PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių peržiūros
2.3.2020 - (2020/2549(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį
Cristian‑Silviu Buşoi
Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto vardu
B9‑0122/2020
Europos Parlamento rezoliucija dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių peržiūros
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009[1],
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 bei panaikinami reglamentai (EB) Nr. 680/2007 ir (EB) Nr. 67/2010[2],
– atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 17 d. per pirmąjį svarstymą priimtą Parlamento poziciją dėl Reglamento (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė[3] , peržiūros ir į jo raginimą pradėti Transeuropinio energetikos tinklo (TEN-E) Reglamento (ES) Nr. 347/2013 peržiūrąatsižvelgiant į dabartinius Europos Sąjungos klimato ir energetikos tikslus,
– atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 5 d. Tarybos sprendimą (ES) 2016/1841 dėl Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, sudarymo Europos Sąjungos vardu[4],
– atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 4 d. rezoliuciją dėl 2017 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos (COP 23) Bonoje (Vokietija)[5],
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Švari mūsų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“ (COM(2018)0773),
– atsižvelgdamas į savo 2018 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl 2018 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Katovicuose, Lenkijoje (COP 24)[6],
– atsižvelgdamas į teisės aktų rinkinį „Švari energija visiems europiečiams“,
– atsižvelgdamas į savo 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl 2019 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Madride (Ispanija) (COP25)[7],
– atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose patvirtinamas tikslas ne vėliau kaip 2050 m. sukurti neutralaus poveikio klimatui Sąjungą,
– atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl kritinės klimato ir aplinkos padėties[8],
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019) 0640),
– atsižvelgdamas į Europos investicijų banko skolinimo energetikos sektoriui kriterijus,
– atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso[9],
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 172 straipsnį,
– atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių peržiūros (O-000012/2020 – B9-0008/2020),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,
– atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,
A. kadangi Reglamente (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių (TEN-E reglamentas) nustatytos TEN-E tinklų savalaikės plėtros ir sąveikos taisyklės, kad būtų pasiekti Sąjungos energetikos politikos tikslai;
B. kadangi TEN-E reglamente nustatyti transeuropinės energetikos infrastruktūros prioritetiniai koridoriai ir teminės sritys ir pateiktos bendro intereso projektų atrankos gairės; kadangi TEN-E reglamente nustatyta, kad bendro intereso projektams gali būti teikiama finansinė parama pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) ir kad tokių projektų atveju taikomos supaprastintos leidimų išdavimo procedūros, taip pat speciali reguliavimo tvarka, suteikianti galimybę naudotis tarpvalstybiniais išlaidų paskirstymo mechanizmais ir paskatomis, ir numatomas didesnis skaidrumas;
C. kadangi 2013 m. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 1391/2013 nustatytame pirmajame bendro intereso projektų sąraše buvo 248 projektai, Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2016/89 nustatytame antrajame sąraše – 195 projektai, o Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2018/540 nustatytame trečiajame sąraše – 173 bendro intereso projektai; kadangi 2019 m. spalio 31 d. Komisija patvirtino ketvirtąjį bendro intereso projektų sąrašą, į kurį įtrauktas 151 projektas;
D. kadangi, kaip nurodyta 2019 m. balandžio 17 d. Parlamento per pirmąjį svarstymą priimtoje pozicijoje dėl pasiūlymo dėl reglamento dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės 2021–2027 m. laikotarpiu, teisėkūros institucijos preliminariai susitarė, kad Komisija turėtų įvertinti TEN-E reglamento veiksmingumą ir politikos suderinamumą, atsižvelgdama, be kita ko, į Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato tikslus, ES ilgalaikį įsipareigojimą mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“; kadangi šis įvertinimas turėtų būti pateiktas Parlamentui ir Tarybai iki 2020 m. gruodžio 31 d.;
E. kadangi TEN-E reglamentas buvo patvirtintas prieš priimant Paryžiaus susitarimą, į kurį įtrauktas įsipareigojimas „užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad jis neviršytų 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu“;
F. kadangi nuo 2013 m., kai buvo priimtas TEN-E reglamentas, energetikos politikos padėtis Sąjungoje iš esmės pasikeitė dėl kelių pokyčių;
G. kadangi energija atlieka pagrindinį vaidmenį pereinant prie visiškai šiltnamio efektą sukeliančių dujų neišskiriančios ekonomikos ir kadangi būtina dėti pastangas toliau mažinti energetikos sistemos priklausomybę nuo iškastinio kuro, todėl svarbu, kad Sąjunga ne vėliau kaip iki 2050 m. galėtų pasiekti savo poveikio klimatui neutralumą, sykiu skatinant pertvarką kituose sektoriuose ir sprendžiant padidėjusios elektros energijos paklausos iššūkį;
H. kadangi, norint pasiekti klimato ir energetikos tikslus ir skatinti pažangų, darnų ir įtraukų augimą, Sąjungai reikia šiuolaikinės, labai efektyvios energetikos infrastruktūros, kuri būtų perspektyvi, ekonomiškai efektyvi ir galėtų užtikrinti energijos tiekimo saugumą, įskaitant tiekimo maršrutų, šaltinių ir tiekėjų įvairinimą;
I. kadangi TEN-E reglamente nustatyti transeuropinės energetikos infrastruktūros prioritetai, kuriuos reikia įgyvendinti, kad būtų pasiekti Sąjungos energetikos ir klimato politikos tikslai, ir nustatyti bendro intereso projektai, kurių reikia šiems prioritetams įgyvendinti;
J. kadangi prioritetiniai koridoriai, prioritetinės sritys ir finansavimo tinkamumo kriterijai turėtų atitikti energetikos sistemos raidą ir nuolat derėti su Sąjungos politikos prioritetais, ypač atsižvelgiant į ilgalaikius priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo būdus;
K. kadangi tinkama infrastruktūros plėtra ir energijos vartojimo efektyvumo politika turėtų būti įgyvendinamos taip, kad viena kitą papildytų, siekiant padėti kuo ekonomiškiau pasiekti Sąjungos tikslus ir spręsti jos uždavinius;
L. kadangi 2020 m. sausio 14 d. rezoliucijoje dėl Europos žaliojo kurso[10]Parlamentas ragina persvarstyti transeuropinės energetikos (TEN-E) gaires prieš patvirtinant kitą bendro intereso projektų sąrašą;
1. palankiai vertina tai, jog Europos žaliojo kurso komunikate paskelbta, kad TEN-E gairių peržiūra įvyks 2020 metais;
2. ragina Komisiją ne vėliau kaip iki 2020 m. pabaigos pateikti pasiūlymą dėl TEN-E gairių peržiūros, kurioje būtų atsižvelgiama visų pirma į Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato tikslus, Sąjungos ilgalaikį įsipareigojimą mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“;
3. ragina Komisiją iki 2020 m. pabaigos pasiūlyti pereinamąsias gaires dėl išlaidų pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę ir dėl projektų, įtrauktų į 5-ąjį bendro intereso projektų sąrašą, atrankos, siekiant užtikrinti, kad išlaidos ir atranka būtų suderinamos su įsipareigojimais, prisiimtais pagal Paryžiaus susitarimą;
4. mano, kad TEN-E gairėse nustatyti bendro intereso projektų statuso suteikimo kriterijai turi atitikti Sąjungos klimato ir energetikos tikslus, įskaitant tikslą iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą, kaip nurodyta 2019 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose, ir visus penkis energetikos sąjungos aspektus, įskaitant įperkamumo tikslą;
°
° °
5. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.
- [1] OL L 115, 2013 4 25, p. 39.
- [2] OL L 348, 2013 12 20, p. 129.
- [3] Priimti tekstai, P8 TA(2019)0420.
- [4] OL L 282, 2016 10 19, p. 1.
- [5] OL C 346, 2018 9 27, p. 70.
- [6] Priimti tekstai, P8 TA(2018)0430.
- [7] Priimti tekstai, P9_TA(2019)0079.
- [8] Priimti tekstai, P9_TA(2019)0078.
- [9] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0005.
- [10] Priimti tekstai, P9 TA(2020)0005.