo mechanizmas turėtų būti taikomas būsimiems santykiams su visa Jungtine Karalyste; atsižvelgdamas į tai primena savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją ir mano, kad visiškas susitarimo dėl išstojimo įgyvendinimas yra svarbiausias prioritetas; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad Europos Parlamentas ir toliau atidžiai stebės, kaip įgyvendinamos visos nuostatos; atkreipia dėmesį į tai, kad konfliktų sprendimo mechanizmas turės būti tvirtas ir kad toks mechanizmas turės užtikrinti veiksmingas, greitai įgyvendinamas ir atgrasomąsias teisių gynimo priemones;

98. primygtinai nurodo, kad absoliučiai būtina šia valdymo sistema visapusiškai išsaugoti ES sprendimų priėmimo autonomiškumą ir teisinę tvarką, įskaitant ESTT, kaip vienintelės institucijos, galinčios aiškinti ES teisę, vaidmenį;

99. pabrėžia, kad valdymo tvarkos struktūra turėtų atitikti būsimų santykių pobūdį, aprėptį ir išsamumą, joje turėtų būti atsižvelgiama į tarpusavio sąsajų, bendradarbiavimo ir artumo lygį, kartu užtikrinant veiksmingą ir efektyvų viso būsimo susitarimo taikymą;

100. pritaria minčiai įsteigti valdymo organą, kuris būtų atsakingas už susitarimo įgyvendinimo priežiūrą, spręstų aiškinimo skirtumus ir prižiūrėtų sąžiningą sutartų taisomųjų veiksmų, tokių kaip atgrasančių sektorinių taisomųjų priemonių ir apsaugos priemonių, įgyvendinimą, visapusiškai užtikrintų ES nepriklausomą reglamentavimą, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos teisėkūros prerogatyvas; pabrėžia, kad ES atstovams šiame valdymo organe turėtų būti taikomi atitinkami atskaitomybės mechanizmai, kuriuose dalyvautų ir Europos Parlamentas; primena Komisijos pirmininko įsipareigojimą prieš 2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento plenarinį posėdį užtikrinti, kad visais atvejais, kai šiame valdymo organe reikės priimti sprendimą, Komisija aktyviai įtrauks Europos Parlamentą ir iki galo atsižvelgs į Parlamento nuomonę ir kad nebus galima nieko spręsti dėl „Brexit’o“ visapusiškai neatsižvelgus į Europos Parlamento poziciją;

101. taip pat primygtinai reikalauja, kad susitarime būtų numatyta įsteigti ES ir Jungtinės Karalystės jungtinį parlamentinį organą, kuriam būtų pavesta stebėti, kaip įgyvendinamas būsimas susitarimas;

102. mano, kad pagal valdymo tvarkos nuostatas, grindžiamas ES teisės samprata, turi būti numatyta galimybė kreiptis į ESTT; primena, kad, taikant ir aiškinant su ES teise nesusijusias nuostatas, alternatyvaus ginčų sprendimo mechanizmas gali būti numatytas, tik jei juo ESTT užtikrinamos lygiavertės nepriklausomumo ir nešališkumo garantijos;

°

° °

103. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Jungtinės Karalystės vyriausybei ir parlamentui.

[1]  OL C 298, 2018 8 23, p. 24.

[2]  OL C 346, 2018 9 27, p. 2.

[3]  OL C 369, 2018 10 11, p. 32.

[4]  OL C 162, 2019 5 10, p. 40.

[5]  Priimti tekstai, P9_TA(2019)0016.

[6]  Priimti tekstai, P9_TA(2020)0006.

[7]  Priimti tekstai, P9_TA(2020)0018.

[8]  OL L 29, 2020 1 31, p. 7.

[9]  OL C 34, 2020 1 31, p. 1.

[10] Byla C- 362/14 Maximillian Schrems/Data Protection Commissioner ECLI:EU:C:2015:650.

[11] 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

[12] Byla C-362/14 Maximillian Schrems prieš Data Protection Commissioner, ECLI:EU:C:2015:650, nuomonė 1/15 PNR Canada; ECLI:EU:C:2017:592, bylos C-293/12 ir C-594/12, Digital Rights Ireland ir kt., EU:C:2014:238, Tele2 ir Watson, byla C-203/15 Tele2 Sverige ir C-698/15 Watson, ECLI:EU:C:2016:970.

[13] 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB ((OL L 396, 2006 12 30, p. 1).

Atnaujinta: 2020 m. vasario 11 d.Teisinė informacija - Privatumo politika