Procedūra : 2020/2640(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B9-0165/2020

Pateikti tekstai :

B9-0165/2020

Debatai :

PV 18/06/2020 - 11
CRE 18/06/2020 - 11

Balsavimas :

PV 19/06/2020 - 9
PV 19/06/2020 - 12

Priimti tekstai :

P9_TA(2020)0175

<Date>{10/06/2020}10.6.2020</Date>
<NoDocSe>B9‑0165/2020</NoDocSe>
PDF 158kWORD 51k

<TitreType>PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS

</TitreType><TitreSuite>pateiktas uždavus klausimus, į kuriuos atsakoma žodžiu, B9‑000010/20 ir B9‑000011/20</TitreSuite>

<TitreRecueil>pagal Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį</TitreRecueil>


<Titre>dėl padėties Šengeno erdvėje po COVID‑19 protrūkio</Titre>

<DocRef>(2020/2640(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute>pateikė Juan Fernando López Aguilar</Depute>

<Commission>{LIBE}Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu</Commission>

</RepeatBlock-By>

PAKEITIMAI

B9‑0165/2020

Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Šengeno erdvėje po COVID‑19 protrūkio

(2020/2640(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į 1985 m. birželio 14 d. pasirašyto Šengeno susitarimo 35-ąsias metines[1], 1990 m. birželio 19 d. pasirašytos Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo 30-ąsias metines[2] ir 1995 m. kovo 26 d. Šengeno susitarimo įsigaliojimo 25-ąsias metines,

 atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 67 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad Sąjungoje turi būti sukurta laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė, kurioje „užtikrina[ma], kad nebus asmenų kontrolės jiems kertant vidaus sienas“,

 atsižvelgdamas į SESV 21 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad kiekvienam Sąjungos piliečiui privaloma suteikti teisę laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje,

 atsižvelgdamas į Pagrindinių teisių chartiją, įskaitant jos 45 straipsnį, kuriame nustatyta, kad kiekvienas Sąjungos pilietis turi teisę laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje,

 atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas)[3], kuriame kodifikuotas 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 562/2006[4], nustatantis taisyklių, reglamentuojančias asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas), kuris buvo pirmasis teisės aktas, priimtas pagal bendro sprendimo priėmimo procedūrą teisingumo ir vidaus reikalų srityje,

 atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje (Laisvo judėjimo direktyva)[5] ir joje nustatytą nediskriminavimo principą,

 atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 16 d. Komisijos gaires („COVID‑19. Sienų valdymo priemonių, skirtų sveikatai apsaugoti ir prekių bei pagrindinių paslaugų prieinamumui užtikrinti, gairės“) (C(2020)1753), kurioms 2020 m. kovo 17 d. pritarė valstybių ar vyriausybių vadovai,

 atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos pirmininko išvadas dėl COVID‑19, pateiktas po 2020 m. kovo 17 d. surengtos vaizdo konferencijos su Europos Vadovų Tarybos nariais, kuriose buvo pritarta raginimui sustiprinti išorės sienų kontrolę taikant koordinuotus laikinus apribojimus nebūtinoms kelionėms į ES 30 dienų laikotarpį, remiantis Komisijos komunikatu „COVID-19. Laikinas nebūtinų kelionių į ES apribojimas“ (COM(2020)0115) ir vėlesnį šio laikotarpio pratęsimą,

 atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 30 d. Komisijos komunikatą „COVID-19. Laikino nebūtinų kelionių į ES apribojimo įgyvendinimo, su ES piliečių repatriacija susijusio tranzito tvarkos supaprastinimo ir poveikio vizų politikai gairės“ (C(2020)2050),

 atsižvelgdamas į bendras Europos veiksmų gaires dėl COVID-19 plitimo valdymo priemonių, kurias pateikė Komisijos pirmininkas ir Europos Vadovų tarybos pirmininkas,

 atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 8 d. Komisijos komunikatą dėl laikino nebūtinų kelionių į ES apribojimo taikymo įvertinimo (COM(2020)0148),

 atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 30 d. Komisijos komunikatą „COVID-19. Laipsniško ir koordinuoto judėjimo laisvės atkūrimo ir vidaus sienų kontrolės atšaukimo metodas“ (C(2020)3250),

 atsižvelgdamas į savo 2018 m. gegužės 30 d. rezoliuciją dėl metinės Šengeno erdvės veikimo ataskaitos[6],

 atsižvelgdamas į savo 2018 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją „Šengeno acquis nuostatų visapusiškas taikymas Bulgarijoje ir Rumunijoje. Patikrinimų prie sausumos, jūrų ir oro sienų panaikinimas“[7],

 atsižvelgdamas į parengiamąjį darbą rengiant šią rezoliuciją, kurį atliko Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto darbo grupė Šengeno erdvei stebėti,

 atsižvelgdamas į klausimus Tarybai ir Komisijai dėl padėties Šengeno erdvėje po COVID‑19 protrūkio (O-000037/20 – B9‑0010/20 ir O-000038/20 – B9‑0011/20),

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi dauguma valstybių narių, įskaitant Šengeno asocijuotąsias šalis, be kita ko, atsižvelgdamos į šioje rezoliucijoje aptariamus klausimus ir reaguodamos į COVID-19 pandemiją atnaujino vidaus sienų kontrolę arba visiškai ar iš dalies uždarė savo sienas arba uždarė jas tam tikrų rūšių keliautojams, įskaitant ES piliečius ir jų šeimos narius, ir jų teritorijoje arba kitoje valstybėje narėje gyvenančius trečiųjų šalių piliečius; kadangi valstybių narių veiksmai akivaizdžiai nebuvo koordinuojami, be to, nustatydamos šias priemones, valstybės narės nekoordinavo savo veiksmų su Sąjungos institucijoms;

B. kadangi vidaus sienų kontrolės priemonės daro poveikį Sąjungos teisėje nustatytoms asmenų teisėms ir laisvėms; kadangi prie išorės sienų taikomi kelionių apribojimai negali daryti poveikio teisei prašyti suteikti prieglobstį;

C. kadangi kartu su Šengeno susitarime ir Konvencijoje dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo nustatyta asmenų teise laisvai judėti numatytos kompensacinės priemonės, kuriomis siekiama garantuoti saugumą Šengeno valstybių teritorijoje[8]; kadangi šios kompensacinės priemonės apima Šengeno informacinę sistemą (SIS) ir kitas veikiančias didelės apimties IT sistemas, kurių paskirtis – užtikrinti keitimąsi informacija tarp Šengeno valstybių valdžios institucijų ir bendras išorės sienų apsaugos taisykles;

D. kadangi pagrindinė tinkamo erdvės be vidaus sienų kontrolės veikimo sąlyga yra valstybių narių abipusis pasitikėjimas;

E. kadangi pirmą kartą panaikinus vidaus sienų kontrolę ji būdavo atnaujinama tik retais atvejais; tačiau kadangi nuo 2015 m. keletas valstybių narių išlaikė vidaus sienų kontrolę, remdamosi padidėjusiu migrantų skaičiumi ir (arba) saugumui kylančiomis grėsmėmis; kadangi Parlamentas kėlė klausimus dėl šios vidaus sienų kontrolės teisėtumo ir proporcingumo;

F. kadangi visapusiškai veikiančios Šengeno erdvės atkūrimas yra ypač svarbus siekiant apsaugoti judėjimo laisvės principą, nes tai yra vienas pagrindinių Europos integracijos laimėjimų ir pagrindinė būtina ES ekonomikos atsigavimo po COVID-19 pandemijos sąlyga;

1. primena, kad Šengeno erdvė yra esminis akivaizdus ir puoselėjamas ES projekto laimėjimas, dėl kurio daugiau nei 400 mln. žmonių gali nevaržomai keliauti, kuris piliečiams ir įmonėms yra neįkainojamas ir neturi istorinių ar pasaulinių analogų;

2. reiškia susirūpinimą dėl dabartinės padėties, susijusios su daugybės valstybių narių nustatyta vidaus sienų kontrole, ir įvairių kitų taikytų priemonių, įskaitant sienų uždarymą visiškai arba iš dalies arba jų uždarymą tam tikrų rūšių keliautojams, įskaitant ES piliečius arba valstybių narių teritorijoje gyvenančius trečiųjų šalių piliečius, ir labai didelį šių priemonių poveikį asmenims ir įmonėms, įskaitant turizmo ir sezoninių darbuotojų sektorius;

3. visapusiškai remia visuomenės sveikatos apsaugos priemones, nustatytas siekiant apriboti COVID-19 plitimą, kuriomis reikalaujama laikytis saugaus atstumo, įskaitant privalomas izoliavimo priemones, kurios valstybių narių sprendimu taikomos jų teritorijoje, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės narės, teikdamos oficialius pranešimus pagal Šengeno sienų kodeksą, nurodė per mažai priežasčių, kodėl sienų kontrolė yra tinkama priemonė siekiant apriboti COVID-19 plitimą; šiuo atžvilgiu primena kad sienų kontrolė Šengeno sienų kodekse apibūdinama kaip „su sienomis susijusi veikla išimtinai esant ketinimui kirsti sieną arba įvykus tokiam kirtimui, neatsižvelgiant į jokias kitas aplinkybes“; mano, kad regioniniu lygmeniu, įskaitant tarpvalstybinius regionus, taikomi tikslingesni apribojimai turėjo būti tinkamesni ir mažiau ribojantys;

4. atkreipia dėmesį į tai, kad Sąjungos vidaus sienas reglamentuojančios taisyklės nustatytos Šengeno sienų kodekse ir kad nustatant bet kokias priemones, kurios turi poveikį kirtus valstybių narių vidaus sienas, privaloma paisyti kodekso dvasios ir turinio;

5. primena, kad Šengeno sienų kodekse vartojami terminai yra nedviprasmiški: vidaus sienų kontrolė yra išimtinė, kraštutinė priemonė, grindžiama objektyviais kriterijais, kuria gali būti siekiama tinkamai pašalinti grėsmę viešajai tvarkai arba vidaus saugumui, kuri yra griežtai būtina ir proporcinga, taikoma atsižvelgiant į griežtai nustatytas ribas ir giežtai ribotą terminą; mano, kad daugumos valstybių narių pateiktuose pranešimuose trūksta pakankamai išsamios informacijos, kuria remiantis būtų galima patikrinti, ar šių principų buvo paisoma;

6. atkreipia dėmesį į tai, kad sąvoka „kraštutinė priemonė“ apima reikalavimą patikrinti, ar kitos priemonės gali būti vienodai tinkamos arba tinkamesnės siekiant tikslo; ragina valstybes nares pripažinti galimybę nustatyti minimalius sveikatos patikrinimus, kurie būtų taikomi kaip viršesnė alternatyva vidaus sienų kontrolės nustatymui; šiuo atžvilgiu primena apie Komisijos gairėse išsamiai aprašytas su sveikata susijusias priemones[9]; be to, primena Komisijos rekomendaciją dėl tinkamų policijos vykdomų patikrinimų[10], pagal kurią „[j]eigu iškilus didelei grėsmei viešajai tvarkai ar vidaus saugumui valstybės narės svarsto galimybę taikyti Reglamento (ES) 2016/399 III antraštinės dalies II skyrių, jos pirmiausia turėtų įvertinti, ar esant tokiai padėčiai problemos nebūtų galima išspręsti sustiprinus policijos patikrinimus savo teritorijoje, įskaitant pasienio zonas“;

7. pripažįsta, kad Šengeno erdvės teritorijoje anksčiau niekada nebuvo tokio rimto pandemijos protrūkio; primena, kad Šengeno sienų kodekso nuostatose aiškiai nustatyta, kad grėsmė visuomenės sveikatai yra pagrindas atsisakyti leisti atvykti per išorės sieną, be to, primena kad kodekse ir Konvencijoje dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo visuomenės sveikata nenurodyta kaip vidaus sienų kontrolės atnaujinimo pagrindas, numatant, kad vidaus sienų kontrolės atnaujinimas gali būti taikomas tik siekiant šalinti rimtas grėsmes viešajai tvarkai arba vidaus saugumui;

8. apgailestauja, kad tam tikros valstybės narės sienų kontrolę ir kitus sienų apribojimus nustatė per trumpą laiką nepateikdamos pakankamai informacijos savo gyventojams ir kitoms valstybėms narėms; be to, apgailestauja dėl sienų kontrolės šalutinių pasekmių, pastebimų prie kai kurių vidaus sienų, pvz., per ilgas laukimo laikas neturint galimybės pasinaudoti tinkamomis higienos priemonėmis ir tinkamo saugaus atstumo nesilaikymas, taip sukeliant riziką asmenims, kurie patikrinami kertant sieną, ir sienos apsaugos pareigūnams, o persitempusiems sienos apsaugos ir policijos pareigūnams, kurie nėra kvalifikuoti sveikatos priežiūros specialistai, užkraunama papildoma našta; taip pat reiškia susirūpinimą dėl įvairių kliūčių, su kuriomis nuo pandemijos pradžios susiduria daugybė tarpvalstybinių Šengeno erdvės darbuotojų, įskaitant aiškios ir prieinamos informacijos apie jiems kertant sieną taikomus apribojimus;

9. pažymi, kad pagal Laisvo judėjimo direktyvą valstybės narės, remdamosi su visuomenės sveikata susijusiais pagrindais, gali apriboti Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių judėjimo ir apsigyvenimo teisę, nepaisant jų pilietybės; vis dėlto primygtinai prašo, kad toje direktyvoje nustatytas apsaugos priemones garantuotų visos valstybės narės ir kad visų pirma būtų užtikrintas valstybės narės ir ES gyvenančių piliečių nediskriminavimas;

10. mano, kad greitas visapusiškai veikiančios Šengeno erdvės atkūrimas yra labai svarbus ir priklauso nuo valstybių narių politinės valios ir jų įsipareigojimo koordinuoti pagal Šengeno acquis nustatytas priemones; ragina Komisiją imtis vadovaujančio vaidmens koordinuojant veiksmus Europos lygmeniu, siekiant spręsti problemą, kurią Europos piliečių sveikatai kelia COVID-19, kartu išsaugant Šengeno erdvę kaip erdvę be vidaus sienų kontrolės ir visapusiškai gerbiant solidarumo ir tarpusavio pasitikėjimo principus; mano, kad Europos lygmens atsakas bus naudingas visoms pusėms; ypač apgailestauja dėl nekoordinuotų, dvišalių arba daugiašalių pavienių valstybių narių veiksmų, kuriuos jos aptarė ne pagal Sąjungos sistemą, ir jiems nepritaria; reikalauja užtikrinti, kad bet kokiame susitarime būtų paisoma nediskriminavimo principo;

11. ragina valstybes nares sumažinti judėjimo laisvės apribojimus tiek pat, kiek sušvelninamos COVID-19 valdymo priemonės; mano, kad užtikrinant tinkamą koordinavimą Sąjungos lygmeniu daugiau regionų apimantis požiūris gali būti proporcingesnis, palyginti su nacionalinėmis sienų kontrolės priemonėmis, ir gali sudaryti sąlygas panaikinti judėjimo laisvės apribojimus kaimyniniuose regionuose pastebimai pagerėjus visuomenės sveikatos būklei;

12. ragina valstybes nares kuo skubiau kartu su Parlamentu, Taryba ir Komisija aptarti Šengeno erdvės atkūrimo planą, įskaitant būdus ir priemones, kurie padėtų kuo greičiau atkurti visapusiškai veikiančią Šengeno erdvę be vidaus sienų kontrolės, ir parengti nenumatytų atvejų planus, kurie būtų taikomi tuo atveju, jei kiltų antra pandemijos banga, siekiant užkirsti kelią tam, kad laikina sienų kontrolė vidutinės trukmės laikotarpiu netaptų pusiau nuolatine sienų kontrole;

13. primena, kad pagal Šengeno sienų kodeksą būtinybės nustatyti vidaus sienų kontrolę ir tokios kontrolės pratęsimo, kai tai daroma skubiai, vertinimas turėtų būti stebimas Sąjungos lygmeniu; tuo atžvilgiu ragina Komisiją tinkamai tikrinti, kaip taikomas Šengeno acquis, visų pirma įvertinti priemones, kurių valstybės narės jau ėmėsi, taip pat tai, ar valstybės narės laiku pateikė kokybiškus pranešimus, siekiant atidžiai stebėti pokyčius ir prireikus priminti valstybėms narėms jų teisines prievoles bei priimti nuomones; ragina Komisiją pasinaudoti savo prerogatyvos teisėmis prašyti, kad valstybės narės pateiktų papildomos informacijos; ragina Komisija dažniau teikti Parlamentui ataskaitas apie tai, kaip ji naudojasi jai Sutartimis nustatytomis prerogatyvos teisėmis;

14. apgailestauja dėl to, kad Šengeno kodekso nuostata, pagal kurią valstybės narės per keturias savaites turi pranešti Parlamentui, Tarybai ir Komisijai apie sienų kontrolės panaikinimą neteko savo pradinio tikslo, todėl Parlamentas nebuvo informuotas; todėl ragina valstybes nares, kurios nustatė vidaus sienų kontrolę, laiku ir ne rečiau kaip kas šešis mėnesius informuoti Parlamentą pateikiant tikslius ir išsamius duomenis apie vidaus sienų kontrolės atnaujinimą; ypač apgailestauja dėl to, kad Komisija nuo 2015 m. nepaskelbė metinės ataskaitos apie erdvės be vidaus sienų kontrolės veikimą, nors ji tai privalo padaryti pagal Šengeno sienų kodeksą;

15. primena, kad buvo nustatyti laikini kelionių apribojimai, taikomi visoms nebūtinoms kelionėms iš trečiųjų šalių į Šengeno erdvę; pažymi, kad visi prie išorės sienų priimti sprendimai dėl atsisakymo leisti atvykti turi atitikti Šengeno sienų kodekso nuostatas, įskaitant nuostatas, susijusias su pagrindinėmis teisėmis, visų pirma nustatytomis kodekso 4 straipsnyje;

16. ragina Tarybą ir valstybes nares imtis veiksmų siekiant užbaigti Šengeno integraciją su visomis ES valstybėmis narėmis; pakartoja savo raginimą Tarybai kuo greičiau pateikti naują sprendimo dėl Šengeno acquis nuostatų visapusiško taikymo Bulgarijoje ir Rumunijoje projektą; po konsultacijų su Taryba pagal Stojimo akto 4 straipsnį yra pasirengęs pareikšti savo nuomonę dėl visapusiško Šengeno acquis nuostatų taikymo Kroatijoje; mano, kad solidarumas ir atsakomybė yra visų pareiga ir kad ateityje Šengeno erdvėje gali būti panaikinti bet kokie skirtumai;

17. mano, kad vidutinės trukmės laikotarpiu reikėtų apsvarstyti, kaip padidinti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą ir užtikrinti, kad Sąjungos teisės aktuose būtų numatytas tikras Šengeno valdymas Europos lygmeniu, kuris sudarytų sąlygas Europos lygmeniu imtis koordinuoto atsako sprendžiant tokius uždavinius kaip COVID-19 pandemija, kartu išsaugant teisę laisvai judėti ir gerbiant vidaus sienų kontrolės nebuvimo principą, kuris yra pagrindinis ES piliečių branginamo Šengeno projekto aspektas; ragina Komisiją, atsižvelgiant į naujus uždavinius, šiuo tikslu pateikti pasiūlymą dėl Šengeno valdymo;

18. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

 

[1] Šengeno acquis – Susitarimas, sudarytas tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo, įgyvendinimo, OL L 239, 2000 9 22, p. 13.

[2] Šengeno acquis – 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimas, sudarytas tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo, įgyvendinimo, OL L 239, 2000 9 22, p. 19.

[3] OL L 77, 2016 3 23, p. 1.

[4] OL L 105, 2006 4 13, p. 1.

[5] OL L 158, 2004 4 30, p. 77.

[6] OL C 76, 2020 3 9, p. 106.

[7] Priimti tekstai, P8_TA(2018)0497.

[8] 1996 m. birželio 26 d. Vykdomojo komiteto deklaracija dėl ekstradicijos (SCH/Com-ex (96) Decl. 6 Rev. 2), OL L 239, 2000 9 22, p. 0435.

[9] 2020 m. kovo 16 d. Komisijos gairės dėl sienų valdymo priemonių, kuriomis siekiama apsaugoti sveikatą ir užtikrinti prekių ir pagrindinių paslaugų prieinamumą, C(2020)1753.

[10] 2017 m gegužės 12 d. Komisijos rekomendacija dėl proporcingų policijos patikrinimų ir policijos bendradarbiavimo Šengeno erdvėje, C(2017)3349 final.

Atnaujinta: 2020 m. birželio 12 d.Teisinė informacija - Privatumo politika